VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2025 m. balandžio 9 d. Nr. KS-2025/43
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK, Komisija): pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Mažeikių rajono savivaldybės merės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
I. Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo du pranešimus (toliau kartu – Pranešimai) dėl Tiriamosios elgesio, galimai neatitinkančio Įstatymo nuostatų.
I.1. Pirmajame pranešime (toliau – Pranešimas-1) nurodyta, esą Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba (toliau – Taryba) 2024 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Mažeikių lopšelio – darželio „Delfinas“ (toliau – Darželis) nuostatų pakeitimo (15-tas darbotvarkės klausimas). Posėdžiui pirmininkavo Tiriamoji, bet nuo minėtojo klausimo ji nusišalino, nes Darželio direktorė yra jai artimas asmuo.
Teigiama, kad Tiriamoji buvo minėtojo Tarybos sprendimo projekto rengimo iniciatorė; pasirašė Tarybos 2024-11-28 posėdžio protokolą, kuris neva laikytinas Tarybos priimto sprendimo tvirtinimu - būtinas dalyvavimo sprendimo priėmimo stadijos veiksmas, užbaigiantis atitinkamo sprendimo priėmimo procedūrą; pasirašė Tarybos 2024-11-28 sprendimą Nr. T1-505 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. T1-136 „Dėl Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo” (toliau – Sprendimas).
Komisijos prašoma įvertinti, ar nenusišalindama nuo minėtųjų veiksmų atlikimo Tiriamoji nepažeidė Įstatymo nuostatų.
I.2. Antrajame pranešime (toliau – Pranešimas-2) ir Komisijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, papildomai surinktoje medžiagoje nurodyta, kad:
2024 m. spalio 30 d. Tiriamoji, vadovaudamasi savo pačios 2024 m. spalio 21 d. potvarkiu, kartu su dar dviem Tarybos nariais tarnybiniu automobiliu vyko į komandiruotę Vilniuje – dalyvauti neeiliniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) narių atstovų suvažiavime. Buvo numatyta, kad iš komandiruotės visi jie grįš tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, tačiau minėtojo renginio išvakarėse, t. y. 2024 m. spalio 29 d., Tiriamosios prašymu ir jos pačios, kaip merės, potvarkiu buvo pavesta atitinkamų Tarybos narių parvežimui iš Vilniaus skirti kitą (antrą) tarnybinį automobilį. Pati Tiriamoji po LSA renginio pasiliko Vilniuje ir tą pačią dieną, esą ne darbo metu, dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) prezidiumo posėdyje, iš kurio galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo parvežta pirmuoju tarnybiniu automobiliu.
Komisijos prašoma įvertinti, ar Tiriamoji nepažeidė Įstatymo nuostatų, galimai pasinaudojus Savivaldybės transportu asmeniniams (partiniams) poreikiams tenkinti.
I.3. Įvertinusi Pranešime-1 išdėstytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, vadovaudamasi VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija 2025 m. sausio 22 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai galimai inicijavo Sprendimo dėl Darželio, kuriam vadovauja jai artimas asmuo, nuostatų pakeitimo projekto parengimą, pasirašė 2024-11-28 Sprendimą bei Tarybos 2024-11-28 posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtasis Sprendimas, protokolą.
I.4. Įvertinusi Pranešime-2 išdėstytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, vadovaudamasi VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija 2025 m. vasario 5 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl skundžiamo Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamoji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos pareigos nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos pareigos nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, kai 2024-10-30 tarnybinės komandiruotės į Vilnių metu tarnybiniu automobiliu vyko ir į su tarnybinėmis pareigomis galbūt nesusijusį renginį, t. y. į LSDP prezidiumo posėdį.
Vadovaudamasi VTEK įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, Komisija nusprendė šį tyrimą prijungti prie VTEK 2025 m. sausio 22 d. pradėto tyrimo Tiriamosios atžvilgiu.
II. Nustatytos faktinės aplinkybės
Tiriamoji yra Savivaldybės merė, išrinkta vadovauti 2023 – 2027 m. kadencijos Tarybai.
II.1. Dėl Pranešime-2 nurodytų aplinkybių
2024-11-28 Tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Tiriamoji, buvo svarstytas klausimas „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. T1-136 „Dėl Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (15-tas darbotvarkės klausimas, toliau - Klausimas).
Minėtojo Tarybos posėdžio protokole (2024-11-28 protokolas Nr. T12-10) nurodyta, kad prieš svarstant 15-tą klausimą, Tiriamoji pareiškė nusišalinimą ir išėjo iš posėdžių salės (sugrįžo po to, kai Taryba nusprendė pritarti pateiktam Projektui su Tarybos posėdžio metu aptartais – Vyriausybės atstovo pateiktais - pataisymais).
Posėdžio protokolą pasirašė posėdžio pirmininkė (Tiriamoji).
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto iniciatorius – Savivaldybės meras.
Parengto projekto tikslas – pakeisti Darželio nuostatus. Pakeitimas reikalingi dėl nuo 2024-06-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo ir Tarybos priimtų sprendimų: Tarybos 2024-08-29 sprendimu pakeistas P. Cvirkos gatvės pavadinimas į Pušų gatvę; Tarybos 2024-09-19 sprendimu Savivaldybės merui pavesta vykdyti įgaliojimus, priskirtus paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai – tvirtinti Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinių ataskaitų rinkinius.
Priėmus sprendimą bus patvirtinti Darželio nuostatų pakeitimai, atitinkantys galiojančius teisės aktus.
Projekto rengėjas – Administracijos Švietimo skyrius, pranešėjas – šio skyriaus vedėjas.
Sprendimą (2024-11-28 Nr. T1-505) pasirašė Savivaldybės merė (Tiriamoji).
Sprendimas priimtas vadovaujantis Savivaldybės mero 2024-10-09 potvarkiu Nr. M1-533 „Dėl Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ nuostatų teikimo tvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybai“, kurį pasirašė ne Tiriamoji (kitas Mero funkcijas vykdantis Tarybos narys).
Tiriamosios privačių interesų deklaracijoje nurodyta, jog jai artimas asmuo eina direktorės pareigas Mažeikių r. sav. lopšelyje - darželyje Delfinas.
2. Dėl Pranešime-2 nurodytų aplinkybių
LSA 2024 m. spalio 1 d. raštu Nr. SD-2024/702 „Dėl neeilinio Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimo“ savivaldybių merai ir savivaldybių atstovai LSA suvažiavime buvo pakviesti dalyvauti 2024 m. spalio 30 d. Vilniuje (konferencijų centre „Artis Centrum Hotels“) vyksiančiame neeiliniame LSA suvažiavime.
LSA įstatuose nurodyta, kad kiekvienai savivaldybei Suvažiavime atstovauja savivaldybės meras arba jo įgaliotas vicemeras, vienas asmuo nuo 10 savivaldybės tarybos narių, taip pat vienas asmuo nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Į Suvažiavimą atstovus savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui renka pagal kvotas, proporcingai rinkimus laimėjusių partijų ar rinkimų komitetų vietoms tarybose (Įstatų 4.3, 4.4 punktai).
2024-10-14 Tiriamoji Savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorei pateikė prašymą „Dėl transporto su vairuotoju skyrimo“, kuriame nurodė, jog 2024 d. spalio 30 d. Vilniuje vyks neeilinis LSA atstovų suvažiavimas, kurio metu bus renkamas LSA prezidentas, bus svarstomas 2025 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Į šį suvažiavimą vyks pati merė (Tiriamoji) kartu su dviem Tarybos nariais (duomenys neskelbiami).
2024-10-21 Tiriamoji išleido potvarkį Nr. M4-105 ,,Dėl (Tiriamosios), (duomenys neskelbiami) komandiruotės“, kuriuo nusprendė komandiruoti „2024 m. spalio 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės merę (Tiriamąją), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narį (duomenys neskelbiami), Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narę (duomenys neskelbiami) į Vilnių („Artis Centrum Hotels“ konferencijų centras, Totorių g. 23, Vilnius) dalyvauti neeiliniame Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime“.
Taip pat minėtuoju potvarkiu Tiriamoji nustatė, kad 2024-10-30 komandiruotės į Vilnių metu dirbs nuotoliniu būdu.
Į minėtą renginį visi trys asmenys buvo nuvežti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju (atgal nurodytuoju automobiliu grįžo tik Tiriamoji).
2024-10-29 Tiriamoji Administracijos direktorei pateikė prašymą „Dėl transporto su vairuotoju skyrimo“, kuriuo paprašė „skirti transportą su vairuotoju 2024 m. spalio 30 d., parvežti dalyvius (duomenys neskelbiami) iš neeilinio Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimo. Transportas reikalingas 13 val. adresu, Totorių g. 23, konferencijų centras „Artis Centrum Hotels“.
2024-10-29 Tiriamoji išleido potvarkį Nr. M4-106 ,,Dėl (duomenys neskelbiami) grįžimo iš komandiruotės“, kuriuo, atsižvelgiant į Tiriamosios 2024-10-29 prašymą „Dėl transporto su vairuotoju skyrimo“, pavedė „2024 m. spalio 30 d. skirti transporto priemonę Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narių: (duomenys neskelbiami) parvežimui iš Vilniaus („Artis Centrum Hotels“ konferencijų centras, Totorių g. 23, Vilnius) Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimo“.
2024-10-30 Vilniuje, konferencijų centre „Artis Centrum Hotels“, nuo 10 val. iki 13.20 val. vyko neeilinis LSA atstovų suvažiavimas.
2024-10-30 nuo 16 val. iki 18 val. vyko kontaktinis LSDP prezidiumo posėdis. Renginio vieta - „Best Western“, Konstitucijos pr. 14, Vilnius.
Posėdyje dalyvavo LSDP prezidiumo nariai, įskaitant Tiriamąją. Komisijai pateiktais duomenimis, Tiriamoji yra LSDP narė nuo (duomenys neskelbiami), ir LSDP prezidiumo narė nuo (duomenys neskelbiami).
LSDP prezidiumo 2024-10-30 posėdžio darbotvarkė: 1) dėl politinės padėties ir būsimos koalicijos (buvo patvirtinta derybinė grupė konsultacijoms su numatomais partneriais); 2) dėl programinių nuostatų su galimais koalicijos partneriais suderinamumo (nutarta dėl kandidatūrų į Ministro Pirmininko ir Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo postą); 3) dėl Tarybos posėdžio sušaukimo (nutarta dėl būsimo Tarybos ir Prezidiumo posėdžio datos).
Savivaldybės Administracijos pateiktais duomenimis, 2024-10-30 Tiriamoji kartu su dviem Tarybos nariais vyko į tarnybinę komandiruotę į Vilnių, dalyvauti neeiliniame LSA atstovų suvažiavime. Renginį organizavo LSA, komandiruotės išlaidos nebuvo patirtos, kadangi komandiruotės išlaidos apmokamos tik jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.
2024-10-30 į Vilnių vyko du Savivaldybės administracijos automobiliai:
Pirmo automobilio išvykimo laikas 2024-10-30 05:50 val., grįžimo laikas 2024-10-30 21:50 val., maršrutas Mažeikiai-Vilnius-Mažeikiai, vyko Tiriamoji, (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), grįžo tik Tiriamoji (kelionės lape nurodyta, kad tą dieną maršrutu „po miestą, Vilnius“ nuvažiuota 616 km);
Antro automobilio išvykimo laikas 2024-10-30 08:00 val., grįžimo laikas 2024-10-30 18:10 val., maršrutas Mažeikiai-Vilnius-Mažeikiai, vyko vienas vairuotojas, grįžo (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) (kelionės lape nurodyta, kad tą dieną maršrutu Mažeikiai – Vilnius – Mažeikiai nuvažiuota 631 km).
Tiriamoji, atsižvelgdama į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, meras turi užtikrinti atstovavimą savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, NVO, žinodama, kad tą pačią dieną Vilniuje vyks LSDP suvažiavimas, kuriame dalyvaus įtakingi Lietuvos politikai, nusprendė pasinaudoti šia proga ir aptarti su jais Mažeikių rajonui rūpimus klausimus. Kadangi partijos suvažiavimas vyko po LSA suvažiavimo, buvo nuspręsta, kad kartu į komandiruotę vykusiems Tarybos nariams bus netikslinga ilgą laiką laukti merės, todėl buvo paprašyta antrojo automobilio.
Tiriamoji iš Vilniaus grįžo pirmu tarnybiniu automobiliu 21:50 val., kelionės metu vykdydama tarnybines funkcijas. Ataskaita apie 2024-10-30 vykusią komandiruotę nebuvo teikiama.
Informacija dėl dalyvavimo LSA suvažiavime buvo teikta viešai Savivaldybės internetiniame puslapyje bei Facebook paskyroje.
Pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau - Reglamentas) 208 punktą Meras yra Savivaldybės vadovas, turintis Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas. Savo darbo laiką meras tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Pagal Reglamento 210 punktą komandiruotės pradžia, pabaiga ir komandiruotės vieta skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, mero darbotvarkėje, kas ir buvo padaryta.
Tiriamosios, kaip Savivaldybės merės 2024-10-30 darbotvarkėje nebuvo numatyta daugiau renginių, kuriuose ji turėjo dalyvauti atlikdama savo tarnybines pareigas. Savivaldybės meras savo darbo laiką organizuoja pats, todėl Komisijos prašoma atkreipti dėmesį į Savivaldybės dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) išrašą, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 30 d. komandiruotės metu darbas su dokumentais pradėtas 9 val. 21 min. ir baigtas 19 val. 33 min., tai esą parodo, kad darbas trūko ir dokumentai buvo pasirašinėjami iki 19 val. 33 min.; LSA posėdis vyko nuo 10:00 iki 13:20 valandos, Tiriamoji dirbo be pietų, todėl nuo 13.20 valandos turėjo poilsio laiką.
Iš Komisijai pateikto DVS išrašo matosi, kad Tiriamosios vardu 2024-10-30 buvo atverčiami dokumentai: dalis jų atversti laikotarpiu nuo 9.21 val. iki 9.39 val., o likusieji – laikotarpiu nuo 19.09 val. iki 19.33 val.
III. Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji Komisijai pateikė du paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog jos nuomone, Įstatymo reikalavimų ji nepažeidė.
Dėl Tiriamosios nusišalinimo
Savivaldybės internetiniame puslapyje nuo pat merės kadencijos pradžios buvo paskelbtas Tiriamosios viešas 2023 m. balandžio 25 d. pareiškimas „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės merės (Tiriamosios) nusišalinimo“. Jame nurodyta, kad merė dėl galimo interesų konflikto nusišalina dalyvaujant, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Darželiu, kurio direktorė yra merei artimas asmuo.
Tarybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T1-129 „Dėl tarybos nario, vykdančio mero įgaliojimus, skyrimo“ buvo paskirti du tarybos nariai, kurie vykdo mero įgaliojimus, Savivaldybės merui nusišalinus.
Tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. posėdyje prieš svarstant 15-tą darbotvarkės kausimą Tiriamoji nusišalino dėl galimo interesų konflikto, posėdį šiuo klausimu toliau vedė Tarybos narys ir Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas (duomenys neskelbiami). Tiriamoji svarstant ir priimant sprendimą buvo išėjusi iš posėdžio salės. Taigi, Tiriamosios nuomone, ji vykdė VTEK 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos“ patvirtintas rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos).
Dėl Sprendimo projekto iniciavimo
Tiriamoji jokia forma nedalyvavo rengiant Savivaldybės mero potvarkį ir Sprendimo projektą ar svarstant ir priimant šį Sprendimą, kadangi Savivaldybės mero 2024 m. spalio 9 d. potvarkį Nr. M1-533 „Dėl Mažeikių lopšelio darželio „Delfinas“ nuostatų teikimo Mažeikių rajono savivaldybės tarybai“ ir Tarybos 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo projektą Nr. TP-508 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T1-136 „Dėl Mažeikių lopšelio – darželio „Delfinas“ nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pasirašė ir suderino Savivaldybės tarybos narys, vykdantis mero įgaliojimus (duomenys neskelbiami).
Dėl Tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo pasirašymo
Tiriamoji nesutinka su teiginiu, esą protokolas laikytinas Tarybos priimto sprendimo tvirtinimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 15 punktu, Tarybos sprendimų priėmimas yra fiksuojamas vaizdine tiesiogine transliacija su balsavimo rezultatais ekrane bei popierine forma – surašant protokolą. Protokolas yra formalus informacinis viso Savivaldybės tarybos posėdžio rašytinis dokumentas, posėdžio protokolas nėra administracinis aktas, kuris sukurtų atitinkamiems subjektams teises ar pareigas.
Protokole aiškiai ir nedviprasmiškai pateikiama Savivaldybės merės nusišalinimo nuo 15-to klausimo žyma. Meras pirmininkavo visam Tarybos posėdžiui, išskyrus 15 darbotvarkės klausimą, ir protokolą (su jame pažymėtu nusišalinimo faktu) pasirašė vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje jam nustatyta pareigą – „posėdžio protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras“.
Dėl Tarybos sprendimo pasirašymo
Po Savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. posėdžio, Administracijos Bendrojo skyriaus specialistė sukėlė visus 34 Tarybos priimtus sprendimus ir kitus dokumentus (viso - 88 dokumentai) į dokumentų valdymo sistemą (DVS).
Įsivėlė techninė klaida, kurią galimai sąlygojo Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistės nežinojimas apie tai, kad merė nusišalino nuo vieno klausimo.
O Tiriamoji negalėjo įsivaizduoti, kad jai pateiktas pasirašyti Sprendimas, kuris jai negalėjo būti pateiktas dėl to, kad nuo jo rengimo, svarstymo ir priėmimo nusišalino tiek žodžiu, tiek ir raštu visomis įmanomomis formomis. Jos nuomone, būtų neproporcinga jos atžvilgiu nustatyti Įstatymo pažeidimą, kurį sąlygojo Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus techninio darbuotojo neapdairus elgesys, įrašant merės pavardę, o ne tarybos nario, kai visos nusišalinimo procedūros buvo įgyvendintos.
Įvertinus šią situaciją Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų dėl papildomų algoritmų tokioms situacijoms išvengti.
Antrajame Komisijai pateiktame paaiškinime Tiriamoji atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, meras užtikrina, kad: “būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis”.
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau - Reglamentas) nustatyta: “208. Meras yra Savivaldybės vadovas, turintis Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas. Savo darbo laiką meras tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų”.
2024-10-01 raštu LSA pranešė apie Vilniuje 2024-10-30 vyksiantį neeilinį LSA atstovų suvažiavimą. Merės 2024-10-21 potvarkiu į Suvažiavimą buvo komandiruota pati merė (Tiriamoji) ir du Tarybos nariai. Komandiruotės pradžia, pabaiga ir komandiruotės vieta buvo paskelbta savivaldybės internetiniame puslapyje ir mero darbotvarkėje, kaip tai numatyta ir Reglamento 210 punkte.
Suprantant, jog tą dieną, 2024 m. spalio 30 d., Vilniuje bus atvykusi didžioji dalis Lietuvos Respublikos savivaldybių merų, o tai puiki proga gyvam bendravimui, aptariant savivaldybėms rūpimus klausimus, tokius kaip 2022-2030 metų Regionų plėtros programa, sveikatos apsaugos, švietimo politika regionuose ir pan., buvo nuspręsta, jog tądien meras dirbs nuotoliu (Reglamento 208 punktas), taip kartu užtikrinant tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkto įgyvendinimą, tiek nenutrūkstamą darbą savivaldybėje.
„Be to, tą pačią dieną vyko ir LSDP prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus laimėjusios partijos nariai, įtakingi politikai, kurie ateinantį laikotarpį formuos tiek Lietuvos Respublikos, tiek Lietuvos regionų politiką ir kryptį, beje, dalyvavo ir kiti savivaldybių merai, ko pasekmėje, neatstovauti savivaldybės formaliuose ir neformaliuose susitikimuose, būtų netikslinga ir nesuderinama su jau minėtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu“.
LSA atstovų susirinkimas vyko nuo 10 val. iki 13.20 val., o LSDP prezidiumo posėdis vyko nuo 16 val. iki 18 val. Atstumas nuo Mažeikių iki Vilniaus apytiksliai yra 300 km., arba 3.40 val. kelio automobiliu („google maps“ duomenys).
Pasak Tiriamosios, tarnybinis automobilis nebuvo naudojamas asmeninei naudai gauti, juo buvo važiuojama maršrutu Mažeikiai - Vilnius - Mažeikiai, nuvažiuotas atstumas praktiškai sutampa su pirmiau nurodytais kelionės atstumo ir trukmės „google maps“ duomenimis.
Kasdienis mero darbas dėl komandiruotės, vėliau sekusių ir neformalių susitikimų, bei LSDP prezidiumo posėdžio nenutrūko, visi Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 2 d. įtvirtinti mero įgaliojimai buvo vykdomi, nuolat buvo komunikuojama tiek su savivaldybės darbuotojais iškilusiais klausimai telekomunikacinių technologijų pagalba, tiek vyko ir darbas su dokumentais, kuris prasidėjo 9.21 val. ir vyko iki 19.33 val. (tai esą patvirtina DVS išrašas).
Tiriamosios vertinimu, Įstatymo nuostatų ji nepažeidė, savo, kaip merės pareigas ji vykdė nešališkai, sąžiningai, tinkamai, nesinaudojo tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu jokiai asmeninei naudai gauti, nesinaudojo ir neleido kitiems naudotis savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
VTEK 2025 m. balandžio 9 d. posėdyje Tiriamajai atstovavęs advokatas pakartojo Tiriamosios paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir prašė į juos atsižvelgti.
IV. Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Tiriamoji yra Savivaldybės merė, valstybės politikė, t. y. eina pareigas, kurios priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jai taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Tarybos nario pareiga vengti interesų konflikto taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT . lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; . rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; . spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; . vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT . birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; . spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; . rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; . kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; . lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertina:
1) ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai galimai inicijavo Sprendimo dėl Darželio, kuriam vadovauja jai artimas asmuo, nuostatų pakeitimo projekto parengimą, pasirašė 2024-11-28 Sprendimą bei Tarybos 2024-11-28 posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtasis Sprendimas, protokolą;
2) ar Tiriamoji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos pareigos nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos pareigos nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, kai 2024-10-30 tarnybinės komandiruotės į Vilnių metu tarnybiniu automobiliu vyko ir į su tarnybinėmis pareigomis galbūt nesusijusį renginį, t. y. į LSDP prezidiumo posėdį.
Dėl Pranešime-1 nurodytų aplinkybių
Vertinant minėtąjį Tiriamosios elgesį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aspektu svarbu nustatyti:
ar klausimas (Sprendimas) dėl Darželio nuostatų keitimo kėlė Tiriamajai interesų konfliktą, t. y. ar šis klausimas buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jos (ar jai artimo asmens) privačiu interesu, ar ji buvo asmeniškai suinteresuota šio klausimo sprendimo baigtimi;
2) ar Tiriamoji tinkamai vykdė pareigą Įstatymo nustatyta tvarka nusišalinti nuo interesų konfliktą galbūt keliančių klausimų.
Dėl Tiriamosios asmeninio suinteresuotumo
Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys). Artimi asmenys - tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos administracinių teismų suformuotą praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT . balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad:
Taryba 2024-11-28 posėdyje, kuriam pirmininkavo Tiriamoji, svarstė klausimą dėl Darželio nuostatų pakeitimo. Šie pakeitimai buvo daromi atsižvelgiant į kitų (aukštesnės teisinės galios) teisės aktų (Švietimo įstatymo; Tarybos sprendimo dėl tam tikrų Tarybos paprastosios kompetencijos klausimų perdavimo spręsti Savivaldybės merui) pakeitimo, faktinės Mažeikių gatvių pavadinimo pakeitimo. Išskirtinių sąlygų, lengvatų ar asmeninių Tiriamajai artimo asmens (Darželio direktorės) interesų sprendimo minėtieji pakeitimai nenustatė. Pakeitimų parengimą inicijavo ir Administracijos parengtą projektą Tarybai pateikė mero funkcijas vykdantis Tarybos narys (ne Tiriamoji). Tarybos posėdžio metu Tiriamoji nusišalino ir išėjo iš posėdžių salės.
Esant pirmiau išvardintoms aplinkybėms, VTEK nuomone, Tiriamajai nekilo tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto (Įstatymo nuostatų prasme). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad merei artimas asmuo vadovauja Darželiui, su kuriuo susijusį klausimą Taryba sprendė, nėra pakankamas duomuo, akivaizdžiai patvirtinantis, kad Sprendimas buvo tiesiogiai susijęs su merei artimo asmens, taigi ir pačios merės privačiais interesais. Todėl, Komisijos vertinimu, merės nusišalinimas šiuo konkrečiu atveju buvo perteklinis. Todėl, nors ji ir pasirašė Tarybos 2024-11-28 protokolą bei Sprendimą, nuo kurio ji buvo nusišalinusi, nenustačius tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų šiuo atveju (šiame tyrimo epizode) ji nepažeidė.
Dėl Pranešime-2 nurodytų aplinkybių
Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios deklaruojančių asmenų prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja šiuos asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti, o 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Minėtosios Įstatymo nuostatos detalizuoja ir užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas besąlygiško ir nesavanaudiško valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas . gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Lėšų skyrimas, materialinis aprūpinimas ir paskirtų lėšų naudojimas Įstatymo nuostatų prasme sietinas su valstybinei tarnybai keliamais teisėtumo, viešumo reikalavimais, su būtinumu užtikrinti viešojo intereso dominavimą prieš privačius interesus. Lėšos ir kiti ištekliai turi būti naudojami skaidriai, o valstybinės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniais tikslais. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti. Todėl valstybinės tarnybos santykių teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų įmanoma kontroliuoti, ar minėti reikalavimai nėra pažeidžiami.
2024-10-30 Tiriamoji kartu su dviem Tarybos nariais vyko į komandiruotę Vilniuje dalyvauti neeiliniame LSA atstovų suvažiavime. Šiai komandiruotei Tiriamosios 2024-10-14 prašymu ir jos pačios pasirašytu 2024-10-21 potvarkiu buvo skirtas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Suvažiavimas vyko 2024-10-30 nuo 10 val. iki 13.20 val.
Suvažiavimo išvakarėse (2024-10-29) Tiriamoji pateikė prašymą ir šio prašymu pagrindu pasirašė potvarkį dėl atskiro (antro) tarnybinio automobilio su vairuotoju skyrimo dviejų kartu su ja į Vilnių atvykusių Tarybos narių parvežimui atgal į Mažeikius. Tokį apsisprendimą, pasak Tiriamosios bei Administracijos pateikto paaiškinimo, nulėmė tai, kad tos pačios dienos vakare (16-18 val.) Vilniuje vyko LSDP prezidiumo posėdis, o Tiriamoji, būdama jo narė ir žinodama, kad posėdyje dalyvaus daug įtakingų politikų, negalėjo nepasinaudoti proga aptarti su jais Mažeikiams rūpimus klausimus, todėl nusprendė pasilikti Vilniuje. Kartu su mere atvykusiems Tarybos nariams nebuvo prasmės jos laukti kelias valandas, todėl jiems parvežti buvo skirtas (iškviestas iš Mažeikių) antras automobilis su vairuotoju (į Mažeikius jie grįžo 18.10 val.).
Komisijai buvo akcentuota, kad meras savo darbo laiką tvarko pats, Tiriamoji 2024-10-30 dirbo nuotoliu: iš Mažeikių išvyko 5.50 val., nuotoliu jungėsi prie DVS ir dirbo su dokumentais (nuo 9.21 val.), tarnybos tikslais dalyvavo LSA suvažiavime (10.00 - 13.20 val.), vėliau pietavo, po to dalyvavo partijos prezidiumo posėdyje (16 - 18 val.), vėl dirbo su dokumentais (paskutinis prisijungimas prie DVS 19.33 val.), į Mažeikius grįžo 21.50 val. Taigi Tiriamosios merės tarnybinių funkcijų įgyvendinimas nebuvo nutrūkęs.
Tiriamosios vertinimu, tarnybinis automobilis buvo naudojamas tarnybos, susijusios su mero funkcijų vykdymu, tikslais.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui, siekiančiam paneigti Įstatymo pažeidimą, tenka įrodinėjimo našta (onus probandi), t. y. įrodinėjimo pareiga, kai siekiama paneigti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tenka asmeniui, jas neigiančiam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012, . birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). Vertinant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, abejonės, jeigu tokios yra, atitenka ne jo, bet viešojo intereso naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-35/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo . kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-899-437/2010). Taigi pagrįsti, kad tarnybinis elgesys buvo tinkamas (kad tarnybinis automobilis kelionėms į Vilnių naudojamas išimtinai tarnybiniais tikslais ir atitinkamu atveju nebuvo pasinaudota tarnybinėmis pareigomis) privalo pati Tiriamoji. Tačiau patikimų duomenų, kad dalyvavimas LSDP Prezidiumo posėdyje buvo susijęs su mero tarnybos tikslais, Komisijai ji nepateikė, o kiti Komisijos surinkti duomenys šiuos paaiškinimus paneigia.
Komisijai nurodyta, esą Tiriamoji LSDP prezidiumo posėdyje dalyvavo siekiant aptarti miestui svarbius klausimus su ten dalyvaujančiais įtakingais politikais. Su kuo ir ką ji aptarinėjo duomenų nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai ji dalyvavo LSDP prezidiumo posėdyje (16 - 18 val.) ji dirbo su Savivaldybės dokumentais (pvz., jungėsi prie DVS), telekomunikacinėmis priemonėmis bendravo su Savivaldybės administracijos darbuotojais ar pan.
Pažymėtina, kad LSDP yra politinė partija, o prezidiumas yra kolegialus šios partijos valdymo organas. Tiriamoji yra LSDP narė nuo (duomenys neskelbiami), LSDP prezidiumo narė – nuo (duomenys neskelbiami).
Komisijai pateiktais duomenimis, 2024-10-30 LSDP prezidiumo posėdyje buvo svarstyti politinio pobūdžio klausimai, tiesiogiai susiję su šia partija – Ministro Pirmininko kandidatūros rinkimas (kadangi atsižvelgiant į 2024 m. rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų rezultatus, šis postas atiteko LSDP partijai), derybinės grupės su galimos koalicijos partneriais sudarymas, LSDP Tarybos posėdžio datos nustatymas. Taigi LSDP prezidiumo posėdis neabejotinai laikytinas išimtinai politinio pobūdžio partijos renginiu, skirtu tik partijos Prezidiumo nariams, vykimas į tokį renginį buvo susijęs su Tiriamosios naryste politinėje partijoje, o ne su tarnybos (mero) pareigų atlikimu. Tam, kad sudalyvauti šiame su tarnyba nesusijusiame renginyje ir sugrįžti iš jo tarnybiniu automobiliu, Tiriamoji šio renginio išvakarėse, pasinaudodama merės statusu, pateikė prašymą ir išleido potvarkį dėl kito (antro) tarnybinio automobilio su vairuotoju skyrimo, kuris specialiai atvyko iš Mažeikių parvežt kartu su mere į Vilnių atvykusius Tarybos narius, kad jiems netektų laukti partijos politiniame renginyje dalyvaujančios Tiriamosios.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dalyvavimas partinėje veikloje bei vykimas į politinio pobūdžio partijos renginius neprilygintinas tarnybinei užduočiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-493/2013).
Pagal Komisijos formuojamą praktiką, kurią patvirtina ir teismai, tokiais atvejais (kai asmuo teigia dalyvavęs tarnybiniuose susitikimuose, bet nepateikia atitinkamų įrodymų) laikoma, jog tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnybos pareigoms atlikti, o tarnybinį automobilį naudojantis asmuo turėjo asmeninės naudos, nes sutaupė lėšų ir išvengė tam tikrų kelionės išlaidų, kurių patirtų važiuodamas ten pat nuosavu automobiliu (pavyzdžiui, Komisijos . birželio 18 d. sprendimas Nr. KS-54; . birželio 3 d. sprendimas Nr. KS-40, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2366/2011).
Į Vilnių Tiriamoji atvyko oficialiu tarnybiniu tikslu (į LSA suvažiavimą) kartu su dviem Tarybos nariais, kurie iškart po renginio grįžo atgal į Mažeikius. Tačiau Tiriamosios dalyvavimas partijos, t. y. netarnybiniame, renginyje, iš kurio ji grįžo tarnybiniu automobiliu ir tam tikslui (kad galėtų grįžti tarnybiniu, o ne nuosavu automobiliu) kartu su ja atvykusiems Tarybos nariams pavedė skirti (iškvietė) atskirą tarnybinį automobilį, kelia pagrįstų abejonių. Pastebėtina, kad Teismas yra pasisakęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, turėdami pareigą nepažeisti viešojo intereso, privalo elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai, vertinti savo veiksmų ar neveikimo pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-493/2013). T. y. jų pareiga, o tarnybines pareigas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, deklaruojantys asmenys privalo atlikti nešališkai, sąžiningai ir tinkamai. Manytina, kad pirmiau paminėtų nagrinėjamu aplinkybių kontekste Tiriamosios elgesys nelaikytinas nešališku, sąžiningu ir tinkamu (racionaliu) visuomenės atžvilgiu.
Valstybės ar savivaldybės turto (šiuo atveju – tarnybinio automobilio) naudojimas esą tarnybos tikslams, kai tuo pačiu yra pasitelkiamas ir asmeniniams tikslams (kai tuo pačiu vykstama į politinio pobūdžio partijos renginį) sukelia visuomenės nepasitikėjimą ne tik konkrečiais deklaruojančiais asmenimis (savivaldybės mere), bet ir pačia valstybės tarnyba, valstybės politikais. Atsižvelgiant į mero statuso politinę ir visuomeninę reikšmę, Tiriamosios veiksmai neturėjo kelti jokių, net menkiausių abejonių (nagrinėjamuoju atveju – dėl tarnybinio automobilio naudojimo ir ne tarnybos tikslams bei atitinkamo pasinaudojimo pareigomis asmeninei naudai gauti).
Teismas savo bylose yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybių) institucijų vadovams taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004, . kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012, . gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2512-575/2017). Atitinkami reikalavimai taikomi ir vienam iš pagrindinių aukščiausiojo savivaldos atstovaujamojo organo (savivaldybės tarybos) atstovų – savivaldybės merui. Taigi elgtis taip, kad veiksmai nekeltų net menkiausių abejonių, įpareigoja ne tik Įstatymo nuostatos, bet toks įpareigojimas kyla iš asmens turimo (šiuo atveju – mero) statuso, jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Pagal Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog tarnybinės pareigos gali būti atliekamos nesąžiningai, netinkamai, ar jomis buvo naudojamasi asmeniniams tikslams.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia deklaruojantiems asmenims naudoti arba leisti naudotis valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Atskirais atvejais išimtys gali nustatyti įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra pasisakęs, kad draudimo valstybės ar savivaldybės nuosavybę naudoti ne tarnybinei veiklai išimtis gali nustatyti tik specialus tapačios teisinės galios tokio turto naudojimą reglamentuojantis teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-770-05).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniu nustatoma, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas . rugpjūčio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2366/2011 išaiškino, kad šio įstatymo kontekste visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad dviejų tarnybinių automobilių skyrimas grįžimui iš tos pačios vietos tam, kad tarnybiniais tikslais atvykęs asmuo (merė) galėtų sudalyvauti su tarnyba nesusijusiame renginyje (partijos prezidiumo suvažiavime) ir iš jo grįžti tarnybiniu automobiliu, neatitinka Įstatymo nuostatų. Todėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybai rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje tokie atvejai nesikartotų, t. y. kad ateityje savivaldybės tarnybiniai automobiliai būtų naudojami racionaliai ir tik su tarnyba susijusiai veiklai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad šis teisės aktas yra prevencinis, o jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Pasak Teismo, Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita. Nėra būtina nustatinėti, ar asmuo gavo realios asmeninės naudos, ar jo veiksmai sukėlė padarinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07, . balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-705/2008). Pakanka vien fakto, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nevykdo Įstatymo jam nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, o 6 punktas – valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudotis ar leisti naudotis valstybės ir savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Minėtosios nuostatos nesieja Įstatymo pažeidimo su gautos asmeninės naudos dydžiu ar tuo, kiek kartų asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas.
Kaip minėta, vertinant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, abejonės, jeigu tokios yra, tenka ne asmens, bet viešojo intereso naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo . balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-35/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo . kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-899-437/2010), todėl pagrįsti, kad asmens tarnybinis elgesys buvo tinkamas, privalo tik pats asmuo, kurio elgesys tiriamas.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad atskiras tarnybinis automobilis su vairuotoju į Vilnių atvyko ir buvo skirtas dviem Tarybos nariams parvežti atgal į Mažeikius neracionaliai ir nepagrįstai – tik tam, kad Tiriamoji galėtų sudalyvauti su tarnyba nesusijusiame politiniame renginyje ir iš jo, kaip iš tarnybinės komandiruotės, grįžti tarnybiniu automobiliu (su jos laukusiu vairuotoju). Šiuo atveju (skiriant du atskirus automobilius) buvo pasinaudota Tiriamosios, kaip merės, statusu. Tačiau, kaip minėta, dalyvavimo LSDP prezidiumo posėdyje tikslas buvo ne tarnybinis, bet siejamas su asmeniniais (partiniais) Tiriamosios interesais. Taigi jos veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų nuostatas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtoji Mažeikių rajono savivaldybės merė, pasirašydama šios savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolą ir tą pačią dieną priimtą sprendimą Nr. T1-505 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. T1-136 „Dėl Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo”, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, kadangi šis klausimas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jos privačiais interesais.
2. Pripažinti, kad Tirtoji Mažeikių rajono savivaldybės merė, 2024 m. spalio 30 d. dalyvaudama su tarnyba nesusijusiame Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje ir, be kita ko, tuo tikslu pavesdama skirti atskirą tarnybinį automobilį tarybos narių parvežimui iš Vilniaus, kad būtų užtikrintas jos pačios dalyvavimas nurodytame partijos renginyje bei grįžimas iš jo tarnybiniu automobiliu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų nuostatas.
3. Rekomenduoti Mažeikių rajono savivaldybės tarybai imtis prevencinių priemonių, kad ateityje savivaldybės tarnybiniai automobiliai būtų naudojami racionaliai ir tik su tarnyba susijusiai veiklai.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai.
5. Apie priimtą sprendimą informuoti Pareiškėją ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybą.
6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
