[pic] VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. rugsėjo 21 d. Nr. KS-101
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi buvusio Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) direktoriaus pavaduotojo (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
2022 m. kovo 30 d. posėdyje Komisija įvertino pranešimą dėl galimų Tiriamojo Įstatymo nuostatų pažeidimų. Nustatyta, kad AAD direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AD1-391, kuriuo patvirtintas Pasyviojo budėjimo namuose organizavimo tvarkos aprašas, 3.2 papunkčiu buvo nustatyta, kad už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą 2020 m. gruodžio mėnesį AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka. Tiriamasis vizavo minėtąjį įsakymą, ir, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gruodžio mėnesį Tiriamasis taip pat pasyviai budėjo namuose, įsakymo 3.2 papunktis dėl didesnės priemokos jam buvo taikomas.
Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Atlikto tyrimo metu Komisija vertino, ar Tiriamasis (ne)pažeidė minėtųjų Įstatymo nuostatų, kai eidamas AAD direktoriaus pavaduotojo pareigas vizavo 2020 m. gruodžio 23 d. AAD direktoriaus įsakymą Nr. AD1-391, nors 2020 m. gruodžio mėnesį vykdė pasyvųjį budėjimą namuose, o šio įsakymo 3.2 papunkčiu už šį budėjimą buvo nustatyta 50 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamasis AAD direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ADP1-608 laikinai perkeltas nuo 2020 m. lapkričio 17 d. į AAD direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2. Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai) (suvestinė redakcija (2020-09-04 - 2021-06-30)), kuriuose nustatyta, jog AAD yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kurios paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (Nuostatų 1, 2 punktai). AAD savininkas yra valstybė; AAD savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimo dėl Departamento reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Aplinkos ministerija (Nuostatų 6 punktas).
3. Nuostatų 9 punkte išvardinti AAD tikslai:
3.1. pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (taršos prevencijos, atliekų (išskyrus radioaktyviąsias) tvarkymo, gamintojų / importuotojų pareigų vykdymo, cheminių medžiagų naudojimo ir genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo kontrolės, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos) srityje;
3.2. įgyvendinti valstybės politiką gamtos išteklių, išskyrus miškų, naudojimo ir apsaugos srityje;
3.3. pagal kompetenciją įgyvendinti aplinkosauginių ekstremalių situacijų ir avarijų likvidavimo koordinavimą bei prevenciją.
4. Departamento direktorius turi vieną ar kelis pavaduotojus, kurie yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi direktoriui. Kai Departamento direktoriaus nėra, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, kai nėra ir pavaduotojo, – kitas Departamento direktoriaus įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas. (Nuostatų 17 punktas).
5. 2020 m. spalio 29 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-336 patvirtintas Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, pagal kurį priskirta sritis: veiklos planavimas (II skyrius).
Veiklos srities specializacija: Departamento struktūrinių padalinių, organizuojančių ir vykdančių Departamento administravimą, teisinių, finansinių klausimų sprendimą, veiklos organizavimas ir administravimas (III skyrius).
Pareigybės aprašymo IV skyriuje išvardintos funkcijos: atlieka specialias teisės aktuose numatytas funkcijas; įstaigos vadovo pavedimu atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis; prireikus valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams; prireikus valdo įstaigos išteklius; rengia ir teikia pasiūlymus su priskirtos srities veikla susijusiais klausimais; valdo priskirtų struktūrinių padalinių ir pareigybių užduočių ir funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams; organizuoja ir koordinuoja Departamento struktūrinių padalinių, organizuojančių ir vykdančių Departamento administravimą, teisinių, finansinių klausimų sprendimą, veiklą; pagal kompetenciją koordinuoja struktūrinių Departamento padalinių veiklos, kontrolės planų ir programų parengimą ir įgyvendinimą; pagal kompetenciją koordinuoja ir dalyvauja rengiant koordinuojamų Departamento struktūrinių padalinių veiklos planų ir programų įgyvendinimo rezultatų analizes ir ataskaitas, jas teikia direktoriui; pagal kompetenciją dalyvauja rengiant ir pasirašo su Departamento veikla susijusius veiklos pavedimus, raštus, dokumentus ir sutartis; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.
6. 2020 m. lapkričio 18 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-351 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojų veiklos sričių ir administracijos padalinių priskyrimo“ Tiriamajam priskirtos šios veiklos sritys (1.2.1 p.): teisėkūra, teisėtumas ir teisėtvarka; ūkio valdymas; tarnybinio transporto priežiūra; viešieji pirkimai; personalo valdymas; informacinių technologijų valdymas; dokumentų valdymas. Minėtuoju įsakymu Tiriamajam taip pat buvo priskirti šie Departamento administracijos padaliniai: Teisės departamentas; Administravimo departamentas.
7. 2020 m. gruodžio 23 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-391 „Dėl pasyviojo budėjimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Pasyviojo budėjimo namuose organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Budėjimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 1 punkte nurodoma, jog jis reglamentuoja AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų (toliau – ir pareigūnai) pasyviojo budėjimo namuose grafikų sudarymą, keitimą ir pareigūnų supažindinimą su jais.
Šio Įsakymo, kuriuo patvirtintas Budėjimo tvarkos aprašas, 3.2 papunkčiu nustatyta, kad už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą 2020 m. gruodžio mėnesį AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka.
Įsakymo 3.3 papunkčiu taip pat nustatyta, jog Budėjimo tvarkos aprašo 3 punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Šio aprašo 3 punkte nurodoma, jog už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą pareigūnui mokama 20 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka. Laikas, kai pareigūnas vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, įskaitomas į pareigūno darbo laiką.
8. Budėjimo tvarkos apraše taip pat nustatyta, jog pasyviai budėti namuose gali tik pareigūnai, dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą ir pateikę Sutikimą dėl pasyviojo budėjimo namuose (2 punktas). Pasyviai budintis namuose pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais (Budėjimo tvarkos aprašo 12 punktas).
9. Iki Įsakymo išleidimo galiojo 2019 m. balandžio 8 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-77 pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas AAD direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. AD1-150 „Dėl pasyvaus budėjimo namuose organizavimo ir apmokėjimo tvarkos“. Šio įsakymo 1.2 papunktyje buvo nustatyta, jog už vieną pasyvaus budėjimo namuose valandą buvo mokama 20 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka; taip pat jog pasyviai budėti namuose gali tik pareigūnai, dirbantys pagal suminę darbo laiko apskaitą, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pageidaujantis pasyviai budėti namuose, turi rašyti sutikimą pagal šiuo įsakymu patvirtintą formą (1.1, 1.4 papunkčiai).
10. Pagal AAD darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, Tiriamasis 2020 m. gruodžio 6, 20-23 ir 26, 27 dienomis pasyviai budėjo namuose (iš viso 142 val.).
11. Pagal AAD dokumentų valdymo sistemos duomenis, Tiriamasis vizavo Įsakymą 2020 m. gruodžio 23 d., 12:58 val. Po šio vizavimo, Įsakymą tą pačią dieną, 13:01 val., pasirašė AAD direktorius.
12. AAD direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. AD1-239 patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas). Reglamento 9 punkte nustatyta, kad Departamento direktoriaus pavaduotojai kuruoja Departamento direktoriaus priskirtas Departamento veiklos sritis ir Departamento administracijos padalinius ir yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Departamento direktoriui.
Departamento direktoriui teikiamą pasirašyti įsakymo projektą Vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VDVIS) turi vizuoti Departamento direktoriaus pavaduotojai pagal jiems priskirtas Departamento veiklos sritis (Reglamento 18.7 papunktis).
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis paaiškino, kad 2020 m. pasyviai budėjo namuose kaip aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas. Pasyviojo budėjimo namuose grafiką, pagal kurį vyko pasyvusis budėjimas namuose, tvirtino tiesioginis vadovas, t. y. AAD direktorius. Pasyviai namuose budėjo ir 2020 m. lapkričio mėnesį (kai tik perėjo dirbti į AAD) bei 2021 m. sausio ir kt. mėnesiais. Todėl pažymėjo, kad jo pasyvusis budėjimas namuose nesusijęs su Įsakyme nustatyta didesne procentine priemokos išraiška.
Tiriamasis nurodė, kad AAD 2020 lapkričio 18 d. AAD įsakymo Nr. AD1- 351 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojų veiklos sričių ir administracijos padalinių paskirstymo“ 1.2 papunkčiu jam buvo priskirtos konkrečios veiklos sritys. AAD Reglamento 19.7 papunktyje nustatyta, kad AAD direktoriui teikiamą pasirašyti įsakymo projektą VDVIS turi vizuoti AAD direktoriaus pavaduotojai pagal jiems priskirtas Departamento veiklos sritis. Tiriamasis paaiškino, kad Įsakymą 2020 m. gruodžio 23 d. vizavo būtent nurodytoje apimtyje, priskirtose veiklos srityse. Vizuodamas Įsakymą dėl priskirtų veiklos sričių, t. y. atlikdamas funkcijas pagal darbinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesprendė ir nenustatė konkrečios, Įsakyme numatytos, procentinio dydžio priemokos už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą. Tai, kad Įsakymas, savaime suprantama, buvo taikomas ir jam, kaip pareigūnui, nereiškia, kad vizuodamas jį sau nusistatė ar dalyvavo nustatant priemoką už pasyvųjį budėjimą namuose, nes jo vizavimo apimtys labai konkrečios, susijusios tik su priskirtomis veikos sritimis.
Tiriamasis pažymėjo, kad gruodžio mėnesį AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka nustatyta AAD direktoriaus sprendimu. Pagal AAD direktoriaus pareigybės aprašymą būtent šis valstybės tarnautojas atsako už lėšų ir turto naudojimą. Tai patvirtina ir faktas, kad AAD Finansų skyrius yra pavaldus tik AAD direktoriui. Aktualu ir tai, kad AAD nuostatų 16.7 p. nustatyta, jog AAD direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą. Todėl nustatyti ar dalyvauti nustatant procentinę vienos pasyvaus budėjimo namuose valandos priemoką ar dalyvauti ją nustatant, jis neturėjo įgaliojimų ir šio klausimo nesprendė, taip pat ir nedalyvavo jį sprendžiant.
Darbo kodekso 118 str. 4 d. nurodyta, jog darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.
Asmeninės rašytinės konsultacijos metu Valstybinė darbo inspekcija apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2022-04-21 raštu Nr. SD-128 „Dėl konsultacijos pateikimo“ (pridedamas) akcentavo, kad dėl pasyviojo budėjimo namuose su kiekvienu darbuotoju turi būti susitarta darbo sutartyje individualiai, joje nustatant priemokos už budėjimą namuose dydį. Su valstybės karjeros tarnautojais darbo sutartys nesudaromos, tačiau tai nereiškia, kad dėl pasyviojo budėjimo namuose neturi būti susitarta individualiai. Priešingai, kaip nurodė VDI, dėl pasyviojo budėjimo namuose privalu susitarti individualiai.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022-04-13 individualios konsultacijos metu informavo, kad viza, tai pareigūno įrašas dokumente, pažymintis jo tikrumą ar pritarimą jam.
Todėl Įsakymo, kurio priėmimo pagrindas yra Darbo kodekso 118 str. (numatyta Įsakyme), vizavimas laikytinas ir kaip individualus susitarimas, pritariant numatomai procentinei išraiškai ir kitiems veiklos principams, susijusiems su pasyviuoju budėjimu namuose. Tiriamasis nurodė manantis, kad įgyvendinant Darbo kodekso nuostatas, t. y. veikiant pagal įstatymą, tokia veikla teisėta ir negali būti pripažintina, kaip pažeidžianti viešų ir privačių interesų principus.
Tiriamasis nurodė, kad jo nuomone, Įsakymas priimtas nesilaikant AAD darbo reglamento, nes prie Įsakymo nepridėta informacija, kuri aiškiai apibrėžtų Įsakymo priėmimo pagrindą. Šiuo atveju akivaizdžiai kyla abejonės dėl vizavimo prasmės, taip pat ir Įsakymo priėmimo pagrindo (t. y., ar jis laikytinas individualiu susitarimu). Be to, įsakymo vizavimo istorija, jo žiniomis, pateikta tik dalinė (tiek VTEK, tiek jam asmeniškai), nes Įsakymą vizavo ir kiti AAD darbuotojai (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai).
Vykdant vizavimą, prieš perduodant Įsakymą vizuoti AAD direktoriaus pavaduotojams, vienas iš vizuojančiųjų darbuotojų jo negalėjo vizuoti (dėl objektyvių priežasčių), todėl pirminė vizavimo istorija, kurią vizavo AAD darbuotojai (tikslaus skaičiaus nurodyti negalintis), buvo nutraukta, po to iš vizuotojų sąrašo pašalintas negalintis vizuoti darbuotojas, ir kaip tęstinis vizavimo veiksmas, sukuriant naują vizavimo seką, Įsakymas perduotas AAD direktoriaus pavaduotojams, nes laikyta, kad prieš tai vizavę darbuotojai įsakymą jau vizavo.
Vizavimo „nutraukimas“, negalint jo vizuoti nors vienam darbuotojui ir naujo vizavimo pratęsimas, įvyko dėl dokumento valdymo sistemos riboto funkcionalumo, t. y. vizavimas vykdomas nuosekliai, o negalint dokumento vizuoti nors vienam darbuotojui, būtina vizavimą nutraukti ir jį pradėti iš naujo, o tai daryti, vėl perduodant pakartotinai jau vizavusiems darbuotojams netikslinga, nes jie jau išreiškė savo valią vizuodami įsakymą, todėl jis ir buvo perduotas vizuoti likusiems darbuotojams – AAD direktoriaus pavaduotojams.
2022 m. rugsėjo 21 d. posėdyje Tiriamasis paaiškino, kad AAD pateikta pozicija neatitiko faktinės situacijos, nes, esą, pasak Departamento, Įsakymą, kuriuo patvirtinta tvarka, direktorė pasirašė jį vizavus tik trims asmenims. Taip pat Tiriamasis pažymėjo, kad AAD nėra įgaliotas teikti nuomonę darbo teisės klausimais, ši kompetencija priskirta Valstybinei darbo inspekcijai, kuri pateikė konsultaciją, kad, vertinamu atveju, turėjo būti gautas darbuotojo sutikimas dėl keičiamų darbo sąlygų. Veiksmai, kurie atlikti įgyvendinant Darbo kodekso nuostatas, neturi būti vertinami kaip veikimas interesų konflikto situacijoje.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tiriamajam, ėjusiam AAD direktoriaus pavaduotojo (valstybės tarnautojo) pareigas, Įstatymo nuostatos taikytos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą.
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra, taip pat nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų VPIDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Komisija pabrėžia, kad teikdama šį vertinimą nekvestionuoja ir nesiekia riboti, nagrinėjamuoju atveju, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ar pareigos pasyviai budėti namuose. Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Atsižvelgusi į nurodytas Įstatymo nuostatas, formuojamą teismo praktiką ir tyrimo metu surinktą medžiagą, Komisija daro išvadą, kad vertinamu atveju Tiriamojo, kaip buvusio AAD direktoriaus pavaduotojo, galimybė gauti piniginę išmoką (priemoką) yra laikytina jo privačiu interesu.
Nustatyta, kad Tiriamasis 2020 m. gruodžio 23 d. vizavo Įsakymą, kurio 3.2 papunkčiu buvo nustatyta, jog už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą 2020 m. gruodžio mėnesį AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iki Įsakymo išleidimo galiojo 2019 m. balandžio 8 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-77 pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Pasyvaus budėjimo namuose organizavimo ir apmokėjimo tvarka. Šio įsakymo 1.2 papunktyje buvo nustatyta, jog už vieną pasyvaus budėjimo namuose valandą buvo mokama 20 procentų dydžio vienos darbo valandos, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, priemoka. Pagal Įsakymu patvirtinto Budėjimo tvarkos aprašo 3 punktą, kuris, kaip nustatyta, įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą pareigūnui taip pat mokama 20 procentų dydžio priemoka. Visgi pačiame Įsakymo 3.2 papunktyje buvo nurodoma, jog už 2020 m. gruodžio mėn. mokama priemoka, palyginti su ankstesne ar nuo 2021 m. sausio 1 d. pradedančia galioti tvarka, yra keičiama ir padidinama nuo 20 proc. iki 50 proc.
Paaiškinime Tiriamasis nurodo, kad Įsakymo vizavimas laikytinas individualiu susitarimu, pritariant numatomai procentinei išraiškai ir kitiems veiklos principams, susijusiems su pasyviuoju budėjimu namuose.
Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.
Darbo kodekso 45 straipsnis reglamentuoja darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams (Darbo kodekso 45 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuoja Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymą ir atlieka jų pažeidimų prevenciją, tikrina, kaip įmonėse laikomasi kolektyvinių sutarčių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus, nurodymus, išvadas ir rekomendacijas (Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1 papunktis).
Atlikto tyrimo metu buvo gauta Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė/konsultacija, kad jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas pasyvaus budėjimo laikotarpio apmokėjimas, norint keisti minimą apmokėjimą visais atvejais reikalingas darbuotojo rašytinis sutikimas. Darbuotojo darbo sąlygų keitimo tvarka aprašyta tik Darbo kodekso 45 straipsnio nuostatose. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys (Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis) (2022-08-12 raštas Nr. SD-128-16987).
AAD 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. AD5-12290 pateikė Komisijai informaciją, kad Departamento darbuotojai su darbo sąlygų pakeitimu yra supažindinami ir jo vizavimo metu (tai taikoma individualiems darbo sąlygų pakeitimams) ir pasirašius dokumentą. Direktoriaus pavaduotojai vykdydami savo tarnybines funkcijas ir vizuodami Įsakymą susipažino, kad pasirašytas įsakymas turės įtakos ir jų darbo apmokėjimui. Visi Departamento darbuotojai, kuriems Įsakymas buvo taikomas, taip pat ir Tiriamasis, supažindinti su pasirašytu Įsakymu.
AAD Reglamento 25 punkte yra nustatyta supažindinimo su Departamento direktoriaus įsakymais tvarka naudojantis VDVIS: atsakingas Departamento Administravimo departamento Personalo skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas, registravęs Departamento direktoriaus įsakymą VDVIS, atitinkamai suformuoja užduotį VDVIS suinteresuotiems Departamento administracijos padalinių vadovams ir individualiai konkrečiame įsakyme nurodytiems Departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Nesant galimybės Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus supažindinti su įsakymais VDVIS, atsakingas Departamento Administravimo departamento Personalo skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas įsakymą pateikia Departamento valstybės tarnautojo ar darbuotojo elektroniniu paštu. Departamento direktoriaus įsakymų ar kitų dokumentų pateikimas elektroniniu paštu ar VDVIS prilygsta rašytiniam patvirtinimui, kad su Departamento direktoriaus įsakymu ar kitais dokumentais Departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas susipažino.
Atkreiptinas dėmesys, kad AAD Reglamente nėra aprašyta tvarka, kuria vadovaujantis darbuotojas savo (ne)sutikimą su keičiamomis darbo sąlygomis, iki šių sąlygų pakeitimo (pavyzdžiui, įsakymo išleidimo, darbo sutarties pakeitimo ir pan.), išreiškia vizavimo veiksmu VDVIS. Visgi pagal AAD Komisijai pateiktą informaciją ir paaiškinimus, darytina išvada, kad tokia praktika Departamente yra naudojama. Pavyzdžiui, AAD nurodė, kad Departamento direktoriaus pavaduotojas Tiriamasis pasyviai budėti namuose pradėjo 2020 m. lapkričio mėnesį ir savo sutikimą pasyviai budėti namuose išreiškė vizuodamas sudarytą Departamento vadovybės pasyvaus budėjimo namuose grafiką (2022 m. birželio 28 d. raštas Nr. AD5-12290). Todėl manytina, kad Tiriamojo nurodoma aplinkybė, jog, vertinamu atveju, Įsakymo vizavimas turėtų būti laikytina individualaus susitarimo su darbdaviu procedūra, neprieštarauja Departamente vykdytai praktikai.
Komisija, vertindama pranešime nurodytas aplinkybes, kreipėsi į buvusią Tiriamojo darbovietę – Departamentą, prašydama paaiškinti, kokia tvarka vadovaujantis Tiriamasis, buvęs Departamento direktoriaus pavaduotojas, atliko Įsakymo vizavimą. Komisijai pateiktame atsakyme (2022- 03-17 raštas Nr. (4.1.1)-AD5-4591) Departamentas pateikė tvarkas, patvirtinančias vizuotojų paskyrimą tvirtinant teisės aktus Departamente, t. y. Reglamentą, kurio 18.7 papunktyje nustatyta, kad Departamento direktoriui teikiamą pasirašyti įsakymo projektą VDVIS turi vizuoti Departamento direktoriaus pavaduotojai pagal jiems priskirtas Departamento veiklos sritis; taip pat 2020 m. lapkričio 18 d. AAD direktoriaus įsakymą Nr. AD1-351 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojų veiklos sričių ir administracijos padalinių priskyrimo“, kuriuo Tiriamajam buvo priskirtos atitinkamos veiklos sritys (1.1.1 p.).
Pažymėtina, kad nors AAD ir nurodė, kad jų vertinimu, Įsakymu keičiamas pasyvaus budėjimo laiko namuose apmokėjimas nebuvo laikytinas darbo sąlygų pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 4 dalį pakeitimu ir tai gali būti laikoma kaip papildoma priemoka ir palankesnis darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies taikymas darbuotojams (2022-07-05 raštas Nr. AD5- 12777), visgi Valstybinė darbo inspekcija, kaip ir jau minėta aukščiau, savo konsultacijoje pateikė atsakymą, kad darbdaviui keičiant sąlygas, susijusias su pasyvaus budėjimo laikotarpio apmokėjimu (taip pat ir tokį apmokėjimą didinat, t. y. taikant palankesnes darbo sąlygas), darbdavys turi gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
Paaiškinime Tiriamasis nurodė aplinkybes, kad, jo žiniomis, Įsakymą, prieš pasirašymą, vizavo ir kiti AAD darbuotojai (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai), o ne tik AAD direktoriaus pavaduotojai, todėl Komisijai AAD pateiktas Įsakymo vizavimo išrašas yra tik dalinis. AAD Komisijai pateiktame atsakyme (2022 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. AD5-14820) nurodė, kad AAD vieningoje dokumentų valdymo sistemoje (VDVIS) užfiksuoti / matomi trys Įsakymą vizavę asmenys, nurodyti Departamento 2022 m. kovo 17 d. rašte Nr. (4.1.1)-AD5-4591. Kitokių šio konkretaus Įsakymo versijų vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje Departamentas nemato, taip pat nemato ir kitokių šio Įsakymo vizavimų sistemoje. AAD taip pat nurodė, kad teisės akto derinimas nenutraukiant vizavimo, net ir neigiamai vizuojant darbuotojams, buvo galimas ir rekomenduojamas, tačiau AAD negali atsakyti, kodėl minėto Įsakymo derinimas buvo pradėtas iš naujo. Ar projektas buvo derinamas prieš tai ir kokia derinimo faktinė situacija, ar buvo keltas iš naujo dėl to, kad užstrigo vizavimas ties kažkuriuo vizuotoju (nei teigiamai, nei neigiamai neišreiškiant savo pozicijos, todėl kliudant projektui judėti pirmyn) duomenų nėra, todėl AAD negali patvirtinti, ar buvo svarstomas toks ar kitoks Įsakymo projektas ir kieno vizuotas ar nevizuotas. Patvirtinta Įsakymo versija derinta trijų nurodytų asmenų.
Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, gautus paaiškinimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, Komisija, nagrinėjamuoju atveju, negali daryti vienareikšmės išvados, kad Tiriamasis, vizuodamas Įsakymą, veikė išskirtinai tik vykdydamas minėtąsias tarnybines pareigas, t. y. vizuodamas Įsakymą pagal jam priskirtas veiklos sritis, o ne, kaip savo paaiškinime teigia tiriamasis, darbuotojas, sutikdamas su jam darbdavio pasiūlytomis naujomis darbo sąlygomis (keičiamu apmokėjimu už vykdomą pasyvųjį budėjimą namuose), todėl tyrimas dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms nutrauktinas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 5 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Nesant pakankamai duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam vertinimui, nutraukti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio, jam vizuojant 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. AD1-391 „Dėl Pasyviojo budėjimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam.
3. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
