VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. KS-103
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl buvusios Biržų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) narės (duomenys neskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas
2022 m. liepos 5 d. posėdyje Komisija susipažino su pareiškėjo pranešimu bei Komisijos papildomai surinkta informacija ir nustatė, kad Biržų rajono Pačeriaukštės kaimo bendruomenė (toliau ir – Bendruomenė), atstovaujama tarybos pirmininkės Tiriamosios, ir Savivaldybės administracija, atstovaujama direktorės, 2021 m. gegužės 6 d. pasirašė Susitarimą dėl 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo (toliau – ir Susitarimas).
Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl buvusios Savivaldybės tarybos narės Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, nustatančioms, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Komisija vertina, ar Tiriamoji nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, kai atstovaudama Bendruomenei pasirašė su Savivaldybės administracija Susitarimą. Komisija nevertina Susitarimo teisėtumo, taip pat jo vykdymo ir kitų su tuo susijusių procedūrų.
Pabrėžtina, kad Komisija turi teisę vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių (dirbusių) asmenų elgesį per trejų metų laikotarpį, o valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso praradimas nekliudo Komisijai per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo pradėti tyrimą.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Tiriamoji Savivaldybės tarybos narės įgaliojimus įgijo 2021 m. balandžio 29 d., o jų neteko Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. Sp-51.
2018 m. kovo 3 d. Bendruomenės ataskaitinio-rinkiminio narių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuota, kad Tiriamoji vienbalsiai išrinkta Bendruomenės pirmininke. Šias pareigas Tiriamoji ėjo ir Komisijos tiriamuoju laikotarpiu.
Pačeriaukštės kaimo bendruomenė, atstovaujama Bendruomenės tarybos pirmininkės Tiriamosios, 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Savivaldybę 2021 m. vasario 11 d. raštu „Dėl pritarimo projektui „Pačeriaukštės sveikatingumo gerinimas“, kuriuo prašė pritarti ir leisti įgyvendinti projektą „Pačeriaukštės sveikatingumo gerinimas“ Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame Biržų g. 7-5, Pačeriaukštės I kaime, Biržų rajone.
Pačeriaukštės kaimo bendruomenė, atstovaujama Bendruomenės tarybos pirmininkės Tiriamosios, 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Savivaldybę 2021 m. vasario 11 d. raštu „Dėl nuomos ir panaudos sutarties“ prašydama pratęsti panaudos sutartį dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų adresu Biržų g. 7-5, Pačeriaukštės I kaime, Biržų rajone, bei ne konkurso būdu išnuomoti Bendruomenei kitas patalpas, kad ji galėtų įgyvendinti projektą ir vykdyti bendruomenės verslą.
2021 m. vasario 26 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-59 „Dėl projektų pagal priemonės „Kaimo infrastruktūros atnaujinimas“ veiklos sritį „Parama gyventojų poreikiams“ ir priemonės „Sumanių verslumo iniciatyvų įgyvendinimas“ veiklos sritį „Parama bendruomeninio verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimo ir bendrojo finansavimo“, kuriuo pritarė, kad Biržų rajono savivaldybės administracija partnerio teisėmis kartu su žemiau nurodytais pareiškėjais teiktų projektų paraiškas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų finansavimui gauti ir, pareiškėjams gavus finansavimą, dalyvautų juos įgyvendinant pagal Biržų rajono kaimo vietovių plėtros strategijos 2015–2023 m. priemonės „Sumanių verslumo iniciatyvų įgyvendinimas“ veiklos sritį „Parama bendruomeninio verslo kūrimui ir plėtrai“ (Nr. LEADER-19.2-SAVA-8.1) kartu su Biržų rajono Pačeriaukštės kaimo bendruomene – projektą „Pačeriaukštės sveikatingumo gerinimas“, prisidėti prie šio projekto finansavimo Savivaldybės biudžeto lėšomis – 5 proc. visų tinkamų finansuoti kiekvieno projekto išlaidų, bei užtikrinti šių projektų netinkamų, bet būtinų projektams įgyvendinti išlaidų apmokėjimą Savivaldybės biudžeto lėšomis. Minėtojo sprendimo 3.3 papunkčiu Savivaldybės taryba sutiko, kad Pačeriaukštės kaimo bendruomenė projekto veiklas vykdytų Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje negyvenamojoje patalpoje adresu: Biržų g. 7-5, Pačeriaukštės I k., Biržų r. savivaldybėje.
2021 m. kovo 3 d. Pačeriaukštės kaimo bendruomenė, atstovaujama pirmininkės Tiriamosios, ir Savivaldybės administracija, atstovaujama direktorės, pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. SRV-88 (toliau ir – Sutartis), kuria šalys susitarė bendradarbiauti įgyvendinant projektą „Pačeriaukštės sveikatingumo gerinimas“:
6.1. šios Sutarties objektas – vietos projekto įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo trukmė yra nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 9 d. (Sutarties 4 punktas);
6.2. Vietos projekto vertė iki 62 300,37 Eur (Sutarties 5 punktas);
6.3. Partneris (Savivaldybės administracija) įsipareigoja prisidėti iki 2 500 Eur, t. y. 5 proc. piniginiu įnašu prie vietos projekto įgyvendinimo (Sutarties 12.1 papunktis)
2021 m. balandžio 30 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-134 „Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-59 „Dėl projektų pagal priemonės „Kaimo infrastruktūros atnaujinimas“ veiklos sritį „Parama gyventojų poreikiams“ ir priemonės „Sumanių verslumo iniciatyvų įgyvendinimas“ veiklos sritį „Parama bendruomeninio verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimo ir bendrojo finansavimo“ pakeitimo“, kuriuo nusprendė prisidėti prie Bendruomenės projekto – 5 proc. visų tinkamų finansuoti kiekvieno projekto išlaidų, užtikrinti šių projektų netinkamų (įskaitant ne daugiau kaip 25 proc. PVM išlaidų finansavimą), bet būtinų projektams įgyvendinti išlaidų apmokėjimą Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Pačeriaukštės kaimo bendruomenė, atstovaujama tarybos pirmininkės Tiriamosios, ir Savivaldybės administracija, atstovaujama direktorės, pasirašė Susitarimą dėl 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo:
8.1. Susitarimo 6.1 punkte nurodoma, kad jo priedas yra Savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. T-134 „Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-59 „Dėl projektų pagal priemonės „Kaimo infrastruktūros atnaujinimas“ veiklos sritį „Parama gyventojų poreikiams“ ir priemonės „Sumanių verslumo iniciatyvų įgyvendinimas“ veiklos sritį „Parama bendruomeninio verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimo ir bendrojo finansavimo“ pakeitimo“.
8.2. Susitarimu šalys nusprendė pakeisti Sutarties 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „Vietos projekto vertė 58 836,88 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt šeši eurai, 88 ct), iš jų suma be PVM – 49 286,41 Eur, PVM suma – 9550,47 Eur“.
8.3. Susitarimu šalys nusprendė pakeisti Sutarties 12 punktą nustatant, kad Pareiškėjui (Bendruomenei) ir Partneriui (Savivaldybės administracijai) prisidedant prie vietos projekto įgyvendinimo piniginiu įnašu, bendra Pareiškėjo ir Partnerio piniginio įnašo vertė sudaro 4 851,94 Eur, t. y. 5 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų, bei užtikrinti šio projekto netinkamų, ne daugiau kaip 25 proc., PVM išlaidų finansavimą, iš jų Partneris įsipareigoja prisidėti 2 464, 32 Eur, t. y. 5 proc. piniginiu įnašu prie vietos projekto įgyvendinimo, bei iki 2 387,62 Eur užtikrinti šio projekto netinkamų, ne daugiau kaip 25 proc., PVM išlaidų finansavimą.
9. Detalūs metaduomenys nurodo, kad šio sprendimo 8 punkte nurodyto dokumento „Susitarimas dėl 2021 m. kovo 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo“ registracijos data ir numeris 2021-05-06, SRV-185.
10. Bendruomenės įstatai (įregistruoti Juridinių asmenų registre 2021 m. kovo 2 d.) nustato, kad:
10.1. Bendruomenės teisinė forma yra asociacija. Bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (2 punktas).
10.2. Tarybos pirmininkas atstovauja Bendruomenei santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, bankuose, teismuose, notarų biuruose, VĮ Registrų centre, sudaro sandorius (V skyriaus „Valdymo organai“ 7.2 papunktis).
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas netaikomas valstybės politikams. Nurodė, kad jos pareigos Bendruomenėje nėra siejamos su valstybės tarnautojo funkcijomis, t. y. jokių viešųjų funkcijų ši bendruomenė neatlieka ir paslaugų neteikia. Buvimas bendruomenės nare (pirmininke) nėra sietinas su valstybės tarnautojo funkcijomis, bendruomenė susikūrusi ir veikia Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo pagrindu, teikia paslaugas tik savo bendruomenės nariams, neatlieka ir nevykdo jokių viešųjų valstybės funkcijų. Jos buvimas Bendruomenės nare ir pirmininke neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, taip pat Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms tarybos nario funkcijas.
Tiriamoji pabrėžė, kad Vietos savivaldos įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir Įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei kyla galimas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, tarybos narys nusišalina nuo tokių klausimų svarstymo, kad išvengtų galimo interesų konflikto ar tiesioginės naudos sau ar savo artimiesiems. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimus, susijusius su Bendruomene, nuo jų svarstymo nusišalindavo.
Nurodė, kad pasirašant Susitarimą dėl 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo atstovavo Bendruomenei, kuri suteikė jai tokius įgaliojimus, tokiu būdu buvo įtvirtintas Savivaldybės ir Bendruomenės bendradarbiavimas. Sutarties ar jos papildymo ar pakeitimo pasirašymas yra formalus veiksmas, įtvirtinantis tarp sutarties šalių sulygtą valią. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju Savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir jo vykdymas buvo įtvirtintas Susitarimu, kurį jį pasirašė Bendruomenės vardu.
Tiriamoji mananti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis sutartinius teisinius civilinius santykius, bei protingumo, teisingumo principais, Susitarimo pasirašymas niekaip negali būti traktuojamas kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas bei negali tapti Įstatymo nuostatų pažeidimo dalyku, todėl nebuvo pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo ir jis turi būti nutrauktas.
2022 m. rugsėjo 28 d. posėdyje Tiriamoji iš esmės pakartojo savo teiginius. Taip pat paaiškino, kad pagal Bendruomenės statusą reglamentuojančius teisės aktus asociacijai atstovauja Bendruomenės tarybos pirmininkas ir ji neturėjo teisinio pagrindo įgalioti kitą asmenį Bendruomenės vardu pasirašyti susitarimą.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Komisija vertina Tiriamosios elgesį jai dar esant Biržų rajono savivaldybės tarybos nare. Valstybės politikai, įskaitant ir savivaldybių tarybų narius, priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad Įstatymas Tiriamajai, kaip savivaldybės tarybos narei, taikomas visos apimties ir ji privalo laikytis visų Įstatymo nuostatų.
Komisija pabrėžia, kad teikdama šį vertinimą nekvestionuoja ir nesiekia riboti juridinių asmenų (šiuo atveju Bendruomenės) teisės vykdyti savo veiklą. Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, kai:
1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);
2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas imperatyvus draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. Šios Įstatymo nuostatos pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar priimtas galutinis sprendimas atitiko atstovaujamojo lūkesčius, pakanka nustatyti tik paties atstovavimo faktą. Taip pat paminėtina, kad, pagal Lietuvos teismų praktiką, Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti atstovavimo ribojimai tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiais padariniais, t. y. interesų konfliktu, sprendimų priėmimu ar turtiniu suinteresuotumu (LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012).
Bendruomenės teisinė forma yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas, tačiau Įstatyme nėra pateiktas viešojo sektoriaus subjekto apibrėžimas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, viešojo sektoriaus subjektai yra valstybė; savivaldybės; biudžetinės įstaigos; pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį; pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 4 punkte nurodyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį; išteklių fondai; mokesčių fondai; fondų fondai. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad viešojo sektoriaus subjektai šiame įstatyme suprantami kaip: savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės įstaiga; viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas; valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms; šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus.
Sistemiškai vertindama Bendruomenės teisinį statusą ir teisės aktuose įtvirtintą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą, Komisija vertina, kad viešasis juridinis asmuo ir viešojo sektoriaus subjektas nėra tapačios sąvokos, o Bendruomenė nelaikytina viešojo sektoriaus subjektu, todėl nagrinėjamuoju atveju Tiriamajai, kaip Bendruomenės tarybos pirmininkei, netaikytinos atstovavimo apribojimo išimtys, nurodytos Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Duomenų, kad Tiriamajai pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį buvo suteikta atstovavimo išimtis, taip pat negauta.
Nagrinėjamuoju atveju darant išvadą, kad tarybos narė Tiriamoji nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atstovavimo apribojimo, turi būti nustatyta, kad Tiriamoji, pasirašydama Susitarimą su Savivaldybės administracija, atstovavo Bendruomenei savo darbovietėje.
Komisijos tiriamuoju laikotarpiu Tiriamoji buvo tarybos narė Savivaldybės taryboje. Registrų centro duomenimis, Savivaldybės taryba nėra savarankiškai registruotas juridinis asmuo, bet šiame registre yra duomenys apie biudžetinę įstaigą Biržų rajono savivaldybės administraciją (kodas 188642660). Savivaldybės administraciją kaip darbovietę Tiriamoji yra nurodžiusi ir privačių interesų deklaracijoje, paskutinį kartą teiktoje 2022 m. birželio 7 dieną.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi Komisijos tyrimo laikotarpiu), savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas (9 punktas); savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu (10 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.
Sistemiškai vertinant pateiktas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nustatyta, kad savivaldybėse veikia dvi institucijos: atstovaujamoji – taryba ir vykdomoji – administracija, o savivaldybės taryba savo priimtus sprendimus tiesiogiai įgyvendina per savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir savaime negali veikti kaip dvi savarankiškos institucijos, nes jos yra priklausomos viena nuo kitos. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendžia, kad Susitarimo pasirašymo metu Savivaldybės administracija buvo Tiriamosios darbovietė, kurioje ji ėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (valstybės politiko) pareigas.
Nustatyta, kad Tiriamoji Komisijos tiriamuoju laikotarpiu buvo Savivaldybės tarybos narė ir, atstovaudama Bendruomenės interesams bei vykdydama Bendruomenės tarybos pirmininkės pareigas, su Savivaldybės administracija pasirašė Susitarimą. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio (Valdymo organai) 1 dalyje nustatyta, jog valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu. Bendruomenės įstatuose nustatyta, kad Bendruomenės tarybos pirmininkas atstovauja Bendruomenei santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, bankuose, teismuose, notarų biuruose, VĮ Registrų centre, sudaro sandorius (V skyriaus „Valdymo organai“ 7.2 papunktis). Minėtuoju susitarimu buvo pakeisti 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 5 ir 12 punktai (susiję su Bendruomenės projekto finansavimu). Šie pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į Savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. T-134, kuris pagal Susitarimo 6.1 punktą yra Susitarimo priedas.
Nagrinėjamuoju atveju taip pat svarbus LVAT išaiškinimas, kad Įstatymas savo paskirtimi yra prevencinis, todėl jo reikalavimų pažeidimo faktas galimai sukeltomis pasekmėmis neįrodinėjamas (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al4-844/2007 ir 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-185/2011). Tokį šio Įstatymo aiškinimą teismai grindžia jo tikslais ir uždaviniais. Viešieji visuomenės interesai visais atvejais turi būti aukščiau privačių valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesų. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo pats dėti visas nuo jo priklausančias pastangas tam, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes neabejotinai įsitikinti, jog jo tarnybinėje veikloje nesama jokio šališkumo ar asmeninio suinteresuotumo. Visuomenė yra neabejotinai suinteresuota tuo, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Priešingu atveju tokie šių asmenų veiksmai ne tik sukelia nuolatinius įtarimus, menkina žmonių pasitikėjimą valdžia, silpnina jos administracines galias, bet ir tiesiogiai pažeidžia konstitucinį principą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Įstatymo 12 straipsnis tik papildo asmenų veiklos, nesusijusios su pareigų atlikimu, ribojimo atvejus (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A8-l470/2005).
Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. VTEK vertinimu, šiuo atveju Savivaldybės tarybos narei taikomas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies draudimas dėl atstovavimo juridiniams asmenims Savivaldybės atstovaujamojoje ar vykdomojoje institucijose (t. y. tarybos narės darbovietėje), laikytina viena iš priemonių, padedančių įgyvendinti Įstatymo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors asmuo pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį taip pat gali kreiptis dėl išimties taikymo į atitinkamus subjektus, ši išimtis turi būti suteikta tik įvertinus konkrečią situaciją ir galinčias atsirasti interesų konflikto rizikas, todėl turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad Tiriamoji, eidama Savivaldybės tarybos narės pareigas ir atstovaudama savo vadovaujamos Bendruomenės interesams Savivaldybės administracijoje, t. y. 2021 m. gegužės 6 d. su šia įstaiga pasirašydama Susitarimą dėl 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes Savivaldybės administracija laikytina tarybos narės darboviete. Analizuojamoje situacijoje Tiriamosios elgesio teisiniam vertinimui nėra svarbūs tiriamosios argumentai, kad Susitarimo pasirašymas yra formalus veiksmas, įtvirtinantis tarp sutarties šalių sulygtą valią, o Susitarimu buvo įtvirtintas Savivaldybės tarybos sprendimo vykdymas. Taip pat nėra svarbūs teiginiai, kad buvimas Bendruomenės nare ir jos pirmininke neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tarybos nario funkcijas, o Susitarimo pasirašymas negali būti traktuojamas kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas.
Komisija atkreipia dėmesį, kad analizuojamoje situacijoje nevertina Savivaldybės tarybos nario ir Bendruomenės nario (ar tarybos pirmininko) pareigų suderinamumo, nes tai nėra priskirta jos kompetencijai. Taip pat Komisija pažymi, kad Įstatyme nėra numatyta išimčių, pagal kurias, jei Susitarimas pasirašomas vadovaujantis ir vykdant Savivaldybės tarybos sprendimą, tokiu atveju juridinio asmens atstovas (t. y. Bendruomenės tarybos pirmininkas), kuris taip pat yra ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (šiuo atveju savivaldybės tarybos narys), gali savo darbovietėje (Savivaldybės administracijoje) atstovauti juridinio asmens (Bendruomenės) interesams ir pasirašyti Susitarimą. Atsižvelgiant į tai minėtieji tiriamosios teiginiai yra atmestini.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtoji, eidama Biržų rajono savivaldybės tarybos narės pareigas Biržų rajono Pačeriaukštės kaimo bendruomenės vardu su Biržų rajono savivaldybės administracija pasirašydama 2021 m. gegužės 6 d. susitarimą dėl 2021 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. SRV-88 pakeitimo, atstovavo bendruomenei savo darbovietėje ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai.
3. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
