VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2025 m. balandžio 30 d. Nr. KS-2025/48 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Šakių rajono savivaldybės tarybos narės (toliau – tarybos narė), šios savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Savivaldybės komisija) buvusios narės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
2025 m. vasario 5 d. posėdyje VTEK, susipažinusi su Savivaldybės komisijos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. TE-4 „Dėl Šakių rajono savivaldybės Etikos komisijos narės (Tiriamosios) elgesio“ (VTEK gautas 2024 m. lapkričio 13 d.), abejodama dėl atlikto tyrimo visapusiškumo ir išsamumo, tinkamo Įstatymo nuostatų taikymo ir tyrimo nutraukimo galbūt nesant teisinio pagrindo, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 24 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė atlikti savarankišką tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
VTEK vertina, ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai būdama Šakių rajono savivaldybės tarybos ir Savivaldybės komisijos narė, dalyvavo šios komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl tyrimo savivaldybės mero (asmens, su kuriuo Tiriamąją galimai sieja privatus ryšys per jų artimus asmenis ir dėl kurio ji galbūt turi atitinkamą privatų interesą) atžvilgiu (ne)pradėjimo ir balsavo dėl šio klausimo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamoji yra 2023 – 2027 m. kadencijos Šakių rajono savivaldybės tarybos narė, paskirta eiti Savivaldybės komisijos narės pareigas. 2024 m. rugsėjo 5 d. Tiriamoji savivaldybės tarybai ir Savivaldybės komisijai pateikė pranešimą dėl atsisakymo eiti šios komisijos narės pareigas.
2. VTEK gavo pranešimą (toliau – Pranešimas) dėl Šakių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero (toliau – Meras) elgesio, galimai neatitinkančio Įstatymo nuostatų.
Įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes ir kitus VTEK turimus duomenis, vadovaudamasi VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, VTEK 2024 m. liepos 17 d. raštu Nr. S- 2024/1004-(2.5 Mr) „Dėl gauto pranešimo perdavimo“ perdavė Pranešimą ištirti ir sprendimą dėl Mero elgesio įvertinimo Įstatymo kontekste priimti Savivaldybės komisijai.
3. 2025 m. liepos 25 d. VTEK gavo papildomą pareiškėjo pranešimą, kuriame pranešta apie Savivaldybės komisijos priimtą sprendimą nepradėti tyrimo Mero atžvilgiu, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad priimant šį sprendimą dalyvavo Savivaldybės komisijos narė (Tiriamoji), kurios sūnų sieja santuokos ryšiai su Mero dukra.
4. 2024 m. liepos 29 d. VTEK gavo Savivaldybės komisijos raštą Nr. TES- 13 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog 2024 m. liepos 25 d. posėdyje Komisija priėmė nutarimą nepradėti tyrimo pagal Pranešime nurodytas aplinkybes. Atitinkamas nutarimas nepateiktas, šio nutarimo priėmimo motyvai nenurodyti, tačiau prie rašto yra pridėta atskiroji kelių Savivaldybės komisijos narių ir pirmininkės nuomonė, kad su atsisakymu pradėti tyrimą Mero atžvilgiu jie nesutinka, nes atitinkamas sprendimas priimtas vadovaujantis emocijomis ir neatsižvelgiant į teisinius motyvus.
5. Susipažinusi su pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei Savivaldybės komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdžio vaizdo įrašu, VTEK pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės komisiją, nurodydama teisinius argumentus, kad, VTEK vertinimu, Savivaldybės komisija, formaliai, be teisinių motyvų atsisakydama nagrinėti perduotą Pranešimą, netinkamai vykdė savo funkcijas bei neužtikrino efektyvios Įstatymo laikymosi priežiūros. Vadovaudamasi VTEK Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, VTEK pakartotinai prašė ištirti Pranešime nurodytas aplinkybes ir įvertinti Mero elgesį Įstatymo nuostatoms.
Taip pat VTEK, susipažinusi su papildomame pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei Savivaldybės komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdžio vaizdo įrašu, nustatė, kad Tiriamoji Tarybos narė, kuri tuo metu buvo ir Savivaldybės komisijos narė, dalyvavo šios komisijos posėdyje sprendžiant klausimą dėl tyrimo Mero atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo), aktyviai pasisakė ir ragino tyrimo nepradėti, palaikė Merą palankiais komentarais. Komisijos posėdžio metu jai buvo užduotas kito šios komisijos nario klausimas, ar ji nemananti, kad turėtų nusišalinti nuo svarstymo dėl asmeninių sąsajų su Meru, tačiau Tiriamoji atsisakė nusišalinti.
Papildomame pranešime nurodyta, kad Tiriamosios sūnus ir Mero dukra yra sutuoktiniai, todėl Meras galimai laikytinas asmeniu, dėl kurio Tiriamajai, einant Savivaldybės komisijos narės pareigas, galėjo kilti interesų konfliktas, ir galbūt ji privalėjo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su Meru, sprendimo.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi VTEK įstatymo 17 straipsnio 1dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, VTEK prašė Savivaldybės komisijos įvertinti, ar šios komisijos narė (Tiriamoji), dalyvaudama 2024 m. liepos 25 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl tyrimo Mero (asmens, su kuriuo ją galbūt sieja tam tikras privatus ryšys ir dėl kurio ji galimai turi atitinkamą privatų interesą) atžvilgiu (ne)pradėjimo ir balsuodama dėl šio klausimo, nepateko į interesų konflikto situaciją ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
6. Savivaldybės komisija pradėjo tyrimą dėl Tiriamosios, bet 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. TE-4 „Dėl Šakių rajono savivaldybės Etikos komisijos narės [Tiriamosios] elgesio“ (VTEK gautas 2024 m. lapkričio 13 d.) nusprendė tyrimą nutraukti, kadangi Tiriamoji atsisakė Savivaldybės komisijos narės pareigų. Tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 2 dalimi ir Savivaldybės komisijos nuostatų 18 punktu (šios nuostatos leidžia nutraukti tyrimą, jeigu tiriamas politikas savo elgesį pripažino neetišku, nesuderinamu su savo pareigomis, ir dėl to viešai atsiprašė). Duomenų kad Tiriamoji pripažino pasielgusi neetiškai ir viešai atsiprašė nenustatyta ir VTEK nepateikta.
7. 2025 m. vasario 5 d. posėdyje VTEK, susipažinusi su minėtuoju Savivaldybės komisijos sprendimu, vadovaudamasi VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 24 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė atlikti savarankišką tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji VTEK atskiro paaiškino nepateikė, tačiau persiuntė jos paaiškinimą, teiktą Savivaldybės komisijai. Jame Tiriamoji teigė nesutinkanti, esą dalyvaujama savivaldybės komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdyje, pateikdama savo nuomonę bei balsuodama sprendžiant, ar pradėti tyrimą Mero atžvilgiu, buvo šališka, turėjo asmeninį interesą, pažeidė Įstatymo nuostatas.
Meras nėra Tiriamajai artimas asmuo Įstatymo nuostatų prasme. Jos sūnus, kurio sutuoktinė yra Mero dukra, yra suaugęs savarankiškas vyras. Jis nėra niekaip (finansiškai ar kitaip) priklausomas nei nuo Tiriamosios, nei nuo Mero. Atitinkamai jokių privačių interesų tarp Tiriamosios ir Mero nėra.
Teismai yra išaiškinę, jog tam, kad tam tikrą faktinę aplinkybę pagal Įstatymą būtų galima laikyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, būtinos dvi sąlygos: 1) valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas bei 2) dėl šio suinteresuotumo esanti galimybė įtakoti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sprendimus atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013 ir kt.). Pripažįstama, kad privatus interesas gali būti nematerialus, tačiau bet kuriuo atveju toks interesas nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Anot pačios VTEK, privatūs interesai gali pasireikšti potencialia finansine nauda (pvz., siekiu išlaikyti darbo vietą), savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017).
Pasak Tiriamosios, yra akivaizdu, kad jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, įsipareigojimų Merui nei ji, nei jos sūnus neturi, Meras nėra jų darbdavys, nėra jokių prielaidų teigti, jog ji ar jos sūnus iš Mero tikisi kokios nors konkrečios asmeninės naudos ateityje. VTEK yra išaiškinusi, kad tam tikros aplinkybės dėl žmonių tarpusavio santykių savaime neįrodo asmens privataus intereso ir nepagrindžia tiesioginio suinteresuotumo atliekant tarnybines pareigas (pvz., VTEK praktika dėl Generalinio prokuroro (duomenys neskelbiami), kuris Panevėžio apylinkės prokuroru paskyrė savo dukters krikštatėvį ir buvusį bendradarbį - VTEK net nepradėjo tyrimo išaiškinusi, kad nėra duomenų, jog (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) sietų asmeniniai turtiniai, finansiniai ar kitokie įsipareigojimai). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad ne bet koks asmeninis ryšys laikytinas tokiu, kuris gali kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Taigi, prielaidos, esą 2024 m. liepos 25 d. Komisijos posėdyje išsakydama savo nuomonę dėl tyrimo pradėjimo klausimo, Tiriamoji buvo šališka, yra nepagrįstos.
Be to, Tiriamoji VTEK paaiškino, kad Mero dukra ir jos sūnus jau daugiau kaip metai kartu negyvena, ruošiamos skyrybos.
Komisijos 2025 m. balandžio 30 d. posėdyje Tiriamoji nedalyvavo. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ji buvo tinkamai informuota.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, išvardintų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir kitų asmenų, nurodytų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys), privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Tiriamoji yra Savivaldybės tarybos narė (valstybės politikė), ji yra priskirtina deklaruojančių - valstybinėje tarnyboje dirbančių - asmenų kategorijai (Įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad Įstatymas jai galioja visa apimtimi.
Vertinamuoju laikotarpiu Tiriamoji buvo ir Savivaldybės komisijos narė. Į šias pareigas ji buvo paskirta, kaip Savivaldybės tarybos narė, taigi, ir vykdydama pareigas Savivaldybės komisijoje ji privalėjo laikytis Įstatymo reikalavimų.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, o jam kilus – nusišalinti. Tarybos nario pareiga vengti interesų konflikto taip pat nustatyta ir Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Artimi asmenys – tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertina, ar tarybos narei (Tiriamajai) nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai būdama Savivaldybės komisijos narė, dalyvavo šios komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl tyrimo Mero – t. y. asmens, su kuriuo Tiriamąją galimai sieja privatus ryšys per jų artimus asmenis ir dėl kurio ji galbūt turi atitinkamą privatų interesą - atžvilgiu (ne)pradėjimo ir balsavo dėl šio klausimo.
Nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. Savivaldybės komisija svarstė kausimą dėl tyrimo Mero atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo), vyko komisijos narių diskusijos. Tuo metu Savivaldybės komisijos nare buvusi Tiriamoji dalyvavo svarstant šį klausimą, aktyviai pasisakė ir ragino tyrimo nepradėti, palaikė Merą palankiais komentarais. Pastebėtina, kad Savivaldybės komisijos posėdžio metu jai buvo užduotas vieno iš Savivaldybės komisijos narių klausimas, ar Tiriamoji nemananti, kad ji turėtų nusišalinti nuo svarstymo dėl asmeninių sąsajų su Meru. Tačiau Tiriamoji kategoriškai atsisakė nusišalinti nuo svarstomo klausimo ir dėl jo balsavo (tyrimo pradėjimui nepritarė).
Iš VTEK turimų duomenų matyti, kad Tiriamajai artimas asmuo – jos sūnus ir Merui artimas asmuo - jo dukra yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbiami). Tiriamoji nurodė, kad nei ji, nei jos sūnus neturi ir neturės jokio asmeninio suinteresuotumo Mero atžvilgiu, be to, Tiriamosios sūnus esą jau daugiau kaip metai negyvena kartu su žmona, vyksta skyrybos, bet duomenų apie jų separaciją, gyvenimą skyrium Komisijai nepateikta, minėtųjų asmenų santuoka teisiškai nėra nutraukta. Akivaizdu, kad sutuoktiniai yra artimi asmenys, šeimos nariai, turi vienas kito atžvilgiu asmeninį suinteresuotumą (teigiamą ar neigiamą – tai, vadovaujantis teismų praktika, neturi teisinės įtakos, nepaneigia turimo suinteresuotumo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, svainiai (nagrinėjamu atveju – Tiriamoji ir Meras) nelaikytini artimais asmenimis, tačiau šis juos siejantis ryšys gali (galėjo) nulemti Tiriamosios šališkumą Mero atžvilgiu. Komisija sprendžia, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, Meras laikytinas kitu asmeniu, dėl kurio Savivaldybės komisijos narei Tiriamajai galėjo kilti interesų konfliktas (asmeniu, dėl kurio ji galimai turėjo ir tebeturi privatų interesą, pasireiškiantį per jos sūnaus ir Mero dukters tarpusavio ryšį ir jų turimą asmeninį suinteresuotumą, susijusį su jų artimais asmenimis, šiuo atveju – Meru, kuris yra Tiriamosios sūnaus žmonos tėvas).
Nagrinėjamuoju atveju reikšmės turi ir tai, kad Šakių rajonas – maža, palyginus su didmiesčiais, savivaldybė. Mažesnėse gyvenvietėse, kaip taisyklė, šeimas, gimines sieja tampresni ryšiai, o tokių ryšių egzistavimas plačiau žinomas visuomenei ir, atitinkamai, gali sukelti didesnes abejones (didesnį rezonansą) dėl visuomenei žinomų, deklaruojančių asmenų kategorijai priklausančių asmenų nešališkumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų formuojamą praktiką, interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) arba atlikti tarnybines pareigas, susijusias su jo (ar jo artimo asmens) privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Ir nėra svarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Nusišalinimas gali būti nepriimtas, tačiau nusišalinimo pareiga atitinkamais atvejais privalo būti įgyvendinta (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 1334/2014).
Tiriamoji nuo klausimo dėl tyrimo Mero atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo) nenusišalino, net kai abejones dėl jos nešališkumo Mero atžvilgiu (dėl jos ryšio su Meru) išsakė vienas iš Savivaldybės komisijos narių ir iškėlė klausimą, ar jai nederėtų nusišalinti.
VTEK vertinimu, Tiriamoji negalėjo nesuvokti, kokius įtarimus (t. y. abejones dėl jos elgesio) sukels aplinkybė jos ir Mero vaikus siejančio giminystės ryšio. Analogiškos pozicijos laikosi ir teismas, kuris yra pasisakęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, turėdami pareigą nepažeisti viešojo intereso, privalo elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai, vertinti savo veiksmų ar neveikimo pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-493/2013).
Kaip minėta, deklaruojantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl egzistuojančio asmeninio suinteresuotumo ir net dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų (pagrįstos šališkumo regimybės). Abejonių kelia asmens šališkumas, egzistuojantis privatus interesas (asmeninis suinteresuotumas). Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka privalu imtis galimo interesų konflikto ar jo regimybės situacijoje – aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti (pareikšti nusišalinimą) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ir nedalyvauti šiose procedūrose. Asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, tačiau patekus į interesų konflikto situaciją asmeniui realizuoti pareigą pareiškiant nusišalinimą yra būtina (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
VTEK vertinimu, dalyvaudama klausimo dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) Mero atžvilgiu Tiriamoji negalėjo išlikti visiškai objektyvi ir nešališka, privalėjo nusišalinti nuo šio klausimo, o to nepadariusi pateko į interesų konflikto situaciją ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atitinkamai, Savivaldybės Etikos komisijai siūlytina imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas ir nedalyvautų sprendžiant su jų (jiems artimų asmenų) privačiais interesais susijusių klausimų ne tik savivaldybės taryboje, bet ir jos komisijose ar kituose tarybos organizaciniuose vienetuose.
Papildomai paminėtina, kad Savivaldybės komisija, pradėjusi Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo kontekste tyrimą, 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu tyrimą nutraukė, kadangi ji atsisakė Savivaldybės komisijos narės pareigų. Tyrimas nutrauktas vadovaujantis Kodekso 9 straipsnio 2 dalimi ir Savivaldybės komisijos nuostatų 18 punktu. Tačiau toks Savivaldybės komisijos sprendimas kelia pagrįstų abejonių ir suponuoja išvadą, šiuo atveju buvo netinkamai taikytos Įstatymo nuostatos ir minėtoji komisija išvengė pareigos tinkamai, teisės nustatyta tvarka įvertinti Tiriamosios elgesį. Pastebėtina, kad Savivaldybės komisijos nurodytos nuostatos leidžia nutraukti tyrimą tik tuo atveju, jeigu tiriamas politikas: 1) savo elgesį pripažino neetišku, nesuderinamu su savo pareigomis, ir 2) dėl to viešai atsiprašė.
VTEK turimi duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Tiriamoji ne tik nepripažino pasielgusi neetiškai, nesuderinamai su savo pareigomis, bet ir viešai neatsiprašė. Kaip tik, ji teigė, kad jokių pažeidimų nepadarė, neigė jai kilusį interesų konfliktą, nesutiko turinti privačių interesų Mero atžvilgiu, nepripažino, kad turėjo pareigą nusišalinti nuo klausimo, susijusio su Meru, svarstymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Kodeksas, nei valstybės politikų elgesio tyrimui mutatis mutandis taikomas VTEK įstatymas nenumato galimybės nutraukti tyrimą dėl to, kad tiriamasis atsisakė einamų pareigų. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju – Tiriamajai atsisakius Savivaldybės komisijos narės pareigų, ji liko Savivaldybės tarybos narė ir Įstatymo nuostatos jai, kaip minėta, galioja nenutraukiamai - visa apimtimi.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtoji Šakių rajono savivaldybės tarybos narė, ėjusi šios savivaldybės tarybos Etikos komisijos narės pareigas, dalyvaudama šios komisijos 2024 m. liepos 25 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl tyrimo asmens, su kuriuo ją sieja privatus (svainystės) ryšys per jų artimus asmenis, atžvilgiu (ne)pradėjimo ir balsavusi dėl šio klausimo, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Šakių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir nedalyvautų sprendžiant su jų (jiems artimų asmenų) privačiais interesais susijusius klausimus.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai.
4. Apie Komisijos priimtą sprendimą informuoti Šakių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
