V. J. pagal BK 228 str., 300 str., 264 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2159/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21406-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3;

2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Arūno Budrio (kolegijos pirmininko) ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. J. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės verstis profesine gydytojo praktika atėmimo – paskyrimo ir bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (be užstato ar su 2000–3000 Eur užstatu), laiduotoju paskiriant J. J., laidavimo terminą nustatant vieneriems ar dvejiems metams; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis iki 100 MGL (5000 Eur) ar didesnis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išsamiai neištyrė ir tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimą. Teismų išvados dėl BK 40 straipsnio taikymo nepakankamai motyvuotos.

Pasak kasatoriaus, priešingai negu nustatė teismai, yra visos sąlygos taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. iš karto pripažino savo kaltę ir nurodė besigailintis, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, t. y. davė parodymus apie įvykį, pateikė visa, kas reikalinga tyrimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, kad V. J. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (savo kaltę) ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslingumą, atsižvelgiant į jo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, rodo ir tai, kad labai daug žmonių jam, kaip gydytojui, yra išreiškę pasitikėjimą. Tačiau teismai nepagristai suabsoliutino tik kasatoriaus brandą ir amžių, kai pagal teismų praktiką, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, turi būti visapusiškai vertinamos visos aplinkybės.

Kasatorius nesutinka su teismų pozicija, kad J. J. negali būti tinkama laiduotoja. Laidavimo klausimas tirtas paviršutiniškai, atsietai nuo laiduotojos galimybių įgyvendinti tai, kas išdėstyta prašyme dėl laidavimo. Pažeidžiant teismų praktiką, konkrečiai netirta, kokią teigiamą įtaką ir auklėjamąjį poveikį J. J. gali daryti V. J., neanalizuota, kaip sutuoktinė vertina V. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir neatskleistos jos asmeninės savybės (tik paviršutiniškai užsiminta). Formaliai įvertintos aplinkybės, susijusios su V. J. ir jo galimos laiduotojos ilgalaikiais santuokiniais santykiais. V. J. ir jo sutuoktinė yra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, juos sieja glaudūs santykiai. Be to, J. J. materialiniu požiūriu yra savarankiška nepriklausoma asmenybė, gali sau leisti prieštarauti V. J. priimtiems sprendimams, sustabdyti V. J. neteisėtą elgesį, daryti jam teigiamą įtaką. J. J. apklausa atlikta formaliai.

Kasatoriaus nuomone, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir paskiriant jam per griežtą, bausmės tikslų ir paskirties neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – teisės verstis profesine gydytojo praktika atėmimą. Tai neatitinka baudžiamojo įstatymo taikymo principų ir V. J. charakteristikos. V. J. bendrosios praktikos gydytoju dirba nuo 2006 metų ir per tą laiką nėra turėjęs jokių nuobaudų; sėkmingai dirbdamas, daug naudos davė valstybės sveikatos sistemai. Tai įrodo, kad profesinės etikos ir teisės normos jam buvo ir yra vidinės, o ne išorinės kontrolės nulemta vertybė. V. J. dėl veikos, kurią padarė netyčia, labai gailisi. Šių aplinkybių teismai nevertino arba vertino V. J. nenaudai. Reikšminga ir tai, kad, nors V. J. išrašė daug receptų, juos paėmė vos keli asmenys. Bylos įrodymai patvirtina, kad receptai buvo skirti padėti tik keliems problemų turintiems žmonėms. Teismai, pasisakydami apie nusikalstamos veikos mastą ir pasekmes, šių aplinkybių nepagrįstai nevertino, tik konstatavo faktus. Kasatorius pažymi, kad jam yra svarbu tęsti šeimos gydytojo praktiką ir toliau tarnauti savo bendruomenei. Jis yra savo profesijai atsidavęs, empatiškas gydytojas, pelnęs aukštą pacientų ir kolegų pasitikėjimą. Jau vien dėl šio proceso V. J. padarė išvadas, kurios būtinos, kad jo gydytojo praktikoje tai nebepasikartotų. Todėl labiau pagrįsta ir teisinga poveikio priemonė būtų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis V. J. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria šis nuosprendis paliktas galioti, dėl, jo nuomone, netinkamai išspręsto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo ir per griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti gydytojo darbą (verstis gydytojo praktika) atėmimo – paskyrimo. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasatorius nepateikia teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio, 681 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir esminių BPK pažeidimų padarymo, tik dėsto subjektyvų sau palankų ginčijamiems klausimams spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių bei situacijos vertinimą, kuris, jo nuomone, pagrindžia teismų padarytas teisės taikymo klaidas. Toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis