VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBEVIEŠINAMI)
2024 m. balandžio 24 d. Nr. KS-45
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Tomas Blinstrubis, Virginija Aleksejūnė, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi gautą pranešimą ir atlikusi tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės (toliau – Įstaiga) buvusios repertuaro meno vadovės (įstaigos vadovo pavaduotojos, duomenys nebeviešinami, toliau - Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2023 m. gruodžio 7 d. gavo pranešimą, kad Tiriamoji yra Įstaigos repertuaro meno vadovė ir šioje įstaigoje eina Meno tarybos nario pareigas. Pagal Įstaigoje einamų pareigų aprašymą, Tiriamajai pavesta inicijuoti ir formuoti Įstaigos repertuaro politiką, teikti perspektyvinius ir sezoninius planus šios įstaigos Meno tarybai. Įstaigos repertuaro meno vadovės parengta programa teikiama Meno tarybai svarstyti, vertinti ir pritarti. Tiriamoji, greta atliekamų darbų Įstaigoje, yra kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė. Pareiškėjo teigimu, Įstaigos Meno tarybos posėdžiuose būna svarstomi klausimai, tiesiogiai susiję su Tiriamosios kūrinių atlikimu, t. y. į teikiamas svarstyti kūrybines programas įtraukiami ir konkrečiai minimi Įstaigos repertuaro meno vadovės (taip pat ir Meno tarybos narės) sukurti kūriniai, jų atlikimo vieta ir laikas. Esą Tiriamoji pati balsuoja nenusišalindama kaip Meno tarybos narė ir taip pat nenusišalina nuo programos sudarymo proceso, įtraukdama atlikti savo pačios kūrinius.
Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas Komisijos prašo įvertinti, ar toks Tiriamosios tarnybinis elgesys, kai ji Įstaigoje nenusišalino nuo meno programos, susijusios su jos kūrinių atlikimu, svarstymu bei pritarimu meno programai procedūrų, neprieštarauja Įstatymo nuostatoms.
Komisija, 2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje apsvarsčiusi gautą pranešimą ir su šiuo pranešimu pateiktą medžiagą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios veikų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, įpareigojančioms vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti.
Informacija apie atliekamą tyrimą ir jo dalyką Tiriamajai buvo pateikta Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S-2023/1645-(1.2E) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ ir 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2024/365-(1.2 E) „Dėl tyrimo termino pratęsimo“.
Nagrinėjamuoju atveju Komisija pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes vertina Tiriamosios veikas: 1) 2021 m. gegužės 24 d. parengiant ir 2021 m. gegužės 25 d. bei 2022 m. gegužės 12 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatant ir pritariant 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui; 2) 2022 m. lapkričio 22 d. parengiant ir 2022 m. lapkričio 22 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatant ir pritariant 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui; 3) 2023 m. gegužės 5 d. parengiant ir 2023 m. gegužės 9 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatant ir pritariant 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui; 4) 2023 m. rugpjūčio 23 d. parengiant Įstaigos XX koncertinio sezono I pusmečio (2023 m. rugsėjo 9 d. – gruodžio 31 d.) repertuaro projektą; 5) 2023 m. lapkričio 28 d. parengiant Įstaigos 2024 m. I pusmečio (2024 m. sausio 12 d. – liepos 31 d.) repertuaro projektą. Išvardytuose Įstaigos repertuaro projektuose, be kitų renginių, buvo įtraukti ir koncertai, kuriuose numatyta atlikti Tiriamosios, kaip kompozitorės, autorinius kūrinius.
Komisijos atliekamo tyrimo chronologinės ribos, pagal surinktą faktinę medžiagą, apima laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. (toliau – Komisijos tyrimui aktualus laikotarpis).
Komisijos atliekamo tyrimo metu Tiriamoji iš Įstaigoje einamų pareigų buvo atleista. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas Komisijai nekliudo vykdyti tyrimą ir šio asmens atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą, jei galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos buvo padarytos ne seniau nei per pastaruosius trejus metus (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą).
Nustatytos faktinės aplinkybės
Įstaiga yra profesionaliojo scenos meno (muzikos) savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje teikiant viešąsias profesionaliojo scenos meno paslaugas. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Įstaiga yra atsakinga ir pavaldi savininkui. Įstaigos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais (Įstaigos nuostatų 1, 2, 4 punktai).
Įstaigos paskirtis yra formuoti ir įgyvendinti repertuarą su aukšto meistriškumo miesto, šalies ir užsienio profesionaliojo scenos meno atlikėjais; rengti festivalius; organizuoti Koncertų salės profesionalių meno kolektyvų veiklą; pristatyti modernias ir tradicines meno raiškos formas; rengti ir vykdyti profesionaliojo scenos meno kultūrinės edukacijos programas, organizuoti koncertus skirtingoms visuomenės grupėms; organizuoti kitus renginius (ten pat, 8 punktas).
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu (2021 m. gegužės 24 d. – 2023 m. lapkričio 28 d.) Tiriamoji Įstaigoje ėjo: 1) iki 2022 m. gruodžio 30 d. – pavaduotojos kultūrinei veiklai, nuo 2022 m. gruodžio 30 d. – repertuaro meno vadovės pareigas ir 2) Meno tarybos narės pareigas.
Pavaduotojas kultūrinei veiklai ir Repertuaro meno vadovas pagal pareigybės aprašymus yra Įstaigos vadovo pavaduotojas, įgaliotas formuoti Įstaigos repertuaro politiką (1 punktas, 3.1 papunktis). Šio darbuotojo pareiginės funkcijos, be kita ko, yra: inicijuoti Įstaigos repertuaro politiką; planuoti festivalius; organizuoti Įstaigos kultūrinę veiklą; rengti renginių sąmatas, planuoti darbo grafikus renginiams įgyvendinti; teikti perspektyvinius ir sezoninius planus Įstaigos Meno tarybai (ten pat, 6 punktas).
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Įstaigos nuostatuose nustatyta, kad šioje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti Meno taryba, kurios darbo reglamentą ir sudėtį tvirtina ir atšaukia Įstaigos direktorius ir kuri susideda iš 7 narių: 2 Klaipėdos miesto savivaldybės (savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos) atstovų, 2 Įstaigos atstovų, 3 nepriklausomų muzikos meno ekspertų arba profesionaliojo scenos meno srities organizacijų narių. Meno taryba: svarsto ir vertina strateginius ir (ar) metinius veiklos planus ir jų ataskaitas; svarsto profesionaliojo scenos meno kūrinius, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius ir Įstaigos kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros; svarsto gastrolių planus ir repertuarą; aptaria kitus aktualius Įstaigos veiklai klausimus. Meno taryba sudaroma dvejų metų laikotarpiui (Įstaigos nuostatų VII skyrius).
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamoji Įstaigos Meno tarybos nare buvo paskirta (ir šias funkcijas vykdė) Įstaigos direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d., 2021 m. spalio 19 d., 2022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. atitinkamų įsakymų „Dėl Meno tarybos narių patvirtinimo“ pagrindu. Visais atvejais Tiriamoji į Meno tarybos sudėtį buvo įtraukta kaip Įstaigos atstovė (darbuotoja).
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Įstaigos Meno tarybos veiklą, be nurodytų Įstaigos nuostatų, reglamentavo (-uoja) Įstaigos direktoriaus 2020 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymais patvirtinta Meno tarybos darbo organizavimo tvarka. Šioje tvarkoje nurodyta, kad Meno taryba yra kolegiali patariamąjį balsą turinti taryba, savo veikloje, be kita ko, privalanti vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. Įstaigos Meno tarybos tikslas – stebėti ir vertinti Įstaigos vykdomos kūrybinės veiklos atitiktį jos nuostatams. Taryba svarsto ir vertina metines kūrybinės veiklos programas ir jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausius pastatymus, koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus renginius (ten pat). Įstaigos Meno tarybos veiklos forma yra posėdžiai, organizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau nei 2/3 Meno tarybos narių. Sprendimai priimami, jeigu už juos balsuoja dauguma ir jie (sprendimai) įforminami Meno tarybos posėdžio protokolu (ten pat).
Įstaigos direktorius savo sprendimu į Meno tarybą deleguoja du šios įstaigos darbuotojus. Meno tarybos veiklą techniškai aptarnauja Įstaigos administracija. Meno tarybos posėdžiams rengti, dokumentacijai tvarkyti ir protokoluoti posėdžius Įstaigos direktorius skiria sekretorių (Meno tarybos darbo organizavimo tvarka).
Įstaigos meno tarybos nariai turi pareigą nusišalinti nuo „pavienių svarstomų klausimų, atsiradus grėsmei supainioti viešuosius ir privačius interesus“ (Meno tarybos darbo organizavimo tvarka, atitinkamos redakcijos 8 ir 7 punktai).
Iš Komisijai pateiktos medžiagos matyti, kad vykdydama savo tarnybines pareigas Įstaigoje Tiriamoji atliko tokias veikas, susijusias su jos, kaip kompozitorės, sukurtų muzikinių kūrinių įtraukimu į šios įstaigos koncertinį repertuarą:
7.1. Meno tarybos 2021 m. gegužės 25 d. posėdyje Tiriamoji pristatė 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą, greta kitų koncertų į jį įtraukiant 2021 m. lapkričio 16 d. muzikinį renginį pavadinimu „Muzikinės kryžkelės“, kuriame buvo numatyta atlikti ir Tiriamosios kūrybos (premjerinį) darbą. Meno tarybos nariai, įskaitant ir Tiriamąją, šio repertuaro projektui (visa apimtimi) 2021 m. gegužės 25 d. posėdyje pritarė vienbalsiai. Repertuaro projektą Tiriamoji pristatė ir Meno tarybos 2022 m. gegužės 12 d. posėdyje. Pastarojo posėdžio protokole pažymėta, kad Tiriamoji nuo balsavimo susilaikė. Nurodyta, kad šį repertuaro projektą 2021 m. gegužės 24 d. parengė Įstaigos pavaduotoja kultūrinei veiklai Tiriamoji. Duomenų apie Tiriamosios nusišalinimo nuo šio klausimo faktą Komisija negavo.
7.2. Meno tarybos 2022 m. lapkričio 22 d. posėdyje Tiriamoji pristatė 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą, greta kitų koncertų į jį įtraukiant: 1) 2023 m. kovo 9 d. koncertą „Į kylančią paukštę“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti; 2) 2023 m. birželio 16 d. koncertą „Popietės varpai“, kuriuose buvo numatyta atlikti ir Tiriamosios kūrybos darbus. Nurodyta, kad šį repertuaro projektą 2022 m. lapkričio 22 d. parengė Įstaigos pavaduotoja kultūrinei veiklai Tiriamoji. Meno tarybos nariai, įskaitant ir Tiriamąją, šio repertuaro projektui (visa apimtimi) 2022 m. lapkričio 22 d. posėdyje pritarė vienbalsiai. Duomenų apie Tiriamosios nusišalinimo nuo šio klausimo faktą Komisija negavo.
7.3. Įstaigos Meno tarybos 2023 m. gegužės 9 d. posėdyje Tiriamoji pristatė 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą, greta kitų koncertų į jį įtraukiant 2023 m. spalio 12 d. muzikinį renginį pavadinimu „Rudens akvarelės“, kuriame buvo numatyta atlikti ir Tiriamosios kūrybos darbą. Nurodyta, kad šį repertuaro projektą 2023 m. gegužės 5 d. parengė Įstaigos repertuaro meno vadovė - Tiriamoji. Meno tarybos nariai, įskaitant ir Tiriamąją, šio repertuaro projektui (visa apimtimi) 2023 m. gegužės 9 d. posėdyje pritarė vienbalsiai. Duomenų apie Tiriamosios nusišalinimo nuo šio klausimo faktą Komisija negavo.
7.4. 2023 m. rugpjūčio 23 d. (kartu su rinkodaros vadove) sudarė Įstaigos XX koncertinio sezono I pusmečio (2023 m. rugsėjo 9 d. – gruodžio 31 d.) repertuaro projektą, greta kitų kūrinių į jį įtraukiant 2023 m. rugsėjo 27 d. koncertą „Sapnovaizdžiai“, kuriame buvo numatyta atlikti ir Tiriamosios kūrybos darbą. Duomenų apie Tiriamosios nusišalinimo nuo šio klausimo faktą Komisija negavo.
7.5. 2023 m. lapkričio 28 d. sudarė Įstaigos 2024 m. I pusmečio (2024 m. sausio 12 d. – liepos 31 d.) repertuaro projektą, greta kitų kūrinių į jį įtraukiant 2024 m. kovo 13 d. koncertą „Laukiniai vėjai“, kuriame buvo numatyta atlikti ir Tiriamosios kūrybos darbą. Duomenų apie Tiriamosios nusišalinimo nuo šio klausimo faktą Komisija negavo.
Įstaiga 2024 m. kovo 4 d. Komisijai pateiktame rašte nurodė, kad Tiriamoji Įstaigoje dirbo nuo 2005 m. ir nuo pat darbinės veiklos pradžios Įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirta į Meno tarybą nario statusu, dalyvavo Meno tarybos veikloje, ruošė tarybai perspektyvinius planus, pati juos pristatinėjo žodžiu Meno tarybos posėdžių metu ir betarpiškai bendravo visais repertuaro klausimais. Kadangi Meno taryba susideda iš 7 narių, iš kurių tik 2 yra Įstaigos darbuotojai, su Meno tarybos darbo organizavimo tvarka Repertuaro meno vadovė, kaip ir kiti nariai, anksčiau būdavo supažindinami informaciją jiems teikiant el. paštu. Bendru laišku, skirtu visiems Meno tarybos nariams, informacija būdavo teikiama paskyrus naują Meno tarybą, kartu su naujų narių pristatymu ir planuojama ateinančio posėdžio darbotvarke. Nuo 2019 m. Įstaigos interneto svetainėje atsirado papildoma skiltis, kurioje viešai skelbiama visa aktuali informacija apie įstaigoje veikiančią Meno tarybą, jos sudėtį, darbo organizavimo tvarką. Toks sprendimas priimtas dėl viešumo, kad informacija būtų prieinama ne tik esamiems nariams, bet ir kitiems besidomintiems ar susijusiems asmenims.
Tiriamosios privačių interesų deklaracijoje (2021 m. vasario 10 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. versijos) nurodyta, kad Tiriamoji yra Lietuvos kompozitorių sąjungos ir asociacijos LATGA narė, dirba Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Tiriamosios, kaip kompozitorės, kūryba pristatoma Lietuvos muzikos informacijos centro interneto svetainėje.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamosios atstovė (advokatė) Komisijai 2024 m. sausio 5 d. pateiktame rašte nurodė mananti, kad tyrimas buvo inicijuotas Įstaigos vadovui „piktnaudžiaujant savo kaip darbdavio teisėmis ir nevykdant savo kaip biudžetinės įstaigos vadovo pareigų tinkamai organizuoti Įstaigos darbą bei ignoruojant ir nuslepiant nuo Komisijos tą aplinkybę, kad veikos, kuriomis kaltinama Tiriamoji, yra išimtinai formalaus pobūdžio, padarytos nesant Tiriamosios kaltės, pasireiškiančios sunkia forma, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių viešiesiems interesams, todėl net ir minimalių poveikio priemonių taikymas Tiriamosios atžvilgiu būtų neteisingas ir nepagrįstas“.
Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad dabartinis Įstaigos vadovas pareiškimą (skundą) Komisijai pateikė tik po to, kai Tiriamoji pranešė apie mobingą, vykdomą jos atžvilgiu. Toks Komisijos tyrimo inicijavimas <...> „vertintinas kaip darbdavio pareigų nevykdymas, piktnaudžiavimas galiomis ir asmeninio keršto siekimas. Skundu Komisijai siekiama pakenkti Tiriamosios interesams ir jos reputacijai, sukurti prielaidas jos neskatinimui (priedų neskyrimui), sumažinti įsidarbinimo galimybes kitoje įstaigoje panašiose ar aukštesnėse pareigose“.
Įstaigos vadovas, „turėdamas pareigą užtikrinti įstatymų laikymąsi įstaigoje ir rūpintis darbuotojų profesiniu tobulėjimu, niekuomet nepasiūlė Tiriamajai nei mokymų, nei teisininkės, kurią Įstaiga samdo įstaigos poreikiams, konsultacijų, nei asmeninio patarimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. Be to, būtent Įstaigos direktorius, matydamas, kad interesų konflikto regimybei išvengti yra būtina perskirstyti darbines funkcijas, turi įgalinimus tai padaryti, nes būtent jis tvirtina tiek Įstaigos vidaus darbo taisykles, tiek darbuotojų pareigybių aprašymus, leidžia įsakymus įstaigos veiklos organizavimo klausimais. Šių aplinkybių kontekste poveikio priemonių taikymas Tiriamajai, o ne Įstaigos vadovui, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo reikalavimų“.
Advokatė Komisijos prašo nutraukti Tiriamosios atžvilgiu atliekamą tyrimą, pateikdama tokius argumentus:
Esą „Tiriamosios, kaip Įstaigos Meno tarybos narės veikla, nepatenka į Įstatymo taikymo apimtį“, todėl mano, kad tai neturėtų būti Komisijos tyrimo dalykas.
Įstaigos Meno taryba yra tik patariamasis organas, ji neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nepriima jokių tiesiogines teisines pasekmes sukuriančių sprendimų, o jos nariai vien dėl buvimo Meno tarybos nariais neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvokos.
Buvimas Įstaigos Meno tarybos nare nėra Tiriamosios, kaip Įstaigos repertuaro meno vadovės ir Įstaigos direktoriaus pavaduotojos, tarnybinių pareigų pagal darbo sutartį su Įstaiga dalis. Ši funkcija nėra nurodyta nei Tiriamosios darbo sutartyje, nei jos repertuaro meno vadovo pareigybės aprašyme. Įstaigos Meno tarybos nario funkcijos laikytinos atskiromis, neatlygintinai vykdomomis funkcijomis, neįeinančiomis į Įstaigos repertuaro meno vadovo, kuris tuo pačiu yra ir savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotojas, pareigas. Todėl Tiriamosios, kaip Įstaigos meno tarybos narės, veikla nedaro jos deklaruojančiuoju asmeniu ir valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu Įstatymo prasme ir jos kaip Įstaigos Meno tarybos narės veikla neturėtų būti Komisijos tyrimo dalykas.
Įstaigos Meno taryba Įstatymu nesivadovauja, jos nariai, kurie nėra valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai, valstybės tarnautojai, politikai ar deklaruojantieji asmenys kitu pagrindu, privačių interesų deklaracijų neteikia ir kitų pareigų, numatytų Įstatyme, nevykdo. Todėl Komisijos tyrimas turėtų apsiriboti Tiriamosios, kaip Įstaigos repertuaro meno vadovės ir direktoriaus pavaduotojos, veikomis.
Jei Komisija visgi laikytų tikslinga tirti Įstaigos Meno tarybos veiklą (nors advokatė su tuo nesutinka), mano, kad tokiu atveju būtina objektyviai įvertinti tai, jog Įstaigos Meno tarybos veikla nebuvo tinkamai organizuota, Įstatymo privalomumas Įstaigos Meno tarybos nariams nebuvo tinkamai išaiškintas ir Tiriamoji nebuvo už tai atsakinga.
Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta šios įstaigos Meno tarybos darbo organizavimo tvarka nebuvo pristatyta Tiriamajai pasirašytinai ar kita forma ir Tiriamajai iki Komisijos tyrimo pradžios nebuvo žinoma, kad ji privalo savo veikloje vadovautis Įstaigos darbo organizavimo tvarka (ir joje minimu Įstatymu). Nurodė, kad būtent Įstaigos direktorius, kaip asmuo, atsakingas už teisės aktų laikymąsi Įstaigos ir jos organų veikloje, turėjo pareigą su taikytinomis tvarkomis pasirašytinai supažindinti Įstaigos Meno tarybos narius.
Įstaigos Meno tarybos posėdžiai visada vykdavo neformaliai, formalus balsavimas repertuaro klausimais jų metu nebuvo vykdomas, o sprendimai būdavo priimami tiesiog nesant prieštaravimų. Tiriamoji nėra ir niekada nebuvo Įstaigos Meno tarybos pirmininkė ar sekretorė, ji nedalyvauja protokoluojant sprendimus. Tiriamajai iki Komisijos tyrimo nebuvo žinoma, kaip konkrečiai Įstaigos Meno tarybos sekretorė, kuri yra administracine tvarka pavaldi Įstaigos direktoriui, nurodo Meno tarybos narių poziciją sprendžiamais klausimais, t. y. ar nurodoma, kad Tiriamoji balsavo už, ar susilaikė. Nuo bet kokių pasisakymų savo kūrinių atlikimo klausimais, agitavimo už juos Įstaigos Meno taryboje Tiriamoji visada susilaikydavo, Įstaigos direktoriaus aprobuotą repertuarą pristatydavo bendrai, tad L. Tiriamosios laikysena buvo de facto nusišalinimas nuo su ja susijusių klausimų. Analogiškai elgėsi ir kiti Įstaigos Meno tarybos nariai, kurių kūriniai patekdavo į repertuarą arba kurie turėdavo kitokį ryšį su repertuaro programomis (pvz., būdavo planuojamo koncerto vedėjai ar pan.). Tai, kad kitų Įstaigos Meno tarybos narių veikos netapo Įstaigos direktoriaus pareiškimo (skundo) Komisijai dalyku, rodo Įstaigos direktoriaus suinteresuotumą kvestionuoti tik Tiriamosios veiklą.
Atsižvelgdama į tai, Tiriamosios atstovė teigia mananti, kad būtent Įstaigos vadovai (esamas ir buvusieji) yra atsakingi už tai, jog Įstaigos Meno tarybos nariams nebuvo išaiškinta, kokia apimtimi jie turi vadovautis Įstatymu, vykdydami Meno tarybos narių funkcijas (jei išvis privalo tai daryti). Iš Tiriamosios, kuriai pagal jos pareigybės aprašymą yra keliamas reikalavimas būti meno, o ne teisės ar viešojo administravimo specialiste, negali būti reikalaujama žinoti Įstatymo taikymo niuansus. Esant tokioms aplinkybėms, net ir minimalių poveikio priemonių taikymas Tiriamosios atžvilgiu būtų neteisingas ir nepagrįstas.
Tiriamoji yra viena iš septynių Įstaigos Meno tarybos narių, turinčių balso teisę. „Deklaratyvus nusišalinimas nuo pritarimo daliai Įstaigos repertuaro projekto punktų (nors balsavimo dėl repertuaro dalių papunkčiui galimybės joks dokumentas nenustato) nebūtų pakeitęs Įstaigos Meno tarybos patariamojo sprendimo, nes visi Įstaigos Meno tarybos nariai puikiai žinojo, kad Tiriamoji yra aktyviai kurianti kompozitorė, jos kūriniai yra mėgstami ir atliekami šiuolaikinės klasikinės muzikos atlikėjų ir kolektyvų Lietuvoje bei užsienyje. Įstaigos Meno tarybos nariai patys yra ne kartą sveikinę Tiriamąją su jos kūrinių atlikimu kitų koncertinių įstaigų renginiuose, dalis meno tarybos narių priklauso tai pačiai Lietuvos kompozitorių sąjungai. Tiriamosios kūriniai daug metų skelbiami viešai. Atlikėjai ar kolektyvai iš šios duomenų bazės patys pasirenka atlikti vieno ar kito kompozitoriaus kūrinius jų meninę koncepciją perteikiančiose koncertinėse programose.“ Taigi, Tiriamosios „neva egzistuojantis privatus interesas nebuvo nuslėptas, Tiriamoji už šių kūrinių atlikimą Įstaigos Meno taryboje niekuomet meno tarybos narių neagitavo ir šių programų neprotegavo, tad nebuvo sąlygų net interesų konflikto regimybei susidaryti“.
Įstaigos Meno tarybos posėdžiai nėra transliuojami viešai, jų protokolai nėra publikuojami, tad „pašalinių stebėtojų, kuriems galėtų susidaryti interesų konflikto regimybė, tiesiog nėra. Tokią regimybę sukūrė ir viešiesiems interesams pakenkė pats Įstaigos direktorius, inicijuodamas šį privalomai viešinamą Komisijos tyrimą ir tokiu būdu kurstydamas žiniasklaidos priemonių atstovų bei visuomenės abejones dėl Įstaigos meno tarybos veiklos“.
Tiriamoji, kaip KKS repertuaro meno vadovė ir tuo pačiu savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotoja, turėjo pareigą laikytis Įstatymo ir jo laikėsi.
Tiriamoji sutinka su Komisijos nuomone, kad Įstatymas jai yra taikomas kaip Įstaigos, kuri yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, direktoriaus pavaduotojai, bet tik jos, kaip Įstaigos repertuaro meno vadovės ir tuo pačiu savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotojos, darbo pareigų apimtimi.
Tiriamosios privatūs interesai buvo tinkamai deklaruoti ir žinomi Įstaigos vadovams. Dabartinis Įstaigos direktorius interesų konflikto ar jo regimybės Tiriamosios veiklos metu neįžvelgė. Tiriamoji viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad ji yra Lietuvos kompozitorių sąjungos ir asociacijos LATGA narė. Kadangi Kompozitorių sąjungos nariais gali būti tik kompozitoriai ir muzikologai, o asociacijos LATGA nariais fiziniai asmenys gali būti tik meno kūrinių autoriai arba autorinių teisių turėtojai, ši informacija yra pakankama identifikuoti faktui, kad Tiriamoji yra kompozitorė, muzikos kūrinių autorė.
Įstaigos repertuarų tvirtinimas nėra Tiriamosios darbo pareiga, tai nėra numatyta jos pareigybės apraše. Ši funkcija priskirtina Įstaigos vadovui ir būtent direktorius po Įstaigos Meno tarybos patariamojo pritarimo galutinai patvirtindavo ir paskelbdavo repertuarus, nes tai yra jo pareigos organizuoti Įstaigos veiklą dalis.
Įstaigos repertuaro planavimas (repertuaro projekto sudarymas) yra Tiriamosios darbo funkcija, bet Komisijos analizuojamais atvejais (2021 m. II pusmečio, 2023 m. I ir II pusmečio ir 2024 m. I pusmečio repertuarai) Tiriamoji sprendimų dėl savo kūrinių atlikimo nerengė, o repertuaro planavimas pasireiškė visiškai formaliais informacijos perdavimo veiksmais. Komisijos analizuojamais atvejais Tiriamoji gavo meno kolektyvų ir atlikėjų pasiūlymus dėl jų parengtų koncertinių programų, įtraukė juos į repertuaro projektą ir perdavė Įstaigos vadovui, o jis (arba, jo pavedimu, kitas Įstaigos darbuotojas) po peržiūros ir preliminaraus aprobavimo persiuntė Įstaigos Meno tarybai.
Savo pasirodymų koncertines programas sudaro patys kolektyvai arba atlikėjai, Tiriamoji šiame procese nedalyvauja. Informacijos perkėlimas iš kolektyvo programos į Įstaigos repertuaro projektą ir šios informacijos pateikimas Įstaigos direktoriui „nelaikytinas tiesioginiu dalyvavimu rengiant ir priimant sprendimus, nes ta repertuaro dalis, kurioje nurodomi konkretūs planuojami atlikti kūriniai, yra rengiama paties meno kolektyvo ar atlikėjo, o sprendimas dėl įstaigos repertuaro priimamas Įstaigos direktoriaus, gavus patariamąjį Įstaigos Meno tarybos pritarimą“.
Atlikėjai, kolektyvai, kitos koncertinės institucijos, pasirinkdami, kokius kūrinius atlikti savo koncertinėse programose, šį sprendimą priima savarankiškai, nederindami su Tiriamąja ar Įstaigos vadovybe. Atlikėjai, kolektyvai, kitos koncertinės institucijos Įstaigos repertuarui siūlo savo koncertines programas, perteikiančias jų menines koncepcijas. Kaip Įstaigos repertuaro meno vadovė, Tiriamoji turi gerbti jų pasirinktus meninius sprendimus ir pateikti Įstaigos direktoriui ir Meno tarybai informaciją dėl jų programų įtraukimo į Įstaigos repertuarą.
Teigia, kad Komisijos analizuojamais atvejais Tiriamosios kūrinių įtraukimą į Įstaigos repertuarą lėmė gastroliuojančių, iš Įstaigos lėšų neišlaikomų, meno kolektyvų ir atlikėjų meniniai pasirinkimai, turinys savą kūrybinę logiką, saviraiškos teisę ir meninę argumentaciją, o ne Tiriamosios privatūs interesai.
Tiriamosios asmeninis interesas yra mažareikšmis.
Tiriamoji turtines autoriaus teises yra perdavusi asociacijai LATGA. Ji asmeniškai nesprendžia dėl savo kūrinių atlikimo vieno ar kito atlikėjo ar kolektyvo koncertinėse programose konkrečiose koncertinėse įstaigose. Be to, Tiriamosios privatus interesas, susijęs su kūrinių atlikimu, turtiniu požiūriu yra mažareikšmis, – sudaro maždaug tiek (ar net mažiau), kiek kainuoja gėlių puokštė.
Jei atlikėjai būtų pasirinkę kitų LATGA nariais esančių kompozitorių kūrinius, Įstaiga būtų vis tiek patyrusi tokių pačių išlaidų, o užsienio autorių, kurių kūrinių atlikimo neadministruoja LATGA, atveju – galbūt dar didesnių.
Vertinant Tiriamosios privačių interesų mažareikšmiškumą, advokatės nuomone, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Įstatymas 150 EUR apimties turtinius interesus, susijusius su dovanomis, atitinkančiomis susiklosčiusias tradicijas, laiko leistinais (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Šis dydis analogijos pagrindu turėtų būti taikomas ir vertinant Tiriamosios veikų suderinamumą su viešaisiais interesais.
Net jei formalaus nusišalinimo pareiškimo nepateikimas ir būtų Įstatymo pažeidimas, šis pažeidimas yra mažareikšmis.
Komisijos analizuojamos Tiriamosios veikos atitinka Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas sąlygas: jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių, ir poveikio priemonės būtų neproporcingos tarnybinio nusižengimo sunkumui:
nors Tiriamoji nepateikė formalaus rašytinio pareiškimo dėl nusišalinimo, bet buvimo kompozitore ir konkrečių kūrinių autorystės fakto neslėpė, jis buvo žinomas Įstaigos vadovui ir Įstaigos Meno tarybos nariams;
nuo bet kokių pasisakymų savo kūrinių atlikimo klausimais, agitavimo už juos Tiriamoji visada susilaikydavo, tad Tiriamosios laikysena buvo de facto nusišalinimas nuo su ja susijusių klausimų;
Tiriamosios veikos (formalaus nusišalinimo nepateikimas) sprendimų turiniui įtakos nedarė, nes Įstaigos vardu galutinius sprendimus dėl repertuaro priima ne ji, o direktorius, o Įstaigos Meno taryboje, kurios balsas yra tik patariamasis, ji turi vieną balsą iš septynių, o visi kiti nariai pasisakė už);
Tiriamosios kūrinius atliko kitų koncertinių įstaigų kolektyvai arba nepriklausomi atlikėjai, šiems kūriniams parengti koncertams, repeticijoms nebuvo naudojami Įstaigai skiriami savivaldybės biudžeto asignavimai;
jei Įstaigos programose Tiriamosios kūriniai būtų buvę pakeisti kitų autorių kūriniais, Įstaiga būtų patyrusi tokių pačių išlaidų, kurios bet kokiu atveju yra simbolinio dydžio;
vos tik sužinojusi apie Komisijos tyrimą Tiriamoji kreipėsi į vienintelio būsimo koncerto atlikėjus – Kristupo pučiamųjų kvintetą, prašydama, kad 2024 m. kovo 13 d. koncerte jos (Tiriamosios) kūrinys „Laukiniai vėjai“ programoje būtų pakeistas kitu.
Informavo, kad nuo 2024 m. sausio 5 d. darbo sutartis tarp Tiriamosios ir Įstaigos yra nutraukta šalių susitarimu, kurį inicijavo pati Tiriamoji.
Tiriamosios atstovė (advokatė) Komisijai 2024 m. kovo 25 d. pateiktame rašte papildomai nurodė, kad Tiriamajai 2023 m. gegužės 9 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatant ir svarstant 2023 m. II pusmečio perspektyvinį repertuarą, kurio 2023 m. spalio 12 d. koncertinėje programoje buvo nurodyta ir Tiriamosios pavardė, pastaroji šiai programai jokios įtakos nepadarė. Teigia, kad programą savo iniciatyva ir savo nuožiūra buvo sudaręs kolektyvo vadovas. Be to, Įstaigos 2023 m. II pusmečio perspektyviniame repertuare 2023 m. spalio 12 d. planuotas koncertas faktiškai neįvyko dėl pasikeitusių aplinkybių – renginys buvo perkeltas į 2024 m. kovo 13 d., Kvinteto vadovas pakeitė programos pavadinimą ir pakoregavo pačią programą. 2024 m. kovo 13 d. koncerte Tiriamosios kūrinys nebuvo atliekamas.
Taip pat Komisijai papildomai paaiškino, kad:
1. Tiriamoji niekada nei žodžiu, nei elektroniniu paštu nebuvo informuota apie Įstaigos Meno tarybos darbo organizavimo tvarką (darbo reglamentą) ir pagal ją reikalaujamą nusišalinimą. Tiriamoji elektroniniu paštu gaudavo tik laiškus su Įstaigos Meno tarybos narių sąrašu (jei jis keisdavosi) ir posėdžio darbotvarke. Šiuos laiškus siųsdavo Įstaigos personalo vadovė.
Įstaigos Meno tarybos darbo reglamentas Meno tarybos nariams niekada nebuvo tiesiogiai pristatomas, joks supažindinimas su reglamentu nė viename posėdžio protokole neužfiksuotas.
Įstaigos Meno tarybos darbo reglamento paskelbimas Įstaigos interneto svetainėje nėra tinkamas Tiriamosios informavimas, „joks Tiriamosios darbines pareigas apibrėžiantis dokumentas neįpareigoja jos nuolat sekti ir analizuoti visų Įstaigos interneto svetainėje publikuojamų dokumentų“. Be to, didžiąją dalį laiko, kuris patenka į Komisijos tyrimo laikotarpį, Įstaigos Meno tarybos darbo reglamentas nebuvo skelbiamas ir nebuvo prieinamas Tiriamajai (jau nekalbant apie asmeninį supažindinimą).
2. Įstaigos Meno tarybos posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., protokole paminėta, kad Tiriamoji nusišalino nuo balsavimo svarstant repertuaro klausimą. To tikrai nebuvo, Tiriamoji niekada nėra reiškusi formalaus nusišalinimo per Įstaigos Meno tarybos posėdžius, nes nežinojo, kad turi nusišalinti. Tai, kad Tiriamoji niekada nėra reiškusi formalaus nusišalinimo Meno tarybos posėdžiuose, taip pat ir tai, kad Tiriamoji nepasisakydavo savo kūrinių atlikimo klausimais ir neagitavo už juos, galėtų patvirtinti visi kiti nepriklausomi Įstaigos Meno tarybos nariai.
Komisijos 2024 m. balandžio 24 d. posėdyje Tiriamosios atstovė nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Tiriamoji Komisijai paaiškino, kad iš Įstaigos vadovo nėra gavusi pastabų dėl Įstatymo nuostatų galbūt netinkamo vykdymo, todėl Komisijos tyrimas jai buvusi staigmena.
Pareiškėjo atstovė Komisijos 2024 m. balandžio 24 d. posėdyje nurodė, kad esamas Įstaigos vadovas su Tiriamąja dėl Įstatymo nuostatų vykdymo yra kalbėjęs ne kartą. Įstaigoje patvirtintas sąrašas pareigybių, kuriuos einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus. Tiriamosios pareigybė į šį sąrašą taip pat įtraukta. Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad asmenys nusišalinimą privalo reikšti savo aktyviais veiksmais. Tiriamoji aptariamoje situacijoje tokių veiksmų neatliko. Pabrėžė, kad interesų konfliktą gali sukelti ne tik turtinė nauda, bet ir neturtinis interesas.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jų privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens <...> turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamoji, pagal pareigybės aprašymą, de facto ėjo Įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, jai, be kita ko, buvo pavesta vykdyti Įstaigos Meno tarybos nario funkcijas. Įstaiga yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga. Iš to išplaukia, kad Tiriamajai, vykdančiai šias pareigas, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata, Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Įstatymo reikalavimai taikytini tiesiogiai ir visos apimties.
Komisijos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne vienoje tokio pobūdžio byloje buvo išaiškinęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuojant, kad asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti esant formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr. 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Taigi sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020). Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens šališkumas gali kilti iš jo teigiamo ar neigiamo nusistatymo svarstomo klausimo atžvilgiu (žr. 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).
Įstatymo reikalavimų pažeidimui konstatuoti net nėra būtina nustatyti, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad toks asmuo nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Interesų konfliktas kyla nuo pat to momento, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), ar gali daryti poveikį kitiems asmenims. Atlikdamas minėtus veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir padariniai – palankūs, nepalankūs ar neutralūs, kurių jis sukelia ar gali sukelti kitiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio vertinimui (žr. LVAT 2020 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kitus šiame sprendime cituojamus išaiškinimus).
Nustatyta, kad Tiriamoji:
1. Įstaigoje vykdydama savo tiesiogines (iki 2022 m. gruodžio 30 d. – pavaduotojos kultūrinei veiklai, nuo 2022 m. gruodžio 30 d. – repertuaro meno vadovės) tarnybines funkcijas:
1.1. 2021 m. gegužės 24 d. parengė ir Meno tarybai svarstyti pateikė 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą;
1.2. 2022 m. lapkričio 22 d. parengė ir Meno tarybai svarstyti pateikė 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą;
1.3. 2023 m. gegužės 5 d. parengė ir Meno tarybai svarstyti pateikė 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyvinį repertuarą;
1.4. 2023 m. rugpjūčio 23 d. parengė Įstaigos XX koncertinio sezono I pusmečio (2023 m. rugsėjo 9 d. – gruodžio 31 d.) repertuaro projektą;
1.5. 2023 m. lapkričio 28 d. parengė Įstaigos 2024 m. I pusmečio (2024 m. sausio 12 d. – liepos 31 d.) repertuaro projektą.
2. Eidama Įstaigos Meno tarybos nario pareigas, į kurias buvo paskirta ir jas vykdė ex officio, kaip šios įstaigos darbuotoja:
2.1. 2021 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. Įstaigos Meno tarybos posėdžiuose pristatė, svarstė ir pritarė 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui;
2.2. 2022 m. lapkričio 22 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatė, svarstė ir pritarė 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui;
2.3. 2023 m. gegužės 9 d. Įstaigos Meno tarybos posėdyje pristatė, svarstė ir pritarė 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) Įstaigos perspektyviniam repertuarui.
Visais išvardytais atvejais į Įstaigos repertuaro projektus (toliau tekste – ir Dokumentai), be kitų renginių, buvo įtraukti ir koncertai, kuriuose numatyta atlikti Tiriamosios, kaip kompozitorės, autorinius kūrinius. Tiriamoji nurodė, kad už jų atlikimą buvo gavusi piniginį atlygį. Duomenų, kad Tiriamoji nuo aptariamų Įstaigos repertuarų projektų rengimo, svarstymo ir dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, kiek tai susiję su jos (kompozitorės) autorinių kūrinių įtraukimu į šiuos repertuarus, būtų pareiškusi nusišalinimą Įstatymo nustatyta tvarka, Komisija negavo. Pati Tiriamoji teigia, kad nė vienu iš nurodytų atvejų nusišalinimo ji nebuvo pareiškusi.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad Dokumentai, kuriuos Tiriamoji, kaip Įstaigos pavaduotoja kultūrinei veiklai ir Repertuaro meno vadovė, parengė ir pateikė svarstyti Įstaigos Meno tarybai ir kuriuos ji, kaip Įstaigos Meno tarybos narė, šioje taryboje pristatė, (veikdama kolegialiai) svarstė ir jiems pritarė, buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jos privačiais interesais, apibrėžiamais Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Tiriamosios autoriniai muzikiniai kūriniai yra pagal civilinės (privatinės) teisės aktus saugomi intelektinės nuosavybės objektai. Pažymėtina, kad intelektinės nuosavybė yra ne tik kūryba, bet ir šios veiklos rezultatai. Sukūrus intelektinės veiklos objektą atsiranda teisiniai santykiai, patenkantys į su turtiniais susijusių asmeninių neturtinių santykių grupę. Intelektinės veiklos objektai per se yra nematerialiosios (neturtinės) vertybės, bet teisės į juos yra asmeninės neturtinės ir turtinės teisės dalykas (pvz., žr. CK 1.1, 1.111–1.114 straipsnius ir jų dalis). Tiriamajai Įstaigoje buvo suteikti platūs tarnybiniai įgaliojimai inicijuoti Įstaigos repertuaro politiką, planuoti festivalius, organizuoti Įstaigos kultūrinę veiklą, teikti perspektyvinius ir sezoninius planus Įstaigos Meno tarybai ir kt. Kita vertus, Tiriamoji yra kurianti žymi šiuolaikinės klasikinės muzikos kompozitorė, kaip asmuo neabejotinai suinteresuota, kad jos kūryba būtų atliekama viešai, jai suteikiant profesionalią sceną. Kaip matyti iš Komisijos turimos medžiagos, toks Tiriamosios asmeninis (kūrybos savirealizacijos) interesas Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Įstaigoje, turinčioje profesionaliojo scenos meno (muzikos) institucijos statusą, buvo ne sykį realizuotas. Tokios aplinkybės Tiriamajai vykdant tarnybines pareigas kėlė jai nuolat pasikartojančią viešųjų ir privačių interesų konflikto priešpriešą. Atsižvelgdama į tai Tiriamoji, siekdama de facto suvaldyti interesų konflikto situaciją, privalėjo vykdyti Įstatyme nustatytą pareigą ir nustatyta tvarka pareikšti nusišalinimą, nes tokia pareiga Tiriamajai aptariamuoju atveju neabejotinai kilo, bet tokių veiksmų Tiriamoji neatliko. Todėl konstatuotina, kad Tiriamoji, Įstaigoje rengdama ir teikdama šios įstaigos Meno tarybai, taip pat Įstaigos Meno taryboje pristatydama, svarstydama ir pritardama Dokumentams, įgalinantiems suteikti profesionalią sceną atlikti Tiriamosios, kaip kompozitorės, muzikinius kūrinius, veikė būdama viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, nes šiais tarnybiniais klausimais buvo suinteresuota asmeniškai – ir turtiniu, ir neturtiniu požiūriu.
Tiriamoji Komisijos tyrimo metu pateikė tam tikrų paaiškinimų, kurie, Komisijos nuomone, tiesiogiai nesusiję nei su Įstatymo nuostatų vykdymu, nei su Komisijos atliekamo tyrimo dalyku, todėl atmestini kaip teisiškai nereikšmingi:
1. Tiriamoji teigia, kad tyrimas Komisijoje galėjo būti nulemtas tarnybinio ginčo, kilusio tarp jos ir Įstaigos vadovo. Esą pranešimas Komisijai galbūt yra jos darbdavio asmeninio keršto ir galimo piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis išraiška. Atsakant į šį Tiriamosios argumentą pasakytina, kad Komisijos tyrimo dalykas buvo išskirtinai tik Tiriamosios individualaus elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas. Tyrimo metu Komisija nenustatė faktinių aplinkybių, kad dėl Įstaigoje tarp Tiriamosios ir jos darbdavio (tiesioginio vadovo), kaip tvirtinama, galbūt ne itin palankiai susiklosčiusių tarnybinių santykių Tiriamoji objektyviai nebūtų galėjusi atlikti Įstatymo jai nustatytų funkcijų, pareikšti individualaus nusišalinimo ar pan. Kitaip tariant, Komisija negavo duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog tarp šių dviejų aplinkybių egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys, sunkinęs Tiriamajai ar daręs objektyviai neįmanomą pareigos (iš)vengti interesų konflikto vykdymą.
2. Tiriamoji teigia, kad tyrimas jos atžvilgiu privalo būti nutrauktas, nes ji, kaip Įstaigos Meno tarybos narė, nepriskirtina asmenims, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos. Kitaip tariant, ji nesanti Įstatymo subjektas. Atsakant į šį Tiriamosios argumentą pasakytina, kad Komisija vertino Tiriamosios, kaip (pagal pareigybės aprašymą) Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos direktoriaus pavaduotojos, kuriai Įstatymas taikomas tiesiogiai ir visa apimtimi, veikas, taip pat ir jos elgesį aukščiau nurodytuose Įstaigos Meno tarybos posėdžiuose. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad Tiriamosios veikla Įstaigos Meno taryboje nagrinėjamuoju atveju savaime nebuvo savarankiška, bet tiesiogiai išplaukė iš jos tiesioginių funkcijų Įstaigoje, nes į šią tarybą ji buvo paskirta būtent dėl savo pagrindinių pareigų ir jas vykdė ex officio, t. y. tai buvo sudėtinė Tiriamosios tarnybinių pareigų Įstaigoje dalis. Būtent todėl Tiriamosios, kuriai Įstatymo nuostatos taikytinos tiesiogiai ir visa apimtimi, argumentas, neva jai, kaip Meno tarybos narei, kaip ji teigia, – dėl darbdavio kaltės, nebuvo išaiškintos Įstatymo nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis jos tarnybinį statusą ėjusiam Įstaigos darbuotojui keliamų reikalavimų.
3. Komisijos vertinimo dalykas – Tiriamosios veikų atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti, vertinimas. Aplinkybė, kad, kaip teigiama, „Tiriamosios privatūs interesai buvo tinkamai deklaruoti ir žinomi Įstaigos vadovams bei kitiems Meno tarybos nariams“, savaime nepanaikina Tiriamosios pareigos Įstatymo nustatyta tvarka pareikšti nusišalinimo. Pažymėtina, kad pareiga deklaruoti privačius interesus (Įstatymo II skirsnis) atliepia Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą – atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus. Nagrinėjamu atveju, Komisijos nuomone, ji nebuvo pakankama užtikrinti kitą šiame įstatymo straipsnyje nurodytą tikslą – užkirsti kelią kilti interesų konfliktui. Tam, kad būdų užkirstas kelias kilti interesų konfliktui, Tiriamoji privalėjo savo valiniais ir aktyviais veiksmais nedelsdama pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti jokiose Dokumentų, kiek jie buvo susiję su jos privačiais interesais, rengimo, svarstymo ir sprendimo dėl jų priėmimo procedūrose. Būtent tokie Tiriamosios veiksmai, vertinant jos individualų elgesį, Komisijos nuomone, laikytini pakankamais užtikrinti Įstatymo nuostatų dėl interesų konfliktų ir korupcijos viešajame sektoriuje prevencijos laikymąsi.
4. Interesų konfliktas gali kilti bet kurioje sprendimo (projekto) rengimo, svarstymo ar jo priėmimo stadijoje, todėl Įstatymas, be kita ko, draudžia „<...> atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su asmens privačiais interesais“ (11 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nuostatų prasme nėra svarbu, ar konkretaus klausimo rengimo ir sprendimo priėmimo procedūrose dalyvavo vienas asmuo, ar jis buvo priimtas kolegialiai, ar tai buvo tarpinis (procedūrinis), ar galutinis sprendimas. Įstatymo nuostatos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sprendimų, kuriuos jie priima ar dalyvauja svarstant sprendimų projektus, pagal tokius kriterijus neišskiria.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pripažinti, kad Tirtoji, eidama Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės pavaduotojos kultūrinei veiklai (iki 2022 m. gruodžio 30 d.) ir repertuaro meno vadovės (nuo 2022 m. gruodžio 30 d.) pareigas: 2021 m. gegužės 24 d. parengdama ir šios įstaigos Meno tarybai svarstyti pateikdama 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) įstaigos perspektyvinį repertuarą; 2022 m. lapkričio 22 d. parengdama ir Meno tarybai svarstyti pateikdama 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) įstaigos perspektyvinį repertuarą; 2023 m. gegužės 5 d. parengdama ir Meno tarybai svarstyti pateikdama 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) įstaigos perspektyvinį repertuarą; 2023 m. rugpjūčio 23 d. parengdama įstaigos XX koncertinio sezono I pusmečio (2023 m. rugsėjo 9 d. – gruodžio 31 d.) repertuaro projektą; 2023 m. lapkričio 28 d. parengdama įstaigos 2024 m. I pusmečio (2024 m. sausio 12 d. – liepos 31 d.) repertuaro projektą, įtraukiant į šiuos projektus ir koncertus, kuriuose buvo numatyta atlikti Tirtosios, kaip kompozitorės, autorinius kūrinius, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Pripažinti, kad Tirtoji, vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės Meno tarybos nario pareigas, į kurias ji buvo paskirta kaip šios įstaigos pavaduotoja kultūrinei veiklai (iki 2022 m. gruodžio 30 d.) ir repertuaro meno vadovė (nuo 2022 m. gruodžio 30 d.): 2021 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. Meno tarybos posėdžiuose pristatydama, svarstydama ir pritardama 2022 m. II pusmečio (liepa–gruodis) įstaigos perspektyviniam repertuarui; 2022 m. lapkričio 22 d. Meno tarybos posėdyje pristatydama, svarstydama ir pritardama 2023 m. I pusmečio (sausis–birželis) įstaigos perspektyviniam repertuarui; 2023 m. gegužės 9 d. Meno tarybos posėdyje pristatydama, svarstydama ir pritardama 2023 m. II pusmečio (liepa–gruodis) įstaigos perspektyviniam repertuarui, įtraukiant į šiuos repertuarus ir koncertus, kuriuose buvo numatyta atlikti Tirtosios, kaip kompozitorės, autorinius kūrinius, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai.
4. Su sprendimu supažindinti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
Komisijos balsavimo rezultatai:
Virginija Aleksejūnė – už
Tomas Blinstrubis – už
Evelina Matulaitienė - už
Gediminas Sakalauskas - už
Martinas Žaltauskas - už
