VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2023 m. birželio 21 d. Nr. KS-104 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Kauno technikos kolegijos (toliau – Kolegija, KTK) Tarybos narės, Kolegijos Studijų organizavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vadovės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2023 m. kovo 2 d. Kauno technikos kolegijoje vyko konkursas šios kolegijos direktoriaus pareigoms eiti (toliau – Konkursas). Kolegijos direktorių rinko Kolegijos Taryba, kurios narė buvo Tiriamoji - Tarnybos vadovė, tiesiogiai pavaldi KTK direktoriaus pavaduotojai studijoms ir mokslui.
Viena iš dviejų Konkurse dalyvavusių kandidatų, pretendavusių į Kolegijos direktoriaus pareigas, buvo Kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui (duomenys neskelbiami) - tiesioginė Tiriamosios vadovė. Tiriamoji dalyvavo Kolegijos Tarybos 2023 m. kovo 2 d. posėdyje ir balsavo už savo tiesioginės vadovės (duomenys neskelbiami) skyrimą į Kolegijos direktoriaus pareigas.
Analogiško turinio (to paties pareiškėjo) pranešimas Komisijai persiųstas ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, vėliau panašaus turinio (to paties pareiškėjo) pranešimą Komisijai persiuntė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes bei susipažinusi su kartu su Pranešimu pateiktais dokumentais, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai nenusišalino nuo interesų konfliktą jai galbūt keliančių veiksmų: dalyvavo Kolegijos Tarybos 2023 m. kovo 2 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl Kolegijos direktoriaus, į kurio pareigas pretendavo Tiriamosios tiesioginė vadovė (duomenys neskelbiami), rinkimo bei balsavo už (duomenys neskelbiami) skyrimą į Kolegijos direktoriaus pareigas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Kolegija yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla (KTK statuto 3 p.). Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (KTK statuto 5 p.). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga (KTK statuto 6 p.). Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (KTK statuto 7, 8 p.).
Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau – Taryba), Akademinė taryba ir Kolegijos direktorius (KTK statuto 45 p.).
2. KTK Taryba yra Kolegijos kolegialus valdymo organas, atliekantis šias funkcijas: <...> įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria ir atleidžia direktorių <...> (KTK statuto 46, 47.6, 47.7 p.).
KTK Taryba sudaroma iš 9 narių: vieną narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); 4 narius skiria Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus), Akademinės tarybos nustatyta tvarka; vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, skiria ir atšaukia studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); kiti 3 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami Akademinės tarybos nustatyta tvarka; šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų vertinimą (KTK statuto 48 p.).
Tarybos sudėtį viešai skelbia Akademinės Tarybos pirmininkas (KTK statuto 49 p.).
Kolegijos Akademinė Taryba 2022-10-20 posėdyje (protokolas Nr. V18-94) nusprendė:
• Tvirtinti slapto balsavimo balsų skaičiavimo protokolus.
• Laikyti išrinktais šiuos narius į KTK Tarybą viešo konkurso būdu:
1) prof., habil. dr. (duomenys neskelbiami), Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Informatikos fakulteto matematikos ir statistikos katedros profesorius; Energetinio saugumo tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas - Mokslo ir studijų vadybos sritis;
2) prof. dr. (duomenys neskelbiami), UAB „HR pulsus“ direktorė - Technologijoms imlaus verslo ir/ar mokslo/tyrimų sritis;
3) (duomenys neskelbiami), UAB „Milsa" generalinis direktorius - Lietuvos pramonės sritis.
• Vadovaujantis Kauno technikos kolegijos Tarybos narių rinkimų tvarkos aprašo 67 punktu viešai skelbti naujai sudarytos KTK tarybos sudėtį.
KTK Tarybą sudaro (https://www.ktk.lt/apie-mus/kolegijos-taryba):
dr. (duomenys neskelbiami), Taikomųjų tyrimų ir paslaugų komercializavimo skyriaus vadovė; Kauno technikos kolegijos docentė;
prof., habil. dr. (duomenys neskelbiami), Vytauto Didžiojo universiteto rektorius; Informatikos fakulteto matematikos ir statistikos katedros profesorius; Energetinio saugumo tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas;
Tiriamoji, KTK Studijų organizavimo tarnybos vadovė, lektorė;
(duomenys neskelbiami), KTK studijų programos Autotransporto elektronika studentas;
(duomenys neskelbiami), UAB „Milsa“ generalinis direktorius;
dr. (duomenys neskelbiami), KTK Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento docentė;
prof. dr. (duomenys neskelbiami), UAB “HR pulsus “direktorė;
(duomenys neskelbiami), VšĮ „Kaunas IN" direktorius;
dr. (duomenys neskelbiami), Kauno technikos kolegijos teisininkė.
2022-11-15 posėdyje KTK Taryba išrinko KTK Tarybos pirmininką ir sekretorę.
3. KTK direktoriaus rinkimai organizuojami viešo konkurso būdu. Kolegijos direktoriaus rinkimų paskelbimo, pretendentų eiti direktoriaus pareigas dokumentų pateikimo, konkurso organizavimo tvarką reglamentuoja KTK direktoriaus rinkimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTK Taryba (Aprašo 3p.). KTK Taryba skelbia atitinkamą konkursą, tvirtina ir viešai skelbia kandidatų į KTK pareigas sąrašą (Aprašo 5, 28, 30 p.). Tarybos patvirtintų kandidatų į direktoriaus pareigas susitikimui su Tarybos nariais ir Kolegijos bendruomene kviečiamas atviras Tarybos posėdis, kuriame kandidatai pristato savo planuojamą veiklos strategiją įgyvendinant Kolegijos veiklos tikslus. Tarybos nariams ir Kolegijos bendruomenei sudaroma galimybė užduoti klausimus kandidatams (Aprašo 31, 34 p.).
Direktorius renkamas slaptu balsavimu, uždarame Tarybos posėdyje. Į posėdį gali būti kviečiami kandidatai, jiems gali būti užduodami papildomi klausimai (Aprašo 35 p.). Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių (Aprašo 36 p.).
Kolegijos Taryba 2022-12-13 posėdyje nutarė skelbti KTK direktoriaus rinkimus.
KTK Taryba 2023-02-14 posėdyje patvirtino šios sudėties kandidatų į KTK direktoriaus pareigas sąrašą: (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami). Nutarta kandidatų sąrašą KTK svetainėje paskelbti iki 2023 m. vasario 17 d.; kovo 2 d. 14 val. organizuoti atvirą ir uždarą KTK Tarybos posėdį ir atvirame posėdyje numatyti iki 15 min. laiką pretendentų veiklos strategijos prisistatymui. Numatyta, kad tą pačią dieną (2023-03-02) po atviro posėdžio vyks uždaras KTK Tarybos posėdis (Žr. 2023-02-23 KTK Tarybos sekretorės el. laiškas).
2023-03-02 15.30 val. vyko uždaras KTK Tarybos posėdis dėl KTK direktoriaus rinkimų, dalyvavo visi (devyni) Tarybos nariai, įskaitant Tiriamąją. Kandidatai į šį (uždarą) Tarybos posėdį nebuvo kviečiami. Vyko slaptas Tarybos narių balsavimas, KTK direktore išrinkta ir į šias pareigas penkerių metų kadencijai nuo 2023-03-09 paskirta (duomenys neskelbiami - KTK direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui) (9 balsai „už“).
4. Komisijos turimais duomenimis, Tiriamoji Kolegijoje dirba nuo (duomenys neskelbiami); KTK direktoriaus rinkimų (Konkurso) metu ji ėjo Tarnybos vadovės pareigas. Taip pat Tiriamoji yra (ir Konkurso metu buvo) KTK Tarybos narė.
Tarnyba yra Kolegijos struktūrinis padalinys, vykdantis nuolatinių, ištęstinių ir podiplominių studijų organizavimą. Tarnybos darbuotojai veiklą vykdo pagal tarnybos kasmetinius veiklos planus, suderintus su direktoriaus pavaduotojo akademinei veiklai (2018 m. pakeitus KTK valdymo struktūrą, pasikeitė šio direktoriaus pavaduotojo pareigų pavadinimas į KTK direktoriaus pavaduotojas studijoms ir mokslui) patvirtintu padalinio veiklos planu. Tarnybos darbuotojų veiklai vadovauja Tarnybos vadovas (Tarnybos veiklos nuostatų I dalis, 3, 5 p.; II dalis, 7 p.).
Už savo veiklą Tarnyba tiesiogiai atskaitinga direktoriaus pavaduotojui akademinei veiklai (Tarnybos veiklos nuostatų V dalis, 12 p.).
Mokslo metų pabaigoje tarnybos veiklos efektyvumas vertinamas Akademinėje taryboje (Tarnybos veiklos nuostatų V dalis, 13 p.).
Tarnybos vadovo pareigybės aprašyme, su kuriuo (duomenys neskelbiami) pasirašytinai buvo supažindinta Tiriamoji, nurodyta, kad Tarnybos vadovo tiesioginis vadovas yra KTK direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai (Pareigybės aprašymo 3 p.). Tarnybos vadovas organizuoja ir koordinuoja Tarnybos veiklą, jam yra pavaldūs Tarnybos darbuotojai (Pareigybės aprašymo 12, 14 p.).
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji patvirtino, kad 2023 m. kovo 2 d. Kolegijoje vyko konkursas šios kolegijos direktoriaus pareigoms eiti (KTK direktorių renka KTK Taryba). Konkurso metu Tiriamoji ėjo KTK struktūrinio padalinio - Studijų organizavimo tarnybos vadovės pareigas bei būdama KTK Tarybos narė, dalyvavo KTK Tarybos 2023-03-02 posėdyje ir jame balsavo dėl KTK direktoriaus pareigų kandidato slaptu balsavimu. Tai, kad viena iš pretendenčių į KTK direktoriaus pareigas buvo (duomenys neskelbiami), tuo metu ėjusi KTK direktoriaus pavaduotojos studijoms ir mokslui pareigas, Tiriamosios nuomone, nekėlė jai interesų konflikto dėl šių priežasčių:
1. Dalyvavimas balsavime dėl (duomenys neskelbiami) kandidatūros nekėlė realaus interesų konflikto
Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, interesų konfliktas turi būti ne menamas, o akivaizdus ir tiesioginis. Nagrinėjamuoju atveju nėra aiškios Tiriamosios moralinės skolos ar tiesioginės naudos dėl (duomenys neskelbiami) asmens. Tiriamąją su (duomenys neskelbiami) sieja tam tikras darbinis ryšys, nes ji buvo KTK direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui, o Tiriamoji ėjo Tarnybos vadovės pareigas. Pažymėtina, kad šis ryšis sieja tik mokslo ir taikomųjų tyrimų organizavimo klausimus, bet ne visus tarnybinius, ypač materialinius klausimus, t. y. su (duomenys neskelbiami) santykiai apibūdintini kaip kolegiški mokslo organizavimo politikos srityje, o ne „pilno darbinio pavaldumo santykiai“.
Vadovaujantis Kauno technikos kolegijos tarybos rinkimų aprašo 12 p., į KTK Tarybą Tiriamoji buvusi išrinkta kaip pedagoginės veiklos srities atstovė - dėstytoja, o ne studijų organizavimo tarnybos vadovė ir Taryboje atstovaujanti dėstytojus. Ji dirba dėstytoja (duomenys neskelbiami) etato krūviu, o kaip Studijų organizavimo tarnybos vadovė - (duomenys neskelbiami) etato. Pagal Kauno technikos kolegijos direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo 19 p., kiekvienas kandidatas, neatsižvelgiant į tai, ar yra siūlomas, ar kandidatūrą siūlo pats, turi turėti ne mažiau kaip 5 jį raštu remiančius ir rinkimų teisę turinčius Kolegijos akademinės bendruomenės narius. Tarp Tiriamąją remiančių ir pasiūliusio asmens nebuvo (duomenys neskelbiami) (kandidatės į direktorius).
Nuo 2023 m. kovo 9 d. keitėsi Kolegijos valdymo struktūra, tačiau nei Tiriamosios pareigos, nei jos darbo užmokestis nesikeitė. Šiose pareigose Tiriamoji dirba nuo (duomenys neskelbiami), o (duomenys neskelbiami) savo pareigas pradėjo eiti (duomenys neskelbiami).
Todėl jokios materialinės ar moralinės naudos (nenaudos) ar kitokio privataus pobūdžio intereso asmeniškai dėl (duomenys neskelbiami) galimo išrinkimo Tiriamoji teigia negalėjusi patirti, taigi dėl jos neturėjo realaus asmeninio intereso.
2. Kolegija yra nustačiusi situacijas, kurioms esant privalu nusišalinti, tačiau nagrinėjamoji situacija Kolegijos taisyklėse nėra įvardinama kaip vengtinas interesų konfliktas, todėl negalima pripažinti asmenį pažeidus profesinę etiką, kai nėra aiškiai apibrėžtas toks pažeidimas
Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kontrolės Kauno technikos kolegijoje tvarkos apraše nėra nurodyta, kad nagrinėjama situacija būtų kvalifikuotina kaip vengtinas interesų konfliktas, todėl jei Komisija įžvelgtų, kad dera tobulinti tvarką ar gaires, tuomet pirmiausia reiktų papildyti teisinę bazę Kolegijoje, o ne nustatyti pažeidimą, nes nėra pažeidimo be aiškaus įstatymo (nullum crimen, nulla poena sine lege). Tai taip pat patvirtina ir teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai, kurie laiduoja, kad niekas neturėtų būti laikomas padaręs teisės pažeidimą, kuomet nėra aiškių taisyklių, apibrėžiančių pažeidimo turinį.
Principo nullum crimen, nulla poena sine lege svarba akcentuojama ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pažeidimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme; ši sąlyga įvykdoma, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus teismų atlikto išaiškinimo gali žinoti, už kokius veiksmus ar neveikimą kyla atsakomybė. Todėl negalima laikyti pažeidimu tokios situacijos, kuri nėra aiškiai apibrėžta nei Įstatyme, nei Kolegijos vidaus dokumentuose.
3. Aukštosios mokyklos valdymo organų rinkimai yra mokslo bendruomenės politikos įgyvendinimas, todėl negali būti draudimo palaikyti bendruomenės narį dėl bendro akademinės politikos požiūrio
Pažymėtina, kad situacijose dėl kandidatavimo į politinio pasitikėjimo pozicijas yra laikomasi požiūrio, kad palaikymas bendrapartiečio tokiuose rinkimuose nėra privataus intereso protegavimas. Taigi, jei leistina rinkti į savivaldos tarybą kolegas politikus, tai tuo labiau leistina palaikyti kolegas renkant į akademinę mokslo politinę bendruomenę - aukštosios mokyklos tarybą ar direktorius. Pavyzdžiui, LVAT yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta išimčių, vadovaujantis kuriomis savivaldybės tarybos nario teisė dalyvauti renkant galėtų būti ribojama, o rinkimai ir atleidimas iš pareigų yra politikos formavimo procesas savivaldybėje ir pareigų vykdymas. Interesų konflikto principai netaikytini politikos formavimo procesui bei jo sudedamosioms dalims. Todėl, jei savivaldybės tarybos nario dalyvavimas savo paties ar kito savivaldybės tarybos nariui artimo asmens skyrimo į savivaldybės tarybos funkcionavimą užtikrinančias struktūras ar postus procese nėra laikytinas interesų konfliktu, tai neturėtų būti laikoma ir nagrinėjamoje (Tiriamosios) situacijoje. Politinės valdžios siekis nėra interesų konflikto sritis - akademinės bendruomenės valdymo organai savo ruožtu yra šios mokslo bendruomenės politikos įgyvendinimo subjektai ir rinkimai į valdymo organus yra bendruomenės narių dalyvavimas akademinėje politikoje, taigi nepatenka į interesų konfliktų reguliuojamą sritį. Lygiai kaip savivaldybės tarybos nario buvimas atitinkamos partijos skyriaus pirmininko pavaduotoju savaime nesuponuoja jo moralinio įsipareigojimo balsuojant dėl savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su tos partijos skyriaus pirmininku, lygiai taip pat ir buvimas susijus su (duomenys neskelbiami) dalykiniais santykiais nesukuria Tiriamajai moralinio įsipareigojimo (asmeninio intereso) balsuojant KTK direktoriaus rinkimuose.
Dalyvaujant direktoriaus politiniuose rinkimuose pirmiausia yra prioritetiškai atstovaujami akademinės bendruomenės suinteresuotų grupių interesai, todėl priklausymas vienai iš grupių (t. y. Kolegijos bendruomenei) nelaikytinas asmeniniu interesu.
4. Tiriamosios ir (duomenys neskelbiami) santykius dera kvalifikuoti kaip kolegiškus, nes darbiniai santykiai yra daugiafunkciniai, ji nebuvo išimtinai pavaldi (duomenys neskelbiami)
Negalima laikyti, kad šioje situacijoje yra visapusiškas pavaldumas, nes (duomenys neskelbiami) neturi įtakos visos veiklos Kolegijoje vertinimui bei neturi įtakos materialiniam elementui nustatyti, nes nuo jos sprendimų nepriklauso darbo užmokestis, kuris nustatomas kolegijos lygmeniu. Darbo užmokestis Kolegijoje nustatomas pagal Darbo apmokėjimo sistemą, kurią tvirtina Taryba. Taigi, Tiriamosios nuomone, negalima laikyti, kad ji buvo tiesiogiai pavaldi (tikrąja šio žodžio prasme) (duomenys neskelbiami), kaip Kolegijos direktoriaus pavaduotojai studijoms ir mokslui. Todėl santykiai kvalifikuotini kaip kolegiški.
LVAT yra išaiškinęs, kad asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Įstatymo vykdymas taptų neįmanomas. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą.
5. Jei būtų nusišalinama vien tik dėl darbinių ryšių, tuomet ta pačia logika remiantis visi KTK darbuotojai turėtų nusišalinti perrenkant direktorių, t. y. taip taikant interesų konflikto taisyklę susidarytų ad absurdum situacija, kuri vestų į visų narių nusišalinimą
Tiriamoji į KTK Tarybą išrinkta akademinės bendruomenės, todėl privalanti įgyvendinti akademinės mokslo bendruomenės politikos idėjas. Jei reiktų nusišalinti sprendžiant rinkimų klausimus, tuomet faktiškai didelė Tarybos narių dalis negalėtų dalyvauti balsavime ir Taryba prarastų proporcingą suinteresuotų grupių atstovavimą - įvyktų grupių interesų disbalansas. Tikėtinos situacijos kuomet faktiškai visi Kolegijos darbuotojai - Tarybos nariai turėtų nusišalinti, pavyzdžiui, kai rinkimuose į direktoriaus pareigas kandidatuotų esamas KTK direktorius. Jei taip būtų suprantamos interesų konflikto taisyklės, susidarytų ad absurdum situacijos, Tarybos veikla būtų paralyžiuota, o svarbius klausimus didele dalimi spręstų studentų atstovai.
Tiriamoji atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamuoju atveju vyko rinkimai, o ne asmens veiklos vertinimas, t. y. buvo įgyvendinama akademinės bendruomenės politikos preferencijos ir įvairių suinteresuotų grupių, dalyvaujančių akademiniame gyvenime, interesų subalansavimas, todėl Tiriamosios nusišalinimas būtų atnešęs daugiau žalos, nei naudos ir būtų netinkamas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Tiriamoji prašo pripažinti, kad jos veiksmuose nebuvo interesų konflikto ir Įstatymo nuostatų ji nepažeidė.
Komisijos 2023 m. birželio 21 d. posėdyje Tiriamoji pakartojo esminius savo raštu teiktus paaiškinimus.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
1. Įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir kitiems Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims (visi kartu jie vadinami deklaruojančiais asmenimis).
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktu, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, taigi, Įstatymas jiems (taip pat KTK – valstybinės aukštosios mokyklos, turinčios viešosios įstaigos teisinę formą - struktūrinio padalinio (Tarnybos) vadovei - Tiriamajai) taikomas tiesiogiai ir visos apimties.
Įstatymas (nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio įstatymo 11 bei 13 straipsniai) Tiriamajai, kaip KTK valdymo organo - KTK Tarybos narei, taip pat taikomas ir vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktu, pagal kurį deklaruojančių asmenų kategorijai yra priskiriami aukštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų nariai.
2. Įstatymu yra siekiama sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Šių tikslų įgyvendinimui užtikrinti Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos deklaruojančių asmenų bendrosios pareigos.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad deklaruojantis asmuo privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Deklaruojantis asmuo apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
4. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Konkurso (KTK direktoriaus rinkimų) metu Tiriamoji buvo KTK kolegialaus valdymo organo - KTK Tarybos, rinkusios direktorių, narė bei KTK struktūrinio padalinio - Tarnybos vadovė. Į Tarybą ji išrinkta kaip KTK darbuotoja, ją remiančių asmenų sąraše nurodyta, kad remiama kandidatė į KTK Tarybą: KTK Tarnybos vadovė, l.e.p. dekanė, lektorė - Tiriamoji, atstovaujamų interesų sritis – pedagoginė veikla; viešai KTK Akademinės Tarybos paskelbtoje Tarybos sudėtyje nurodyta, kad viena Kolegijos Tarybos narių yra Tiriamoji – KTK Tarnybos vadovė, lektorė.
Vadovaujantis Tarnybos vadovo pareigybės aprašymu (Aprašymo 3 p.), su kuriuo Tiriamoji pasirašytinai susipažindinta (duomenys neskelbiami), Tarnybos vadovo tiesioginis vadovas yra KTK direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai (kaip minėta, 2018 m. pasikeitus Kolegijos valdymo struktūrai šių pareigų pavadinimas – KTK direktoriaus pavaduotojas mokslui ir studijoms), taigi Konkurso metu Tiriamoji buvo tiesiogiai pavaldi KTK direktoriaus pavaduotojai mokslui ir studijoms (duomenys neskelbiami)).
Tarnybos vadovas vadovauja Tarnybai, kuri už savo veiklą tiesiogiai atskaitinga direktoriaus pavaduotojui akademinei veiklai (Tarnybos veiklos nuostatų V dalis, 12 p.).
Taigi, nors Tiriamoji neigia jos tiesioginio pavaldumo (duomenys neskelbiami) santykius bei asmeninio suinteresuotumo (privataus intereso dėl (duomenys neskelbiami)) buvimą, pirmiau išdėstytos aplinkybės (nuostatos dėl Tarnybos vadovo atsakomybės ir Tarnybos tiesioginės atskaitomybės) suponuoja buvus Tiriamosios Tarnybos vadovės tiesioginio pavaldumo santykiui KTK direktoriaus pavaduotojai studijoms ir mokslui (duomenys neskelbiami). Todėl nesutiktina su Tiriamosios argumentu, esą ji Komisijos nagrinėjamuoju atveju neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo dėl (duomenys neskelbiami). Komisijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina realią tikimybę atsirasti neturtiniam Tiriamosios suinteresuotumui (duomenys neskelbiami) atžvilgiu, dėl kurio Tiriamoji negalėjo išlikti objektyvi ir nešališką (sprendžiant su jos skyrimu į KTK direktoriaus pareigas susijusius klausimus).
Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad vadovaujantis Kolegijos Darbuotojų veiklos vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) išdėstytais principais (visų Kolegijos darbuotojų, išskyrus kviestinius dėstytojus, veikla kasmet yra vertinama; darbuotojų veiklos vertinimas vyksta „iš viršaus į apačią“; nustatyti 4 veiklos vertinimo lygiai: KTK direktoriaus pavaduotojai – skyrių/departamentų vadovai – specialistai – aptarnaujantis personalas; veiklos vertinimo rezultatai naudojami (gali būti naudojami, esant Metodikoje nustatytoms sąlygoms) nustatant atskiro KTK darbuotojo kintamojo atlyginimo dydį), spręstina, kad pagal tuo metu (renkant KTK direktorių) galiojusią valdymo struktūrą atlikti kasmetinį Tarnybos vadovės Tiriamosios veiklos vertinimą buvo kompetentinga būtent KTK direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui (duomenys neskelbiami), o veiklos vertinimo rezultatai yra rodiklis, kuriuo remiantis gali būti sprendžiamas klausimas dėl KTK darbuotojo kintamojo atlygio dalies dydžio pakeitimo, kas leidžia įžvelgti tikimybę atsirasti ir asmeniniam turtiniam Tiriamosios suinteresuotumui (duomenys neskelbiami) atžvilgiu. Tokios Komisijos išvados darytinos atsižvelgus į šį reglamentavimą:
Metodikoje, patvirtintoje KTK direktoriaus 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr.V1-165 (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija) nustatyta, kad veiklos vertinime dalyvauja visi KTK darbuotojai, išskyrus kviestinius dėstytojus. Darbuotojai, dirbantys keliose pareigybėse, ir užimantys vadovaujančias pareigas, vertinami tik kaip vadovai (Metodikos 1 skyrius, 6 psl.).
Veiklos vertinimo procedūros vykdymo principai (Metodikos 2 skyrius, 6 psl.):
- Darbuotojų veiklos vertinimas atliekamas kartą per metus ir vykdomas akademinių metų pabaigoje. Veiklos vertinimas vyksta „iš viršaus į apačią“;
- Pagrindinis darbuotojų veiklos vertinimo instrumentas - kasmetinis Vadovo ir Darbuotojo pokalbis, kurio metu aptariami praėjusio laikotarpio veiklos vertinimo rezultatai ir suderinami ateinančių metų tikslai;
- Veiklos vertinimo rezultatai apibendrinami veiklos vertinimo anketoje, kuri susideda iš penkių dalių: I. Praėjusio laikotarpio tikslų pasiekimo vertinimo; II. Bendrųjų kompetencijų vertinimo; III. Vadovavimo kompetencijų vertinimo (tik dirbantiems vadovaujantį darbą); IV. ateinančio laikotarpio tikslų suderinimas; V. Darbuotojo pageidavimai ir vadovo rekomendacijos;
- Vadovai viso veiklos vertinimo periodo metu stebi ir koordinuoja pavaldžių darbuotojų veiklą.
Veiklos vertinimo eiga susideda iš 4 pagrindinių etapų, kuriuose dalyvauja įvairūs suinteresuoti asmenys. Pradiniame etape vadovai formuluoja tikslus pavaldiems darbuotojams; darbuotojus vertina jų tiesioginiai vadovai, taip pat darbuotojai atlieka savo veiklos savianalizę.
Veiklos vertinimas vyksta „iš viršaus į apačią“. Išskiriami 4 veiklos vertinimo lygiai: KTK direktoriaus pavaduotojai – skyrių/departamentų vadovai – specialistai – aptarnaujantis personalas (vertinimo schema, Metodikos 8 psl.).
Darbuotojų veiklos vertinimas yra kertinis procesas, padedantis susieti organizacijos strategiją su kiekvieno darbuotojo tikslais ir indėliu, ją įgyvendinant. Antra vertus, veiklos vertinimo rezultatai panaudojami darbuotojų kintamos atlygio dalies nustatymui ir veiklos tobulinimui (2 lentelės patikslinimas, Metodikos 9 psl.).
Darbuotojo bendrųjų kompetencijų vertinimo tvarka ir rezultatai (galimi suteikti balai) aprašyti Metodikos 3.4.1 skyriuje (Metodikos 14 psl.). Vadovavimo kompetencijų vertinimo tvarka nustatyta Metodikos 3.4.2 skyriuje. Antai, vadovavimo kompetencijų vertinimas parodo, kaip tiesioginis vadovas vertina žemesnės grandies vadovo darbą, užtikrinant efektyvią padalinio veiklą. Tiesioginis vadovas įvertina darbuotojo, dirbančio vadovaujantį darbą vadovavimo kompetencijas, užpildydamas Veiklos vertinimo formos II dalį „Vadovavimo kompetencijos vertinimas“ (vertinama balais nuo 1 iki 5).
Kompetencijų vertinimo rezultatai, be kita ko, panaudojami kintamos darbo užmokesčio dalies nustatymui (Personalo specialistė nustato darbuotojų kintamąsias atlygio dalis pagal jai perduotus vertinimo rezultatus, atsižvelgdama į įvertinimo balus ir atitinkamą procentinę išraišką) (lentelė, Metodikos 7 psl.; lentelė, Metodikos 4.1 skyrius, 16 psl.).
5. Kaip minėta, Komisijos vertinimu, Tiriamoji (dėl jos, kaip Tarnybos vadovės tiesioginio pavaldumo KTK direktoriaus pavaduotojai mokslui ir studijoms (duomenys neskelbiami)) turėjo tiek turtinį, tiek neturtinį asmeninį suinteresuotumą (privatų interesą) (duomenys neskelbiami) atžvilgiu, dėl kurio negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka. Komisija sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, Tiriamoji neturėjo dalyvauti (nei kaip Tarnybos vadovė, nei kaip Tarybos narė) sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbiami) tarnybos (darbo) Kolegijoje eigos (nes tai kelia pagrįstų abejonių dėl Tiriamosios nešališkumo), tačiau kaip KTK Tarybos narė dalyvavo KTK Tarybos 2023-03-02 posėdyje renkant KTK direktorių, nenusišalino ir balsavo dėl (duomenys neskelbiami) skyrimo į KTK direktoriaus pareigas. Nagrinėjamoji situacija atitinka Įstatyme įtvirtinta interesų konflikto definiciją, todėl darytina išvada, kad Tiriamoji nevengė interesų konflikto, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl atitinkamo interesų konflikto buvimo (nenusišalino) ir savo veiksmu (balsuodama dėl (duomenys neskelbiami), su kuria buvo susijusi tiesioginio pavaldumo santykiais, skyrimo KTK direktore) pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
6. Tiriamoji Komisijai paaiškino, kad Kolegijos vidiniai teisės aktai aiškiai neįvardino nagrinėjamos situacijos kaip vengtino interesų konflikto, todėl jai negali būti konstatuojamas Įstatymo nuostatų pažeidimas. Komisijos nuomone, šis Tiriamosios argumentas neturi teisinės reikšmės vertinant jos elgesį Įstatymo nuostatų kontekste, nes Įstatymo nuostatos Tiriamajai taikytinos (ir atitinkamos pareigos jai galioja) tiek kaip Tarnybos vadovei (valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui), tiek kaip KTK kolegialaus valdymo organo narei (deklaruojančiam asmeniui, kurio pareigos numatytos Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punkte). Įstatymas pagal teisinę hierarchiją yra aukštesnės teisinės galios už vidinius KTK teisės aktus, reglamentuojančius privačių interesų derinimo klausimus. Įstatymo nuostatų nežinojimas (ar nesupratimas) neatleidžia nuo atsakomybės ir pareigos laikytis jame nustatytų reikalavimų.
Komisijos vertinimu, sužinojusi apie tai, kad viena iš kandidačių, pretenduojančiu į KTK direktoriaus pareigas yra (duomenys neskelbiami), kuriai ji yra tiesiogiai pavaldi, kaip Tarnybos vadovė ir kurios kandidatūrą jai, kaip Tarybos narei, teks vertinti, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalėjo informuoti apie kylantį interesų konfliktą KTK Tarybos pirmininką ir (ar) KTK direktoriaus rinkimų procedūroje dalyvaujančius KTK Tarybos narius bei nusišalinti nuo tolesnių veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbiami) kandidatūros vertinimu.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, deklaruojančio asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, asmuo gali būti įpareigotas toliau dalyvauti procedūrose, nuo kurių jis pareiškė nusišalinimą, tačiau nusišalinimo pareiga (procedūra) privalo būti įgyvendinta visais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos administracinių teismų formuojama teismų praktika.
7. Tiriamoji atkreipė Komisijos dėmesį, kad Įstatymo nuostatos negali būti taikomos pernelyg plačiai, nes gali susidaryti ad absurdum situacija, kai joks Kolegijos darbuotojas negalėtų balsuoti dėl kandidato (esamo KTK direktoriaus) į direktoriaus pareigas (eiti šias pareigas antrą kadenciją). Tačiau šis argumentas taip pat neturi reikšmės teisiniam Tiriamosios elgesio vertinimui (Įstatymų nuostatų kontekste), nes, kaip jau buvo minėta, tokia situacija galėtų būti išspręsta Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kai asmens (asmenų) pareikštas nusišalinimas (nuo sprendimų dėl esamo KTK direktoriaus kandidatavimo į šias pareigas antrai kadencijai), atsižvelgiant į Komisijos nustatytus kriterijus, galėtų būti nepriimtas.
8. Tiriamosios nuomone, KTK direktoriaus rinkimo procedūros vertintinos taip pat, kaip ir Lietuvos savivaldybių tarybų vidaus politikos formavimo procedūros, Komisija turėtų vadovautis teismų praktika, pagal kurią interesų konfliktu nelaikomos situacijos, kai savivaldybių tarybų nariai balsuoja dėl savęs pačių ar kitų tarybos narių, politinių partijų kolegijų, partijų pirmininkų skyrimo į tam tikras pareigas atitinkamoje savivaldybėje. Tačiau Komisija nesutinka su tokia Tiriamosios pozicija, argumentus dėl jos asmeninio suinteresuotumo ir jai (Tiriamajai) kilusio interesų konflikto Komisija jau išdėstė ir pateikė teisinį pagrindimą.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinęs faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į jos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012 ir kt.). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022).
Tiriamosios minima teismų praktika suformuota ir taikytina išimtinai atvejams, susijusiems su kitu - specialiuoju teisės aktu (Vietos savivaldos įstatymu), kito pobūdžio santykiais (vietos savivaldybėse vykdomomis vietos savivaldos politikos formavimo procedūromis), kitokiais subjektais (valstybės politikais). Taigi nesutampa Komisijos nagrinėjamo atvejo (tyrimo dėl Tiriamosios elgesio) ir teismų vertintų, Tiriamosios minimų, atvejų (dėl Lietuvos savivaldybių tarybų narių) turinys, jų ratio decidendi skiriasi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo remtis minėtose bylose suformuluotomis taisyklėmis.
9. Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Komisija, priėmusi vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali pateikti asmeniui rekomendaciją ar nurodymą. Priėmusi sprendimą, kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, Komisija institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pažeidusiu teisės aktų nuostatas pripažintas įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai pateikia vieną iš šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų siūlymų.
Įvertinus Komisijos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, KTK direktoriui siūlytina imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad Kolegijos vidiniuose teisės aktuose būtų nustatyta (detalizuota) tvarka, įpareigojanti KTK kolegialaus valdymo organų narius nusišalinti nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu jas einant jiems kyla (gali kilti) interesų konfliktas dėl kitų Kolegijoje einamų pareigų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtoji, būdama Kauno technikos kolegijos Tarybos narė bei šios kolegijos Studijų organizavimo tarnybos vadovė, dalyvaudama Kolegijos Tarybos 2023 m. kovo 2 d. posėdyje, jame vertindama Kolegijos direktoriaus pavaduotojos mokslui ir studijoms, kuriai Tirtoji buvo tiesiogiai pavaldi, kandidatūrą ir balsuodama dėl jos paskyrimo į Kolegijos direktoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje bei nenusišalindama nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Kauno technikos kolegijos direktoriui imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad Kolegijos vidiniuose teisės aktuose būtų nustatyta (detalizuota) tvarka, įpareigojanti Kolegijos kolegialaus valdymo organų narius nusišalinti nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu jas einant jiems kyla (gali kilti) interesų konfliktas dėl kitų jų einamų pareigų Kolegijoje.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai ir Kauno technikos kolegijos direktoriui.
4. Apie priimtą Komisijos sprendimą informuoti pareiškėją bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė
