VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBEVIEŠINAMI)
2023 m. balandžio 26 d. Nr. KS-68
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Tomas Blinstrubis, Virginija Aleksejūnė, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi gautą pranešimą ir atlikusi tyrimą dėl Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narės (duomenys nebeviešinami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2023 m. sausio 31 d. gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės tarybos narė (Tiriamoji) kartu su kitais asmenimis 2022‒2023 m. atliko tarnybinius veiksmus, susijusius su jai artimo asmens atleidimu iš darbo (galbūt neteisėtais veiksmais) ir tuo galbūt padarytos žalos atlyginimu:
1. Tiriamoji 2022 m. vasario 14 d. su kitais Tarybos nariais pateikė rašytinį reikalavimą Pagėgių savivaldybės merui „atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą“, susijusią su Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro buvusios direktorės atleidimu iš darbo, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Nurodoma, kad priešingu atveju „bus kreiptasi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo“.
2. Tiriamoji 2022 m. gruodžio 28 d. su kitu Tarybos nariu pateikė raštu viešą pareiškimą „Dėl reikalavimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir dokumentų pateikimo priminimo“ su analogišku reikalavimu, kad Pagėgių savivaldybės meras atlygintų žalą ir iki 2023 m. sausio 5 d. pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.
3. Tiriamoji 2023 m. sausio 17 d. raštu savivaldybės merui ir administracijos direktoriui pateikė parengtą Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo“ su prašymu įtraukti šį projektą į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
Pareiškėjui kilo abejonė, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narė (Tiriamoji) pagal Įstatymą neprivalėjo nusišalinti nuo aukščiau nurodytų veiksmų, kurie, kaip teigiama, susiję su jos artimu asmeniu. Todėl pareiškėjas Komisijos paprašė įvertinti aptariamų Tiriamosios veiksmų atitiktį Įstatymo nuostatoms.
Komisija, 2023 m. vasario 8 d. posėdyje apsvarsčiusi gautą pranešimą ir kartu su juo pateiktą medžiagą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą dėl aukščiau nurodytų Tiriamosios veiksmų (2022 m. vasario 14 d., 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 17 d. inicijuojant sprendimus, susijusius su dėl jai artimo asmens atleidimo iš darbo padarytos galimos žalos atlyginimo) atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Komisija vertina Tiriamosios veikas, atliktas nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (toliau – Komisijos tyrimui aktualus laikotarpis).
Komisija nevertina Pagėgių savivaldybės mero sprendimo atleisti Tiriamosios artimą asmenį iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro bei Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo teisėtumo.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 22 straipsnio nuostatas, pranešimams pateikti ar tyrimui savo iniciatyva pradėti nustatomas 3 metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo dienos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamoji ėjo (eina) Pagėgių savivaldybės tarybos narės pareigas.
Tiriamoji Komisijai 2020 m. kovo 6 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad jos artimas asmuo eina Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.
Tiriamosios artimas asmuo pagal 2003 m. balandžio 4 d. neterminuotą darbo sutartį priimta į Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.
Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkiu darbo sutartis su Tiriamosios artimu asmeniu buvo nutraukta. Šiame potvarkyje nurodyta darbo sutarties nutraukimo dieną išmokėti visas priklausančias darbo užmokesčio sumas ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Mero potvarkis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 6 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimus, į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. sausio 7 d. raštą bei į Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės siūlymą.
Tiriamosios artimas asmuo Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkį apskundė teismui.
Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą: 1) pripažinti Tiriamosios artimo asmens atleidimą iš darbo 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu neteisėtu; 2) panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkį dėl Tiriamosios artimo asmens atleidimo iš darbo; 3) priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centro Tiriamosios artimo asmens naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. birželio 10 d. ir už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centro Tiriamosios artimo asmens naudai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės Tiriamosios artimo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų.
Tiriamoji Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu inicijavo ir prisidėjo prie šių sprendimų projektų parengimo:
7.1. 2022 m. vasario 14 d. su kitais Pagėgių savivaldybės tarybos nariais pateikė rašytinį reikalavimą Pagėgių savivaldybės merui, atsižvelgiant į Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą, iki 2022 m. birželio 1 d. „geranoriškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą“, susijusią su Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro buvusios direktorės atleidimu iš darbo, pateikiant Tarybai tai patvirtinančius dokumentus. Teigiama, jog šios lėšos galėjo būti panaudotos ne žalos atlyginimui, bet gyventojų gerovei, t. y. geriamojo vandens kokybei gerinti. Reikalavime nurodoma, kad jei meras jo nepatenkins, „bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo“.
7.2. 2022 m. gruodžio 28 d. su kitu Tarybos nariu pateikė raštu viešą pareiškimą „Dėl reikalavimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir dokumentų pateikimo priminimo“ su analogišku aukščiau nurodytam reikalavimu Pagėgių savivaldybės merui atlyginti žalą ir iki 2023 m. sausio 5 d. pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
7.3. 2023 m. sausio 17 d. raštu savivaldybės merui ir administracijos direktoriui pateikė su kitais Pagėgių savivaldybės tarybos nariais parengtą Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo“ su prašymu įtraukti šį projektą į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę svarstymui. Sprendimo projekte siūloma įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl šiai savivaldybei neteisėtais mero veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji Komisijai nurodė, kad, jos manymu, ji, dalyvaudama rengiant ir teikiant dokumentus, Įstatymo nuostatų nepažeidusi. Dokumentų parengimas nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes jais buvo siekiama apginti ne privatų, bet viešąjį interesą, be to, rengtų dokumentų dalykas nebuvo susijęs nei su jos, nei su jai artimų asmenų privačiais interesais.
Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pripažino, kad Pagėgių savivaldybės mero potvarkis, kuriuo jos artimas asmuo buvo atleistas iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų, buvo neteisėtas, ir priteisė pastarajai žalos atlyginimą. Teismo priteistą pinigų sumą Tiriamosios artimam asmeniui 2021 m. birželio mėn. išmokėjo Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centras.
Su kitais savivaldybės tarybos nariais parengdama dokumentus ji gynusi viešąjį interesą, nes teismas pripažino, kad Pagėgių savivaldybės mero potvarkis buvo neteisėtas, o teismo priteista pinigų suma, kurią sumokėjo Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centras, Tiriamosios teigimu, buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir ne viešajam visuomenės interesui tenkinti, t. y. socialinių paslaugų organizavimui ir teikimui. Dėl Pagėgių savivaldybės mero potvarkio minėtosios įstaigos patyrė finansinių nuostolių, o tai, Tiriamosios manymu, vertintina kaip žala. Todėl dokumentuose buvo reikalaujama, kad meras šią žalą atlygintų.
Teigia, kad jei Pagėgių savivaldybės meras būtų geranoriškai sutikęs atlyginti žalą, nei ji, Tiriamoji, nei jai artimi asmenys naudos iš to nebūtų gavę, nes pinigai būtų buvę pervesti į savivaldybės biudžetą viešajam interesui tenkinti.
Komisijos 2023 m. balandžio 26 d. posėdyje Tiriamoji nedalyvavo. Apie Komisijos posėdžio laiką ir dalyvavimo būdą Tiriamajai buvo pranešta tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jų privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai), turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Tiriamoji eina Pagėgių savivaldybės tarybos narės pareigas, todėl jai, kaip valstybės politikei, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, visos aukščiau nurodytos Įstatymo nuostatos taikytinos tiesiogiai ir visos apimties.
Komisijos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne vienoje tokio pobūdžio byloje buvo išaiškinęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuojant, kad asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti esant formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr. 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Taigi sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020). Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens šališkumas gali kilti iš jo teigiamo ar neigiamo nusistatymo svarstomo klausimo atžvilgiu (žr. 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).
Įstatymo reikalavimų pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad toks asmuo nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Interesų konfliktas kyla nuo pat to momento, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), ar gali daryti poveikį kitiems asmenims. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir padariniai – palankūs, nepalankūs ar neutralūs, kurių jis sukelia ar gali sukelti kitiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio vertinimui (žr. LVAT 2020 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kitus šiame sprendime cituojamus išaiškinimus).
Nustatyta, kad Tiriamoji, eidama Pagėgių savivaldybės tarybos narės pareigas, dalyvavo inicijuojant ir parengiant šiuos dokumentus (sprendimų projektus): 1) 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. reikalavimus Pagėgių savivaldybės merui iš savo lėšų sumokėti 25 027,19 Eur sumą, susijusią su jai artimo asmens atleidimo iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų aplinkybėmis; 2) 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo“, įpareigojantį Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl šiai savivaldybei neteisėtais mero veiksmais, susijusiais su Tiriamosios artimo asmens atleidimu iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų, padarytos (duomenys nebeskelbiami)Eur žalos atlyginimo.
Dokumentuose, kuriuos rengiant dalyvavo Tiriamoji, buvo remiamasi Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu, pagal kurį Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkis dėl Tiriamosios artimo asmens atleidimo iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų buvo neteisėtas. Teismas iš atsakovo – Pagėgių savivaldybės Tiriamosios artimo asmens (ieškovės) naudai priteisė (duomenys nebeskelbiami) Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą (didesnę) pinigų sumą ieškovės naudai teismas priteisė kitam atsakovui ‒ Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centrui.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad visi trys nurodyti dokumentai, kuriuos parengiant dalyvavo Tiriamoji, buvo tiesiogiai susiję su dėl jai artimo asmens atleidimo iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų atsiradusių pasekmių pašalinimo klausimu. Kitaip tariant, pripažintina, kad aptariamos veikos, kurias atliko Tiriamoji, buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusios su jos privačiais interesais, apibrėžiamais Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje. Iš to matyti, kad nagrinėjamu atveju Tiriamoji veikė būdama viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, nes sprendimų, kuriuos ji inicijavo Pagėgių savivaldybės taryboje, dalykas buvo dėl jai artimo asmens darbo teisinių santykių kilusio ginčo, išnagrinėto teisme, atsiradusių pasekmių išsprendimo klausimas.
Tiriamoji tvirtina, kad veikdama aptariamu būdu ji gynusi viešąjį visuomenės interesą, nes rūpinosi socialinėms reikmėms skirtų biudžeto lėšų tikslingu panaudojimu. Esą dėl Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkio, kuriuo jai artimas asmuo buvo atleistas iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų ir dėl kurio pastarosios naudai iš savivaldybės biudžeto buvo priteista atitinkama pinigų suma, visuomenei buvo padaryta žala. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste tokius Tiriamosios paaiškinimus Komisija vertina kritiškai ir laiko juos teisiškai nereikšmingais, nes: 1) teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis); 2) Savivaldybės tarybos nario teises ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai Tiriamosios statuso asmenims nenumato teisės ginti viešąjį interesą (juolab vykdyti teisingumą) ta apimtimi ir tokiu mastu, kai atitinkamas ginčas (iš)nagrinėjamas teisme. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos savivaldybių tarybų nariams taip pat nesuteikia teisės užtikrinti priverstinio teismų sprendimų vykdymo; 3) Įstatymas viešąjį interesą apibrėžia kaip visuomenės suinteresuotumą, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 4 dalis). Situacija, kai tarybos narys inicijuoja ir sprendžia klausimus, susijusius su jam artimo asmens darbo teisiniais santykiais, Komisijos nuomone, neatitinka šio statuso asmenims Įstatymu keliamo reikalavimo užtikrinti viešojo intereso laikymąsi, t. y. įpareigojimo veikti nešališkai. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikloje kilus priešpriešai tarp tarnybinių pareigų vykdymo ir dėl privačių interesų atsiradusio šališkumo, toks asmuo visais atvejais privalo prioritetą teikti Įstatyme nurodytam viešajam interesui ‒ veikti nešališkai ir objektyviai. Nustatyta, kad Tiriamoji nesilaikė Įstatyme nustatyto formalaus draudimo dalyvauti rengiant sprendimus, susijusius su jos privačiais interesais.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kaip minėta, privatus interesas apibrėžiamas ne tik kaip turtinis, bet ir neturtinis, nematerialaus pobūdžio suinteresuotumas asmenine neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Todėl Tiriamosios nurodyta aplinkybė, kad teismo priteistą pinigų sumą jos artimam asmeniui 2021 m. birželio mėn. išmokėjo Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centras, Įstatymo nuostatų kontekste taip pat yra teisiškai nereikšminga ir atmestina. Komisija nekvestionuoja fakto, kad nurodytoms institucijoms įvykdžius teismo sprendimą Tiriamosios artimam asmeniui buvo atlyginta žala. Tačiau, kaip matyti iš pačios Tiriamosios atliktų tarnybinių veiksmų, šios Tarybos narės suinteresuotumas jai artimo asmens atleidimo iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų klausimu neapsiribojo vien tik materialinio intereso patenkinimu. Šališkumas ir (ar) asmeninis nusistatymas yra dinamiška individuali psichinė būsena, kurios apraiškų įvairovės ir visumos atskleisti bei ją apibrėžti objektyviai nėra įmanoma. Šiuo konkrečiu atveju Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka vien to, kad: 1) Tiriamoji parengė dokumentus, susijusius su jai artimo asmens atleidimo iš darbo klausimu; 2) Tiriamosios parengtų dokumentų tiesioginis ir vienintelis adresatas, kuriam buvo nukreiptas reikalavimas atitinkamai veikti, buvo Tiriamosios artimą asmenį iš darbo atleidęs Pagėgių savivaldybės meras. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes vertintina, kad šiuo klausimu Tiriamoji turėjo akivaizdų asmeninio pobūdžio nusistatymą, kylantį dėl jai artimo asmens atleidimo iš darbo ir susijusį su buvusią Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorę atleidusiu asmeniu – meru ir jo priimtu sprendimu. Komisijos vertinimu, šiais savo veiksmais Tiriamoji realizavo savo privatų interesą, kas suponuoja šiurkštų Įstatymo nuostatų pažeidimą. Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl viešųjų ir privačių interesų konfliktui nustatyti nėra reikšminga, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savo privačių interesų galbūt nerealizavo savo pageidaujamu būdu, negavo materialios naudos ir pan.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Pagėgių savivaldybės tarybos narė (Tirtoji), dalyvavusi parengiant 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. raštus, 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuose buvo keliamas reikalavimas šios savivaldybės merui asmeniškai apmokėti išlaidas, atsiradusias dėl mero potvarkio atleisti Tirtosios artimą asmenį iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Pagėgių savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai ir Pagėgių savivaldybės merui.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
Balsavimo rezultatai:
Virginija Aleksejūnė – už
Tomas Blinstrubis – už
Evelina Matulaitienė – už
Gediminas Sakalauskas – už
Martinas Žaltauskas - už
