Dėl aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) prieštaravimo įstatymams bei Konstitucijai ir prašydama pakeisti šiuos papunkčius pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui, vykdė lobistinę veiklą būdama neįrašyta į lobistų sąrašą ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Sprendimas Sprendimo priėmimo data: 2025-07-16 Sprendimo numeris: KS-2025/72 Vertinamas asmuo: Vilma Sabaliauskienė Teisės aktas, pagal kurį vertinta: Lobistinės veiklos įstatymas Sprendimo rezoliucinė dalis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti, kad advokatė Vilma Sabaliauskienė, atstovaudama UAB „Energesman“ interesams ir siųsdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir aplinkos ministrui 2025 m. sausio 22 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams“, kuriuo reiškė nuomonę dėl aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) prieštaravimo įstatymams bei Konstitucijai ir prašydama pakeisti šiuos papunkčius pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui, vykdė lobistinę veiklą būdama neįrašyta į lobistų sąrašą ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Sprendimo kopiją išsiųsti Vilmai Sabaliauskienei ir pareiškėjai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. 3. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos. Visas sprendimo tekstas

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS DĖL VILMOS SABALIAUSKIENĖS 2024 m. liepos 16 d. Nr. KS-2025/72 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, dalyvaujant Vilmai Sabaliauskienei (toliau – ir Tiriamoji, Advokatė), išnagrinėjusi aplinkybes dėl jos elgesio (veiksmų) atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, n u s t a t ė : Tyrimo pagrindas ir dalykas Komisijos tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) pranešimą dėl galbūt įvykdytų neteisėtų lobistinių veiksmų. Komisijai pateiktais duomenimis, 2025-01-22 Ministerija gavo UAB „Energesman“ (toliau – ir Bendrovė) atstovo – advokatės Vilmos Sabaliauskienės kreipimąsi dėl Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124, (toliau – ir Aprašas) pakeitimo. Kreipimesi aplinkos ministro buvo prašoma įgyvendinti Aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) pataisas, iš pastarųjų teisės normų pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūrai sukurti / atnaujinti. Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ duomenimis, Tiriamoji nėra įrašyta į lobistų sąrašą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisija nusprendė atlikti tyrimą ir įvertinti Tiriamosios elgesio (veiksmų) atitiktį Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) nuostatoms. Atliekant tyrimą vertinama, ar Vilma Sabaliauskienė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, siųsdama 2025 m. sausio 22 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams“ (toliau – ir Raštas) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai bei aplinkos ministrui ir prašydama pakeisti Aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčius (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1- 309 redakcija) pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūrai sukurti / atnaujinti, nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos ir ar tokiais veiksmais nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nustatytos faktinės aplinkybės 1. 2024-10-07 Bendrovės raštas Ministerijai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai bei gauti atsakymai o 2024-10-07 Bendrovės direktorius elektroniniu paštu išsiuntė Aplinkos ministerijai Bendrovės raštą „Dėl paramos priemonės plastiko atliekų perdirbimui „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ 01-021-K“. Raštas Ministerijoje įregistruotas 2024-10-08, Nr. D7-9443. Šio rašto adresatų skiltyje nurodyta, kad juo yra kreipiamasi į Centrinę projektų valdymo agentūrą ([email protected], (duomenys neskelbiami) @cpva.lt), į Ministeriją [email protected] ir (duomehys [email protected].)

o Šiame kreipimesi Bendrovė nurodė esanti didžiausio – Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (toliau – MBA įrenginiai) operatorė, per kalendorinius metus rūšiavimui priimanti 210–230 tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Nurodė, kad kiekvienais metais į Bendrovės operuojamus MBA įrenginius patenka po daugiau kaip 30 tūkst. tonų įvairaus plastiko pakuočių atliekų, bet dėl ribotų perdirbimo galimybių perdirbėjams yra pateikiama tik apie 2 000 t; kitos, iš bendro srauto atskirtos, plastiko pakuotės yra naudojamos alternatyvaus kuro AB „Akmenės cementas“ gamybai, o tai šiuo metu Lietuvoje nelaikoma perdirbimu. Aiškino, kad tai ypač reikšmingas kiekis atliekų, kurios, negavus tinkamo finansavimo, yra sunkiau perdirbamos, turi žemesnę ir dažnai net neigiamą ekonominę vertę, o plastikinių pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos dažnai prisidengia „atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pakankamumu kituose atliekų srautuose“ ir neskiria nei lėšų, nei pajėgumų šiems pakuočių atliekų srautams tvarkyti. o Bendrovė nurodė, kad susipažino su Centrinės projektų valdymo agentūros paskelbta paramos priemone „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra 01-021-K“ (toliau – Paramos priemonė) ir reiškia gilų susirūpinimą tuo, kad Paramos priemonėje dirbtinai apribojamos pakuočių atliekų, surinktų skirtingais srautais, perdirbimo alternatyvos iki pakuočių atliekų, kurios surenkamos atskirai, t. y. rūšiuojamojo surinkimo būdu (žr. Paramos priemonės finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčius). o Bendrovė vertino, kad tokiu būdu žymiai apribojamas (iki beveik tiksliai identifikuotinų) potencialių paramos gavėjų skaičius ir nustatytomis sąlygomis beveik absoliučiai panaikinama plastiko atliekų tvarkytojų ir jų galimybių konkurencija, taip pat nesiimama spręsti esminio numatyto tikslo – mažinti pakuočių atliekų srautą ir kuo didesnį jų kiekį perdirbti; taip pat neskatinama kuo daugiau tokių atliekų atrūšiuoti iš mišrių komunalinių atliekų srauto. Taigi ribojama konkurencija, veikimas rinkoje ir potencialių paramos gavėjų sąrašas. Vien Vilniaus MBA įrenginiuose nurodytas faktiškai atskiriamų atliekų kiekis, turint atitinkamus realizavimo kanalus (tokių atliekų perdirbimo pajėgumus), galėtų būti padidintas maždaug 5–6 kartus, o per visą Lietuvą bendras iš mišrių komunalinių srauto surenkamų pakuočių atliekų kiekis galėtų būti net apie 30 tūkst. tonų. Tačiau kliudo minėtos priežastys ir faktiškai neegzistuojantys perdirbimo pajėgumai (skirtingai nei jau sėkmingai veikiantys atskirojo (rūšiuojamojo) surinkimo būdų atrinktoms pakuočių atliekoms). o Atkreipė dėmesį ir į tai, kad rūšiuojamojo surinkimo būdu plastiko pakuočių atliekos yra tvarkomos konkursus, kuriuos organizuoja savivaldybės ir licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, laimėjusių bendrovių. Tai reiškia, kad tiksliai apibrėžti planuojamo surenkamų ir tvarkomų atliekų srauto negali nė vienas iš rūšiuojamojo surinkimo būdu surenkamas plastiko atliekas gaunantis subjektas, nes konkursuose numatoma iki 3 metų atitinkamo srauto atliekų tvarkymo trukmė. Joks atliekų tvarkytojas, net ir pateikdamas sutartis su dabartiniais konkursų laimėtojais, turinčiais teisę tvarkyti rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktas plastiko pakuočių atliekas, negalės užtikrinti, jog toks atliekų srautas bus visą projekto įgyvendinimo pagal Paramos priemonę priežiūros laikotarpį. o Įvertino ir tai, kad pastarasis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis buvo labai intensyvus ir parankus rūšiuojamajam pakuočių atliekų rinkimui ir tvarkymui, šį srautą pagal galiojančius įstatymus ir taip išimtinai (skirtingai nei kitus srautus, įskaitant ir MBA įrenginių surenkamas pakuočių atliekas) – 100 procentų finansuoja gamintojai ir importuotojai, o kituose srautuose susidarančios pakuočių atliekos tiek pagal ekonomines, tiek pagal teisines, tiek dabar – ir pagal paramos sąlygas yra (ir turės tapti) sąvartynų ir deginamų

atliekų dalis. Dėl to valstybė ir toliau moka ir mokės nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų baudas Europos Sąjungai, realus pakuočių atliekų tvarkymo intensyvumas nedidės, faktiškai užduotys nebus įvykdomos. o Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Bendrovė prašė nedelsiant pakoreguoti ir iš naujo paskelbti Paramos priemonės finansavimo sąlygų aprašą, jame nenustatant ribojimo, kad Paramos priemonė gali būti taikoma tik rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų plastiko atliekų perdirbimui, t. y. pašalinti plastiko atliekų surinkimo būdą iš kriterijų sąrašo. o Bendrovė prašė patvirtinti – jeigu ji neteisingai interpretavo ar suprato Paramos priemonės reikalavimus ir jos surenkamos plastiko pakuočių atliekos ir vykdoma veikla patenka į Paramos priemonės taikymo sritį (preziumuojant, kad visi kiti kriterijai yra tenkinami), ar Bendrovė su savo iš mišrių komunalinių atliekų srauto surenkamomis ir atskiriamomis plastiko atliekomis gali dalyvauti šioje Paramos priemonėje. o Papildomai Bendrovė pažymėjo, kad nepakeitus Paramos priemonės ir joje nurodytų reikalavimų bus tik padidinta potenciali žala valstybei ne sukūrus, o tik dar labiau pagilinus plastiko atliekų tvarkymo krizę, atliekų tvarkymo užduočių neįvykdomumą ir faktinio netvarkymo problematiką. Nepakeitus Paramos priemonės Bendrovė ar jos partneriai net neturės galimybės sėkmingai plėtoti tiek kitų srautų rūšiuojamojo surinkimo metodų ir perdirbti tokių atliekų kaip maisto maišeliai, taip pat, kaip minėta, taip ir neatsiras realios užterštų (purvinų) plastiko pakuočių perdirbimo alternatyvos. o Į Bendrovės kreipimąsi Ministerija 2024-11-18 pateikė atsakymą Nr. D8(E)- 5238 „Dėl „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumo plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo finansuojamų veiklų“, kurį pasirašė viceministras.  Šiuo atsakymu Ministerija informavo išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą informaciją dėl pagal pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ (toliau – Pažangos priemonė) veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą finansuojamų veiklų. Šio rašto išnašoje nurodyta, kad turimas omenyje aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1- 309 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-124 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ įgyvendinimo“ pakeitimo“.  Ministerija informavo, kad 2023 m. balandžio 27 d. buvo patvirtinta Pažangos priemonė, kurioje numatytos visos finansuotinos veiklos. 2024 m. rugsėjo 16 d. patvirtintas Aprašas, pagal kurį finansuojamas rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų perdirbimo ir (ar) paruošimo perdirbti infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas. Šiuo finansavimu sprendžiamas sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimas, kuris nėra orientuotas vien į pakuočių, bet ir į kitų plastiko atliekų perdirbimą. Europos Sąjungos paramos lėšos šiuo finansavimo periodu negali būti skiriamos mišrioms atliekoms tvarkyti, todėl Pažangos priemonėje suplanuota veikla „Komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir (ar) perdirbimo infrastruktūros modernizavimas, plėtra, naujų įrenginių diegimas“, pagal kurią galėtų būti finansuojamas atliekų iš mišraus srauto paruošimas perdirbimui valstybės biudžeto lėšomis, skiriant 13,9 mln. Eur paramą. Nors 2025– 2027 m. valstybės biudžeto lėšos neskirtos, 2025 m. I ketvirtyje planuojama parengti projektų finansavimo sąlygų aprašą, tikintis, kad

kitais metais tikslinant valstybės biudžeto poreikius bus atkreiptas dėmesys į šios veiklos finansavimo svarbą. 2. Tiriamosios raštas Ministerijai ir atsakymas o 2025-01-22 Ministerija gavo Bendrovės atstovo – advokatės V. Sabaliauskienės elektroniniu parašu pasirašytą kreipimąsi „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams“, siųstą bendruoju Ministerijos el. p. [email protected] ir aplinkos ministrui (duomenys [email protected]. Tiriamoji nurodė, kad kreipiasi į Ministeriją atstovaudama UAB „Energesman“ interesams (Rašto 1 punktas). Raštas išsiųstas iš advokatų profesinės bendrijos „WIDEN Legal“ el. p. [email protected]. o Tiriamoji Rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtintas Pažangos priemonės Nr. 02- 001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų (toliau – Projektai) finansavimo sąlygų aprašas (Rašto 3 punktas). o Atkreipė dėmesį į Aprašo 1.1 papunktį (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1- 309 redakcija), kuriame nurodyta, kad pagal Aprašą finansuojamas rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) perdirbimo į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (vadovaujantis BBIR2 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi) (Rašto 4 punktas). o Taip pat atkreipė dėmesį į Aprašo 2.1.2 papunktį (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija). Jame numatyta, kad pagal Aprašą finansuojamas rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) paruošimo perdirbti į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (ši veikla finansuojama tik su Aprašo 2.1.1 papunktyje nurodyta veikla) (vadovaujantis BBIR 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi) (Rašto 5 punktas). o Tiriamoji nurodė, kad Bendrovės, kaip suinteresuoto asmens, vertinimu Rašto 4, 5 pastraipose įvardytas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (ATĮ) 3 straipsnio 1 daliai; Prevencijos ir tvarkymo plano 247, 248 punktams (Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 573 redakcija, TAR, 2022-06-01, Nr. 11887); Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (KĮ) 4 straipsnio 2 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. „Dėl šių ir kitų prieštaravimų detaliau pasisakoma toliau šiame rašte“ (Rašto 8 punktas).

o Rašto 9–19 punktuose Tiriamoji išdėstė argumentus dėl Aprašo 2.1.1, 2.1.2 papunkčių prieštaravimo ATĮ 3 straipsnio 1 daliai, Prevencijos ir tvarkymo plano 247, 248 punktams; Rašto 20–29 punktuose – dėl Aprašo 2.1.1, 2.1.2 papunkčių prieštaravimo KĮ 4 straipsnio 2 daliai; Rašto 30–35 punktuose – dėl Aprašo 2.1.1, 2.1.2 papunkčių prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui; Rašto 36–38 punktuose – dėl Aprašo 2.1.1, 2.1.2 papunkčių prieštaravimo Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui. o Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Rašte prašoma:  įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001- 06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) pataisas, iš pastarųjų teisės normų pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui;  iki atitinkamų pataisų įgyvendinimo sustabdyti Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimui skirtų lėšų paskirstymą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1- 124 patvirtintą Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. o Prie Rašto Tiriamoji pridėjo atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą – 2023 m. kovo 21 d. atstovavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė suteikė Tiriamajai įgaliojimus atstovauti visuose Lietuvos Respublikos teismuose (visose instancijose) nagrinėjant administracines, civilines bei baudžiamąsias bylas, bankroto bei vykdymo procesuose, arbitraže, derybose, taip pat santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, įskaitant, bet neapsiribojant, valstybinėmis ir nevalstybinėmis įmonėmis ir organizacijomis, finansų įstaigomis. Be kita ko, teisę pasirašyti, pateikti ir gauti dokumentus iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, įskaitant banko pavedimų originalus, gauti atstovaujamajam priklausantį turtą, atlikti atstovaujamojo vardu ir interesais visus būtinus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. o Ministerija 2025-02-11 raštu Nr. D8(E)-584 pateikė Bendrovei atsakymą (pasirašė Ministerijos kanclerė), kuriuo informavo išnagrinėjusi Raštu pateiktą informaciją dėl pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo finansuojamų veiklų. Nurodė, kad pagal patvirtintą Aprašą finansuojamas rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų perdirbimo ir (ar) paruošimo perdirbti infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas. Pagal Europos Komisijos patvirtintą

2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą galima įgyvendinti priemones, skatinančias kurti naujus ar modernizuoti esamus atskirai surinktų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumus, diegiant inovatyvias technologijas, ir taip užtikrinti aukštesnę perdirbtos medžiagos kokybę. Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjungos paramos lėšos šioje Pažangos priemonėje negali būti skiriamos mišrioms atliekoms tvarkyti, todėl nustatyti kitokią finansuotiną veiklą nėra galimybių. Kitos faktinės aplinkybės 3. Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo (LVĮ 8 straipsnio 1 dalis). Vilma Sabaliauskienė kreipimosi su Raštu į Ministeriją (ir ministrą) metu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. 4. Aplinkos ministerija 2025-03-10 raštu Nr. D8(E)-1006 pateikė Komisijai informaciją, kad Ministerija nekvietė teikti pasiūlymų dėl Aprašo, jį tvirtinančio įsakymo ar jų projektų. Be to, Raštu pasiūlymai teikti ne įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene procedūrų metu. 5. UAB „Energesman“ yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (Įstatų 4 punktas). Pagrindinis Bendrovės veiklos tikslas – vystyti ūkinę- komercinę veiklą, siekiant maksimalaus pelno Bendrovei ir Bendrovės akcininkams. Kiti Bendrovės tikslai – organizuojant ir kuriant efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendinant visus su tuo susijusius tikslus, teisės aktų nustatytus į(si)pareigojimus, tenkinant viešuosius interesus, tapti pavyzdine atliekų tvarkymo ir darnaus vystymosi principus įgyvendinančia bendrove. Bendrovė gali siekti ir kitų teisės aktams neprieštaraujančių tikslų, kiek jie neprieštarauja pagrindiniam Bendrovės veiklos tikslui (Įstatų 8 punktas). Vilmos Sabaliauskienės paaiškinimas Tiriamoji paaiškino, kad, jos žiniomis, susipažinusi su Aprašo nuostatomis Bendrovė 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į Ministeriją, atkreipdama dėmesį į teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius, bet Apraše įtvirtintus kriterijus paramai gauti. 2024 m. lapkričio 18 d. Ministerija atsakė Bendrovei, kad 2023 m. balandžio 27 d. buvo patvirtinta Pažangos priemonė, kurioje numatytos visos finansuotinos veiklos. 2024 m. rugsėjo 16 d. patvirtintas Aprašas, pagal kurį finansuojamas rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų perdirbimo ir (ar) paruošimo perdirbti infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas. Šiuo finansavimu sprendžiamas sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimas, kuris nėra orientuotas vien į pakuočių, bet ir į kitų plastiko atliekų perdirbimą. Europos Sąjungos paramos lėšos šiuo finansavimo periodu negali būti skiriamos mišrioms atliekoms tvarkyti, todėl Pažangos priemonėje suplanuota veikla „Komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir (ar) perdirbimo infrastruktūros modernizavimas, plėtra, naujų įrenginių diegimas“, pagal kurią galėtų būti finansuojamas atliekų iš mišraus srauto paruošimas perdirbimui valstybės biudžeto lėšomis, skiriant 13,9 mln. Eur paramą. Nors 2025–2027 m. valstybės biudžeto lėšų neskirta, 2025 m. I ketvirtį planuojama parengti projektų finansavimo sąlygų aprašą, tikintis, kad kitais metais, tikslinant valstybės biudžeto poreikius, bus atkreiptas dėmesys į šios veiklos finansavimo svarbą. Ministerijos pateiktas atsakymas Bendrovei sukėlė abejonių dėl Apraše nurodytų kriterijų pagrįstumo aukštesnės galios teisės aktais, todėl kreipėsi į Tiriamąją dėl konsultacijos suteikimo ir rašto parengimo. 2025 m. sausio 22 d. Tiriamoji pateikė Ministerijai raštą dėl aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Raštas buvo rengiamas ir teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) garantuojama teise apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teise į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (VAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pateiktas raštas savo turiniu ir esme yra skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Vadovaudamasi LVĮ 7 straipsnio 6 punktu (apibrėžiančiu, kokia veikla nėra laikoma lobistine) Tiriamoji pabrėžė, jog jeigu asmuo kritikuoja formuluojamą teisės normą ir siūlo ją dėstyti

kitaip, manytina, kad asmuo reiškia savo nuomonę, todėl jos atlikti veiksmai nėra priskirtini lobistinei veiklai. LVĮ nustato, kad lobistine veikla nelaikoma pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus, kai asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus arba siūlo inicijuoti tokių projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Anot Tiriamosios, tai nereiškia, kad bet koks nuomonės dėl teisės aktų formuluotės išreiškimas savaime prilygsta lobistinei veiklai. Tiriamoji pateikė tik vieną individualų kreipimąsi, kuriuo buvo išreikšta nuomonė dėl konkrečios teisės normos, siūlant ją formuluoti kitaip. Šis veiksmas nebuvo sisteminis ir ji nesiekė keisti teisės aktų projektus ar nuolat daryti įtaką juos rengiant. Be to, jos atlikti veiksmai buvo atskiri nuo lobistinės veiklos, – Tiriamoji veikė kaip advokatė, siekdama išreikšti teisės aktų aiškumo ir tikslumo užtikrinimo poreikį, ir jos veiksmai nėra kvalifikuotini kaip lobistiniai, nes jie neapima jokio sistemingo teisės aktų projektų rengimo. Tiriamoji atkreipė dėmesį, kad neteisėta lobistinė veikla turėtų būti identifikuojama ir pagal VAĮ 17 straipsnio reikalavimus bei numatytą procedūrą, t. y. pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas, nagrinėjantis asmens prašymą ar skundą, informuoja viešojo administravimo subjekto, kuriame eina pareigas, vadovą arba jo įgaliotą atstovą apie jam daromą neteisėtą poveikį (1 dalis); Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas atstovas, šio straipsnio 1 dalyje numatytu ar kitais būdais gavęs informacijos apie patiriamą neteisėtą poveikį, įvertina neteisėto poveikio pobūdį. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas atstovas, manydamas, kad neteisėtą poveikį patiriančio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo tolesnis dalyvavimas nagrinėjant asmens prašymą ar skundą gali turėti (turės) įtakos administracinio sprendimo nešališkumui ar objektyvumui, gali jį nušalinti nuo asmens prašymo ar skundo nagrinėjimo (2 dalis); Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs neteisėto poveikio pobūdį ir manydamas, kad administraciniu sprendimu suinteresuotų asmenų veikose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, privalo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms (3 dalis). Pabrėžė, kad joks valstybės tarnautojas jokia forma ir būdu, nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu nebuvo kaip nors veikiamas, Tiriamoji nei savo, nei Kliento iniciatyva neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl Rašto, jo vertinimo ar sprendimo dėl jo priėmimo. Nebuvo rengtas joks tiesioginis ar nuotolinis susitikimas, jai nėra ir nebuvo žinoma, kas buvo atsakingas už Rašto nagrinėjimą. Todėl mano, jog neteisėtos lobistinės veiklos nebuvimą papildomai indikuoja ir tai, kad VAĮ 17 straipsnyje nustatyta procedūra nebuvo vykdoma. Tiriamoji pažymėjo, kad Raštas Ministerijai buvo pagrįstas išsamiu teisės aktų analizavimu, o pagrindinė jos išdėstyta pozicija buvo ta, kad aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ši analizė apėmė kelis svarbius teisės aktus, įskaitant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, Prevencijos ir tvarkymo planą bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą. Pateiktas raštas nebuvo skirtas lobistinei veiklai, juo buvo išreikšta konstruktyvi nuomonė apie teisės aktų suderinamumą ir teisinį tikslumą. Pabrėžė, kad jos veiksmai buvo orientuoti į teisinį vertinimą ir siekta atkreipti dėmesį į galimas klaidas, kurios galėtų sukelti teisinių sankcijų ar prieštaravimų, bet ne į sistemingą teisės aktų keitimą. Todėl nėra prielaidų Raštą vertinti kaip teisėkūros pasiūlymą, juo siekta tik informuoti apie tikslintinas teisės aktų nuostatas. Jos veiksmai yra susiję su nuomonės dėl teisės aktų klaidų išreiškimu ir niekaip nepriskirtini lobistinei veiklai. Tiriamosios žiniomis, skundus ar kitokius raštus Ministerijai galimai yra teikę ir kiti subjektai, todėl jai kyla abejonių, ar ir kitų subjektų raštai dėl Aprašo vertinami kaip neteisėta lobistinė veikla. Papildomai pažymėjo, kad atsakydama į Raštą Ministerija jau nurodė aukštesnės galios teisės aktus, kuriais rėmėsi priimdama Aprašo nuostatas ir taisykles, o ji, pasitarusi su Bendrove (Klientu), nusprendė, kad jei Ministerijos atsakymas Bendrovei iš karto būtų buvęs pakankamai išsamus ir aiškus, pagrįstas tiek pat norminių nuostatų, o ne bendromis frazėmis, Rašto gal iš viso nebūtų reikėję teikti. Raštas buvo vienas iš teisėtų būdų gauti informaciją ir rengtis galimai savo teisių ir teisėtų interesų gynybai.

Raštą traktuojant kaip neteisėtą lobistinę veiklą, iš esmės būtų sukurtas nepagrįstas barjeras kritikuoti viešojo administravimo subjektus teigiant, kad jų priimti norminiai teisės aktai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, o vėliau – ir ginti asmenų teises ir teisėtus interesus nuo tokių sprendimų pasekmių. Jokio Tiriamosios ir Bendrovės susitarimo dėl lobistinių veiksmų atlikimo nebuvo sudaryta, atlyginimo už lobistines paslaugas nebuvo mokėta. Pateiktas raštas parengtas ir pateiktas neviršijant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo advokatui suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribų. 2025-07-16 VTEK posėdyje Tiriamoji iš esmės pakartojo savo paaiškinimo teiginius. Bendrovės paaiškinimas Bendrovė pateikė Komisijai paaiškinimą, kad, įvertinusi Ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. atsakymą, atkreipė dėmesį į tai, kad iš mišraus ar kito atliekų srauto išimtos plastiko atliekos yra daug sunkiau perdirbamos nei tos, kurios renkamos rūšiuojamojo surinkimo būdu, taip pat įvertino, kad kitos plastiko atliekos (ne tik pakuotės) taip pat surenkamos ne nurodytu rūšiuojamojo surinkimo būdu. Ministerijos Bendrovei pateiktas atsakymas sukėlė dar daugiau abejonių dėl Apraše nurodytų kriterijų pagrįstumo aukštesnės galios teisės aktais. Vertindama teisinio vertinimo ekspertiškumo poreikį, Bendrovė kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos „WIDEN Legal“ advokatę Vilmą Sabaliauskienę dėl konsultacijos suteikimo ir išsamesnio rašto, pagrįsto teisiniais argumentais, parengimo. 2025 m. sausio 22 d. Bendrovės vardu advokatė pateikė Ministerijai raštą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Bendrovė, iš esmės argumentuodama analogiškais motyvais, kuriuos nurodė Tiriamoji savo paaiškinime, nurodo, kad jokio susitarimo dėl lobistinių veiksmų atlikimo su niekuo nebuvo sudaryta, atlyginimo už lobistines paslaugas nebuvo mokėta. Pateiktas raštas parengtas ir pateiktas neviršijant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu advokatui suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribų. Pateiktas raštas buvo vienas iš teisėtų būdų gauti informaciją ir rengtis galimai savo teisių ir teisėtų interesų gynybai. Teisinis veikos vertinimas ir motyvai Lobistinės veiklos įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (1 straipsnio 1 dalis). Lobistinė veikla LVĮ apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (2 straipsnio 3 dalis). Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Pabrėžtina, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla, – ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialieji išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Šiuo specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų arba kitos organizacijos ar jų padalinio siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką LVĮ 10 straipsnyje. Iš aptartojo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai LVĮ tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas; vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Pabrėžtina, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus. 2017 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendacijas „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“, kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos

reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062- 629/2021; ir kt.). Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad Tiriamoji 2025-01-22 raštu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams“ kreipėsi į Ministeriją ir aplinkos ministrą el. p. [email protected] bei (duomenys neskelbiami)@am.lt, nurodydama, kad atstovauja UAB „Energesman“ interesams. Tiriamoji kreipėsi dėl aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo. Aprašo skiltyje „Specialieji finansavimo reikalavimai“ (Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams) nustatyta, kad pagal Aprašą finansuojamos veiklos yra: • rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) perdirbimo į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (vadovaujantis BBIR 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi) (1.1 papunktis); • rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) paruošimo perdirbti į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (ši veikla finansuojama tik su Aprašo 2.1.1 papunktyje nurodyta veikla) (vadovaujantis BBIR 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi) (1.2 papunktis). Rašte Tiriamoji išdėstė argumentus dėl Aprašo 2.1.1, 2.1.2 papunkčių prieštaravimo ATĮ 3 straipsnio 1 daliai, Prevencijos ir tvarkymo plano 247, 248 punktams, KĮ 4 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui ir, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prašė įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtinto projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 bei 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1- 309 redakcija) pataisas, iš pastarųjų teisės normų pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui. Taip pat prašė iki atitinkamų pataisų įgyvendinimo šį aprašą sustabdyti.

Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ duomenimis, Tiriamoji, 2025- 01-22 siųsdama Ministerijai ir jos vadovybei Raštą, kuriuo teikė nuomonę dėl Aprašo prieštaravimo įstatymams ir Konstitucijai bei konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto finansavimo sąlygų aprašo punktų pakeitimo ir jo sustabdymo, nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Pagal VTEK praktiką, pirmasis lobistinės veiklos atpažinimo kriterijus yra subjektiškumas, kuris reiškia, kad dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto lobistas kreipiasi į lobistinę įtaką galintį patirti subjektą, kuris pagal jam priskirtą kompetenciją dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktą ar teisės akto projektą. LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienas iš būtinų požymių, kuris konstatuotinas buvus lobistinei veiklai, – kad lobistas kreipėsi į subjektą (tarnautoją, politiką, instituciją ir pan.), kuris pagal jam teisės aktais nustatytą kompetenciją turi teisėkūros iniciatyvos teisę ir dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant teisės aktą, dėl kurio daroma lobistinė įtaka. Pabrėžtina, kad analizuojamoje situacijoje Tiriamoji kreipėsi į Ministeriją ir ministrą, kuris 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Ministerijos kompetencijai priskirta šio norminio teisės akto keitimo iniciatyvos, rengimo, svarstymo ir priėmimo teisė, todėl VTEK vertina, kad kreipimasis į Ministeriją atitinka pirmąjį lobistinės veiklos atpažinimo kriterijų – subjektiškumą. LVĮ 7 straipsnyje pateikiamas sąrašas išimčių, kada veikla nelaikoma lobistine, tarp jų yra ir nagrinėjamu klausimu aktualus 6 punkte nustatytas atvejis. Tiriamoji Komisijai nurodo, kad, vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 6 punktu, jeigu asmuo kritikuoja formuluojamą teisės normą ir siūlo ją dėstyti kitaip, manytina, kad asmuo reiškia savo nuomonę, todėl jos atlikti veiksmai nėra priskirtini lobistinei veiklai. Be to, Tiriamoji pateikė tik vieną individualų kreipimąsi, kuriuo buvo išreikšta nuomonė dėl konkrečios teisės normos, siūlydama ją formuluoti kitaip. Šis veiksmas nebuvo sisteminis ir nebuvo siekta nuolat keisti teisės aktų projektų ar daryti įtaką jų rengimui. Be to, jos atlikti veiksmai buvo atskiri nuo lobistinės veiklos, – Tiriamoji veikė kaip advokatė, siekdama išreikšti teisės aktų aiškumo ir tikslumo užtikrinimo poreikį, todėl jos veiksmai nėra kvalifikuotini kaip lobistiniai, nes neapima jokio sistemingo teisės aktų projektų rengimo. Komisija šiuos teiginius vertina kritiškai ir kaip subjektyvų Tiriamosios LVĮ nuostatų interpretavimą. Komisija sutinka, kad Advokatės veikimas nėra sisteminis ir nėra duomenų, kad ji, kaip fizinis asmuo, nuolat rengia teisės aktus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą, bet jos veikimas atitinka LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla yra laikoma situacija, kai fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims. Tyrimo aplinkybės patvirtina, kad Tiriamoji, kaip fizinis asmuo, savo pačios pasirašytu raštu kreipėsi į Ministeriją ir ministrą aiškiai įvardindama, kad atstovauja UAB „Energesman“ interesams. Šią aplinkybę patvirtina ir prie Rašto pridėta 2023 m. kovo 21 d. atstovavimo sutartis, kuria Bendrovė suteikė Vilmai Sabaliauskienei atstovavimo įgaliojimus. UAB „Energesman“ yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovės įstatai patvirtina, kad jos pagrindinis veiklos tikslas yra vystyti ūkinę-komercinę veiklą, siekiant maksimalaus pelno Bendrovei ir Bendrovės akcininkams (Įstatų 8 punktas). Šių aplinkybių visetas atitinka LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį. Rašto turinys neabejotinai

patvirtina Advokatę reiškus nuomonę dėl Aprašo teisinio reguliavimo, o ši nuomonė buvo reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiančiam juridiniam asmeniui – Bendrovei. Pabrėžtina, kad Tiriamoji ne tik reiškė nuomonę dėl teisėkūros, bet ir pateikė konkrečius siūlymus, kaip Aprašas turi būti pakeistas, t. y. prašė įgyvendinti 2.1.1 bei 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) pataisas, iš pastarųjų teisės normų pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūrai sukurti / atnaujinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Advokatė Raštu Aplinkos ministerijai ir ministrui pateikė nuomonę dėl teisėkūros ir konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, todėl jos veiklai LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis netaikytina. Atsižvelgiant į tai atmestinas Tiriamosios argumentas šiuo aspektu. Tiriamoji teigia, kad veikė kaip advokatė. Be to, mananti, kad neteisėta lobistinė veikla turėtų būti identifikuojama ir pagal VAĮ 17 straipsnio reikalavimus bei numatytą procedūrą, t. y. kai pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas, nagrinėjantis asmens prašymą ar skundą, informuoja viešojo administravimo subjekto, kuriame eina pareigas, vadovą arba jo įgaliotą atstovą apie jam daromą neteisėtą poveikį (1 dalis). Tuo tarpu joks valstybės tarnautojas jokia forma ir būdu, nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu nebuvo kaip nors veikiamas, Tiriamoji nei savo, nei Kliento iniciatyva neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl Rašto, jo vertinimo ar sprendimo dėl jo priėmimo. Komisija atkreipia dėmesį, kad lobistinės veiklos teisinius santykius reglamentuoja specialus teisės aktas – LVĮ, kuris ne tik nustato, kokia lobistinė veikla yra neteisėta, bet ir išimtis, kokia veikla nėra laikoma lobistine. Pabrėžtina, kad nei VAĮ, nei Advokatūros įstatyme nėra nustatyta, kad situacija, kai advokatas, atstovaudamas savo kliento (šiuo atveju juridinio asmens) interesams, kreipiasi į valdžios institucijas, pareigūnus ir pan. ir teikia nuomonę dėl teisėkūros bei nurodo, kaip konkrečiai pakeisti atitinkamus teisės aktus, nėra laikoma lobistine veikla. Priešingai, jeigu fizinis asmuo – advokatas nurodo problematiką, išreiškia savo nuomonę ir kritiką dėl teisės normos, pateikia konkrečius pasiūlymus, kaip kritikuojamą teisės normą keisti (pateikdamas kritiką nurodo ir konkrečius problemos sprendimo būdus, taigi siekia daryti įtaką, kad būtų pakeista teisės norma), ir tai daro atstovaudamas verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims, tokie veiksmai vertintini kaip siekis daryti įtaką (t. y. kaip lobistinė veikla). LVĮ konkrečiai įvardyta, kad fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, kai ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims, yra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata, Komisijos vertinimu, neprieštarauja Advokatūros įstatymui. Komisija nekvestionuoja advokato teisės, atstovaujant klientui ir ginant jo interesus, reikšti nuomonę dėl teisėkūros ir siūlyti teisinio reguliavimo pataisas, bet šią veiklą jis privalo vykdyti LVĮ nustatyta tvarka, o Tiriamosios subjektyvus teisės aktų vertinimas nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokie teisės aktai nenustato, jog LVĮ nuostatų pažeidimui konstatuoti būtina tiriamojo elgesį vertinti ir pagal VAĮ 17 straipsnio nuostatas. Komisijos nuomone, Advokatė, siekdama nepažeisti LVĮ nuostatų, Bendrovės prašymu galėjo tik parengti Raštą ir pati Bendrovė galėjo pakartotinai kreiptis į Ministeriją, bet taip nesielgė. Komisija sprendžia, kad Advokatės elgesio teisiniam vertinimui nėra reikšminga ir ta aplinkybė, kad, jei Ministerijos atsakymas Bendrovei iš karto būtų buvęs pakankamai išsamus ir aiškus, pagrįstas tiek pat norminių nuostatų, o ne bendromis frazėmis, Rašto gal iš viso nebūtų reikėję teikti. Analizuojamoje situacijoje vertinamas Advokatės elgesys teikiant Raštą, bet ne Ministerijos pateikto atsakymo pagrįstumas, išsamumas ar teisėtumas. Vien ta aplinkybė, kad pateikto atsakymo Bendrovė nesuprato arba atsakymas buvo neišsamus, nėra pakankama teigti, jog visi kiti vėlesni Advokatės veiksmai gali būti atlikti nesilaikant LVĮ nustatyto reguliavimo. Todėl nesvarbu, kokios priežastys lėmė Advokatės kreipimąsi į Ministeriją teikiant nuomonę dėl nustatyto reguliavimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ir siūlant konkrečius Aprašo pakeitimus. Jeigu kilo būtinybė atlikti šiuos veiksmus, jie turėjo būti atlikti pagal LVĮ nustatytą tvarką.

Įvertinus Rašto turinį, byloje esančius duomenis, teisinį reguliavimą vertintina, kad neįrašyta į lobistų sąrašą Tiriamoji, pateikdama Raštą Aplinkos ministerijai ir ministrui, savarankiškai atliko veiksmus, taip pat teikė nuomonę dėl teisėkūros ir konkrečius pasiūlymus pakeisti Įsakymu patvirtinto Aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčius pagal siūlomus pakeitimus, todėl vykdė lobistinę veiklą ir turėjo registruotis į lobistų sąrašą bei LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Tiriamoji vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir taip pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti, kad advokatė Vilma Sabaliauskienė, atstovaudama UAB „Energesman“ interesams ir siųsdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir aplinkos ministrui 2025 m. sausio 22 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams“, kuriuo reiškė nuomonę dėl aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 patvirtinto Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčių (2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) prieštaravimo įstatymams bei Konstitucijai ir prašydama pakeisti šiuos papunkčius pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui, vykdė lobistinę veiklą būdama neįrašyta į lobistų sąrašą ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Sprendimo kopiją išsiųsti Vilmai Sabaliauskienei ir pareiškėjai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. 3. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos. Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai Gediminas Sakalauskas, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis, Martinas Žaltauskas: UŽ.