E. B. pagal BK 140 str. 2 d., 145 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-122-788/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42525-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.5.4.2; 2.1.7.5; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (pranešėjo), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintajam E. B., jo gynėjui Aloyzui Kruopiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, ir, subendrinus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos / rajono ribų, uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja D. B., jis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo išteisintas, bet pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 9 d. apie 21.30 val., nukentėjusiajai D. B. grįžus automobiliu „Renault Capture Ci“ į bendro buto namo kiemą Jurbarko r. sav., E. B. (kartu su nukentėjusiąja gyvenantis jos buvęs sutuoktinis) savo automobiliu „Volkswagen Touran“ (valst. numeris nenustatytas) privažiavo prie nukentėjusiosios automobilio, po to priėjo prie jos transporto priemonės, atidarė dureles, atėmė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, buto, transporto priemonės raktus, liepė persėsti į jo automobilį, to nepadarius, sugriebė rankomis už D. B. kūno ir prievarta, prieš jos valią, ištempė iš transporto priemonės vidaus ir įsodino į savo automobilį. Užrakinęs dureles, kad nukentėjusioji negalėtų išlipti, E. B. nusivežė ją į Jurbarko r. sav. esančią garažo masyvų teritoriją, ten laikotarpiu nuo apie 21.30 val. iki apie 23 val. prievarta, prieš nukentėjusiosios valią, jai priešinantis ir atsisakius išlipti, rodė jai peilį, sakydamas, kad gali ją papjauti, po to, sugriebęs rankomis už jos drabužių ir kūno, tempė iš automobilio vidaus su rankoje laikomu peiliu grasindamas papjauti. Nukentėjusiąją prievarta nuvedęs į garažo vidų, užrakino duris, ją prievarta nurengė nuogai, greta jos padėjo virvę, ją rodė ir šaukė bei grasino pakarti, sudeginti ir urną nusiųsti jos motinai, taip pat tempė ją už plaukų. Po kiek laiko, leidęs nukentėjusiajai apsirengti, abiem išėjus iš garažo į lauką, liepė jai sėsti į automobilį, tačiau, nukentėjusiajai nesutikus ir ketinant pabėgti, įspyrė jai į koją, o šiai pargriuvus ant žemės, įtempė ją į automobilį prievarta prieš jos valią ir parvežė ją į bendrus namus Jurbarko r. sav. D. B. bandant pabėgti iš buto, kieme ją pasivijo, suėmė už drabužių, kūno (pečių), užlaužė rankas ir parvedė atgal namo į butą. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. E. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo išteisintas, bet pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad pažeisdamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42525-24 jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, t. y. nesilankyti (duomenys neskelbtini), Jurbarkų sen., Jurbarko r., jokiais būdais ir priemonėmis nebendrauti su nukentėjusiąja D. B., gyventi skyrium ar nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti jos gyvenamojoje ir kitose jos lankymosi vietose, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. sistemingai naudojo psichinę prievartą prieš D. B., ši dėl to patyrė nuolatinį stebėjimo pojūtį, įtampą, nesaugumo jausmą, stresą, baimę ir kitus neigiamus pojūčius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką gali būti įvykdytas. E. B. buvo inkriminuoti šie veiksmai:

- iki 2024 m. gruodžio 11 d. skambino ir siuntė telefonu nukentėjusiajai D. B. SMS žinutes į jos telefono numerį su įvairaus pobūdžio tekstais iš „Tik Tok“, kitų platformų (apie tarpusavio santykius, meilę, jų šeimos bendras fotonuotraukas, filmuotą medžiagą, pan.);

- laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 8 d. važinėjo paskui ją, einančią ir važiuojančią savo automobiliu „Renault Capture Ci“, tose vietose, kur ji būdavo ir lankydavosi (kaltinamajam inkriminuoti 6 tokie atvejai);

- 2024 m. lapkričio 8 d. apie 15 val. sugadino namo, kuriame gyveno nukentėjusioji, balkono duris;

- 2024 m. lapkričio 16 d. apie 15.30 val. Jurbarko karjere, priėjęs prie besimaudančios D. B., pagriebė jos telefoną, esantį ant kranto, ir ištrynė jos filmuotą medžiagą, pasišalino tik nukentėjusiajai pradėjus šaukti;

- 2024 m. lapkričio 22 d. apie 16.47 val. Jurbarke esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje bandė patekti į D. B. vairuojamo automobilio vidų, atidarydamas keleivio dureles, tačiau to padaryti nepavyko, nes durys buvo užrakintos;

- laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 30 d. 15.12 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d. 8.50 val. iš D. B. automobilio „Renault Scenic“, stovinčio prie jos gyvenamojo namo, paėmė automobilio akumuliatorių „Exide“;

- 2024 m. gruodžio 2 d. nakties metu, apie 3.07 val., beldė į nukentėjusiosios buto Jurbarko r. sav. langų stiklus, klibino (judino) buto durų rankeną;

- 2024 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. savo vairuojamu automobiliu persekiojo – pralenkė (galbūt už Rotulių, maždaug 3 kilometrai nuo Jurbarko) D. B. vairuojamą automobilį „Renault Capture Ci“, jai važiuojant iš Jurbarko į Kauną, ir grįžęs tą patį vakarą, apie 17.58 val., nukirpo (pažeidė) elektros laidus nukentėjusiosios bute;

- laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. (fiksuoti pranešimai 2024 m. lapkričio 3 d. apie 23.26 val., 2024 m. lapkričio 4 d. apie 18.20 val., 2024 m. gruodžio 7 d. apie 18.38 val.) lankėsi nukentėjusiosios bute, judino durų rankeną, skambino į buto duris, padėdavo šeimos nuotraukas arba pakeisdavo jų vietas, ant lovos padėjo peilį, išmetė dukters nukentėjusiajai dovanotas gėles su visa vaza, nuo orkaitės atjungė elektrą, gamtines dujas, užsuko šildymo sistemą, sugadino tualeto vandens bakelį, kad nuolatos bėgtų vanduo, į durų spyną įdėjo kažkokį daiktą, kad durys iš vidaus neužsirakintų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo E. B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį, ir konstatavo, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas netinkamai įvertinus įrodymus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmių ir neabejotinų išvadų dėl jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nepašalintos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja V. Sakalauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, todėl E. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį.

4.2. Dėl fizinio smurto panaudojimo ir grasinimų nužudyti ar sutrikdyti sveikatą visi teisme ištirti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra. Nors kviesdami pagalbą ir bendraudami su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais E. B., E. B. (nukentėjusiosios vaikai) ir D. B. negalėjo detaliai paaiškinti, kas nutiko, koks smurtas buvo naudojamas, tačiau to padaryti ir neprivalėjo. Bendrojo pagalbos centro pagrindinės funkcijos yra atsakyti į pagalbos skambučius numeriu 112, priimti ir įvertinti skubius pagalbos prašymus bei nukreipti juos atitinkamoms tarnyboms (policijai, gelbėtojams, greitajai medicinos pagalbai). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino tai, kodėl skambinant Bendrajam pagalbos centrui nebuvo nurodyta ir paaiškinta, kas ir kokiomis aplinkybėmis nutiko. Tiek nukentėjusioji, tiek nepilnametis E. B. negalėjo išsamiai nurodyti visų aplinkybių, nes buvo išsigandę, susijaudinę, verkė, bijojo, be to, kaip parodė E. B., brolis rašė, kad jis negali įsileisti į namus atvykusių pareigūnų, atsiliepti į jų skambučius, nes prieš duris stovi tėvas (išteisintasis) ir neleidžia išeiti iš kambario.

4.3. Atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlikta išsami nukentėjusiosios apklausa, teismas vertino tik dalį nukentėjusiosios parodymų, o ne jų visumą, negretino ir nelygino jų su kitais įrodymais ir viso proceso metu ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai dėl to nepasisakė. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, aplinka, kurioje buvo bendraujama su nukentėjusiąja, nebuvo saugi, buvo bendraujama toje pačioje aplinkoje, kurioje buvo atlikti nusikalstami veiksmai, E. B. esant šalia. Tiek nukentėjusioji, tiek nepilnametis sūnus E. B. nesijautė saugūs, tokias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. Urbštas, T. Žilionis, K. Charisovienė, P. Kuodys; tokios pat aplinkybės buvo užfiksuotos ir jų tarnybiniuose pranešimuose, pareigūnų vaizdo stebėjimo kamerų, tvirtinamų prie drabužių, (angl. body camera; toliau – kamera) įrašuose.

4.4. Priešingai nei konstatuota apeliacinės instancijos teismo, nukentėjusioji D. B. atvykusiems pareigūnams nurodė esmines konflikto aplinkybes ir E. B. smurtinius, grasinančius veiksmus, prašė pareigūnų išvykti tik dėl to, jog bijojo E. B., buvo išsigandusi. Dėl tokios savo emocinės būklės, kuri kilo dėl E. B. veiksmų, tuo metu ji negalėjo išsamiai papasakoti ir nurodyti visų E. B. atliktų nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad net praėjus dvidešimt dienų po įvykio nukentėjusioji, kreipdamasi su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, vėliau – apklausta, davė išsamius parodymus apie E. B. atliktus nusikalstamus veiksmus, šie jos parodymai nekito ir viso tolesnio proceso metu. Vien tai, kad iš karto gavus pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, galimą smurtą artimoje aplinkoje nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. B. nepripažinta nukentėjusiąja, neatlikta išsami jos apklausa, nepaskirtas specialisto tyrimas dėl galimo sužalojimo, neapžiūrėta įvykio vieta, neieškota daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nedaro nukentėjusiosios parodymų nepatikimų ir nusikalstamos veikos padarymo fakto neneigia. Niekuo nepagrįsti, jokiais bylos duomenimis nepatvirtinti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad didesnio D. B. jautrumo kilmė gali būti įvairi, nes tokių duomenų byloje nėra, kaip ir teiginiai, kad E. B. anksčiau tą pačią dieną buvo užsipuolęs vyrą, su kuriuo D. B. buvo susitikusi, ir galimai ši aplinkybė galėjo turėti įtakos D. B. jautrumui. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, jog tai, kad tik po dvidešimties dienų nukentėjusioji kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, sutrukdė objektyviai ir laiku nustatyti galimai reikšmingas byloje aplinkybes, nes nukentėjusioji policijos pareigūnus kvietė jau iš karto po įvykio; priešingai, būtent policijos pareigūnų, o ne nukentėjusiosios veiksmai sutrukdė objektyviai nustatyti galimai reikšmingas byloje aplinkybes.

4.5. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. kaltinamas tuo, jog nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, o fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji juto fizinį skausmą, o tokių duomenų pakanka net ir nesant specialisto išvados dėl nukentėjusiajai užfiksuotų sužalojimų. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos yra visiškai neinformatyvios, nes šie duomenys gauti neuždraustu būdu, jie patvirtina E. B. nusikalstamą veikimą.

4.6. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas E. B. išteisinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė tik išteisinamojo parodymais, juos laikydamas patikimais, konstatuodamas, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti jo paaiškinimais apie atsitiktinį tokių susidūrimų pobūdį. Teismas vertino tik dalį nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, o ne jų visumą, negretino ir nelygino jų su kitais įrodymais ir viso proceso metu ištirtų įrodymų visuma, o tik gretino ir lygino su jų dalimi, motyvuotai dėl to nepasisakė. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti E. B.. Duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji jautė nuolatinę baimę, nesijautė saugi dėl nuolatinių ir sistemingų E. B. veiksmų prieš ją, sistemingo persekiojimo, bauginimo naudojant psichinę prievartą. Todėl įvertinus surinktus duomenis darytina pagrįsta išvada, kad dėl tokių E. B. veiksmų nukentėjusioji susidūrimus su E. B. pagrįstai vertina kaip bauginimą, jos manymas pagrįstas objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog ji iš tikrųjų buvo bauginama ir turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, sveikatos, turto, o E. B. norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos. Todėl niekuo nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad natūralu, jog, buvusių sutuoktinių santykiams esant įtemptiems, konfliktiškiems, D. B. tokie jų susidūrimai gali būti nemalonūs, nejaukūs, kelti neigiamas emocijas.

4.7. Be to, iš kaltinamojo akto turinio, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, aprašant E. B. padarytą veiką, kelis kartus yra pavartota sąvoka „galbūt“, tačiau tik dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir žinomos. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad nurodyta sąvoka „galbūt“ nedera su įstatymo ir teismų praktikoje ne kartą akcentuotais aiškumo, tikslumo ir konkretumo principais bei reikalavimais, galėjo savo iniciatyva pasisakyti ir kaltinimą E. B. patikslinti, tačiau to nepadarė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos V. Sakalauskienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų skirtingo įrodymų vertinimo

6. Dėl kaltinimų E. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai įvertino įrodymus ir padarė priešingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jog po buvusio E. B. ir D. J. smurtinio konflikto E. B., panaudodamas fizinį smurtą, prievarta nuvežė nukentėjusiąją D. B. į garažą, nurengė jai drabužius, rodydamas jai peilį ir virvę grasino ją nužudyti (pakarti, sudeginti ir urną nusiųsti jos motinai), vėliau persekiojimo veiksmais sistemingai naudojo prieš ją psichinę prievartą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, t. y. kad tokie kaltinimai E. B. nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir yra grindžiami tikimybinio pobūdžio aplinkybėmis. Tuo tarpu objektyviai nustatytus faktus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas dėl sistemingo bauginimo, teisėjų kolegija vertino taip, kad nurodytus veiksmus galėjo atlikti kas nors kitas, o ne E. B.. Veiksmus, kuriuos pats E. B. pripažino atlikęs, teisėjų kolegija vertino kaip neatitinkančius sistemingo bauginimo požymių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų vertinimo principų, argumentavimo reikalavimų ir BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turinio, ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant fizinio smurto ir grasinimo nužudyti faktines aplinkybes

7. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti D. B. nurodomas įvykio aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma ir šio teismo pateikti argumentai paneigia šią išvadą.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl fizinio smurto prieš D. B., prievartinio nuvežimo į garažą ir grasinimo ją nužudyti, nukentėjusiosios protokolo-pareiškimo turinį ir jos parodymus apie šį įvykį pripažino nuosekliais, išsamiais ir atitinkančiais kitus bylos duomenis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, papildomai apklausęs nukentėjusiąją, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė, jokių prieštaravimų ir nenuoseklumo nukentėjusiosios parodymuose nenustatė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad byloje objektyviai nustatyta ir paties E. B. patvirtinta tai, jog jis, pamatęs nukentėjusiąją sėdinčią automobilyje su D. J., jį fiziškai užpuolė, vėliau nukentėjusiąją nuvežė į garažą aiškintis santykių. E. B. taip pat patvirtino ir D. B. apnuoginimo aplinkybę, nors teigė, kad ji pati netikėtai nusivilko kelnes. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti kaltinamojo išsakytą versiją, kad D. B. į garažą nuvyko savo noru ir ten barnių metu netikėtai nusirengė be jokios prievartos.

9. E. B. smurtinio elgesio įrodomumą pirmosios instancijos teismas taip pat pagrindė 2024 m. lapkričio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiosios dukters (E. B.), kuri iškvietė policiją, taip pat policijos pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą, parodymais, ant D. B. kūno užfiksuotais smurto pėdsakais (nukentėjusioji pateikė pačios padarytas nuotraukas su po įvykio išryškėjusiomis kraujosruvomis ant kelio ir kojų). Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios nuotraukos neinformatyvios (jos neleidžia identifikuoti asmens, ant kurio kūno užfiksuotos kraujosruvos), tačiau teismas apie tokių nuotraukų įrodomąją reikšmę galėjo spręsti įvertinęs pačios nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir kitus bylos duomenis.

10. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas, kad D. B. iš karto po įvykio Bendrojo pagalbos centro operatorei ir policininkams negalėjo paaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis nutiko, pirmosios instancijos teismo išvadų taip pat nepaneigia. Pirma, dalį įvykio aplinkybių nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams atskleidė; antra, iš karto po įvykio užfiksuota ganėtinai sunki jos emocinė būklė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino informaciją apie tai, kokios būklės nukentėjusiąją rado pagal iškvietimą į jos gyvenamąją vietą atvykę policijos pareigūnai. 2024 m. spalio 29 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl 2024 m. spalio 9 d. galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad iš D. B. elgesio matyti jos akivaizdi baimė, didelis susijaudinimas. Tokią nukentėjusiosios būklę savo tarnybiniuose pranešimuose ir parodymuose patvirtino ir su ja bendravę policijos pareigūnai. 2024 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo P. Kuodžio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. B. buvo išsigandusi, jis ją išsivedė į laiptinę, prašė papasakoti, kas nutiko, tačiau ši teigė, kad nieko nenori, nenori problemų sau ir kitiems, tačiau nerišliai pasakojo, kad kartu su E. B. nuvažiavo į garažą, ten su juo kalbėjo, šis jai numetė prie kojų virvę; paklausus detalių, ši pasakė, kad jis pats turėtų numanyti, kas vyko, tačiau pasakoti viską atsisakė. Apie nesuvaidintą stresinę nukentėjusiosios būklę rodo ir teismo ištirtas bei įvertintas policijos pareigūno kameros užfiksuotas šio pokalbio garso ir vaizdo įrašas. Todėl apeliacinės instancijos teismo pabrėžiama aplinkybė, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji detaliai nepapasakojo pareigūnams, kas nutiko garaže, šiuo atveju nesudaro pagrindo abejonėms dėl jos vėlesnių parodymų objektyvumo.

11. Apie tai, kad nukentėjusiosios parodymai apie patirtą smurtą turėjo realų pagrindą, pirmosios instancijos teismas sprendė ir iš E. B. elgesio atvykus pareigūnams. 2024 m. lapkričio 4 d. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. Urbšto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, nuvykus nurodytu adresu, beldžiant į minėto buto duris, niekas durų neatrakino. Buto viduje buvo girdėti žmonių pokalbiai. Kai buvo susisiekta telefonu su pranešėja E. B., ji teigė, kad susirašinėja su broliu, kuris šiuo metu yra bute, kartu yra motina ir tėvas E. B., bet tėvas neleidžia atrakinti buto durų. E. B., paklaustas, kodėl neatrakino buto durų, teigė bijojęs, kad bus išduotas orderis ir jis negalės artintis prie buto. Apie tai, kad bute, į kurį po įvykio grįžo E. B. ir nukentėjusioji, tvyro baimė, rodo ir pareigūno P. Kuodžio kamera užfiksuotas įrašas, kai įėjus į kambarį pas nepilnametį nukentėjusiosios sūnų ir paklausus, kas atsitiko, šis sako, kad nežino, bet kažkas negerai, jis susisiekė su seserimi ir parašė jai, kad girdėjo, kaip stūmė motiną, bandė parguldyti.

12. Pagrindo tikėti D. B. parodymais apie įvykį, kad prieš ją buvo smurtaujama, ji prievarta buvo nuvežta į garažą ir buvo grasinta ją nužudyti, teismui suteikė ir ankstesni E. B. pavydo nulemti smurtiniai veiksmai prieš D. J., taip pat vėlesni jo veiksmai persekiojant nukentėjusiąją.

13. Šių duomenų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog E. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sutuoktinei D. B. (BK 140 straipsnio 2 dalis), taip pat grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (BK 145 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, neišsamiai vertino bylos duomenis ir pateikė dėl to neįtikinamus argumentus, taigi pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant sistemingo bauginimo faktines aplinkybes ir jų atitiktį žmogaus terorizavimo požymiams

14. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas, kaip šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, teismų praktikoje aiškinamas kaip nevienkartiniai tyčiniai veiksmai, kurie kelia kitam asmeniui baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą, pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniais skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan. Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant bauginimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginamųjų veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207-594/2024, 15 punktas; 2K-226-387/2024, 13, 14 punktai).

15. Pirmosios instancijos teismas sistemingo nukentėjusiosios D. B. bauginimo faktus nustatė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma:

15.1. Vykdant ikiteisminį tyrimą E. B. 2024 m. spalio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B., nesiartinti prie jos, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, tačiau E. B. sistemingai pažeidinėjo šiuos įpareigojimus. Atitinkami pranešimai apie tai (2024 m. lapkričio 2 d. 1.35 val., 2024 m. lapkričio 3 d. 23.28 val., 2024 m. lapkričio 4 d. 18.24 val., 2024 m. gruodžio 2 d. 9.48 val.) užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registro išrašuose.

15.2. 2024 m. gruodžio 11 d. D. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad buvęs sutuoktinis E. B. nuolatos ją persekioja, pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, lankosi prie namų, iš laiptinės pusės atjungia elektrą bute, užsuka dujas, klibina durų rankeną, rašo žinutes telefonu, siunčia nuotraukas, važinėja paskui jos automobilį, persekioja prie parduotuvių, niokoja automobilį, dėl to jai yra sudaromas nuolatinio stebėjimo pojūtis ir ji gyvena jausdama nuolatinę įtampą.

15.3. Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad buvo persekiojama E. B. iki 2024 m. gruodžio 11 d., t. y. iki jo sulaikymo. Jai nuolat buvo siunčiamos trumposios žinutės per socialinius tinklus, įvairūs tekstai, nuotraukos. E. B. nuolat atsidurdavo šalia jos, važinėdavo aplink namus, taip pat sekdavo važiuodamas iš paskos automobiliu. Nukentėjusiajai nesant namie, jis patekdavo į butą ir gadindavo inventorių: spynas, duris, elektros instaliaciją. Nukentėjusiosios bute judindavo durų rankeną, skambindavo į buto duris, padėdavo šeimos nuotraukas ar pakeisdavo jų vietas, ant lovos padėjo peilį, išmetė dukters nukentėjusiajai dovanotas gėles su visa vaza, nuo orkaitės atjungė elektrą, gamtines dujas, užsuko šildymo sistemą, sugadino tualeto vandens bakelį, kad nuolatos bėgtų vanduo, į durų spyną įdėjo kažkokį daiktą (galimai „plastmasiuką“), kad durys iš vidaus neužsirakintų, iš jos automobilio išėmė akumuliatorių. Jai maudantis karjere, E. B. paėmė jos telefoną ir ištrynė iš jo vaizdo įrašus.

15.4. 2025 m. sausio 14 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos J. Sprindžiūnienės tarnybiniame pranešime,,Dėl duomenų apie pakeistą D. B. buto durų spyną (balkono durų mechanizmo sugadinimą)“ pateikta informacija apie 2024 m. lapkričio 8 d. E. B. galimą neteisėtą patekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jurbarkų k., Jurbarko r., ir sugadintas balkono duris. Šį faktą savo parodymuose patvirtino policijos pareigūnė K. Charisovienė.

15.5. Tyrėjos J. Sprindžiūnienės 2025 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. B. teiktų pranešimų ir reagavimo į juos“ pateikta informacija apie E. B. 2024 m. lapkričio 4 d. neteisėtą patekimą į butą ir durų spynos sugadinimą. Šį įvykį savo parodymuose patvirtino policijos pareigūnai L. Adomaitė ir O. Šimkus.

15.6. 2025 m. sausio 9 d. D. B. pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip E. B. 2024 m. gruodžio 2 d. tamsiu paros metu stipriai beldžia į buto duris ir klibiną durų rankeną, o nukentėjusioji ragina jį liautis.

15.7. 2024 m. gruodžio 11 d. D. B. pateiktoje medžiagoje užfiksuoti 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais E. B. įvairios medžiagos daugkartinio siuntimo jai ir skambinimo faktai. 2025 m. sausio 7 d. telefono abonentų pokalbių išklotinių apžiūros protokole užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 11 d. E. B. bandė prisiskambinti D. B. 17 kartų.

15.8. 2024 m. lapkričio 16 d. pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti E. B. veiksmai savavališkai paimant D. B. telefoną prie vandens telkinio, kol ji maudosi.

15.9. AB ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“) rašte nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 7 d. buvo gautas D. B. pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jurbarkų k., Jurbarko r., nėra elektros. Į objektą nuvykus bendrovės atsakingam darbuotojui ir policijos pareigūnams buvo atlikta patikra, jokių gedimų elektros skirstymo įrenginiuose nebuvo aptikta, gedimo priežastis – laiptinėje esančiame įvade buvo rasti akivaizdžiai nukirpti elektros laidai. Apie tai, kad tai padarė E. B., teismas sprendė pagal nukentėjusiosios parodymus, kad jai sūnus paskambino ir pranešė, kad bute dingo elektra, kad mato E. B. pro durų akutę, E. B. jam skambina, bet jis jo neįsileis. Šį vaiko pasakojimą taip pat patvirtino į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės L. Pečiulytės parodymai.

15.10. UAB „Maxima LT“ vaizdo įrašo 2025 m. sausio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 10 d. iš parduotuvės 18 val. 15 min. 33 sek. išeina E. B. ir pasuka į kairę, 18.20 val. iš parduotuvės išeina D. B. ir pasuka į kairę, kur stovėjo jos transporto priemonė. Netrukus nukentėjusioji kvietė pagalbą, radusi nulenktą automobilio veidrodėlį.

15.11. Apie E. B. siekį trikdyti nukentėjusiosios gyvenimą rodo ir užfiksuotas jo 2024 m. lapkričio 2 d. 1.32 val. atliktas skambutis policijai pranešant apie jo 11 metų vaiko palikimą name be suaugusiųjų priežiūros. Patikrinus nustatyta, kad motina D. B. trumpam buvo išvažiavusi į degalinę ir netrukus grįžo, be to, pranešime buvo melagingai nurodytas vaiko amžius, nes vaikui buvo 14 metų (t. 1., b. l. 40). Pati D. B. po kelių minučių (1.35 val.) pranešė apie tai, kad E. B. ją persekiojo toje pačioje degalinėje – suko ratu aplink degalų kolonėlę (t. 1., b. l. 41).

15.12. Dalį nurodytų faktų pripažino ir pats E. B., t. y. kad pažeisdamas nustatytus draudimus jis skambino nukentėjusiajai ir siuntė žinutes, vaizdo įrašus ir bendras nuotraukas, taip pat kad žinojo, jog buvusi sutuoktinė savaitgaliais važiuoja į karjerą maudytis, todėl nuėjo ten pasikalbėti, pamatęs ant kranto jos telefoną, jį paėmė ir pažiūrėjo jos susirašinėjimus. Jis taip pat pripažino ir nevienkartinius priartėjimo prie nukentėjusiosios įvairiose vietose faktus, tačiau aiškino juos kaip atsitiktinius.

16. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, jog E. B. sistemingai naudojo psichinę prievartą prieš D. B., toks jo elgesys jai kėlė nuolatinio stebėjimo pojūtį, nuolatinę įtampą, nesaugumo jausmą, stresą, baimę, kitus nemalonius, neigiamus pojūčius.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigdamas nei nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo, nei visų kitų pirmiau įvardytų duomenų įrodomosios reikšmės, padarė nelogišką ir jokiais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad tokius veiksmus, kaip elektros laidų nukirpimas, persekiojimas automobiliu, peilio ant lovos palikimas, elektros atjungimas nuo orkaitės, šildymo sistemos užsukimas, tualeto vandens bakelio ir durų spynos sugadinimas, naktinis beldimas į nukentėjusiosios buto langus, durų rankenos klibinimas, galėjo atlikti kas nors kitas, o ne E. B. Toks vertinimas yra dirbtinis, nes tiesiogiai prieštarauja bylos duomenims ir kontekstui. Šios instancijos teismas taip pat teisiškai neteisingai (neįžvelgdamas bauginamosios paskirties) vertino tuos veiksmus, kuriuos pripažino ir pats E. B., t. y. įvairios medžiagos siuntimą nukentėjusiajai, savavališką D. B. telefono paėmimą ir turinio peržiūrėjimą, kol ši maudėsi karjere, paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje ir kitose jos lankymosi vietose sistemingus pažeidimus. Taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat netinkamai kvalifikavo nustatytus veiksmus kaip nekeliančius objektyvaus pagrindo bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, todėl neatitinkančius BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių turinys ir kontekstas nepalieka jokių abejonių, kad E. B., ignoruodamas jam teismo skirtus teisinius draudimus artintis prie nukentėjusiosios, pirmiau minėtus veiksmus darė siekdamas kelti savo buvusiai sutuoktinei D. B. (kartu ir su ja gyvenančiam nepilnamečiam sūnui) baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į šių veiksmų kenkėjišką pobūdį ir sistemingumą, taip pat ankstesnius E. B. pavydo nulemtus smurtinius veiksmus prieš D. B. ir D. J., darytina išvada, kad nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos.

19. Nustačius apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, taip pat netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BPK 369 straipsnio 2 ir 3 dalys), apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis