A. B. pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-604/2014 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00763-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.3;

1.1.6.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas organizatoriaus, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymus, 2012 m. gruodžio 8 d., apie 14.00 val., Čilės Respublikoje, Santjago mieste, (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2985,08 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2071,66 g (nuo 69,0 iki 69,6 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, kurią paslėpęs dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu ir laikydamas savo bagaže Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką, neteisėtai gabeno iki 2012 m. gruodžio 10 d. 23.10 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Palangos oro uosto posto Palangoje.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais įgijęs narkotinės medžiagos – 2985,08 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2071,66 g (nuo 69,0 proc. iki 69,6 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu, 2012 m. gruodžio 8 d. vykdamas lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2012 m. gruodžio 10 d. 23.10 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Palangos oro uosto posto Palangoje.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė D. Jurevičienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę arba rasti galimybę pritaikyti BK 391 straipsnį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas BK 260 straipsnio 3 dalį, tinkamai nemotyvavo nuteistojo tyčios kryptingumo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, jog gabena būtent narkotines medžiagas. A. B., sutikdamas pervežti krovinį, apie jo turinį nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. B. nebuvo informuotas apie narkotinių medžiagų pervežimo, pakavimo ir kiekio detales iš pervežimą organizavusių asmenų, priešingai, jam buvo nurodyta tuo nesidomėti. A. B. pats narkotinių medžiagų nevartoja, jų neplatina, kainos nežino, todėl negalėjo numatyti, kokį kiekį narkotinių medžiagų gabena pagal jam pažadėtą atlygį. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo prielaida, kad nuteistasis iš kompiuterių lagaminėlių svorio turėjo suprasti, kokį kiekį narkotikų gabena, nes pats A. B. šių lagaminėlių niekada nekilnojo. A. B. turėjo galimybę tik pervežti užrakintą lagaminą. Teismai pažeidė in dubio pro reo principą, nes kitų įrodymų nepaneigti A. B. parodymai, kad jis suvokė vien tai, jog galbūt gabena kažką nelegalaus, tačiau ne tai, kad gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tikslą platinti psichotropines medžiagas turėjo ne kasatorius, o organizuotos grupės, į kurią jį buvo bandoma įtraukti, nariai. Nuteistajam nebuvo žinoma nei narkotinių medžiagų kiekis, nei jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė ir pan. Neįrodžius tyčios gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Taip pat, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neįrodinėjo atskirai BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, tik preziumavo šią veiką, atsižvelgdamas į jų gabenimo nustatymą. Asmuo turi bent bendrais bruožais suvokti, kad įgyja labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant jį nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšies, konkretaus narkotinės medžiagos pavadinimo ir veikliosios medžiagos kiekio bei pasiremti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis.

Kasatoriai įžvelgia BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą, nes apeliacinės instancijos teismas preziumavo, jog A. B. nurodė, kad domėjosi, ar jo gabenamo krovinio neužuos šunys. Ši teismo išvada nepatvirtinta įstatymo nustatytu būdu ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nepagrįsta bylos medžiaga. Taip pat buvo pažeistos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos, nes kaltinimas dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimo nekonkretus, pagrįstas tik prielaidomis.

Kasaciniame skunde teigiama, kad A. B. pripažinimas veikus organizuota grupe – nepagrįstas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. B. nebuvo susitaręs su G. daryti labai sunkų nusikaltimą – BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo, nors nuteistasis įtarė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nežinojo nei ką gabena kompiuterių dėkluose, nei tai buvo aptarta su juo, jis neturėjo tikslo kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, nesuprato, kad veikia organizuota grupe su kitais asmenimis.

Taip pat pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė BK 391 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo procesinį sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog aktyvi pagalba bet kuriuo atveju siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Būtent A. B. parodymai buvo svarbūs, nes be jų nebūtų įmanoma išaiškinti organizuotos grupės narių, nusikalstamos veikos mechanizmo. Aplinkybė, kad A. B. kaltu iškart neprisipažino ir menkino savo vaidmenį, negali būti vertinama, kaip užkertanti kelią taikyti BK 391 straipsnio nuostatas. Nuteistasis atskleidė informaciją, be kurios organizuotos grupės išaiškinimas būtų neįmanomas, todėl, nepritaikius BK 391 straipsnio, nebūtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis.

Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nuteistojo A. B. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai paneigė būtinybę A. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, nuteistojo veiksmuose nenustačius tiesioginės tyčios. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo tiesioginės tyčios požymį atskleidžia ne tik paties nuteistojo parodymai, bet ir liudytojų T. Š., R. Z., L. P., iš dalies – A. Š., S. Ž., B. T. ir V. V. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, kartotinė nuteistojo kelionė į Čilę, pats nusikaltimo dalykas, jo kiekis, maskavimo forma, gabenimo būdas, A. B. pažadėtas atlygis, nuteistojo elgesys krovinio gabenimo ir sulaikymo metu. Draudžiamų medžiagų įpakavimas, jo dydis, tuščių talpyklų gabenimas ne pagal paskirtį, ypač didelis įvairių priemonių, apsunkinančių jų radimą, panaudojimas, galiausiai paties nuteistojo domėjimasis jų aptikimo galimybe tiesiogiai patvirtina, kad A. B. suvokė krovinio pobūdį bei jo turinio kiekį. Gabenamų narkotinių medžiagų kiekis net dvidešimt kartų viršijo sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytą labai didelio kokaino kiekio ribą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 260 straipsnio 3 dalies inkriminavimas yra galimas ir nesant tikslo platinti šio nusikaltimo dalyką.

Priešingai, nei teigia kasatoriai, abiejų instancijų teismai priimtus sprendimus dėl labai didelio kiekio kokaino įgijimo grindė ne prielaidomis, o baudžiamojo proceso nustatyta tvarka tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, vadovaudamiesi BPK 305 straipsnio nuostatomis. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, kada, kur, iš ko (nenustatyto asmens) ir kokiu tikslu A. B. įgijo labai didelį kiekį kokaino, kur ir kaip jį paslėpė, kokiu būdu ir kur gabeno, kada policijos pareigūnų buvo sulaikytas bei kaip ši narkotinė medžiaga buvo surasta. Vien tai, kad nebuvo nustatytas konkretus asmuo, iš kurio buvo įgytas kokainas, nepatvirtina tos aplinkybės, jog kokaino įgijimas buvo tik prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė ir išsamiai patikrino visus BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik išankstinis nusikaltimo bendrininkų būsimų neteisėtų veiksmų aptarimas, susitarimas dėl būsimos kelionės ir A. B. tenkančių veiksmų atlikimo, galėjo užtikrinti sklandų labai didelio kiekio kokaino gabenimą iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką. A. B. prieš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo realizavimą žinojo kelionės maršrutą, jo realizavimui būtinus atlikti veiksmus, jų trukmę bei seką. Išankstinis pasirengimas nusikaltimui, jo realizavime dalyvavusių asmenų susitarimas, sunkaus nusikaltimo padarymas, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas bei suvokimas apie dalyvavimą kelių asmenų realizuojamame nusikaltime tiesiogiai patvirtina, o ne paneigia skundžiamoje nutartyje BK 25 straipsnio 3 dalies inkriminavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat savo procesiniame sprendime tinkamai pasisakė dėl BK 391 straipsnio taikymo galimybės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. B. aktyvią pagalbą atskleidžiant organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis beveik viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę ir vengė duoti parodymus apie kitų organizuotos grupės narių padarytus nusikalstamus veiksmus, o vėliau pateiktas dalinis nuteistojo prisipažinimas dėl jam pareikštų kaltinimų neatitinka teismų praktikoje suformuotos asmens prisipažinimo sampratos, suponuojančios BK 391 straipsnio taikymo galimybę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies ir BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apkaltinamuoju nuosprendžiu A. B. pagrįstai nuteistas už kvalifikuotą neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72/2007">2K-72/2007</a>, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. Šioje byloje pagrįstai atsižvelgiant į tai, kad pats A. B., duodamas parodymus proceso metu, minėjo įtaręs, jog antrą kartą į Čilę skrenda vykdyti neteisėtos veiklos, į priedangos nusikalstamai veiklai daryti, bendravimo su nusikalstamos veikos organizatoriumi dėl veikos atlygintinumo, elgesio muitinėje pobūdį, į tai, kad A. B. matė pačius įdėklus, pritaikytus kaip slėptuvė narkotikams gabenti, jų įdėjimo į savo lagaminą momentą, tiek narkotinių medžiagų įgijimo (tiksliai nustatyta jų įgijimo vieta, apie narkotines medžiagas perdavusį asmenį A. B. parodė, jį vadindamas Javier‘u), tiek gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Čilės aplinkybės nustatytos, šie alternatyvūs požymiai A. B. inkriminuoti pagrįstai. A. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė realizuodamas savo, kaip narkotinių medžiagų kurjerio, vaidmenį, vykdydamas organizatoriaus, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nurodymus; tai, kad dalyvauja bendroje neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo veikoje, jam buvo aišku ir suprantama. Pagal organizatoriaus parengtą nusikalstamos veikos planą ir nurodymus kelionei į Čilės Respubliką buvo perkami bilietai, užsakomi viešbučiai, parenkami lydintys asmenys, jiems neatskleidžiant būsimos kelionės tikslo, suderinami atlyginimo klausimai. A. B. žinojo ir suprato, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, turi savo konkretų – narkotinių medžiagų kurjerio – vaidmenį, be kurio narkotinių medžiagų kontrabandos ir gabenimo veika apskritai negali būti įvykdyta. Keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dėl A. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojant jo veiką į šio straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo. Teismų išvados, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, patvirtintos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nepagrįstais laikytini kasacinio skundo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, apkaltinamojo nuosprendžio grindimo prielaidomis bei kitų procesinių pažeidimų.

Dėl BK 391 straipsnio taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai A. B. turėjo taikyti BK 391 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 391 straipsnio 1 dalį asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios nuostatos netaikomos asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui (BK 391 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, asmens, įtariamo dėl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (ar) teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to net ir esant BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai ir nesant šio BK straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir (ar) teismas neprivalo taikyti šio BK straipsnio nuostatų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. BK 391 straipsnis taikomas, kai padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas duodant išsamius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iš jų indėlį į bendrą nusikalstamą veiką; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbą įrodinėjimo procese. Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu būtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395/2007">2K-395/2007</a>). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo vaidmenį veikos padaryme, vykimo į Čilę tikslą, vėliau duodamas parodymus apie kitus organizuotos grupės dalyvius, nuolat menkino savo vaidmenį. Taigi spręsti, kad jis turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 391 straipsniu, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuo aspektu teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Gintaras Goda