VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (duomenys neskelbiami)
2023 m. gegužės 10 d. Nr. KS-81
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos nario (tiriamojo) (toliau – Tarybos narys) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas
2023 m. balandžio 12 d. posėdyje Komisija susipažino su pareiškėjo pranešimu ir nustatė, kad Tarybos narys dalyvavo Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. posėdyje ir nenusišalino svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl sprendimo projekto Nr. TSP-55 ,,Dėl pritarimo Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“ (toliau – Sprendimo projektas) (2023 m. kovo 30 d. posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 5).
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu siekiama patvirtinti biudžetinės įstaigos Šiaulių dailės galerijos (toliau – Galerija) 2022 metų veiklos ataskaitą, o Tarybos narys yra Galerijos darbuotojas – Galerijos direktoriaus pavaduotojas, todėl jam svarstant ir balsuojant dėl Sprendimo projekto galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tarybos nario elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms ir įvertinti, ar Tarybos narys, dalyvaudamas 2023 m. kovo 30 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl Sprendimo projekto bei nenusišalindamas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus – nusišalinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose tiriamasis buvo išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu.
2. Iš Galerijos 2023 m. balandžio 20 d. pateiktų dokumentų (atsakant į Komisijos 2023 m. balandžio 18 d. raštą Nr. S-543-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir dokumentų pateikimo“) nustatyta, kad Tarybos narys (tiriamasis) Galerijoje dirba nuo 1992 m. birželio 1 d., nuo 2015 m. liepos 1 d. eina direktoriaus pavaduotojo kultūrinei veiklai pareigas. Iš 2017 m. gegužės 29 d. Galerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-18 patvirtinto Galerijos direktoriaus pavaduotojo kultūrinei veiklai pareigybių aprašymo matyti, kad Tarybos narys, eidamas ir Galerijos direktoriaus pavaduotojo kultūrinei veiklai pareigas, pagal tam tikras pareigybių papunkčių nuostatas formuoja įstaigos kultūrinės ir meninės veiklos strategiją, atitinkančią įstaigos veiklos nuostatus, vadovauja ir atsako už kultūrinės ir meninės veiklos įgyvendinimą įstaigoje, rengia metinį parodų ir kultūros renginių planą, rengia ir atsako už tinkamą dokumentų Kultūros tarybos, Šiaulių miesto savivaldybės ir kt. organizuojamiems konkursams parengimą (paraiška, sąmata, sutartis, ataskaita ir kt.), pavaduoja įstaigos direktorių jo atostogų, ligos, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės metu ar, jam nesant, kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
3. Pagal 2023 m. kovo 2 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-50 patvirtintų Galerijos nuostatų 3 punktą: Galerijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga; pagal 4 punktą: Galerijos savininkė – Savivaldybė; pagal 5 punktą: savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Savivaldybės taryba ir Savivaldybės meras, kurių kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir kiti teisės aktai.
4. Iš Savivaldybės 2023 m. balandžio 19 d. pateiktų dokumentų (atsakymas į 2023 m. balandžio 18 d. Komisijos siųstą raštą Nr. S-546-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir dokumentų pateikimo“) nustatyta, kad:
4.1. 2023 m. kovo 14 d. nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis – vaizdo konferencinio ryšio platforma „ZOOM.US“) įvyko Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytas darbotvarkės klausimas „5. Pritarimas Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“. Nuspręsta pritarti sprendimo projektui (2023 m. kovo 14 d. protokolas Nr. TŠ-5(1.10E)). Savivaldybė informavo, kad (tiriamasis) šiame posėdyje nedalyvavo.
4.2. 2023 m. kovo 30 d. įvyko Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstytas darbotvarkės klausimas „5. Pritarimas Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“. (duomenys neskelbiami) supažindino Tarybos narius su komitetų išvadomis. Sprendimo projektą pristatė (duomenys neskelbiami). Balsavo dėl sprendimo projekto: už – 29, prieš – nėra, susilaikė – nėra. Dalyvavo – 30, nebalsavo – 1, nuspręsta priimti sprendimą (priimto sprendimo projektas Nr. TSP-55) (2023 m. balandžio 3 d. protokolas Nr. TP-3-(1.20 E)).
4.3. Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. posėdžio atviro balsavimo rezultatų protokole matyti, kad darbotvarkės 5 klausimo „Dėl pritarimo Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“ balsavime iš 36 Tarybos narių dalyvavo ir balsavo 30, t. y. 29 balsavo už (tarp jų ir Tarybos narys (tiriamasis), 1 nebalsavo.
4.4. Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-85 „Dėl pritarimo Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“ Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu (2020 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XIII-3312 redakcija), įgyvendindama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 86 punktą, nusprendė pritarti Galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai.
5. 2023 m. kovo 30 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio įraše nėra informacijos apie tai, kad Tarybos narys būtų pareiškęs nusišalinimą nuo Sprendimo projekto. Tokie duomenys nenurodyti ir nagrinėjamame Savivaldybės tarybos posėdžio protokole (https://www.youtube.com/watch?v=QoLkq78bNoE&list=PLXuQ_OPdZBDrM2dRTS-WofqM-Ens4dnZU&index=2, nuo 32.43 min.).
(tiriamasis) paaiškinimas
Apie pradėtą tyrimą Tarybos narys buvo informuotas Komisijos 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-503-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“ ir paprašytas pateikti išsamų aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, paaiškinimą bei jį pagrindžiančių dokumentų kopijas ir kitą atliekamam tyrimui reikšmingą informaciją. 2023 m. balandžio 17 d. Komisija gavo Tarybos nario atsakymą, kuriame jis nurodė, kad „<...> kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvavau Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2023 m. kovo 30 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto Nr. TSP-55 ,,Dėl pritarimo Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“ (toliau – Sprendimo projektas) (2023 m. kovo 30 d. posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 5). Svarstymo metu asmeniškai įvertinau, kad šios ataskaitos svarstymas yra formalus procesas ir mano interesams tiesioginės reikšmės neturi, nes nesu įstaigos, kurios ataskaita buvo svarstoma, vadovas, todėl nenusišalinau nuo šio klausimo svarstymo ir balsavimo. Vėliau supratau, kad klydau ‒ svarstant ir balsuojant dėl minėto Sprendimo projekto man teoriškai galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, todėl privalėjau nusišalinti“.
Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. posėdyje (tiriamasis) nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi (tiriamasis), kaip Tarybos nariui, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties.
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pagal minėtųjų interesų konflikto valdymą reglamentuojančias nuostatas vertinamas Tarybos nario elgesys 2023 m. kovo 30 d. vykusiame Tarybos posėdyje.
Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad sprendimas yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tokias tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą nuo konkretaus interesų konfliktą keliančio sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūros ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.
Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012).
Komisija atkreipia dėmesį, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims.
Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą.
Taip pat Komisija atkreipia dėmesį, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvaus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Tarybos narys yra Galerijos darbuotojas – Galerijos direktoriaus pavaduotojas, t. y. šiuo atveju šio asmens darbovietė ir joje einamos pareigos yra laikytinos jo privačiu interesu (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, jo, kaip Tarybos nario, Savivaldybės taryboje priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Galerija, todėl laikytinas susijusiu ir su jo privačiais interesais.
Komisija, įvertinusi Komisijos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad Tarybos nario veikla, kai jis Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. posėdyje dalyvavo svarstant Sprendimo projektą ir balsuojant dėl jo, nors Sprendimo projektas yra susijęs su jo privačiu interesu (t. y. Galerija), atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką, – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Esant tokiai situacijai, siekdamas išvengti interesų konflikto Tarybos narys privalėjo nusišalinti, bet nusišalinimo nepareiškė, todėl jo elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimams.
Šiuo atveju nesvarbu, ar Tarybos narys buvo aktyvus, pasisakė, teikė klausimus, ar tik pasyviai dalyvavo ir stebėjo situaciją, o vėliau balsavo.
Pabrėžtina, kad pareiga nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą tarybos nariams nustatoma ir Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytąsias aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys (tiriamasis), dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto Nr. TSP-55 „Dėl pritarimo Šiaulių dailės galerijos 2022 metų veiklos ataskaitai“, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Šiaulių miesto savivaldybės merui, pradedant šios savivaldybės tarybos posėdžius, priminti tarybos nariams apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, jei siūlomi svarstyti klausimai yra susiję su jų privačiais interesais.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariui (tiriamasis) ir Šiaulių miesto savivaldybės merui.
4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė
