DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)

2023 m. balandžio 12 d. Nr. KS-66

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi tyrimo dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministro (duomenys neskelbiami, toliau – ir Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) nuostatoms medžiagą,

n u s t a t ė:

Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas

Tyrimas pradėtas pagal gautus pranešimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka surinktą papildomą medžiagą. Pradiniais duomenimis, Tiriamasis pirminio AB „Ignitis grupė“ (toliau – ir Bendrovė) viešo akcijų siūlymo metu (2020 m. spalio 2 d.) įgijo (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų. Vėliau viceministro įsigytų vertybinių popierių skaičius didėjo: 2021 m. laikotarpiu jis valdė (duomenys neskelbiami), o 2022 m. paskutinįjį ketvirtį – (duomenys neskelbiami) akcijų. Nors faktiškai Tiriamasis buvo Bendrovės akcijų valdytojas, viešai skelbiamose savo privačių interesų deklaracijose (2021 m. sausio 29 d. – 2022 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu) buvo nurodęs, kad sandorių su AB „Ignitis grupė“ pagrindu atsiradęs privatus interesas yra nutrūkęs dar 2020 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Tiriamasis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos finansų viceministro (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas. 2021 m. sausio 5 d. – 2022 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu jo kuravimo sričiai buvo priskirta AB „Ignitis grupė“. Esama duomenų, kad jis, atlikdamas tarnybines pareigas, galbūt sprendė su Bendrove, kurios akcijų dalį valdo, susijusius klausimus.

Remiantis pirmine medžiaga matyti, kad Tiriamasis dalyvavo Finansų ministerijos (pagrindinio AB „Ignitis grupė“ akcininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla, rengimo procedūrose (vizavo (pritarė) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-50 projektą), taip pat dalyvavo rengiant Finansų ministerijos pasiūlymus dėl AB „Ignitis grupė“ pelningumo rodiklių patikslinimo, kurie buvo teikti derinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metams patvirtinimo“ (TAIS Nr. 22-2049(3)) (pasirašė Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397).

2022 m. sausio 25 d. posėdyje VTEK nusprendė išplėsti šio tyrimo ribas ir įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl Tiriamojo elgesio priimant sprendimus dėl Finansų ministerijos (pagrindinio Bendrovės akcininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) interesų Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Esama duomenų, kad Finansų ministerijos informacinėje dokumentų vizavimo bazėje Tiriamasis vizavo 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų biuletenius (toliau – VAS biuleteniai).

Turimais duomenimis, Tiriamasis dalyvavo ir Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose: vizavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“ bei priėmė atitinkamus sprendimus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-252 sudarytoje Kandidatų į Bendrovės stebėtojų tarybą atrankos komisijoje (toliau – Atrankos komisija) (2021 m. rugpjūčio 11 d. protokolas Nr. 1 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 2, toliau – ir Protokolai).

Atliekant tyrimą vertinama, ar Tiriamasis, pagal jam priskirtą veiklos sritį (nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d.) kuruodamas AB „Ignitis grupė“ veiklą, dalyvavo su Bendrove, kurios akcijų dalį valdo, susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-50 projekto vizavimas, Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. rašto Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397 pasirašymas, VAS biuletenių vizavimas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“ vizavimas, Protokoluose fiksuoti sprendimai Atrankos komisijoje), ir ar tokia veika nepažeidė draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su deklaruojančio asmens privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos). Atliekant tyrimą, kartu nagrinėjamos privačių interesų deklaravimo aplinkybės ir vertinama, ar nustatyta tvarka privačių interesų deklaracijoje nenurodęs egzistuojančių privačių interesų, atsiradusių sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“, Tiriamasis nepažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. MI-787 „Dėl [Tiriamojo] priėmimo į pareigas“ Tiriamasis nuo 2021 m. sausio 1 d. priimtas eiti Lietuvos Respublikos finansų viceministro (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“ 1.3 punktu Tiriamajam nustatytos jo kuravimo sritys, tarp jų – pagal minėtojo įsakymo 1.3.5 papunktį priskirta kuruoti AB „Ignitis grupė“. Bendrovės veikla Tiriamojo kuravimo sričiai priklausė iki 2022 m. lapkričio 24 d. (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1K-384 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“ pakeitimo“).

3. AB „Ignitis grupė“ veiklos tikslai – vykdyti Bendrovės įmonių grupės (toliau – ir Įmonių grupė, Grupė) patronavimo funkcijas ir siekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose Bendrovės veiklą, nustatytų Bendrovės įmonių grupės tikslų, užtikrinant socialiai atsakingų Bendrovės įmonių grupės ilgalaikės vertės didinimą (Bendrovės įstatų, Juridinių asmenų registre registruotų 2022 m. rugpjūčio 9 d., 8 punktas).

Įmonių grupės veikla apima elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymą, žaliosios energijos gamybą ir vystymą, lanksčiosios elektros energijos gamybos įrenginių valdymą, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą, sumaniosios energetikos sprendimų kūrimą ir kitas komercines veiklas. Įmonių grupės veiklos strategiškai svarbios valstybei, nes apima strateginės Lietuvos energetikos sistemos infrastruktūros valdymą ir strateginės reikšmės projektų, numatytų Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. XIII-1288 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI- 2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“), įgyvendinimą (Raštas dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veika, 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-50 redakcija).

Bendrovės valdymo struktūrą sudaro patronuojančiosios bendrovės vadovas ir dviejų pakopų valdysenos sistema: valdyba ir stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas atstovauja patronuojančiajai bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios bendrovės valdymą. Stebėtojų taryba yra organas, kuris prižiūri valdybos ir patronuojančiosios bendrovės vadovo veiklą.

Siekdama efektyviai atlikti savo funkcijas ir vykdyti įsipareigojimus, stebėtojų taryba sudaro komitetus: Rizikos valdymo ir veiklos etikos priežiūros komitetą bei Skyrimo ir atlygio komitetą. Prireikus ad hoc principu gali būti sudaromi ir kiti komitetai (pvz., konkretiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar derinti). Stebėtojų tarybą ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai – du Bendrovės pagrindinio akcininko (Lietuvos Respublikos, kurios teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija) (toliau – ir Daugumos akcininkas) atstovai ir penki nepriklausomi nariai. Stebėtojų taryba iš savo narių išrenka pirmininką.

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: patronuojančiosios bendrovės ir Grupės įmonių veiklos strategijos svarstymas ir tvirtinimas; informacijos apie veiklos strategijos įgyvendinimą analizė ir vertinimas, šios informacijos pateikimas eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui; valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas; valdybos ir vadovo veiklos priežiūra; atsiliepimų ir pasiūlymų dėl finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimas; nuomonės dėl tam tikrų Bendrovės sandorių, kuriuos planuojama sudaryti su susijusia šalimi, teikimas remiantis patronuojančiosios bendrovės Audito komiteto išvadomis. Stebėtojų taryba taip pat nagrinėja kitus savo kompetencijai priklausančius klausimus, nurodytus Bendrovės įstatuose ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Audito komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai, įskaitant pirmininką, ir vienas Daugumos akcininko atstovas. Audito komiteto paskirtis – atlikti Grupės finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėseną, daugiausia dėmesio skiriant taikomų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui; Grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, darančių įtaką audituojamoms Grupės finansinėms ataskaitoms, ir vidaus audito efektyvumo stebėseną; Grupės įmonių, kurios yra viešojo intereso įmonės, metinių finansinių ataskaitų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito stebėseną.

4. 2020 m. spalio 7 d., atlikus pirminį viešą akcijų siūlymą (angl. Initial Public Offering, IPO), AB „Ignitis grupė“ akcijos buvo įtrauktos į „NASDAQ Vilnius“ ir „London Stock Exchange“ (LSE) vertybinių popierių biržas. Vykdant IPO, instituciniams ir Baltijos šalių mažmeniniams investuotojams buvo pasiūlyta įsigyti 26,91 % naujai išleistų Bendrovės akcijų ir jų pakvitavimų, taip pritraukiant 450 mln. Eur (šaltinis https://ignitisgrupe.lt/lt/ipo-lt#t-3520). Remiantis 2022 m. spalio 2 d. Bendrovės pranešimu apie kainos nustatymą, galutinė siūlymo už vieną akciją kaina – 22,50 Eur.

5. Pirminio AB „Ignitis grupė“ viešo akcijų siūlymo metu (2020 m. spalio 6 d.) Tiriamasis įgijo (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – daugiau negu 3 000 Eur). 2020 m. lapkričio 30 d. įsigyta (duomenys neskelbiami) akcijų po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – (duomenys neskelbiami)). 2022 m. liepos 1 d. – dar (duomenys neskelbiami) po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – (duomenys neskelbiami)). Iš viso nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Tiriamasis įsigijo (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų, kurių vertė – (duomenys neskelbiami).

Nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. Tiriamasis iš Bendrovės gavo (duomenys neskelbiami) dividendų, įskaitant dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

6. Bendrovės akcininkai savo teises įgyvendina per visuotinį susirinkimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, kuris priima sprendimus remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Bendrovės akcininkai priima tokius sprendimus:

6.1. Bendrovės stebėtojų tarybos narių rinkimas ir atšaukimas, atlygio nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams nustatymas;

6.2. Bendrovės įstatų keitimas;

6.3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, sudaromo siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, tvirtinimas;

6.4. pritarimas Bendrovės metiniam pranešimui ir konsoliduotajam metiniam pranešimui;

6.5. sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priėmimas;

6.6. sprendimo padidinti ar sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą priėmimas;

6.7. sprendimų dėl patronuojančiosios bendrovės restruktūrizavimo, pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

6.8. pritarimas Bendrovės valdybos sprendimams dėl patronuojančiosios bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, akcininke;

6.9. pritarimas Bendrovės valdybos sprendimams dėl svarbiausių sprendimų, susijusių su strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių Grupės įmonių, vykdančių gamybos, skirstymo, tiekimo veiklą energetikos sektoriuje, taip pat patronuojančiosios bendrovės tiesiogiai valdomų įmonių, vykdančių veiklą energijos gamybos sektoriuje, statusu;

6.10. vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatyme suteiktomis teisėmis ir nustatytomis pareigomis, akcininkai sprendžia ir kitus Bendrovės veiklos klausimus.

7. 2021 m. laikotarpiu Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padalintas į 74 283 757 paprastąsias vardines akcijas, registruotas Lietuvoje. 2021 m. Bendrovės įstatinis kapitalas nepakito. 2021 m. IV ketv. buvo įvykdytas savų akcijų įsigijimas, susijęs su stabilizavimu, įvykusiu po pirminio viešo akcijų siūlymo. 2021 m. pabaigoje Bendrovė įsigijo 1 243 243 savas akcijas (1,7 % visų paprastųjų vardinių akcijų), tai lėmė laisvojoje apyvartoje esančių akcijų sumažėjimą nuo 26,9 % iki 25,7 %. Įsigytas paprastąsias vardines akcijas buvo planuojama anuliuoti 2022 m., taip sumažinant įstatinį kapitalą (Bendrovės konsoliduotasis metinis pranešimas apie 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

7.1. 2022 m. laikotarpiu Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 72 338 960 paprastųjų vardinių akcijų, registruotų Lietuvoje. Dėl po IPO vykdyto stabilizavimo, 2022 m. rugpjūčio 9 d. anuliavus 1 894 797 Bendrovės įsigytas savas paprastąsias vardines akcijas, įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 1 616 445 476,80 Eur (nuo 1 658 756 293,81 Eur). Todėl bendrasis paprastųjų vardinių akcijų skaičius sumažėjo iki 72 388 960 (nuo 74 283 757), dėl to pasikeitė laisvojoje apyvartoje esančių akcijų dalis ir sumažėjo iki 25,01 % (nuo 26,96 %, palyginti su IPO), proporcingai padidėjo kiekvieno akcininko turima vertybinių popierių dalis (pvz., Daugumos akcininko valdoma akcijų dalis nuo 73,08 % padidėjo iki 74,99 % akcijų) (Konsoliduotasis metinis pranešimas apie 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

8. Visos Bendrovės akcijos yra tos pačios klasės, kiekviena akcija suteikia tiek pat balsų ir dividendų – po vieną balsą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir vienodą kiekį dividendų. Daugumos akcininkas valdo 74,99 %, instituciniai investuotojai – 16,62 %, mažmeniniai investuotojai – 8,39 % akcijų. 2022 m. pabaigoje Grupė turėjo 19 436 akcininkus (Konsoliduotasis metinis pranešimas apie 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

9. Daugumos akcininkas kartu su kitais akcininkais priima svarbiausius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimu. Akcijų valdymas vykdomas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame nustatytos akcininko turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose bendrovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (toliau – Teisių aprašas), Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais.

Daugumos akcininkas balsuoja visuotiniame akcininkų susirinkime dėl pagrindinių sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu, įskaitant sprendimus dėl Bendrovės įstatų tvirtinimo, Bendrovės stebėtojų tarybos narių skyrimo ar atšaukimo, Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, pelno (nuostolio) paskirstymo, Bendrovės (tam tikrais atvejais – ir dėl jos patronuojamųjų (dukterinių) įmonių) įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo ir kitų klausimų pagal kompetenciją (Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių aprašas (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. rugpjūčio 30 d. Įsakymo Nr. 1K-302 redakcija), toliau – Gairių aprašas).

10. Valstybė, dalyvaudama valstybės valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais. Valstybei atstovaujanti institucija ne rečiau kaip kas 4 metus parengia ir pateikia valstybės valdomai įmonei raštą dėl valstybės siekiamų tikslų valstybės valdomoje įmonėje ir keliamų lūkesčių valstybės valdomai įmonei. Rašto tikslas – nurodyti ir identifikuoti Teisių aprašo 12 punkte išvardytus tikslus ir lūkesčius. Raštu vadovaujamasi formuojant valstybės valdomos įmonės finansinius ir nefinansinius ilgalaikius (strateginius) ir trumpalaikius (taktinius) tikslus. Atsižvelgiant į lūkesčių raštą, rengiama ir tvirtinama Bendrovės veiklos strategija (Teisių aprašo 12 punktas ir 19.21 punktas).

Atsižvelgiant į tai, 2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu buvo patvirtintas raštas dėl valstybės lūkesčių, susijusių su Bendrovės veikla. Jo naujausia pataisa, palaikanti Bendrovės strategiją, pateikta 2021 m. vasario 17 d. rašte. Jame Daugumos akcininkas nurodo, kad tikisi nuoseklaus ir kryptingo Įmonių grupės augimo, skatinant tarptautinį Įmonių grupės ir šalies konkurencingumą, modernizuojant energetinę infrastruktūrą ir vystant naujosios energetikos kompetencijas.

Daugumos akcininkas pateikė šiuos lūkesčius dėl Bendrovės strateginių prioritetų:

10.1. plėsti žaliąją gamybą, prisidedant prie Lietuvos ir regioninių įsipareigojimų didinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių apimtį;

10.2. užtikrinti elektros energijos skirstomojo tinklo plėtrą ir patikimumo didinimą;

10.3. užtikrinti patikimą ir lanksčią Lietuvos energetikos sistemą ir jos vystymą, prisidedant prie pokyčių energetikos sektoriuje įgyvendinimo Lietuvoje ir regione;

10.4. vystyti inovatyvius sprendimus ir aktyviai ieškoti naujų pelningos veiklos plėtros galimybių;

10.5. užtikrinti tvarią Bendrovės veiklos plėtrą: vadovautis aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos praktikos principais (įskaitant valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo kriterijus);

10.6. prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, prioritetą teikiant darnaus vystymosi tikslams (DVT), kuriems Grupės veikla turi didžiausią įtaką;

10.7. nuosekliai mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Finansinių lūkesčių dalyje nurodoma, kad Bendrovė turi išlaikyti aukštą investicinį kredito reitingą (BBB ir aukštesnį), o Įmonių grupės grynoji skola vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais turėtų neviršyti 5 metų metinio pelno sumos prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Įgyvendindama Įmonių grupės strategiją, Bendrovė turi užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą nuosavo kapitalo grąžą (angl. return on equity, ROE), kuri 2019–2021 m. nustatyta ne mažesnė nei 6,6 procento. Investuojant už Lietuvos ribų, turėtų būti tinkamai įvertinta šalies rinkos rizika ir užtikrinta atitinkama kapitalo grąža. Bendrovės dividendų politika nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarime Nr. 963 „Dėl AB „Ignitis grupė“ mokamų dividendų“, kuriuo siekiama augančios dividendų vertės. Už finansinius 2020 metus išmokami dividendai neturi būti mažesni nei 85 mln. eurų, dividendai už kiekvienus kitus finansinius metus turėtų augti ne mažiau kaip 3 proc. Įmonių grupės dividendų politika turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

11. Valstybei nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti Finansų ministerija siekia ir užtikrina, kad valstybės valdoma įmonė siektų įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus valstybės valdomoje įmonėje ir keliamus lūkesčius bei užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą. Nepasiekus valstybės valdomos įmonės tikslų ar juos pasiekus tik iš dalies, akcijų valdytojas užtikrina, kad būtų svarstoma, ar valdymo organo narys ar nariai tinka eiti pareigas, taip pat valstybės valdomos įmonės vadovui būtų nemokama atlygio kintamoji dalis arba ji būtų proporcingai mažinama (Teisių aprašo 15 ir 29 punktai).

12. Tiriamasis dalyvavo rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla, rengimo procedūrose. 2021 m. vasario 17 d. viceministras vizavo (pritarė) 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymui Nr. 1K-50 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1K-150 „Dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla“ pakeitimo“. Minėtuoju įsakymu, vadovaujantis Teisių aprašo 126 punktu, buvo pritarta raštui dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla.

13. Tiriamasis dalyvavo rengiant Finansų ministerijos pasiūlymus dėl AB „Ignitis grupė“ pelningumo rodiklių patikslinimo, kurie buvo teikti derinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimo projektas). Tiriamasis pasirašė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai adresuotą Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397).

13.1. Minėtame rašte nurodoma, kad Finansų ministerija iš esmės pritaria Nutarimo projektui ir, siekdama supaprastinti Bendrovės finansines ataskaitas bei sudaryti sąlygas ataskaitų vartotojams lengviau vertinti jų rezultatus, teikia pasiūlymus Nutarimo projekto prieduose patikslinti koreguotos EBITDA ir kitų susijusių rodiklių apibrėžimus, juos išdėstant taip:

„Koreguoto įdarbinto kapitalo grąža ROCE (tarptaut. Return on Capital Employed) = Koreguotas EBIT / (grynosios skolos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis + nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis). Koreguotas EBIT (Koreguotas EBITDA – nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos – ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai, perkainojimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai (išskyrus materialius vienkartinius atvejus). Koreguotas EBITDA (EBITDA + laikini reguliaciniai skirtumai + pelnas iš turto rotacijos + pelnas gautas įrenginių bandymo metu – kitas reikšmingas pelnas ar nuostolis, kuris yra nepasikartojantis ir (arba) ne piniginis, ir (arba) susijęs su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusiję su pagrindine AB „Ignitis grupė“ veika;

Grynoji skola (Finansinės skolos – pinigai ir pinigų ekvivalentai – deponavimo sąskaitoje rezervuotos lėšos, susijusios su po pirminio viešo akcijų siūlymo IPO (tarptaut. Initial Public Offering) vykusiu stabilizavimu (aktualu 2020 metams)) / Koreguotas EBITDA (EBITDA + laikini reguliaciniai skirtumai + pelnas iš turto rotacijos + pelnas, gautas įrenginių bandymo metu– kitas reikšmingas pelnas ar nuostolis, kuris yra nepasikartojantis ir (arba) ne piniginis, ir (arba) susijęs su kitais laikotarpiais, ir (arba) nesusiję su pagrindine AB „Ignitis grupė“ veika.“

13.2. Nutarimo projekto rengėjas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tikslas: patvirtinti 2022–2024 metų laikotarpiui valstybės valdomų įmonių (toliau – ir VVĮ) siektinus pagrindinius finansinius veiklos rodiklius.

Pagal Teisių aprašo nuostatas, yra nustatomi VVĮ siektini ilgalaikiai 3 metų pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai, kuriuos sudaro pelningumo, optimalios kapitalo struktūros ir individualūs dividendų / pelno įmokų rodikliai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavusi VšĮ Valdymo koordinavimo centro (toliau – ir VKC), kuris atlieka su VVĮ valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, pasiūlymus, atsižvelgusi į Finansų ministerijos pasiūlymus (Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397) teikė Vyriausybei tvirtinti VVĮ siektinus pagrindinius finansinius veiklos rodiklius:

13.2.1. pelningumo rodiklius (pvz., nuosavo kapitalo kainos, pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją rodikliai);

13.2.2. optimalios kapitalo struktūros rodiklius (pvz., nuosavo kapitalo ir turto santykis, finansinių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis);

13.2.3. dividendų / pelno įmokų rodiklius.

Siektinus individualius dividendų ir pelno įmokų rodiklių dydžius buvo siūloma patvirtinti toms VVĮ, kurios turi patvirtintą individualią dividendų politiką, skirtingą akcininkų struktūrą ir yra nustačiusios nuosavo kapitalo grąžos rodiklius (ROE) kaip siektinus ilgalaikio pelningumo tikslus.

13.3. Kartu buvo teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo projektas, kuriame siūlyta pavesti valstybei atstovaujančioms institucijoms iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūrėti valstybei atstovaujančios institucijos raštus dėl valstybės tikslų ir lūkesčių savo reguliavimo srityje veikiančioms valstybės valdomoms įmonėms ir juose nurodyti išreikštus konkrečiais skaitiniais dydžiais individualius siektinus ilgalaikius pagrindinius finansinius veiklos (įskaitant pelningumo) rodiklius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2022 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. NV1316 „Dėl Valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metams patvirtinimo“ (TAP-22-499(3) (TAIS NR. 22-2049(4)).

13.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 509 buvo patvirtinti Valstybės valdomų įmonių siektini pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai 2022–2024 metų laikotarpiu. Bendrovei taikomo dividendų rodiklio siektinas dydis – 2022 m. ≥ 90,2 mln. Eur, 2023 m. ≥ 92,9 mln. Eur, 2024 m. ≥ 95,7 mln. Eur. Už kalendorinius metus paskirtų dividendų minimalus augimas – 3 proc. kasmet.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu „Dėl AB „Ignitis grupė“ mokamų dividendų“, 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo patvirtinta Bendrovės dividendų politika (toliau – Dividendų politika). Šiame dokumente nustatyta, kad Bendrovės valdyba siūlo skirti pelno dalį dividendams už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį: už finansinius 2020 m. dividendams skirti 85 mln. Eur, už kiekvienus paskesnius finansinius metus – ne mažiau kaip 3 proc. didesnę sumą nei išmokėta už praėjusius finansinius metus. Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į Dividendų politikos nuostatas, priima sprendimą dėl rekomenduojamo pelno (nuostolio) paskirstymo projekto per finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį bei teikia atsiliepimus ir pasiūlymus Bendrovės stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir dividendų dydžio priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (Dividendų politikos 4 ir 5 punktai).

15. Finansų ministerijos informacinėje dokumentų vizavimo bazėje Tiriamasis vizavo 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų biuletenius:

15.1. 2021 m. kovo 25 d. vykusio eilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti septyni svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ 2020 metų konsoliduotajam metiniam pranešimui, išskyrus atlygio ataskaitos dalį; dėl pritarimo AB „Ignitis grupė“ atlygio ataskaitai, kaip AB „Ignitis grupė“ 2020 metų konsoliduotojo metinio pranešimo daliai; dėl AB „Ignitis grupė“ 2020 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo; dėl rezervo savoms akcijoms įsigyti sudarymo; dėl 2020 metų AB „Ignitis grupė“ pelno (nuostolių) paskirstymo; dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo; dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo.

15.2. 2021 m. liepos 29 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti du svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ savų akcijų įsigijimui, naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimui ir įgaliojimų suteikimui:

15.2.1. savų akcijų įsigijimo tikslas – AB „Ignitis grupė“ įstatinio kapitalo sumažinimas anuliuojant AB „Ignitis grupė“ įgytas savas akcijas. Buvo siūloma nustatyti maksimalų leidžiamų įsigyti akcijų skaičių – (duomenys neskelbiami) akcijų (t. y. lygus sudaryto rezervo savų akcijų įsigijimui sumai – (duomenys neskelbiami)), padalytai iš siūlytos minimalios akcijų įsigijimo kainos – (duomenys neskelbiami), tai sudaro apie (duomenys neskelbiami) viso akcijų skaičiaus. Daugiau apie sprendimo įsigyti savų akcijų dalį tikslus ir dėl to įvykusius Bendrovės akcininkų valdomų akcijų paketų pokyčius žr. šio VTEK sprendimo dalies „Nustatytos faktinės aplinkybės“ 7 ir 7.1 punktuose.

15.3. 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti aštuoni svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ konsoliduotajam tarpiniam pranešimui už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. birželio 30 d.; dėl pritarimo audituotam AB „Ignitis grupė“ tarpinių sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkiniui už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. birželio 30 d.; dėl dividendų AB „Ignitis grupė“ akcininkams skyrimo už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. birželio 30 d. (atsižvelgus į tai, kad buvo visos Akcinių bendrovių įstatymo 601 straipsnio 5 dalyje nustatytos dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo sąlygos, siūlyta skirti AB „Ignitis grupė“ akcininkams (duomenys neskelbiami) dividendų); dėl AB „Ignitis grupė“ finansinių ataskaitų auditą turėjusios atlikti audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo; dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo (siūlyta nustatyti bazinį AB „Ignitis grupė“ Stebėtojų tarybos nario atlygio dydį – (duomenys neskelbiami) neatskaičius mokesčių, pagal kurį, vadovaujantis AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos Priedu Nr. 2, taikant atitinkamo dydžio koeficientą, apskaičiuojami ir nustatomi AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės bendrovių kolegialių organų narių atlygių dydžiai); dėl AB „Ignitis grupė“ Audito komiteto narių atšaukimo ir naujų narių išrinkimo naujai Audito komiteto kadencijai bei Audito komiteto nuostatų patvirtinimo (siūlyta nustatyti naujai išrinktiems nepriklausomiems AB „Ignitis grupė“ Audito komiteto nariams (duomenys neskelbiami) (neatskaičius mokesčių) per kalendorinį mėnesį dydžio atlygį už veiklą AB „Ignitis grupė“ Audito komitete. Audito komiteto pirmininkui už veiklą AB „Ignitis grupė“ Audito komitete nustatyti (duomenys neskelbiami) (neatskaičius mokesčių) per kalendorinį mėnesį dydžio atlygį); dėl naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo; dėl AB „Ignitis grupė“ buveinės adreso keitimo.

15.4. 2021 m. spalio 26 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje pateiktas vienas svarstytinas klausimas ir Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos išrinkimo naujai kadencijai. AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nariais ketverių metų kadencijai išrinkti septyni asmenys. Siūlyta naujai išrinktiems nepriklausomiems AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nariams nustatyti (duomenys neskelbiami) per kalendorinį mėnesį dydžio atlygį (neatskaičius mokesčių) už veiklą AB „Ignitis grupė“ stebėtojų taryboje. Stebėtojų tarybos pirmininkui už veiklą AB „Ignitis grupė“ stebėtojų taryboje – (duomenys neskelbiami) (neatskaičius mokesčių) per kalendorinį mėnesį dydžio atlygį. Daugiau apie Finansų ministerijoje vykusias Bendrovės stebėtojų atrankos procedūras žr. šio VTEK sprendimo dalies „Nustatytos faktinės aplinkybės“ 16 punkte.

15.5. 2021 m. gruodžio 15 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti du svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ Audito komiteto narių išrinkimui (iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos išrinkti du kandidatus) bei pritarimo (duomenys neskelbiami) 100 proc. akcijų paketo perleidimui (duomenys neskelbiami).

15.6. 2022 m. kovo 29 d. vykusio eilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti devyni svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ 2021 metų konsoliduotajam metiniam pranešimui, išskyrus atlygio ataskaitos dalį; dėl pritarimo AB „Ignitis grupė“ atlygio ataskaitai, kaip AB „Ignitis grupė“ 2021 metų konsoliduotojo metinio pranešimo daliai; dėl AB „Ignitis grupė“ 2021 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo; dėl rezervo AB „Ignitis grupė“ savoms akcijoms įsigyti sudarymo; dėl 2021 metų AB „Ignitis grupė“ pelno (nuostolių) paskirstymo; dėl AB „Ignitis grupė“ savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo; dėl naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo; dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo (siūlyta patvirtinti atnaujintą AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politiką, atsisakant motyvavimo akcijų pasirinkimo sandoriais (angl. options) nuostatų); dėl AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės Akcijų suteikimo taisyklių pripažinimo negaliojančiomis.

15.6.1. Savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo tikslas – AB „Ignitis grupė“ įstatinio kapitalo sumažinimas anuliuojant AB „Ignitis grupė“ įgytas savas paprastąsias vardines akcijas. Buvo siūloma nustatyti maksimalų leidžiamų įsigyti paprastųjų vardinių akcijų skaičių – (duomenys neskelbiami) (t. y. lygus sudaromo rezervo savų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimui sumai – (duomenys neskelbiami)), padalytai iš siūlomos minimalios paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo kainos –(duomenys neskelbiami)), tai sudaro apie (duomenys neskelbiami) viso paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus.

15.7. 2022 m. gegužės 24 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti du svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) dėl naujos AB „Ignitis grupė“ įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo ir dėl AB „Ignitis grupė“ įstatinio kapitalo mažinimo. Buvo siūloma sumažinti AB „Ignitis grupė“ įstatinį kapitalą nuo (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami), anuliuojant (duomenys neskelbiami) paprastųjų vardinių AB „Ignitis grupė“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė (duomenys neskelbiami) ir kurias įgijusi pati AB „Ignitis grupė“. Bendra anuliuojamų paprastųjų vardinių akcijų vertė (duomenys neskelbiami). Prognozuota, kad anuliavus (duomenys neskelbiami) savų paprastųjų vardinių AB „Ignitis grupė“ akcijų AB „Ignitis grupė“ įstatinį kapitalą sudarys (duomenys neskelbiami), padalintų į (duomenys neskelbiami) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra (duomenys neskelbiami). Daugiau apie sprendimo įsigyti savų akcijų dalį tikslus ir dėl to įvykusius Bendrovės akcininkų valdomų akcijų paketų pokyčius žr. šio VTEK sprendimo dalies „Nustatytos faktinės aplinkybės“ 7 ir 7.1 punktuose.

15.8. 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio neeilinio VAS balsavimo biuletenyje išdėstyti penki svarstytini klausimai ir pateikiama Finansų ministerijos (Daugumos akcininko) pozicija dėl pritarimo (žyma „už“) AB „Ignitis grupė“ konsoliduotajam tarpiniam pranešimui už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d.; dėl audituoto AB „Ignitis grupė“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d., patvirtinimo; dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo AB „Ignitis grupė“ akcininkams; dėl atnaujintos AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politikos patvirtinimo; dėl AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narių atlygio (siūlyta, vadovaujantis atnaujinta AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės atlygio politika, nuo 2022 m. spalio 1 d. nustatyti AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nariams fiksuotą per kalendorinį mėnesį atlygį).

16. Finansų viceministras dalyvavo Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose: vizavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“ bei priėmė atitinkamus sprendimus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-252 sudarytoje Kandidatų į Bendrovės stebėtojų tarybą atrankos komisijoje (Atrankos komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. protokolas Nr. 1 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 2).

16.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“, Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kandidatų atrankos aprašas), 10 punktu ir atsižvelgiant į AB „Ignitis grupė“ įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-226 „Dėl UAB „Ignitis grupė“ pertvarkymo į akcinę bendrovę“, 22 punktą, buvo nustatyti specialieji reikalavimai kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius finansų valdymo, organizacijos vystymo, darnaus vystymosi ir rizikų valdymo, strateginio valdymo ir tarptautinės plėtros bei atsinaujinančios energetikos srityse.

16.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-252 „Dėl kandidatų į akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybą atrankos komisijos sudarymo“, Kandidatų atrankos aprašo 12–15 punktais, sudaryta Atrankos komisija, turėjusi atlikti apraše nustatytas kandidatų į akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybą atrankos procedūras. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Atrankos komisijos posėdyje pirmininku buvo išrinktas Tiriamasis (2021 m. rugpjūčio 11 d. Atrankos komisijos posėdžio protokolas Nr. 1).

16.3. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Atrankos komisijos posėdyje buvo sudaryti galutiniai sąrašai atrankos pokalbio kandidatų, kuriuos nuspręsta teikti atrankos agentūrai 2021 m. rugpjūčio 11 d. (Atrankos komisijos posėdžio protokolas Nr. 1). 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusiuose Atrankos komisijos posėdžiuose pagal atskirų sričių kompetencijas buvo sudarytos kandidatų į nepriklausomus Bendrovės stebėtojų tarybos narius atrankos laimėtojų eilės. Remiantis 2021 m. rugpjūčio 27 d. Atrankos komisijos posėdžių protokolu Nr. 2, matyti, kad pokalbiai su kandidatais vyko pagal Atrankos komisijos nustatytą grafiką. Pokalbių metu kandidatai prisistatė ir atsakė į Atrankos komisijos narių klausimus, susijusius su dalyvių profesine ir (ar) darbo patirtimi, dalykinėmis ir asmeninėmis savybėmis, motyvacija bei nuostatomis prisidėti prie įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo. Įvykus pokalbiams, Atrankos komisija diskutavo dėl kiekvieno pokalbyje dalyvavusio kandidato tinkamumo eiti nepriklausomo Bendrovės stebėtojų tarnybos nario pareigas ir priėmė sprendimus dėl laimėtojų eilių sudarymo. Priimant minėtuosius sprendimus dalyvavo ir Atrankos komisijos pirmininkas (Tiriamasis).

16.4. Kandidatų atrankos aprašo 14 punkte išvardyti Atrankos komisijos nariui keliami reikalavimai, tarp jų – nebūti įmonės, į kurios kolegialų organą bus atliekama atranka, ar susijusio juridinio asmens dalyviu ir šių juridinių asmenų dalyvių atstovu, išskyrus įmonės patronuojančios bendrovės vadovą ir kolegialių organų narius bei darbuotojus, kuriems priklausančios įmonės patronuojančios bendrovės akcijos suteikia mažiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (Kandidatų atrankos aprašo 14.3 punktas).

17. Nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. teiktose ir viešai skelbtose privačių interesų deklaracijose Tiriamasis buvo nurodęs, kad dėl sandorių su AB „Ignitis grupė“ atsiradęs privatus interesas yra nutrūkęs 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu Tiriamasis teikė (atnaujino duomenis) septynias privačių interesų deklaracijas. 2022 m. lapkričio 17 d. teiktoje deklaracijoje (aktuali šio VTEK sprendimo dieną) nurodomi duomenys apie dėl Bendrovės akcijų įsigijimo sandorio 2020 m. spalio mėn. atsiradusi ryšį, kuris nėra pasibaigęs.

Tiriamojo paaiškinimai

Tiriamasis pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad buvo informavęs finansų ministrę apie valdomas Bendrovės akcijas. „Formuojant XVIII Vyriausybės sudėtį gavau kvietimą pasikalbėti apie galimybes prisijungti prie Finansų ministerijos vadovybės komandos. Pokalbio su (duomenys neskelbiami) metu aptarta mano patirtis ir galimos mano kuravimo sritys. Tuomet informavau (duomenys neskelbiami) apie savo turimas Bendrovės akcijas bei ketinimą ir toliau jas laikyti. Aptarta, kad dėl šios situacijos tikslinga bus kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją <...> 2021 m. vasario 12 d. Finansų ministerija raštu kreipėsi į VTEK su prašymu pateikti nuomonę dėl dviejų situacijų, įskaitant situaciją, kai deklaruojantis asmuo yra paskirtas kuruoti ministerijai pavaldų juridinį asmenį, kurio akcijų turi deklaruojantysis asmuo <...>.“

„Siekiant užtikrinti tinkamą Bendrovės Viešai neatskleistos informacijos (toliau – VNI) valdymą, tiek aš, kaip kuruojantis Bendrovės veiklą asmuo, tiek finansų ministrė (duomenys neskelbiami) pradėję darbą buvome įtraukti į asmenų, turinčių teisę susipažinti su Bendrovės VNI, kaip ji apibrėžta Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) Nr. 596/ 2014 (toliau – MAR) 7 straipsnyje, sąrašus. VNI žinančių asmenų sąrašai sudaromi remiantis MAR 18 straipsnio, Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1210 bei Lietuvos banko patvirtintų Informacijos atskleidimo taisyklių nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad įtraukimas į sąrašą asmenų, galinčių susipažinti su Bendrovės VNI, savaime nedraudžia turėti, pirkti arba parduoti Bendrovės vertybinius popierius. Remiantis Piktnaudžiavimo rinka reglamento (ES) Nr. 596/2014 8 straipsnio nuostatomis, draudimas sudaryti sandorius dėl Bendrovės vertybinių popierių taikomas tik tais laikotarpiais, kai asmeniui yra žinoma Bendrovės VNI, t. y. prieš minėtos informacijos paskelbimą teisės aktų nustatyta tvarka (MAR 17 straipsnis), konkrečiu atveju per NASDAQ Vilnius ir Londono biržų informacines sistemas. Taigi, Bendrovės akcijų turėjimas, kai asmuo neteisėtai nesinaudoja jam žinoma VNI, nepažeidžia ES ir Lietuvos finansų rinkų reglamentavimo. Tuo tarpu asmens įtraukimas į VNI žinančių asmenų sąrašą užtikrina tinkamą neteisėtų veiksmų prevenciją bei skaidrumą (pagal pareikalavimą minėti sąrašai teikiami priežiūros institucijai – Lietuvos bankui)“, – paaiškino Tiriamasis.

Viceministras teigė, kad kuruojant Bendrovę tenka spręsti įvairius su jos veikla susijusius klausimus, įskaitant Bendrovės Stebėtojų tarybos narių atranką, Lūkesčių laiško formavimą, sprendimų dėl VAS teikiamų klausimų formavimą. „Bendrovėje įdiegta korporatyvinės valdysenos sistema – Stebėtojų taryba, trys priežiūros komitetai, Valdyba ir Vadovas. Tokia sistema atriboja Bendrovės valdymą nuo politinės įtakos. Didžiausio akcininko valia yra išreiškiama per Lūkesčių laišką“, – nurodė Tiriamasis.

„Pagrindinės Bendrovės akcininkės – valstybės teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija, o VAS biuletenius, Lūkesčių laišką pasirašo finansų ministrė. Kadangi [Interesų derinimo] įstatymas reikalauja nusišalinti sprendžiant klausimus, galinčius kelti interesų konfliktą, neteikiau finansų ministrei siūlymų, korekcijų ar sprendimų projektų, susijusių su Bendrovės pelnu ir (ar) dividendais. Pagal pavestą sritį aš dalyvavau sprendžiant kitus (su Bendrovės pelnu ar dividendais nesusijusius) Bendrovės klausimus bei vadovaudamasis Finansų ministerijos darbo reglamentu vizavau mano kuruojamų ministerijos padalinių parengtus dokumentus. Atkreipiu dėmesį, kad Bendrovėje yra įgyvendinta korporatyvinė valdysena, ir nei Bendrovės akcininkai (įskaitant daugumą balsų turinčios valstybės teises ir pareigas Bendrovėje įgyvendinančios Finansų ministerijos atstovą – finansų ministrę), nei Stebėtojų tarybos nariai nepriima sprendimų dėl elektros energijos kainos nustatymo. Visuomeninio tiekimo klientams elektros energijos kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, garantinio tiekimo klientams elektros kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytą formulę, o nepriklausomų elektros tiekėjų klientams kainą tiekėjai nustato savarankiškai (įvertinę gamybinius pajėgumus, savikainą, elektros energijos kainą Nord Pool Lietuva biržoje ar kitus veiksnius).“

Pasisakydamas dėl dalyvavimo Bendrovės Stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose, Tiriamasis nurodė, kad „specialieji reikalavimai kandidatams į nepriklausomus Bendrovės Stebėtojų tarybos narius buvo suderinti su Valdymo koordinavimo centru (toliau – VKC) – Vyriausybės įsteigtu analitiniu bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centru, siekiančiu užtikrinti nuoseklų ir profesionalų valstybės valdomų įmonių valdymą. Tai nebuvo išskirtiniai ar kam nors preferenciją suteikiantys reikalavimai <...> Atrankos komisiją sudarė 5 nariai: 1 VKC atstovas, 1 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas, 1 Ministro Pirmininko patarėjas ir 2 Finansų ministerijos atstovai, įskaitant mane. Taigi, nei asmeniškai, nei instituciškai neturėjau / neturėjome daugumos Atrankos komisijoje. Bendru komisijos sprendimu į nepriklausomus Bendrovės Stebėtojų tarybos narius atrinkti profesionalūs, kompetentingi aukščiausio lygio vadovai iš užsienio <...> Bendrovės Stebėtojų tarybos nepriklausomų narių atranka nėra susijusi su mano privačiais interesais“.

Tiriamojo teigimu, jis vizavo VAS biuletenius, bet neteikė sprendimų, susijusių su Bendrovės pelno ir dividendų klausimais, nes tokiais atvejais buvo vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu nustatytais reikalavimais (Bendrovės dividendų politika yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarime Nr. 963). „Finansų ministerijos reglamentas numato, kad dokumentas, kuriame yra klausimų, susijusių su viceministro veiklos sritimi, turi būti vizuotas viceministro pagal veiklos sritį, o ministerijos naudojama dokumentų valdymo sistema nesudaro galimybės vizuoti atskirų dokumento dalių, todėl vizuodavau visą dokumentą. Be dalyvavimo anksčiau paminėtuose sprendimuose (įskaitant VAS biuleteniuose vizavimą), neįmanoma vykdyti man pavestos funkcijos – kuruoti Bendrovę.“

„Atlikdamas tarnybines pareigas aš nedalyvavau rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės pelnu bei dividendais. Taip pat niekaip kitaip šių sprendimų nepaveikiau bei nebandžiau paveikti. VAS biuletenių vizavimas yra administracinis veiksmas ir šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas mano dalyvavimu rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl Bendrovės pelno ar dividendų, nes, kaip jau paaiškinau, VAS biuletenius vizavau dėl kitų klausimų, ir de facto nedalyvavau sprendimuose dėl pelno ar dividendų.“

Tiriamasis paaiškino, kad privačių interesų deklaraciją pateikė Interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. „Pirminę privačių interesų deklaraciją užpildžiau pradėjęs eiti finansų viceministro pareigas <...> [Interesų derinimo įstatymo] 6 str. 2 punkto 2 dalis nustato prievolę deklaruoti privačius interesus dėl deklaruojančiojo „ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų“. Šiuo pagrindu savo pirminėje deklaracijoje nurodžiau 2020 m. spalio 2 d. sandorį, kuriuo įsigijau Bendrovės akcijų. Kitų Bendrovės akcijų įsigijimų sandorių nenurodžiau, nes ryšys buvo deklaruotas jau nurodant pirmąjį sandorį. [Interesų derinimo įstatymo] 6 str. 2 punkto 1 dalis nustato prievolę deklaruoti privačius interesus kai deklaruojantysis „yra juridinio asmens dalyvis. Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose <...> įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba“. Bendrovė nedalyvauja Finansų ministerijos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Eidamas finansų viceministro pareigas ir kuruodamas Bendrovę nebuvau jokio Bendrovės valdymo organo nariu. Įsigijęs Bendrovės akcijų tapau Bendrovės akcininku (negalinčiu daryti lemiamos įtakos Bendrovės veiklai) ir šį sandorį deklaravau, todėl savo pirminėje deklaracijoje atskirai Bendrovės nenurodžiau. <...> [Interesų derinimo įstatymo] 6 str. 1 punkto 3 dalis nustato prievolę deklaruoti duomenis apie juridinį asmenį, kuriame deklaruojančiojo „turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime <...> leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai“. Iš anksčiau pateiktų duomenų apie mano turimas Bendrovės akcijas yra akivaizdu, kad nei prieš 2 metus, nei dabar turimos akcijos neleidžia man daryti lemiamos įtakos Bendrovei, todėl savo pirminėje deklaracijoje atskirai Bendrovės nenurodžiau. Tačiau vienaip ar kitaip mano ryšys su Bendrove deklaracijoje buvo nurodytas deklaravus pirminį sandorį.“

„Dėl 2020 m. spalio 2 d. sandorio pabaigos datos šiuo metu jau nebegaliu atsakyti, ar buvo, ir jei buvo, kokia buvo ji nurodyta pirminėje deklaracijoje. Šią deklaraciją dėl įvairių priežasčių (sudarytų sandorių, pradėtų eiti papildomų pareigų, pastebėtų netikslumų) ne kartą tikslinau ir pildžiau, o pirminės deklaracijos išsaugojęs nesu. Atkreiptinas dėmesys, kad PINREG portale, tikslinant anksčiau pateiktą privačių interesų deklaraciją, pasikeisdavo anksčiau deklaruoti duomenys. Taip iš mano deklaracijos buvo dingęs sandoris dėl automobilio įsigijimo, buvo dingusi automobilio įsigijimo sandorio data, dingusios papildomos mano pareigos (Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos nario). Pastebėjus netikslumus, deklaraciją tekdavo tikslinti pakartotinai. Tikslinant deklaraciją dažnu atveju neturėdavau ankstesnės deklaracijos (duomenų sutikrinimui), todėl kartais dėl vienos priežasties deklaraciją tekdavo tikslinti keletą kartų. Faktas, kad LRT žurnalistų tyrimo metu mano deklaracijoje buvo nurodyta Bendrovės akcijų įsigijimo sandorio pabaigos data, ir tai klaidino. Nepaisant to, kaip galite įsitikinti iš anksčiau pateikto kreipimosi į VTEK fakto, tiek finansų ministrė (duomenys neskelbiami), tiek už privačių interesų derinimą atsakingi Finansų ministerijos darbuotojai buvo informuoti apie mano turimų Bendrovės akcijų faktą ir po 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgdamas į LRT žurnalistės po 2022 m. lapkričio 17 d. interviu išsakytą pastabą, kad VTEK konsultacija buvo nurodyti Bendrovę deklaracijos skiltyje „susiję juridiniai asmenys“, siekdamas išvengti dviprasmiškumų iki VTEK sprendimo dėl susidariusios situacijos, patikslinau savo privačių interesų deklaraciją – panaikinau Bendrovės akcijų įsigijimo sandorio pabaigos datą bei įtraukiau Bendrovės pavadinimą skiltyje „susiję juridiniai asmenys“, – apie susiklosčiusią situaciją paaiškino Tiriamasis.

„Nepaisant mano privačių interesų deklaracijos trūkumų, informacija apie mano interesų konfliktą buvo žinoma ministerijos vadovybei bei atitinkamiems ministerijos darbuotojams, o aš nedalyvavau sprendžiant interesų konfliktą keliančius klausimus bei niekaip kitaip šių sprendimų nepaveikiau ir nebandžiau paveikti. Interesų konflikto regimybė nesudaro pagrindo išvadai dėl konflikto egzistavimo. Pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nedraudžia įmonės vadovui turėti tos įmonės akcijų, nors būtent vadovas turi visas galimybes įtakoti įmonės veiklą bei jos veiklos rezultatus“, – teigė viceministras.

2023 m. balandžio 12 d. vykusiame VTEK posėdyje Tiriamasis teigė, kad jo turima Bendrovės akcijų dalis sudaro tik (duomenys neskelbiami) proc. jos įstatinio kapitalo, todėl negalėtų būti tapatinama su privačiu interesu. Viceministras atkreipė dėmesį į Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytus draudimo apribojimus, kurie, be kita ko, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžia atstovauti valstybei ar savivaldybei arba institucijai ar įstaigai, tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse.

Tiriamasis sutiko, kad Bendrovės kuravimas apima daug sričių, ir pripažino, kad dalyvavo VTEK tyrimo metu vertinamų sprendimų procesuose, tačiau atkreipė dėmesį, kad neteikė ir nepriėmė sprendimų dėl dividendų mokėjimo. Teigė, kad dalyvaudamas Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose neturėjo balsų daugumos. Sutiko, kad tam tikru laikotarpiu savo privačių interesų deklaracijoje nebuvo pateikęs duomenų apie egzistuojantį ryšį su Bendrove.

VTEK posėdyje viceministras teigė, kad energetikos sektorius yra viena iš jo pasirinktų investavimo sričių. Bendrovės įgytos akcijos – ilgalaikio investavimo plano dalis. Priminė, kad yra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę susipažinti su Bendrovės VNI, sąrašus, bet tai savaime nekliudo turėti, pirkti arba parduoti Bendrovės vertybinių popierių. Bendrovės akcijų turėjimas, kai asmuo neteisėtai nesinaudoja jam žinoma VNI, nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos finansų rinkų reglamentavimo.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Pagal Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Tiriamasis nuo 2021 m. sausio 1 d. priimtas eiti Lietuvos Respublikos finansų viceministro (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas, todėl jam Interesų derinimo įstatymo nuostatos taikomos visos apimties ir tiesiogiai. Remiantis Interesų derinimo įstatymo 1 straipsniu, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys yra apibrėžiami kaip deklaruojantys asmenys.

Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl veikimo interesų konflikto situacijoje

Interesų derinimo įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Interesų derinimo įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu, kurio antrojoje dalyje įvardijama, kad privatūs interesai gali atsirasti dėl deklaruojančiojo ryšių su juridiniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 Eur. Privačiu deklaruojančio asmens interesu tampa per pastaruosius 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos sudarytų sandorių pagrindais atsiradę ryšiai (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju Tiriamojo ryšio su Bendrove pradžia laikytina diena, kai jis pirminio AB „Ignitis grupė“ viešo akcijų siūlymo metu (2020 m. spalio 6 d.) įgijo (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – daugiau negu 3 000 Eur). Toks sandoris pagal jo vertės kriterijų atitinka Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardijamų deklaruotinų ryšių sąlygas ir yra laikytinas Tiriamojo privataus intereso pagrindu. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad viceministro valdoma AB „Ignitis grupė“ akcijų dalis nesuteikia jam teisių daryti lemiamą įtaką Bendrovės veiklai, nes privačiu deklaruojančiojo interesu laikytinos Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės nėra saistomos įgytų akcijų suteikiamų balsų skaičiaus ar bet kokiais kitais (išskyrus sandorio vertės) kriterijais. Šios įstatymo nuostatos nėra detalizuojamos kituose Interesų derinimo įstatymo straipsniuose, todėl taikomos savarankiškai, nepriklausomai ir nuo Tiriamojo minėtų Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnyje pateiktų atstovavimo apribojimų sąlygų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje pateikiamas privačių interesų sąrašas nėra baigtinis. Privatus interesas gali atsirasti ir dėl kitų deklaruojančiajam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Remiantis VTEK atlikto tyrimo medžiaga matyti, kad Tiriamojo suinteresuotumas Bendrovės akcijomis nebuvo vienkartinis. 2020 m. lapkričio 30 d. jis įsigijo dar (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – (duomenys neskelbiami)), o 2022 m. liepos 1 d. (jau būdamas finansų viceministru) – (duomenys neskelbiami) akcijų po (duomenys neskelbiami) (sandorio vertė – (duomenys neskelbiami)). Iš viso nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Tiriamasis įsigijo (duomenys neskelbiami) Bendrovės akcijų, kurių bendra vertė – (duomenys neskelbiami).Visa tai leidžia spręsti apie tęstinio pobūdžio, į ateitį nukreiptą viceministro interesą, kuris, be kita ko, siejamas su finansinės naudos įgijimo perspektyvomis. Turimais duomenimis, nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. Tiriamasis iš Bendrovės gavo (duomenys neskelbiami) dividendų, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 963 „Dėl AB „Ignitis grupė“ mokamų dividendų“ buvo siekiama augančios dividendų vertės: už kiekvienus kitus finansinius metus – ne mažiau kaip 3 proc. Tokią VTEK poziciją patvirtina ir paties Tiriamojo liudijimai 2023 m. balandžio 12 d. vykusiame Komisijos posėdyje. Tądien viceministras patvirtino, kad Bendrovės akcijų įsigijimas yra jo ilgalaikės investavimo energetikos sektoriuje strategijos dalis.

Minėtųjų akcijų įsigijimo sandorių pagrindais atsiradę ryšiai su Bendrove yra tapatinami su privačiu Tiriamojo interesu ir tampa interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje rizikos veiksniu. Šį teiginį patvirtina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“ 1.3 punktu Tiriamajam nustatytos jo kuravimo sritys, tarp jų – minėtojo įsakymo 1.3.5 papunkčiu priskirta kuruoti AB „Ignitis grupė“. Tokiu būdu Tiriamojo tarnybinėje veikloje susiklostė situacija, kai jam buvo paskirta kuruoti Bendrovės, kurios akcijų dalį jis valdo, veiklą. Šios aplinkybės atitinka Interesų derinimo įstatyme pateiktą interesų konflikto apibrėžtį, t. y. situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Tiriamasis, kaip pagrindinio AB „Ignitis grupė“ akcininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Finansų ministerijos) atstovas, dalyvavo priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimu. Pabrėžtina, kad interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo (susidedančio iš keleto etapų) stadijoje (LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2512-575/2017), todėl klausimo rengimo stadijoje taip pat gali kilti interesų konfliktas. Viceministras dalyvavo Finansų ministerijos Rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla, rengimo procedūrose (vizavo (pritarė) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-50 projektui); taip pat dalyvavo rengiant Finansų ministerijos pasiūlymus dėl AB „Ignitis grupė“ pelningumo rodiklių patikslinimo, kurie buvo teikti derinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metams patvirtinimo (TAIS Nr. 22-2049(3)) (pasirašė Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397). Finansų ministerijos informacinėje dokumentų vizavimo bazėje Tiriamasis vizavo 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų biuletenius. Viceministras dalyvavo ir Bendrovės stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose: vizavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“ bei priėmė atitinkamus sprendimus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-252 sudarytoje Kandidatų į Bendrovės stebėtojų tarybą atrankos komisijoje (2021 m. rugpjūčio 11 d. protokolas Nr. 1 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 2). Dalyvavimo išvardytų sprendimų rengimo ir priėmimo procedūrose fakto neginčija ir pats Tiriamasis.

Minėtieji sprendimai laikytini susijusiais su Tiriamojo privačiais interesais. Valstybei nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti Finansų ministerija siekia ir užtikrina, kad valstybės valdoma įmonė siektų įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus valstybės valdomoje įmonėje ir keliamus lūkesčius bei užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą. Šie tikslai neatsiejami ir nuo Tiriamojo, kaip fizinio asmens, investavusio į Bendrovės veiklą įsigyjant jos akcijų, lūkesčių. Valstybė, dalyvaudama valstybės valdomos įmonės valdyme, siekia ne tik strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų teisės aktais nustatomų tikslų, bet ir verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo. Akivaizdu, kad būtent šių tikslų siekdamas Tiriamasis kaip privatus asmuo nusprendė įsigyti Bendrovės akcijų ir, kaip pats teigia, pasirinkti šią ilgalaikio investavimo kryptį.

Čia svarbu paminėti, kad LVAT yra pažymėjęs, jog nustatant Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (vertinant jį kartu su šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis), laikomasi pozicijos, jog privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis (interesas) gali būti ir nematerialusis, bet susijęs su konkretaus asmens naudos sukūrimu ar prielaidomis tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; 2022 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022).

Pagrindinis AB „Ignitis grupė“ akcininkas yra Lietuvos valstybė. Bendrovės akcininko teisės apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme, pagal kurį bendrovėje jis turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos (Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Akcininkas turi teises: gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, ir šio įstatymo 471 straipsnyje nustatytu atveju; pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; kitas Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nustatytas turtines ir neturtines teises (Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniai).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikiama valstybės valdomos bendrovės sąvoka – tai yra akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Aptariamu atveju valstybei nuosavybės teise priklauso 74,99 proc. Bendrovės akcijų. Valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių, laikytini valstybės finansiniu turtu (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Visa tai suponuoja, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti Finansų ministerija veikia viešojo intereso pagrindais. Savo ruožtu, viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad nuosavybės teisė į valstybės turtą būtų įgyvendinama griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

Valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: visuomeninės naudos – valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas – nuosavybės teisės į valstybės turtą įgyvendinimas, ir privatus Tiriamojo interesas – jo privačios nuosavybės (įgytų Bendrovės akcijų) suteikiamų teisių įgyvendinimas ir su tuo susijusių finansinių lūkesčių turėjimas. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetas teikiamas tai vertybei, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018). Interesų derinimo įstatymo taikymo prasme tokia žala pirmiausia siejama su pasekmėmis, kai neužtikrinami 1-ame šio teisės akto straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams ir užkertamas kelias kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas . gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso įgijimas Interesų derinimo įstatymo nuostatų prasme pirmiausia sietinas su valstybinei tarnybai keliamais teisėtumo, viešumo reikalavimais, su būtinumu užtikrinti viešojo intereso dominavimą prieš privačius interesus. Valstybinės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniams tikslams. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, todėl valstybinės tarnybos santykių teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų įmanoma kontroliuoti, ar minėtieji reikalavimai nėra pažeidžiami.

Siekiant suvaldyti privačiais valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų interesais paremtų veikų atsiradimo rizikos veiksnius, Interesų derinimo įstatyme numatytos tam tikros pareigos (deklaruoti privačius interesus, taip pat vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra), ribojimai (draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, kai tai susiję su privačiais interesais) ir prevencinės interesų konflikto situacijos valdymo priemonės (išankstinių rašytinių rekomendacijų teikimas, nušalinimas nuo tarnybinių pareigų, jeigu yra pagrindas interesų konfliktui kilti). Institucijos ar įstaigos vadovas arba į pareigas priimantis (skiriantis) subjektas gali įvertinti visas su asmens privačiais interesais susijusias rizikas ir taikyti kitas tikslingai parinktas bei, jo manymu, proporcingas priemones.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Tiriamasis, kaip pagrindinio AB „Ignitis grupė“ akcininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Finansų ministerijos) atstovas, dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su valstybės nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimu. Šie sprendimai, be kita ko, susiję su privačiais Tiriamojo interesais, paremtais Bendrovės valdomų akcijų suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, bei su tuo susijusiais viceministro lūkesčiais. Svarbu tai, kad net išskirtinai tarnybinių įgaliojimų pagrindu (viceministrui priskirta jo veiklos kuravimo sritis – Bendrovės veikla) ir viešojo intereso (šiuo atveju – nuosavybės teisės į valstybės turtą įgyvendinimas) tikslais priimami sprendimai gali būti susiję su privačiais tokius sprendimus priimančių asmenų interesais. Tokią VTEK poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris pasisakė, kad net ir objektyviai egzistuojantis viešasis interesas savaime nereiškia, kad tam tikrais atvejais nedaro įtakos jokie pašaliniai interesai (žr. LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. eA-1828-552/2019). Aptariamuoju atveju tokiu interesu tapo Tiriamojo suinteresuotumas Bedrovės, kurią jis įsigydamas jos akcijų pasirinko kaip vieną iš savo ilgalaikio investavimo sričių, veikla. Tokia situacija atitinka Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamo interesų konflikto sąlygą, t. y. privataus intereso egzistavimo faktą, ir sukuria pareigą imtis šiame teisės akte numatytų interesų konflikto valdymo priemonių.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas svarstyme gali daryti įtaką teisingų sprendimų priėmimui (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). Todėl aplinkybė, kad sprendimas yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Interesų derinimo įstatyme nustatyto elgesio modelio. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Nagrinėjamu atveju nesama duomenų, kad Tiriamasis ėmėsi visų Interesų derinimo įstatyme nustatytų priemonių ir siekė nusišalinti nuo jam interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo procedūrų. Viceministro teigimu, apie turimas Bendrovės akcijas jis informavo Lietuvos Respublikos finansų ministrę dar iki jo paskyrimo eiti finansų viceministro pareigas dienos, tačiau informavimas apie egzistuojantį privatų interesą ir jo pagrindu kylančią interesų konflikto situaciją yra tik vienas iš nusišalinimo procedūros etapų. Deklaruojantis asmuo privalo ne tik informuoti apie susiklosčiusią situaciją, bet ir pareikšti nusišalinimą bei jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, jei jos susijusios su privačiais deklaruojančiojo interesais.

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas savo motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). VTEK nesama duomenų, kad Tiriamasis pareiškė nusišalinimą nuo savo kuruotos srities sprendimų, susijusių su Bendrovės veikla, rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo procedūrų, taip pat nėra gauta informacijos, kad toks nusišalinimas nebuvo priimtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tiriamojo minėtas VTEK atsakymas į Finansų ministerijos 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. (12.21Mr)-6K-2101147 nėra laikytinas rašytine išankstine rekomendacija. Vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tokios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Šiuo atveju Finansų ministerijos kreipimesi, kuris buvo pateiktas jau paskyrus Tiriamąjį eiti finansų viceministro pareigas ir jo veiklos kuravimo sričiai priskyrus Bendrovės veiklos priežiūrą, nebuvo įvardyta konkrečiai finansų viceministro (Tiriamojo) situacija, tik suformuluoti bendrojo pobūdžio klausimai, todėl VTEK pateikta nuomonė dėl bendrojo pobūdžio Interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo negali būti tapatinama su individualiai Tiriamojo situacijai taikomu VTEK išaiškinimu, juolab su išankstine rašytine rekomendacija. Antra, VTEK pateiktame rašte visiškai nepasisakoma, kad deklaruojantis asmuo gali kuruoti ministerijai pavaldų juridinį asmenį, kurio akcijų turi. Priešingai, pateikiama nuomonė, kad valdoma juridinio asmens akcijų dalis, nepriklausomai nuo jų kiekio ar tokių vertybinių popierių įgijimo būdų, laikytina deklaruojančiojo asmens privataus intereso priežastimi, galinčia lemti interesų konflikto situaciją.

Interesų derinimo įstatyme įtvirtintos elgesio taisyklės deklaruojančiam asmeniui tampa privalomos ir turi būti vykdomos visais atvejais, kai situacija atitinka viešųjų ir privačių interesų konflikto apibrėžtį. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino teisines interesų konflikto valdymo priemones, kurių deklaruojantys asmenys turi laikytis priimdami nešališkus ir skaidrius sprendimus, ir nenustatė jokių sprendimų turinio ar jų priėmimo procedūros išimčių. Procedūra turėtų būti atliekama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, o sprendimas priimtas taip, kad visuomenei dėl jo priėmimo nekiltų jokių abejonių (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013, 2020 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kt.).

Aptariamuoju atveju Tiriamasis nepareiškė nusišalinimo nuo jam interesų konfliktą keliančių, su Bendrovės veikla susijusių, Daugumos akcininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Finansų ministerijos sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų (jam priskirtos kuravimo srities), bet, būdamas ir asmeniškai suinteresuotas Bendrovės veikla, dalyvavo bei sprendė valstybės nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimo Bendrovėje klausimus, kurie, be kita ko, susiję ir su Bendrovės valdomų akcijų pagrindais egzistuojančiu jo paties privačiu interesu. Toks elgesys nėra tinkamas interesų konflikto valdymą reglamentuojančių Interesų derinimo įstatymo nuostatų požiūriu. Turėdamas privatų interesą ir siekdamas išvengti dėl jo kylančio interesų konflikto situacijos viceministras privalėjo ne tik informuoti apie savo privatų interesą, bet ir pareikšti apie nusišalinimą bei jokia forma nedalyvauti su savo privačiais interesais susijusių tarnybinių pareigų atlikimo procedūrose, t. y. imtis visų privalomų Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų interesų konflikto valdymo priemonių. Kadangi šių priemonių nebuvo imtasi, vertinama, kad finansų viceministras (Tiriamasis) netinkamai valdė savo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją ir pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Interesų derinimo įstatymo pažeidimo fakto nepanaikina ir aplinkybė, kad Tiriamasis esą neteikė ir nepriėmė sprendimų dėl dividendų mokėjimo. Dividendų skyrimas už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį planuojamas atsižvelgiant į nuosavo kapitalo grąžos lygį, uždirbtą grynąjį pelną, finansines galimybes mokėti dividendus, valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymą bei kitas sąlygas ir aplinkybes, nustatytas remiantis Bendrovės dividendų skyrimo politika. Dividendų išmokėjimo koeficientas priklauso nuo nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Atsižvelgiant į finansinių planų vykdymą, reikšmingus finansinius rodiklius (grynojo pelno dydį, EBITDA, finansinių skolų ir EBITDA santykį, finansinių skolų ir nuosavo kapitalo santykį ir kt.) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kolegialūs Bendrovės valdymo organai (Stebėtojų taryba) gali teikti siūlymus dėl dividendams išmokėti skirto pelno dalies. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projektai yra rengiami tik VAS sprendimu patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Akcininkai paskirsto skirstytinąjį Bendrovės pelną (nuostolius), atsižvelgdami į dividendų išmokėjimą reglamentuojančius vidaus ir išorės teisės aktus ir kitas sąlygas. Taigi galutinis išmokamų dividendų faktas yra susijęs su tarpiniais sprendimais (kurių priėmimo procesuose dalyvavo Tiriamasis), neatsiejamais nuo Bendrovės veiklos strategijos, rengiamos atsižvelgiant į Rašte pateikiamus valstybės valdomos įmonės finansinius ir nefinansinius ilgalaikius (strateginius) ir trumpalaikius (taktinius) tikslus, taip pat nuo VVĮ siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių, Bendrovės stebėtojų tarybos veiklos ir VAS sprendimų.

Tiriamojo argumentas, kad jis yra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę susipažinti su Bendrovės VNI, sąrašus, nepanaikina jo pareigos vengti interesų konflikto ir imtis visų privalomų Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų interesų konflikto valdymo priemonių. Asmens įtraukimas į sąrašą asmenų, galinčių susipažinti su Bendrovės VNI, savaime nedraudžia jam turėti, pirkti arba parduoti Bendrovės vertybinių popierių, bet ribojimas galimybės sudaryti sandorius dėl Bendrovės vertybinių popierių taikomas tik tais laikotarpiais, kai asmeniui yra žinoma Bendrovės VNI, t. y. prieš minėtos informacijos paskelbimą teisės aktų nustatyta tvarka, konkrečiu atveju per NASDAQ Vilnius ir Londono biržų informacines sistemas. Taigi Bendrovės akcijų turėjimas, jei asmuo neteisėtai nesinaudoja jam žinoma VNI, nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos finansų rinkų reglamentavimo, bet tai neatleidžia asmens nuo pareigos vengti dėl tokių akcijų įgijimo tarnybinėje veikloje atsiradusio interesų konflikto ir imtis visų privalomų priemonių jį suvaldyti. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsiradus interesų konflikto situacijai Tiriamasis, net ir būdamas įtrauktas į asmenų, turinčių teisę susipažinti su Bendrovės VNI, sąrašus, privalėjo vadovautis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintomis interesų konfliktų valdymo priemonėmis, bet to nepadarė.

Lietuvos administraciniai teismai yra ne kartą konstatavę, kad Interesų derinimo įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07).

Interesų derinimo įstatymo nuostatų tikslas yra prevencija, todėl šio įstatymo pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą deklaruojantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas egzistuoja. Net ir asmeniui nenaudingas sprendimas gali sukelti interesų konfliktą kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi – užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004). Atitinkamai ir Tiriamajam, einančiam Lietuvos Respublikos finansų viceministro pareigas, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai, dėl jo veiksmų visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių. VTEK neabejoja valstybės nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimo svarba ir nekvestionuoja šios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos funkcijos būtinybės, bet pareiga vykdyti tokias funkcijas turi būti atliekama tokiais būdais, kurie nekeltų abejonių dėl interesų konflikto egzistavimo regimybės, nes to reikalauja Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

VTEK vertinimu, situacija, kai finansų viceministras pagal jam priskirtą veiklos kuravimo sritį prižiūri (dalyvauja rengiant, svarstant ir (ar) priimant atitinkamus sprendimus) valstybės valdomos bendrovės, kurios akcijų dalį, be kita ko, pats valdo, veiklą, yra tapatintina su nuolatinio pobūdžio interesų konflikto situacija. Tokiu atveju privačiais asmens interesais paremtų veikų atsiradimo rizika yra labai didelė ir ją lemiantys veiksniai negali būti efektyviai sumažinti ar pašalinti interesų konfliktų prevencijos priemonėmis. Nusišalinimo institutas taip pat nebūtų veiksmingas, nes viceministrui tektų apskritai nusišalinti nuo jam priskirtos kuravimo srities tiesioginių ir kasdienių funkcijų. Kaip savo paaiškinimuose nurodė ir pats Tiriamasis, jam nedalyvaujant VTEK vertintų su Bendrovės veikla susijusių sprendimų rengimo ir priėmimo procedūrose nebūtų įmanoma vykdyti pavesto šios srities kuravimo. Susiklosčius tokiai situacijai, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos viceministro veiklos srities perdavimo. Atsižvelgdama į tai, kad AB „Ignitis grupė“ veikla Tiriamojo kuravimo sričiai priklausė iki 2022 m. lapkričio 24 d. (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1K-384 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“ pakeitimo“), VTEK neteikia atskiro siūlymo Lietuvos Respublikos finansų ministrei spręsti klausimo dėl Bendrovės priežiūros perdavimo. Vis dėlto, siekdama užkirsti kelią galimiems Interesų derinimo įstatymo pažeidimams, VTEK siūlo Lietuvos Respublikos finansų ministrei ateityje nustatant finansų viceministrams priskirtinas jų veiklos kuravimo sritis įvertinti visas su asmenų turimais privačiais interesais susijusias rizikas ir priimti sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti interesų konflikto ir kitų privačiais asmens interesais paremtų veikų atsiradimo rizikos veiksnius.

Dėl privačių interesų deklaracijoje pateiktų duomenų

Interesų derinimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta deklaruojančiojo pareiga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis. 2021 m. sausio 1 d. pradėjęs eiti Lietuvos Respublikos finansų viceministro (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas, Tiriamasis 2021 m. sausio 29 d. pateikė privačių interesų deklaraciją.

Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu, kurio pirmojoje dalyje įvardijami visais atvejais privalomi deklaruoti duomenys, o antrojoje – egzistuojantys ar galintys atsirasti privatūs interesai, dėl kurių asmens tarnybinėje veikloje gali kilti interesų konfliktas.

Deklaruojančiojo ryšiai su juridiniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, gali būti tapatinami su privačiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesu, ir deklaruojami tuo atveju, jei tampa interesų konflikto rizikos veiksniu. Kitaip tariant, jei yra tikimybė, kad deklaruojančiojo tarnybinėje veikloje susiklostys situacija, kai jam teks rengti, svarstyti ar priimti su šiuo jo privačiu interesu susijusius sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, duomenys apie tokį privatų interesą deklaracijoje turėtų būti pateikiami.

Remiantis tyrimo medžiaga, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“ 1.3 punktu Tiriamajam nustatytos jo veiklos sritys, tarp jų – minėtojo įsakymo 1.3.5 papunkčiu priskirta kuruoti AB „Ignitis grupė“. Bendrovės veikla Tiriamojo kuravimo sričiai priklausė iki 2022 m. lapkričio 24 d. Šiuo laikotarpiu pagal viceministrui priskirtą veiklos kuravimo sritį Tiriamasis prižiūrėjo (dalyvavo rengiant, svarstant ir (ar) priimant atitinkamus sprendimus) valstybės valdomos Bendrovės, kurios akcijų dalį pats valdo, veiklą. Taigi susiklostė situacija, kai dėl akcijų įsigijimo sandorių atsiradę ryšiai su Bendrove tapo privačiu Tiriamojo interesu, lėmusiu interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje situaciją. Tokiu atveju, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, viceministro privačių interesų deklaracijoje privalėjo būti pateikti duomenys apie jo ryšį su AB „Ignitis grupė“, bet to nebuvo padaryta.

Pirminės privačių interesų deklaracijos teikimo dieną (2021 m. sausio 29 d.) Tiriamojo veiklos kuravimo sričiai jau buvo priskirta Bendrovės veikla (2021 m. sausio 5 d.), bet tądien viceministro teiktoje deklaracijoje nurodyta, kad sandorių pagrindu jo su AB „Ignitis grupė“ atsiradęs privatus interesas yra nutrūkęs dar 2020 m. gruodžio 31 d. Tokie duomenys viešai skelbtose viceministro privačių interesų deklaracijose buvo teikiami iki pat 2022 m. lapkričio 17 d. Šiuo laikotarpiu Tiriamasis teikė (atnaujino duomenis) septynias privačių interesų deklaracijas, bet duomenys apie egzistuojantį ryšį su Bendrove nebuvo patikslinti. 2022 m. lapkričio 17 d. teiktoje deklaracijoje (aktuali šio VTEK sprendimo dieną) nurodomi duomenys apie dėl Bendrovės akcijų įsigijimo sandorio 2020 m. spalio mėn. atsiradusi ryšį, kuris nėra pasibaigęs. Šių aplinkybių neginčija ir pats Tiriamasis.

Komisija, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Tyrimas nepradedamas, jei iki Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikia privačių interesų deklaraciją arba ją patikslina pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar Komisijos papildomai surinktos informacijos Komisija nenustato pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamuoju atveju, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka gauta medžiaga ir atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, kad finansų viceministro tarnybinėje veikloje egzistavo dėl įgytų Bendrovės akcijų atsiradęs privatus interesas, kurio jis ne tik nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje, bet ir veikė jo pagrindu kilusio interesų konflikto situacijoje. Kadangi Tiriamasis neišvengė savo tarnybinėje veikloje atsiradusio interesų konflikto, Komisija negali taikyti prevencinių priemonių. Šiuo atveju aplinkybės dėl privačių interesų deklaracijoje privalomų nurodyti privačių interesų vertinamos kaip pažeidžiančios Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas svarbus bent trimis požiūriais: asmeniniu, organizaciniu ir visuomeniniu. Asmeniniu požiūriu, šios pareigos nevykdymas rodo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens neatsakingumą, nerūpestingumą, visuotinai pripažintų tarnybinės etikos standartų nesilaikymą. Organizaciniu požiūriu, pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas kenkia ne tik paties valstybinėje tarnyboje asmens reputacijai, bet ir valstybės institucijos, kurioje jis dirba, prestižui. Visuomeniniu požiūriu, šios pareigos nevykdymas mažina visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba ir pačia valstybe.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio Banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys nevykdo pareigos deklaruoti privačius interesus, tai negalima kalbėti ir apie valstybinės tarnybos skaidrumą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad tirtasis Lietuvos Respublikos finansų viceministras, pagal jam priskirtą veiklos kuravimo sritį nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. kuruodamas AB „Ignitis grupė“ veiklą ir dalyvaudamas su šia bendrove susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-50 projekto vizavimas, Finansų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. rašto Nr. ((27.18Mr-02)-5K-2202780)-6K-2201397 pasirašymas, VAS biuletenių vizavimas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 1K-218 „Dėl specialiųjų reikalavimų kandidatams į nepriklausomus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos narius nustatymo“ vizavimas, Protokoluose fiksuoti sprendimai Atrankos komisijoje), veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes atliko tarnybines pareigas, susijusias su AB „Ignitis grupė“ valdomų akcijų pagrindu paremtu privačiu interesu.

2. Pripažinti, kad tirtasis Lietuvos Respublikos finansų viceministras, nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. teiktose ir viešai skelbtose privačių interesų deklaracijose nenurodęs duomenų apie įgytų AB „Ignitis grupė“ akcijų pagrindais paremtą egzistuojantį privatų interesą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes pagal jam priskirtą veiklos sritį kuruodamas AB „Ignitis grupė“ veiklą ir dalyvaudamas su šia bendrove susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose veikė interesų konflikto situacijoje.

3. Siūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministrei ateityje nustatant Lietuvos Respublikos finansų viceministrams priskirtinas jų veiklos kuravimo sritis įvertinti su asmenų turimais privačiais interesais susijusias rizikas ir priimti sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti interesų konflikto bei kitų privačiais asmens interesais paremtų veikų atsiradimo rizikos veiksnius.

4. Sprendimo kopiją išsiųsti tirtajam Lietuvos Respublikos finansų viceministrui ir Lietuvos Respublikos finansų ministrui.

5. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus.

6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas

Komisijos balsavimo rezultatai:

Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Gediminas Sakalauskas – už;

Virginija Aleksėjūnė – už;

Tomas Blinstrubis – už;

Martinas Žaltauskas – už.