Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-69-2014
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00674-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato Antano Damulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimu R. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta 150 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas apėmus, galutinė nuobauda jai paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 16 d. 10.20 val. Šilalėje, J. Basanavičiaus–Nepriklausomybės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį ir važiuodama per sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir jį apgadino. Be to, ji, nenusibraižiusi eismo įvykio schemos bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ir nepranešusi apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. R. D. taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 158, 231.1, 231.2, 232 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato Antano Damulio apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato Antano Damulio prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis R. D. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu paskiriant jai galutinę subendrintą bausmę 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Pareiškėjas, neginčydamas R. D. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jo atstovaujamosios administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiąsias bei proceso teisės normas, todėl jų sprendimai dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad jo atstovaujamoji sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip siekdama išvengti atsakomybės. Pasak pareiškėjo, jo atstovaujamoji nuo pat pradžių kategoriškai teigė, kad ji kito automobilio kontakto nepajuto, susidūrimo garso negirdėjo ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl jo atstovaujamosios tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio, teigia, kad iš eismo įvykio nuotraukų matyti, kad dešinėje kelio pusėje, kuria ir judėjo jo atstovaujamosios automobilis, yra pravažinėto sniego gumulų. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Vadinasi, pareiškėjo tvirtinimu, nėra pagrindo netikėti jo atstovaujamosios paaiškinimais, kad „susidūrimo su kitu automobiliu nejutusi, tačiau pajutusi kažką, […] kaip sniego gumulo pervažiavimą“, kad „jai pasirodė, jog galiniu automobilio ratu ji pervažiavo akmenuką ar sniego gumulą“. Kartu pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pateiktu R. D. paaiškinimų, kad jai pasirodė, kad galiniu automobilio ratu ji pervažiavo akmenuką ar sniego gumulą, o pažiūrėjusi per kairįjį veidrodėlį, pamatė, kad atsidaręs jos automobilio kuro bako dangtelis, įvertinimu kaip jos kaltės įrodymu, atkreipia dėmesį į tai, kad jo atstovaujamosios automobilis yra senas ir jo kuro užpylimo dangtelis nuo vibracijos jau ir anksčiau buvo atsidaręs ne vieną kartą, todėl ji, nenorėdama trukdyti kitiems eismo dalyviams, nuvažiavo į darbą. Pareiškėjas prašyme taip pat pažymi, kad, priešingai, nei nurodo nukentėjusysis V. B., kurio parodymais teismai vadovavosi kaip neginčijamais įrodymais, iš vaizdo įrašo matyti, kad susidūrimo metu jo automobilis nebuvo metamas į šoną, o nukentėjusysis, bandydamas išvengti susidūrimo, nesuko į kairę.
Pareiškėjas taip pat, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti tai, kad atsitrenkimas į kitą automobilį buvo jaučiamas, teigia, kad iš byloje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų ir fotolentelių matyti, kad įvykio metu nustatyti „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai, yra perbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje, o kairės pusės galinis sparnas nesugadintas ir ant jo nėra išlikusių dažų žymių. Anot pareiškėjo, dažų žymės būtų aiškiai matomos, nes nukentėjusiojo automobilis buvo žalias, o jo atstovaujamosios – raudonas. Tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo nežymiai apgadintas, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai D. G. bei N. M.. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo atstovaujamosios automobilio apgadinimai buvo fotografuoti iš labai arti, todėl labai gerai matosi ir ruletės matmenys – 52 cm. Tuo tarpu tai, kad automobiliui „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perbrėžtas priekinis bamperis, išdaužtas priekinės dešinės pusės posūkio žibintas bei įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, pasak pareiškėjo, vienareikšmiškai patvirtinti negalima, nes techninės apžiūros aktuose ir fotolentelėse šių teismų nustatytų defektų nematyti. Pareiškėjo tvirtinimu, iš nukentėjusiojo automobilio nuotraukų, prie jo automobilio nematyti ruletės padalų, todėl negalima tiksliai nustatyti, kokiame aukštyje buvo padaryti apgadinimai, t. y. negalima tiksliai nustatyti nukentėjusiojo automobilio apgadinimo pobūdžio ir lokalizacijos. Dėl to, pareiškėjo nuomone, iškilusios abejonės ir neaiškumai, kurie nebuvo pašalinti, turėjo būti aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, pareiškėjas prašyme nurodo, kad R. D. nesislapstė ir nevengė atsakomybės, nes pareigūnai praėjus maždaug valandai po eismo įvykio ją rado savo darbo vietoje, t. y. VšĮ „Šilalės ligoninė“, o jos automobilį matė dar anksčiau; patikrinus jos blaivumą, buvo nustatyta 0,00 promilių.
Taigi, pareiškėjo tvirtinimu, įvertinus duomenis apie eismo įvykio mechanizmą, jame dalyvavusių automobilių apgadinimų mastą bei pobūdį, darytina išvada, kad automobilių susidūrimas buvo pakankamai nestiprus ir jo atstovaujamoji negalėjo ir neprivalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, juo labiau kad po automobilių susidūrimo R. D. nesustojo ir nuvažiavo, „t. y. nebuvo jokios eismo įvyky dalyvavusios vairuotojos reakcijos“. Anot pareiškėjo, akivaizdu, kad jo atstovaujamosios veiksmuose nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas R. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
Pareigūnas nurodo, kad R. D., vairuodama automobilį, turėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turtui ir būti atidi, o įvykus eismo įvykiui, imtis KET 220, 222 punktuose numatytų veiksmų. Pareigūno nuomone, pareiškėjos kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Pasak pareigūno, pareiškėja privalėjo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jai, jos artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams. Pareigūno teigimu, akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, taip siekiant prevencijos tikslų. Kartu pareigūnas pažymi, kad įstatymas iškelia visuomenės interesą siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato A. Damulio prašymas atmestinas.
Esminis administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato A. Damulio prašymo argumentas yra tas, kad jo atstovaujamosios veiksmuose nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios, nes automobilių susidūrimas buvo pakankamai nestiprus ir jo atstovaujamoji negalėjo bei neprivalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, juo labiau, kad po automobilių susidūrimo R. D. nesustojo ir nuvažiavo, „t. y. nebuvo jokios eismo įvyky dalyvavusios vairuotojos reakcijos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovas, prašyme nesutikdamas su jo atstovaujamosios nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nekelia klausimo dėl jai paskirtos nuobaudos pagrįstumo bei teisingumo.
Pirmiausia nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta dėl padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus žemesnių instancijų teismų nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, ir yra saistoma toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatinėjamos. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo (pvz., R. D. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, kad ji kito automobilio kontakto nepajuto, susidūrimo garso negirdėjo ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis; iš eismo įvykio nuotraukų matyti, kad dešinėje kelio pusėje, kuria ir judėjo jo atstovaujamosios automobilis, yra pravažinėto sniego gumulų; tai patvirtina ir vaizdo įrašas; R. D. automobilis yra senas ir jo kuro užpylimo dangtelis nuo vibracijos jau ir anksčiau buvo atsidaręs ne vieną kartą, todėl ji, nenorėdama trukdyti kitiems eismo dalyviams, nuvažiavo į darbą; tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo nežymiai apgadintas, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai D. G. bei N. M., ir kiti bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su netinkamu ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymu.
Pagal Kelių eismo taisykles įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (231.1, 231.2, 232 punktai).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad R. D. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji kaip vairuotoja buvo susijusi ir kurio metu buvo padaryta žala V. B. vairuojamam automobiliui „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis bamperis, išdaužtas priekinės dešinės pusės posūkio žibintas, įlenktas priekinės dešinės pusės sparnas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog R. D. paaiškinimus, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir negirdėjo susidūrimo garso, todėl nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kuriame ji dalyvavo, paneigia nukentėjusiojo V. B. rašytinis paaiškinimas bei jo parodymai, liudytojų D. G., N. M. parodymai, eismo įvykio vaizdo įrašas, vaizdo lentelės su nuotraukomis, transporto priemonių apžiūros aktai, taip pat ir pačios R. D. 2013 m. gruodžio 16 d. rašytinis paaiškinimas bei pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad „galiniu ratu ji pervažiavo akmenuką ar sniego gumulą, o pažiūrėjusi per kairįjį veidrodėlį pamatė, kad atsidaręs jos automobilio kuro bako dangtelis“, be to, „matė ir sustojusį automobilį, tačiau ji neišgirdo jokio garsinio signalo, todėl pamanė, kad tai jos neliečia, ir nuvažiavo toliau“. Teismai, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrę, išanalizavę bei įvertinę byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje ir susieję juos į vientisą loginę grandinę, motyvuotai konstatavo, kad automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį buvo jaučiamas. Taigi pagal nustatytas įvykio aplinkybes R. D. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Priešingai, ji sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad R. D. kaltė bei dalyvavimas padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. atstovo advokato Antano Damulio prašymą atnaujinti bylą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis
