VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2025 m. gegužės 28 d. Nr. KS-2025/57
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi UAB „Biržų vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) direktorės (duomenys neskelbiami) (toliau ir – Direktorė, Tiriamoji) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija, 2025 m. kovo 19 d. posėdyje susipažinusi su pareiškėjo pranešimu, taip pat su Komisijos iniciatyva papildomai surinkta informacija, nustatė, kad eidama Bendrovės direktoriaus pareigas (duomenys neskelbiami) pasirašė 2023 m. gruodžio 21 d. Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju (individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku) Nr. duomenis neskelbiami (toliau ir – Sutartis). Šia sutartimi UAB „Biržų vandenys“ (vandens tiekėjas) įsipareigojo vartotojui duomenis neskelbiami (Direktorės sutuoktiniui) tiekti iki nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir (ar) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas individualaus gyvenamojo namo adresu duomenis neskelbiami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Direktorės elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamoji, eidama Bendrovės direktoriaus pareigas pasirašydama Sutartį, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės
UAB „Biržų vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat šiais įstatais (Įstatų 1 punktas). Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (Įstatų 2 punktas)
93,1 proc. Bendrovės akcijų priklauso Savivaldybei.
Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 18 d. akcininkų posėdžio protokolu Nr. 2021-01, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovės direktoriumi paskirta (duomenys neskelbiami).
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu (protokolo Nr. 1) patvirtintuose Bendrovės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad:
Bendrovės direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas (1 punktas).
Direktoriaus funkcijas, kai jis negali eiti pareigų, atlieka kitas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo paskirtas Bendrovės darbuotojas (6 punktas).
Pagrindiniai Direktoriaus uždaviniai yra įgyvendinti Bendrovės veiklos strategiją, užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, tinkamą Bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą.
Vykdydamas jam keliamus uždavinius, Direktorius (9.1–9.21 papunkčiai): organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą; tvirtina Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes bei pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia Bendrovės darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, tvirtina jų pareiginius nuostatus, atlieka kitas su Bendrovės darbuotojų darbo santykiais susijusias funkcijas; rengia Bendrovės veiklos strategiją, ją tvirtina, organizuoja jos įgyvendinimą, rengia jos įgyvendinimo ataskaitas, analizuoja ir vertina informaciją apie veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui; rengia ir tvirtina Bendrovės tarpinį pranešimą; rengia ir tvirtina Bendrovės metinį pranešimą ir jį kartu su audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektu teikia Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui; nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija; priima sprendimus: Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; steigti Bendrovės filialus bei atstovybes ir tvirtina jų nuostatus; priima sprendimus, prieš tai gavęs Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, jei tokio pritarimo gavimas numatytas Bendrovės įstatuose: 9.9.1. dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; 9.9.2. dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina; priima kitus Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose Direktoriaus kompetencijai priskirtus sprendimus; analizuoja ir vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui; analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui; analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės tarpiniu pranešimu teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui; nustato Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus; analizuoja Bendrovės bazinės ir perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektus, kainų skaičiavimus, investicijas į vandentvarkos infrastruktūrą, apie juos teikia informaciją bei pasiūlymus akcininkams; organizuoja ir koordinuoja Bendrovės geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektų įgyvendinimą; organizuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą, akcininkų pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimą; kontroliuoja Bendrovės reikalus, analizuoja Bendrovės veiklą ir numato priemones jai pagerinti, užtikrina racionalų ir taupų Bendrovės lėšų ir turto naudojimą; rengia Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus ir informaciją, reikalingą šiems sprendimams priimti; teikia siūlymus Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui su Bendrovės veikla susijusiais klausimais; vykdo kitas Bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose, kituose teisės aktuose bei Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose nustatytas funkcijas.
2023 m. sausio 1 d. prašymu „Dėl prisijungimo sąlygų išdavimo“ (Bendrovėje registruotas 2023-01-02 Nr. G-3) Tiriamoji kreipėsi į Bendrovę (prašymas adresuotas vandentvarkos inžinieriui) ir prašė parengti prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų bei centralizuotų buitinių nuotekų tinklų adresu duomenis neskelbiami.
Prisijungimo sąlygos Nr. 1 geriamojo vandens tiekimui ir nutekamųjų vandenų nuleidimui parengtos 2023 m. sausio 4 d. Šias sąlygas parengė Bendrovės vandentvarkos inžinierius. Sąlygose nurodyta, kad:
geriamojo vandens tiekimui būtina užsakovo prievolė: suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo artimiausių vandentiekio tinklų, duomenis neskelbiami. Vandens apskaitos mazgą įrengti apšildomoje, apšviestoje patalpoje;
nutekamųjų vandenų nuleidimui būtina užsakovo prievolė: suprojektuoti nuotekų trasą ir nutiesti išvadą į nuotekų tinklus. Trasą prisijungti nuo artimiausio šulinio, esančio duomenis neskelbiami. Tinklus tiesti vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2033 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ reikalavimais. Nuotekų išvadui nuo šulinio iki namo rekomenduojama naudoti d160 mm PVC vamzdį.
2023 m. gruodžio 21 d. Bendrovė (vandens tiekėjas), atstovaujama direktorės (duomenys neskelbiami), ir duomenis neskelbiami (vartotojas) pasirašė 2023 m. gruodžio 21 d. Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju (individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku) Nr. duomenis neskelbiami. Šia sutartimi UAB „Biržų vandenys“ įsipareigojo vartotojui tiekti iki nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir (ar) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas individualiam gyvenamajam namui adresu duomenis neskelbiami.
Sutarties forma patvirtinta Bendrovės Direktoriaus 2023 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutarčių ir prašymų sudaryti / atnaujinti sutartį šablonų patvirtinimo“.
VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu duomenis neskelbiami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas (duomenys neskelbiami) ir duomenis neskelbiami. Gyvenamojo namo statybos pradžia 2021 m., pabaiga – 2024 m. Komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas.
(Duomenys neskelbiami) privačių interesų deklaracijoje (teiktoje tyrimui aktualiu laikotarpiu 2023-09-29) nurodyta, kad duomenis neskelbiami yra jos sutuoktinis. Šią informaciją patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys.
(Duomenys neskelbiami) paaiškinimas
Direktorė paaiškino, kad prašymą dėl prisijungimo sąlygų pateikė 2023-01-02. Pagal įprastą praktiką pateikus prašymą prisijungimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo ir perduodamos projektuotojams (jei yra reikalingas projektas). Prisijungimo sąlygose nurodomi techniniai ir kiti reikalavimai, kuriuos statytojas (užsakovas) privalo įvykdyti, norėdamas prijungti statinį ar žemės sklype esančius inžinerinius tinklus prie esamų tinklų. Projektuotojai, vadovaudamiesi prisijungimo sąlygomis, atlieka projektavimo darbus. Statybos darbai dažnai vykdomi įvairiais būdais – savarankiškai (ūkio būdu), su samdomais rangovais ar kitaip, priklausomai nuo statybos pobūdžio ir teritorijos, kurioje vyksta darbai. Tokie procesai reglamentuojami ne tik Statybos įstatyme, kuriame nurodyta, kad statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis privalomaisiais dokumentais, tarp jų – prisijungimo sąlygomis, bet ir kitų teisės aktų bei specialiųjų reikalavimų nuostatomis.
Pažymėjo, kad dažnai, kai vykdoma pastato rekonstrukcija ar nauja statyba, gyventojai pradeda vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbus dar neįrengus lauko tinklų. Tokiais atvejais Bendrovės klientų aptarnavimo skyrius, siekdamas užtikrinti kontrolę ir apskaitą, išduoda šalto vandens skaitiklį tik sudarius standartinę geriamojo vandens tiekimo sutartį bei nustačius jiems abonentinį mokestį. Tokiu būdu, net jei vandens tiekimas dar nepradėtas (pvz., dar neįrengti lauko tinklai), b jau yra sumontuoti vidaus vamzdynai ir įrengtas skaitiklis, vartotojas yra įtraukiamas į sistemą ir vandens naudojimas gali būti fiksuojamas nuo pat pradžių. Taip yra užtikrinimas viena iš svarbiausių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 4 skyriaus 26 punkto nuostatų, pagal kurią neįrengus geriamojo vandens apskaitos mazgo negalima jungti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros prie vandentiekio tinklo.
Tiriamoji paaiškino, kad 2023-01-02 buvo pateiktas prašymas dėl prisijungimo sąlygų. Projektavimo darbai vyko atskirai nuo pačių statybų proceso – statyba tęsėsi savo eiga. Vidaus vandentiekio vamzdynų įrengimo metu atsirado poreikis įmontuoti šalto vandens skaitiklį. 2023-12-21 buvo pasirašyta geriamojo vandens tiekimo sutartis su vartotoju, – tai buvo būtina sąlyga norint išduoti ir sumontuoti skaitiklį. Vandens tiekimas faktiškai neprasidėjo, nes tuo metu dar nebuvo atlikti lauko vandentiekio darbai. 2024-11-06 buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. 1, nes baigti lauko vandentiekio įrengimo darbai ir realiai pradėtas tiekti vanduo. Sutartis, pasirašyta 2023-12-21, liko galioti ir tapo tolesnės vandens apskaitos ir kontrolės užtikrinimo pagrindu. Toks procesas leidžia užtikrinti tiek tinkamą vandens apskaitą, tiek kontrolę statybų metu, net jei objektas dar nėra visiškai baigtas ar atiduotas eksploatuoti.
Atkreipė dėmesį, kad Bendrovėje yra patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutarties šablonas, kuris taikomas kaip standartinė forma visais analogiškais atvejais, kai sudaromos naujos sutartys su vartotojais. Ši standartinė forma užtikrina vienodą ir skaidrų sutarčių sudarymo procesą. Pažymėjo, kad jos sutuoktiniui nebuvo taikytos jokios papildomos ar išskirtinės sąlygos, buvo pasirašyta standartinė sutartis. Joje, kaip ir visais kitais atvejais, vartotojai įsipareigoja deklaruoti suvartoto vandens kiekį ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateiktus mokestinius pranešimus. Paslaugų įkainiai taikomi visiems vartotojams vienodai, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo taikyti tas pačias sąlygas visiems toje pačioje grupėje esantiems vartotojams. Kainos yra nustatomos ir tvirtinamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT), vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Kainų tarifai yra viešai prieinami https://birzuvandenys.lt/geriamojo-vandens-tiekimo-ir-nuoteku-tvarkymo-kainos/.
Pabrėžė, kad Sutartis sudaryta įprasta tvarka – Klientų aptarnavimo skyriaus iniciatyva, siekiant užtikrinti tinkamą atsakomybės ir kontrolės mechanizmą net tuo atveju, kai statybos objektas dar nėra visiškai prijungtas prie išorės tinklų, bet jau naudojami vidaus vandens sistemos elementai (pvz., skaitiklis). Tokia praktika Bendrovėje taikoma visais analogiškais atvejais. Sutarties pasirašymo metu nebuvo naudotasi tarnybine padėtimi ar daryta poveikio sprendimams.
Atkreipė dėmesį į tai, kad: sandorio vertė neviršijo 3 000 Eur, todėl, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto 2 dalimi, deklaruoti atskirai šio sandorio nereikėjo; ryšys su sutuoktiniu yra deklaruotas privačių interesų deklaracijoje teisės aktų nustatyta tvarka; nebuvo suteikta jokių individualių privilegijų, o dokumentas yra standartinės formos, taikomos visiems klientams.
Atsižvelgdama į tai mananti, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos pažeistos nebuvo, nes pasirašymas vyko laikantis visų objektyvumo principų, išvengiant interesų konflikto ir nedarant veiksmų, kurie galėtų pagrįstai kelti abejonių dėl šališkumo. Siekdama išvengti bet kokios galimos interesų konflikto regimybės, analogiškose situacijose Direktorė nurodė, kad ateityje sutarties pasirašymo veiksmus paves atlikti kitam įgaliotam Bendrovės darbuotojui. Tokiu būdu užtikrins didžiausią įmanomą skaidrumą ir viešųjų interesų apsaugą.
2025 m. gegužės 28 d. VTEK posėdyje Tiriamoji iš esmės pakartojo savo paaiškinimo teiginius, taip pat nurodė, kad Bendrovė yra sudariusi apie 7000 analogiškų sutarčių.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 10 punktą, uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi asmeniui, einančiam Bendrovės, kurios akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, Direktoriaus pareigas, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis yra artimas asmuo. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, kad deklaruojantis asmuo privalo deklaracijoje nurodyti sutuoktinio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas. Šiuos duomenis Bendrovės direktorė yra nurodžiusi 2023 m. rugsėjo 29 d. teiktoje privačių interesų deklaracijoje. Sistemiškai vertinant minėtąjį teisinį reguliavimą spręstina, kad Įstatymų leidėjas deklaruojančio asmens artimą asmenį prilygina aplinkybei, galinčiai kelti interesų konfliktą. Pabrėžtina ir tai, kad, pagal teismų praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime dar nereiškia interesų konflikto, – įvardijamos tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Kita vertus, atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).
Be to, nustatyta, kad Sutartimi Bendrovė įsipareigojo tiekti šaltą geriamąjį vandenį ir (ar) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas adresu, kuriame esantis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ne tik Tiriamosios sutuoktiniui, bet ir jai pačiai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Sutartis dėl vandens ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų yra tiesiogiai susijusi ne tik su (duomenys neskelbiami) sutuoktinio, bet ir su pačios Tiriamosios privačiais interesais.
Analizuojamoje situacijoje yra aktualus teisinis reguliavimas, nustatantis naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. D1-193 redakcija). Minėtasis norminis teisės aktas nustato nuoseklią naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką ir sąlygas, pagal kurias: asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie viešajam vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešajam vandens tiekėjui raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikia prašymą išduoti prisijungimo sąlygas (4 punktas) (tokį prašymą (duomenys neskelbiami) Bendrovei pateikė 2023-01-02); viešasis vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, gavę prašymą ir Reikalavimų 6 punkte išvardintų dokumentų kopijas, ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens prašymo išduoti prisijungimo sąlygas pateikimo dienos išduoda šias sąlygas (8 punktas) (šias sąlygas Bendrovė Tiriamajai išdavė 2023-01-04); geriamasis vanduo naujam abonentui ir vartotojui pradedamas tiekti, nuotekos priimamos tik įvykdžius prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pašalinus išaiškintus defektus, įrengus geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus ir sudarius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį (toliau – viešoji sutartis) (21 punktas) (tokia Bendrovės, kuriai atstovauja Tiriamoji, ir vartotojo, kuris yra Tiriamosios sutuoktinis, sutartis buvo pasirašyta 2023-12-21).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo privačiais interesais, veikia interesų konflikto situacijoje ir negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Komisijos manymu, nėra pagrindo abejoti, jog Tiriamoji ir jos sutuoktinis yra suinteresuoti, kad jiems būtų teikiamos vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nes tai ne tik gerina buitinio bei ūkinio gyvenimo sąlygas, patogumą ir gyvenimo kokybę, bet ir didina nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto patrauklumą ir vertę. Analizuojamoje situacijoje Sutarties pasirašymas buvo būtina sąlyga Bendrovės teikiamoms paslaugoms gauti. Tai patvirtina ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų 21 punktas, pagal kurį geriamasis vanduo naujam abonentui ir vartotojui pradedamas tiekti, nuotekos priimamos tik įvykdžius prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pašalinus išaiškintus defektus, įrengus geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus ir sudarius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. To neginčija ir pati Tiriamoji, savo paaiškinime Komisijai nurodžiusi, kad vidaus vandentiekio vamzdynų įrengimo metu atsirado poreikis įmontuoti šalto vandens skaitiklį, o Sutartis buvo būtina sąlyga norint išduoti ir sumontuoti skaitiklį. Nors iš karto po Sutarties pasirašymo vandens tiekimas faktiškai neprasidėjo (nes tuo metu nebuvo atlikti lauko vandentiekio darbai), bet Sutartis tapo tolesnės vandens apskaitos ir kontrolės užtikrinimo pagrindu. Tai reiškia, kad, jei vandens tiekimas dar nepradėtas, bet sumontuoti vidaus vamzdynai ir įrengtas skaitiklis, vartotojas įtraukiamas į sistemą ir vandens naudojimas gali būti fiksuojamas nuo pat pradžių. Komisijai nekyla abejonių, kad Tiriamoji, kaip Bendrovės vadovė, atlikdama tarnybines pareigas negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jai artimu asmeniu bei su ja pačia, pasirašant Sutartį, kuri buvo reikšminga siekiant jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name įsirengti vandens skaitiklį ir vėliau šių veiksmų pagrindu ir vadovaujantis Sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis Bendrovės paslaugomis – nenutrūkstamai gauti nustatytus kokybės standartus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nustatyti Bendrovės įsipareigojimai vartotojui).
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamoji sprendė klausimą, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusį su savo šeimos (jos sutuoktinio ir pačios) interesais, t. y. pasirašė Sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo gyvenamojo namo, priklausančio Tiriamajai ir jos sutuoktiniui, adresu duomenis neskelbiami, vartotojui tiekti iki nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir (ar) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.
Pabrėžtina, kad Įstatyme nustatyta, jog nusišalinti privaloma ne tik nuo klausimo rengimo ar svarstymo, bet ir nuo jo priėmimo procedūrų, o nusišalinimas turi būti pareiškiamas aktyviais, aiškiais ir nedviprasmiškais veiksmais. Pagal Įstatymo 11 straipsnio nuostatą, įtvirtinančią nusišalinimo pareigą, suinteresuotiems asmenims draudžiama ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti sprendimus (1 dalis). „Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kad atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo“ (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Anot LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). VTEK tyrimo metu nustatė, kad Sutartis buvo tiesiogiai susijusi su Tiriamosios šeimos interesais, bet nenustatyta, kad Bendrovės vadovė Įstatymo nustatyta tvarka būtų nusišalinusi nuo Sutarties pasirašymo, todėl vertintina, kad Tiriamoji Sutartį pasirašė nesilaikydama Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusišalinimo tvarkos.
Pabrėžtina, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Svarbu ir tai, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams (pavyzdžiui, Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įstatymui, Statybos įstatymui, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimams, patvirtintiems aplinkos ministro 2015-04-23 įsakymu Nr. D1-500, ir kt.). Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal kompetenciją VTEK atlieka Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį vertina tik pagal šio įstatymo nuostatas. Komisija šiuo atveju nevertina, ar Sutartis atitinka kitų teisės aktų reikalavimus.
Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, be to, ar nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, nes konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Akivaizdu, kad bet koks veiksmas (sprendimo rengimas, derinimas, vizavimas, pasirašymas, balsavimas, dalyvavimas nagrinėjant ir pan.), kuriame sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens privačiais interesais, yra traktuojamas kaip elgesys, kuris kelia asmeniui interesų konfliktą, todėl asmuo turi nusišalinti ir bet kokia forma vengti atlikti minimus veiksmus. Atsižvelgdama į tai Komisija vertina, kad Tiriamoji, pasirašydama Sutartį, tiesiogiai susijusią su savo ir savo sutuoktinio interesais, turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). Taigi, jeigu valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, viena vertus, tenka tiesiogiai įgyvendinti tarnybines pareigas, bet jų įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su jo privačiais interesais, – jis visų pirma privalo vengti interesų konflikto. Minėtosios teismų praktikos kontekste tai reiškia, kad Tiriamoji negalėjo pasirašyti Sutarties, nes jos, kaip Bendrovės direktorės, pareiga visų pirma yra vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tiriamosios elgesio teisiniam vertinimui Įstatymo kontekste nėra reikšminga ir ta aplinkybė, kad pasirašyta Sutartis buvo standartinė ir nebuvo taikoma jokių privilegijų ar išimčių. Pabrėžtina, kad Komisija nekvestionuoja Tiriamosios ir jos šeimos teisės gauti atitinkamas Bendrovės teikiamas paslaugas (geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir t. t.), bet Tiriamoji negali atlikti jokių tarnybinių veiksmų ir priimti sprendimų dėl šių paslaugų. VTEK nuomone, prieš pasirašydama Sutartį Bendrovės direktorė visų pirma turėjo pareikšti nusišalinimą ir apie tai informuoti ją į pareigas priimantį asmenį. Tik pastarajam motyvuotai nepriėmus nusišalinimo ir pavedus toliau vykdyti tarnybines pareigas Tiriamoji galėjo pasirašyti Sutartį. Be to, Komisija mano, kad analizuojamoje situacijoje nėra reikšmingi ir Tiriamosios teiginiai, esą sandorio vertė neviršijo 3 000 Eur, todėl, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto 2 dalimi, deklaruoti šio sandorio esą nereikėjo, o ryšys su sutuoktiniu yra deklaruotas privačių interesų deklaracijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Komisija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra vertinama Tiriamosios elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms deklaruojančio asmens pareigą deklaruoti privačius interesus, bet sprendžiama, ar Tiriamoji tinkamai įgyvendino pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti. Be to, Komisija mano, kad analizuojamoje situacijoje nėra reikšmingi ir Tiriamosios teiginiai, esą sandorio vertė neviršijo 3000 Eur, todėl, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto 2 dalimi, deklaruoti šio sandorio nereikėjo, o ryšys su sutuoktiniu yra deklaruotas privačių interesų deklaracijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Komisija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra vertinama Tiriamosios elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms deklaruojančio asmens pareigą deklaruoti privačius interesus, o sprendžiama, ar Tiriamoji tinkamai įgyvendino pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti.
Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes Komisija sprendžia, jog šiuo atveju turi būti įvertinta, ar yra pagrindas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu, pripažinti, kad Tiriamoji Įstatymo nuostatas pažeidė šiurkščiai.
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą, pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.
Žodynuose nurodomos pagrindinės veiksmažodžio realizuoti reikšmės yra „(į)vykdyti, įgyvendinti“ ir „paversti (grynais) pinigais, parduoti“, daiktavardžio realizavimas pagrindinės reikšmės – „(į)vykdymas, įgyvendinimas“ ir „pavertimas (grynais) pinigais, pardavimas“. Vienas žodis realizuoti, vartojamas reikšme „(į)vykdyti, įgyvendinti“, su konkrečios naudos gavimu (buvimu) ar pasekmių atsiradimu nėra ir neturi būti siejamas. Jo reikšmė nėra „gauti naudą“. Realizuojamos gali būti teisės, idėjos, mintys, galimybės, o tai nebūtinai reiškia naudos gavimą. Atsižvelgiant į bendrąsias žodžių reikšmes, pasakymas realizavo savo privatų interesą reiškia, kad asmuo įvykdė, įgyvendino tai, kuo jis, kaip asmuo, buvo suinteresuotas. Įstatyme sąvoka privatūs interesai apibrėžiama ne kaip nauda ar naudos gavimas, o tik kaip suinteresuotumas nauda – „deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda“, taip pat kaip moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas. Sakiniu „Pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu <...> šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą“ pasakoma, kad yra pripažįstama, jog deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu jos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis jis realizavo savo suinteresuotumą (asmenine turtine ar neturtine) nauda, realizavo moralinę skolą, realizavo moralinį įsipareigojimą arba realizavo kitą panašaus pobūdžio interesą, ir neakcentuojama, ar tai darant gauta, ar negauta naudos. Privataus intereso realizavimas turi būti siejamas ne tik su realia ar tiesiogine nauda sprendimo priėmimo metu, bet ir su netiesiogine nauda, kuri gali atsirasti tiek sprendimo priėmimo metu, tiek kaip ketinimais ar galimybe gauti naudos ateityje. Privatų interesą galima realizuoti, nors konkrečių naudingų pasekmių (naudos) valstybinėje tarnyboje dirbančiam (ar jam artimam) asmeniui neatsirado, nes privatus interesas yra susijęs ir su asmenine neturtine nauda, moraliniais įsipareigojimais, moralinėmis skolomis ar kitu panašaus pobūdžio interesu ir yra realizuojamas netiesioginiu būdu.
Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, ir Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu Komisija priėjo prie išvados, kad Tiriamoji savo elgesiu šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus, įpareigojančius vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui kilus – nusišalinti. Neabejotina, kad Tiriamoji, atlikdama tarnybines pareigas, įgyvendino tai, kuo ji pati asmeniškai buvo suinteresuota. Sutartis buvo būtina, norint įsirengti šalto vandens skaitiklio įrenginį, kurio poreikis Tiriamosios šeimai atsirado įrengiant vidaus vandentiekio vamzdynus. Taigi, Sutartis buvo privaloma tam, kad būtų galima pradėti naujam vartotojui tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Sutartis nustato Bendrovės ir vartotojo (Sutartį pasirašiusio Tiriamosios sutuoktinio) įsipareigojimus, taip pat ir Bendrovės įsipareigojimą nenutrūkstamai tiekti vartotojui saugų, kokybišką geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutartis reguliuoja atsirandančius Bendrovės ir vartotojo (Tiriamosios sutuoktinio) civilinius santykius ir yra būtina sąlyga Tiriamosios šeimai gauti reikalingas, buitį gerinančias komunalines paslaugas. Šios aplinkybės, VTEK vertinimu, neabejotinai patvirtina Direktorę realizavus savo privatų interesą, susijusį su jos sutuoktiniui ir jai pačiai (jos šeimai) palankiu, reikalingu ir naudingu sprendimu – Sutarties pasirašymu.
Pabrėžtina, kad Tiriamoji, kaip Bendrovės vadovė, savo elgesiu turėtų rodyti tik teigiamą pavyzdį savo įstaigos darbuotojams ir visuomenei, nekelti abejonių dėl savo objektyvumo ir nešališkumo vykdant tarnybines pareigas, kitaip tariant, galioja aukštesni jos veiklos etikos standartai. Be to, pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Direktorė kontroliuoja ir prižiūri, kaip jos vadovaujamoje Bendrovėje yra laikomasi Įstatymo nuostatų. Taigi Direktorė, būdama Bendrovėje atsakinga už tinkamą Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, ne tik negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka pasirašydama Sutartį, bet tokiais savo veiksmais galbūt sukėlė visuomenei abejonių dėl savo asmeninių interesų prioritetizavimo, sprendimų skaidrumo ir užtikrinimo, kad visi sprendimai būtų priimami vadovaujantis viešuoju, o ne privačiu interesu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 15 punktu,
n u s p r e n d ė:
Pripažinti, kad UAB „Biržų vandenys“ direktorė Tirtoji, pasirašydama su savo sutuoktiniu, kaip vartotoju – individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku), 2023 m. gruodžio 21 d. Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį duomenis neskelbiami, veikė interesų konflikto situacijoje, nenusišalindama nuo šių veiksmų realizavo savo privatų interesą ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Siūlyti UAB „Biržų vandenys“ visuotiniam akcininkų susirinkimui skirti Tirtajai drausminę nuobaudą.
Pradėti Tirtosios administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio 1 dalyje, teiseną ir įgalioti Komisijos Tyrimų skyriaus vyresnįjį patarėją surašyti Tirtajai administracinio nusižengimo protokolą.
Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai ir UAB „Biržų vandenys“ visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė
