Administracinė byla Nr. 2AT-75-2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13395-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija
50.19.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. (A. Č.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalį nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad jis, neturėdamas V. V. sutikimo, 2013 m. rugpjūčio 28 d. į V. V. darbovietės – Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos? faksą (duomenys neskelbtini) atviru pavidalu išsiuntė jam adresuotą 2013 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimą padengti įsiskolinimą, kuriame nurodyti šie V. V. asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, duomenys apie jo su UAB „V. s.“ 2006 m. sausio 12 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2006-2 ir jos vykdymą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymas patenkintas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Prašyme nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinę doktriną, netaikė teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, netinkamai taikė ATPK 257 straipsnio nuostatas dėl įrodymų įvertinimo. Manoma, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas, o rašto siuntimas faksu nėra ir negali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu automatiniu būdu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikalavimas padengti įsiskolinimą yra procesinis dokumentas, o apeliacinės instancijos teismas dėl rašto esmės ir paskirties visai nepasisakė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas yra priimtina, kad procesinio dokumento adresato darbovietės administracija sužino, kokioje byloje ir kokie dokumentai siunčiami fiziniam asmeniui, ir tai nelaikoma to fizinio asmens teisių pažeidimu. Taip pat nurodoma, kad jis negali būti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo subjektu, nes pagal šį įstatymą atsako tik duomenų valdytojai ir asmenys, kurių užsakymu siunčiami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nurodyti rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai. Nei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė išvados, kad jis yra duomenų valdytojas ar asmuo, kurio užsakymu siunčiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai. Jis dirba advokatų kontoroje, kuriai vadovauja, sutartis su klientais sudaro, pavedimus kontoros advokatams skirsto ir sąskaitas faktūras už kontoros advokatų suteiktas paslaugas išrašo kontoros vadovaujantysis partneris L. M.? taip buvo ir šiuo atveju. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad jis pažeidimą padarė pats ir todėl laikytinas tinkamu subjektu, neatitinka minėto įstatymo nuostatų.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. A. K. atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, faksas, vadovaujantis ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita, bei ADTAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, jog duomenų tvarkymas automatiniu būdu yra duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis, yra ne tik galinis telekomunikacijų įrenginys, bet ir automatinė duomenų perdavimo priemonė. Pareiškėjo teiginys, kad dokumento siuntimas faksu nelaikytinas automatiniu duomenų tvarkymu, yra visiškai nepagrįstas. Siunčiant dokumentą faksu, jo informacija yra automatiškai nuskaitoma, automatiškai paverčiama atitinkamais skaitmeniniais signalais, kurie perduodami telekomunikacijų tinklais, ir automatiškai gavėjo fakso aparate paverčiama pirmine dokumento informacija bei dokumentas atspausdinamas. Toks duomenų tvarkymas yra absoliučiai automatinis, vienintelis neautomatiniu būdu atliekamas veiksmas? dokumento į fakso aparatą įdėjimas bei siuntimo mygtuko paspaudimas, bet ir tai tik tuo atveju, kai nėra naudojama automatinė fakso siuntimo iš kompiuterio programa. Taip pat pareiškėjas klaidina teismą visiškai nepagrįstai teigdamas, kad jei dokumento siuntimas faksu yra duomenų tvarkymas automatiniu būdu, tai pagal ADTAĮ 31 straipsnį prieš bet kokios faksogramos su asmens duomenimis siuntimą yra privalu iš anksto pranešti Inspekcijai apie tokį asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalis nustato išimtį iš duomenų valdytojo pareigos pranešti Inspekcijai apie asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu tuo atveju, kai asmens duomenys yra tvarkomi vidaus administravimo tikslais. ADTAĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad vidaus administravimas yra veikla, kuria užtikrinamas duomenų valdytojo savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas). Pasak atsiliepimo autoriaus, akivaizdu, kad ADTAĮ yra numatyta pranešimo apie asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu išimtis, kuri užtikrina balansą tarp normalaus duomenų valdytojo funkcionavimo ir asmens duomenų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo padengti įsiskolinimą išsiuntimas faksu yra laikytinas duomenų tvarkymu automatiniu būdu, todėl priešingi pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo atveju ADTAĮ būtų taikomas net ir nenustačius asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu, nes pareiškėjas V. V. asmens duomenis tvarko susistemintoje rinkmenoje? byloje.
Pažymėta, kad Inspekcija yra nurodžiusi, kad pagal ADTAĮ 2 straipsnio 7 dalį duomenų valdytojas? juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Tam tikrais atvejais pagrindinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant, ar asmuo (juridinis ar fizinis) yra laikomas duomenų valdytoju, yra įprastas paslaugų teikėjo vaidmuo ir profesinė kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kad advokatų įgaliojimus, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, advokatas, kaip šios srities profesionalas, tvarkantis asmens duomenis teisinių paslaugų teikimo metu, laikytinas nepriklausomu duomenų valdytoju. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas pats, savarankiškai nusprendė faksu siųsti reikalavimą V. V. į darbovietę, t. y. pats nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Pareiškėjas veikia partnerystės pagrindais. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos. Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisinių santykių subjektas yra pats advokatas. Sistemiškai vertinant šias Advokatūros įstatymo nuostatas ir ADTAĮ 30 straipsnio 8 dalį, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, yra tinkamas administracinės atsakomybės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje subjektas. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Inspekcija jau yra pasisakiusi, jog pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad pareiškėjas reikalavimą į V. V. darbovietės faksą išsiuntė atviru pavidalu, todėl nebuvo būtina nustatyti, ar dėl reikalavimo išsiuntimo atviru pavidalu šiame dokumente esantys V. V. asmens duomenys tapo žinomi tik R. S. ar ir kitiems Žuvininkystės tarnybos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcija mano, kad pareiškėjas neįrodė esant padarytą esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam Vilniaus apygardos teismo nutarimo priėmimui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu, prašo atmesti pareiškėjo prašymą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. prašymas netenkintinas.
ATPK 21414 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Įstatymo 30 straipsnio 7 dalis nustato, kad duomenų subjektams (fiziniams asmenims) siunčiami ar pateikiami spausdintiniai rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai apie duomenų subjektams (fiziniams asmenims) suteiktas paslaugas, duomenų subjektų (fizinių asmenų) prievoles, sutarčių su duomenų subjektais (fiziniais asmenimis) vykdymą, sąskaitos, darbdavio darbuotojui skirti atsiskaitymo lapeliai, individualūs komercinio pobūdžio pasiūlymai duomenų subjektams (fiziniams asmenims), kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų (fizinių asmenų) asmens duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, duomenis apie asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, sumokėtus ar nesumokėtus mokesčius, mokėtojo kodą ar numerį, atsiskaitomosios knygelės numerį, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu, ant kurio gali būti tik pašto paslaugoms būtina informacija, ir tokių pranešimų turinys gali būti matomas tik duomenų subjektui (fiziniam asmeniui), kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą. Šios nuostatos netaikomos, jeigu minėti pranešimai įteikiami asmens duomenų subjektams (fiziniams asmenims) asmeniškai ir konfidencialiai. Tuo tarpu pareiškėjas, neturėdamas V. V. sutikimo, 2013 m. rugpjūčio 28 d. į V. V. darbovietės – Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos? faksą (duomenys neskelbtini) atviru pavidalu išsiuntė jam adresuotą 2013 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimą padengti įsiskolinimą, kuriame nurodyti šie V. V. asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, duomenys apie jo su UAB „V. s.“ 2006 m. sausio 12 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2006-2 ir jos vykdymą. Taigi taip veikdamas jis neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismai pagrįstai nustatė ADTAĮ įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą.
Pareiškėjas teigia, kad rašto siuntimas faksu nėra ir negali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu automatiniu būdu. ADTAĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog duomenų tvarkymas automatiniu būdu yra duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis. Faksas be abejo yra automatinė priemonė, todėl dokumento siuntimas faksu taip pat laikytinas automatiniu duomenų tvarkymu. Siunčiant dokumentą faksu, jo informacija yra automatiškai nuskaitoma, automatiškai paverčiama atitinkamais skaitmeniniais signalais, kurie perduodami telekomunikacijų tinklais ir automatiškai gavėjo fakso aparate paverčiama pirmine dokumento informacija bei dokumentas atspausdinamas.
Pareiškėjas ginčija teismų sprendimus, teigdamas, kad jis nėra asmens duomenų valdytojas, o pagal ADTAĮ 30 straipsnio 8 dalį už šį pažeidimą atsako tik duomenų valdytojas ar asmuo, kurio užsakymu siunčiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti rašytiniai informacinio pobūdžio pranešimai. Nors ADTAĮ 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už minėto straipsnio 7 dalyje nustatytus pažeidimus atsako duomenų valdytojas, ATPK 21414 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Taigi ATPK 21414 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tvarkė asmens duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo asmens duomenų valdytojas. Savo ruožtu pagal ADTAĮ 2 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Pagal ADTAĮ 30 straipsnio 3 dalį duomenų valdytojas pats tvarko asmens duomenis ir (arba) įgalioja duomenų tvarkytoją. Duomenų tvarkytoju laikomas juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Jeigu duomenų valdytojas įgalioja duomenų tvarkytoją tvarkyti asmens duomenis, pastarasis tampa atsakingas už asmens duomenų apsaugą. Savo ruožtu duomenų valdytojas privalo parinkti tokį duomenų tvarkytoją, kuris garantuotų reikiamas technines ir organizacines duomenų apsaugos priemones ir užtikrintų, kad tokių priemonių būtų laikomasi.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. Č. reikalavimą padengti įsiskolinimą parengė remdamasis 2013 m. liepos 30 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp advokato A. Č. ir UAB „V. s.“. Šia sutartimi A. Č. buvo suteikti V. V. asmens duomenys ir kliento teisė? UAB „V. s.“ vardu vykdyti ikiteisminį skolos išieškojimą, parengti pretenziją ir kitus procesinius dokumentus. Taigi duomenų valdytojas įstatymo numatyta tvarka įgaliojo advokatą tvarkyti V. V. asmens duomenis. Taip A. Č. tapo V. V. asmens duomenų tvarkytoju, atstovaujančiu duomenų valdytojui. UAB „V. s.“, sudarydama su advokatu A. Č. atstovavimo sutartį ir suteikdama advokatui teisę UAB „V. s.“ vardu vykdyti ikiteisminį skolos išieškojimą, nedavė advokatui jokių nurodymų, kokiu būdu turi būti siunčiama pretenzija skolininkui, kaip ir kokiu būdu turi būti vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko. Tačiau duomenų valdytojas V. V. asmens duomenis valdyti ir tvarkyti parinko ne atsitiktinį asmenį, o advokatą, žinantį įstatymus, atskirai imant, ir asmens duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus. Pretenzijos siuntimo laiką, vietą ir būdą nagrinėjamu atveju pasirinko pareiškėjas, taigi jis ir atsakingas už asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą.
Teisėjų kolegija laiko, kad A. Č. administracinės atsakomybės klausimas dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo išspręstas nepažeidžiant ATPK nuostatų. Nenustačius pareiškėjo prašyme nurodomų pažeidimų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. Č..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Rima Ažubalytė
Vytautas Piesliakas
