Dėl skolų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-144/2008

Procesinio sprendimo kategorija 129.24

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo įmonės „T.E.K. Group LLT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės „T.E.K. Group LLT“ prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės „T.E.K. Group LLT“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų sprendimus, priimtus civilinėse bylose pagal ieškovo įmonės „T.E.K. Group LLT“ ieškinius atsakovui Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ dėl skolų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 19 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Nr. 193/2003, 2005 m. balandžio 25 d. (tinkama data - 2005 m. balandžio 20 d.) sprendimą byloje Nr. 194/2003 ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 195/2003 pagal ieškovo įmonės „T.E.K. Group LLC“ ieškinius atsakovui Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ (toliau – Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“). Šios nutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą.

Išieškotojas įmonė „T.E.K. Group LLC“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, t. y. skolininką Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ pakeičiant skolininku Baltarusijos Respublika, atstovaujama Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos. Išieškotojas nurodė, kad skolininkas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ Lietuvos Respublikoje neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, o Baltarusijos Respublikoje skolininkui yra iškelta bankroto byla. Pagal paskolos sutarčių, dėl kurių buvo priimti arbitražo sprendimai, sudarymo metu galiojusius 2000 m. rugsėjo 26 d. įregistruotus skolininko įstatus Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba yra vienintelė skolininko steigėja ir įgaliota institucija. Skolininkas savo ūkinėje veikloje tiesiogiai ar netiesiogiai vadovavosi Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos ir Baltarusijos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, potvarkiais ir nurodymais. Remiantis Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnio 2 dalimi, jei juridinio asmens bankrotas yra sukeltas steigėjo (dalyvių), juridinio asmens turto savininkų arba kitų asmenų, kurie turi teisę duoti šiam juridiniam asmeniui privalomus nurodymus arba kitokiu būdu turi galimybę paveikti jo veiksmus, esant nepakankamam juridinio asmens turtui, tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikoma subsidiarioji atsakomybė. Taigi atsakomybę dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo turi prisiimti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba - valstybės įstaiga, kuri patikėjimo teise valdo Baltarusijos Respublikai nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 120 straipsnio 2 dalį įstaiga atsako pagal savo prievoles jos dispozicijoje esančiomis lėšomis, o jų neturint - atitinkamo turto savininkas yra subsidiariai atsakingas pagal įstaigos prievoles. Taigi Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba yra subsidiariai atsakinga už skolininko Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ prievoles, o Baltarusijos Respublika - subsidiariai atsakinga už Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos prievoles. Baltarusijos Respublika turi turto Lietuvoje, o Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba šį turtą valdo patikėjimo teise, todėl skolininke vykdomojoje byloje nurodytina Baltarusijos Respublika, atstovaujama Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos. Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ bankroto bylos iškėlimas Baltarusijoje neturi įtakos vykdymo procesui Lietuvoje. Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi su Baltarusijos Respublika tarptautinės sutarties, reglamentuojančios tarpvalstybinio bankroto klausimus, ir Baltarusijos Respublikoje vykstančioms bankroto procedūroms eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės Lietuvos Respublikoje netaikomos. Dėl to Lietuvos Respublikos teismai gali spręsti klausimus, susijusius su sprendimų Lietuvos Respublikoje vykdymu, kai skolininkas yra įmonė, kuriai Baltarusijos Respublikoje yra iškelta bankroto byla.

II. Teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą. Kolegija nurodė, kad pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį gali būti pakeistas išieškotojas arba skolininkas, kai yra įvykęs asmenų pasikeitimas prievolėje. Ši teisės norma nėra skirta asmenims materialiniuose teisiniuose santykiuose pakeisti. Teismas nagrinėja asmenų pasikeitimą vykdymo procese tik tada, kai yra išspręstas ginčas dėl asmenų pasikeitimo materialiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Be to, pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies normos prasmę teisę pakeisti skolininką vykdymo procese turi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija iš esmės. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad būtų išspręstas asmenų pasikeitimo prievolėje klausimas, todėl nėra pagrindo nagrinėti teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas įrodinėja ne asmenų pasikeitimą prievolėje, o kitų asmenų subsidiariąją atsakomybę pagal skolininko Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ prievoles. Asmenų atsakomybės klausimas yra ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas. Tokius ginčus šalys yra sutariusios nagrinėti arbitraže, todėl šio klausimo nagrinėjimas nepriklauso Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 23 straipsnis). Pagal esančius duomenis Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje tarptautinio arbitražo teismo sprendimus, ir tai reiškia, kad jiems suteikiama tokia pati teisinė galia, kaip ir nacionalinio teismo sprendimui. Taigi pripažindamas ir leisdamas vykdyti arbitražo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas negali tikrinti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. negali peržiūrėti sprendimo iš esmės (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo ginčo pirmąja instancija iš esmės, tai jis nekompetentingas spręsti trečiųjų asmenų subsidiariosios atsakomybės klausimo. Teismo teigimu, nuostata, kad CPK 777 straipsnio pagrindu prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, nereiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi teisę spręsti visus klausimus prasidėjus vykdymo procesui, įskaitant ir skolininko pakeitimo klausimą. Nurodytame straipsnyje suteikiama teisė Lietuvos apeliaciniam teismui išdėstyti ar atidėti užsienio teismų ar arbitražų sprendimų vykdymą. Ši procesinės teisės norma nesuteikia teisės keisti materialinių teisinių santykių esmės. Ji nereglamentuoja materialinių teisinių santykių ir ją taikant galioja CPK 810 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas - sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl to CPK 777 straipsnis šiuo atveju taip pat netaikytinas. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės nagrinėti šio ginčo, tai pareiškėjo prašymas dėl skolininko pakeitimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 9 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas įmonė „T.E.K. Group LLT“ prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą patenkinti. Nurodomi šie esminiai kasacinio skundo argumentai:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio 1 dalį. Skolininkui neturint turto įvykdyti teismo sprendimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, atsakingas už skolos grąžinimą tampa subsidiarusis skolininkas - Baltarusijos Respublika. Atsižvelgiant į subsidiariosios atsakomybės turinį, kad ji būtų taikoma, pakanka, jog kreditorius pareikštų reikalavimą pagrindiniam skolininkui. Jei pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius ar kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai prievolę tokiu atveju privalo įvykdyti subsidiariai atsakingas skolininkas. Tokia subsidiarioji atsakomybė nustatyta Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnio 2 dalyje, 120 straipsnio 2 dalyje, CK 6.245 straipsnio 5 dalyje, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2003 m. lapkričio 13 d. konsultacija Nr. A3-93; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004). Skolininkas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ yra nemokus, jam iškelta bankroto byla, todėl Baltarusijos Respublikos atsakomybei atsirasti yra įvykdytos visos sąlygos, kurios atitinka asmenų pasikeitimo prievolėje institutą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 19 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų sprendimus. Tai reiškia, kad vykdant arbitražo sprendimus taikomos visos CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos. Taigi, esant CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, kai skolininko turtinė atsakomybė kyla kitam asmeniui (pranešus pagrindiniam skolininkui, tačiau šiam neįvykdžius prievolės ir neturint turto), Lietuvos Respublikos teismas, pripažinęs ir leidęs vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo sprendimus, privalėtų pakeisti ir skolininką vykdymo procese, nes toks pakeitimas nesiejamas su materialinių teisinių santykių tarp šalių pakeitimu ar jų nustatymu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nagrinėto prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese metu kilo ginčas dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės pagal Lietuvoje išduotą vykdomąjį raštą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką prašymas dėl kreditoriaus ar skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytas taisykles ne vykdomojoje byloje ar naujai pradėtoje byloje, o toje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo procesinis dokumentas - vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) arba kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikai apie inicijuotą skolininko pakeitimo procedūrą buvo pranešta, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Corporate Property Holding“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-221/2004). Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartimi neužtikrinamas užsienio arbitražų sprendimų vykdymas Lietuvos Respublikoje.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas bus likviduojamas dėl bankroto ir jo įsipareigojimus kaip subsidiarusis skolininkas perima Baltarusijos Respublika (Baltrausijos Respublikos CK 52 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-118/2007, paliko galioti teismo nutarties dalį, kuria pripažinta Baltarusijos Respublikos Aukštojo ūkinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl konkursinės teisenos pradėjimo (dėl skolininko bankroto procedūros pradėjimo). Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino CPK 596 straipsnio 1 dalį, pagal kurią procesinių teisių perėmimas galimas pagal įstatymą be šalių valios, kai tai numato įstatymai, ir pagal sutartį - savanoriškas teisių perdavimas ir perėmimas. Pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus skolininko likvidavimo dėl jo nemokumo (bankroto) atveju jo turtiniai įsipareigojimai pereina valstybei, turėjusiai teisę duoti privalomus nurodymus skolininkui ūkinėje veikloje ir perdavusiai skolininkui turtą pagal įstatymus (Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnio 2 dalis). Ir tai yra pagrindas pareiškėjo prašymą dėl skolininko pakeitimo kvalifikuoti pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas neprašė teismo keisti materialinių santykių esmės, nes pateikė duomenis, pagrindžiančius skolininko prievolių perėmimą jo likvidavimo dėl bankroto atveju, ir tuo pagrindu prašė pakeisti skolininką vykdymo procese, tačiau teismas teisiškai nepagrįstai tokį prašymą kvalifikavo kaip ginčą iš esmės dėl Baltarusijos Respublikos atsakomybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo bankrutuojanti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies taikymo. Klausimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai yra įvykęs asmenų pasikeitimas materialiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisę pakeisti skolininką vykdymo procese nagrinėjamu atveju turi tik pirmosios instancijos teismas, kuris išnagrinėjo bylą pirmąja instancija iš esmės. Materialusis teisinis ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendė tik šio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas, kaip neturintis kompetencijos spręsti trečiųjų asmenų atsakomybės kreditoriui klausimų, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skolininko pakeitimo. Pažymėtina, kad skolininko steigėjo subsidiariosios atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamas, pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė nei Tarptautinio komercinio arbitražo teisme, nei Baltarusijos teisme, kuris būtų kompetentingas spręsti tokį ginčą. Pagal 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo yra draudžiama revizuoti komercinio arbitražo sprendimus ir spręsti tuos materialinius teisinius klausimus, kurie nebuvo sprendžiami arbitražinėje byloje. Taigi sprendimą pripažįstančiosios valstybės teismas negali praplėsti arbitražinio ginčo nagrinėjimo ribų arba pradėti nagrinėti bylą iš naujo. Skolininko pakeitimas nagrinėjamoje byloje reikštų civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir įsigaliojusio sprendimo, jau pripažinto ir vykdomo Lietuvoje, pakeitimą, nors pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste - Teisinės pagalbos sutartis) nuostatas tai priklauso Baltarusijos Respublikos teismo, kaip atsakovo organų buveinės vietos valstybės teismo, kompetencijai. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra skolininko - juridinio asmens valdymo įstaigos, atstovybės arba filialo, taip pat turto (Teisinės pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ teismo sprendimu yra iškelta bankroto byla, šis teismo sprendimas pripažintas Lietuvoje, ir tokiu atveju taikytina Baltarusijos Respublikos teisė - Prezidento 2003 m. lapkričio 15 d. įsakas Nr. 508, kurio 1.35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl subsidiariosios steigėjų atsakomybės pateikiami bankroto bylą nagrinėjančiam ūkiniam teismui. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teisė pateikti ieškinius bankroto byloje suteikiama tik kreditoriams, jų teisių perėmėjams, prokurorams ir valstybės įstaigoms. Taip pat nustatyta, kad tokiose bylose reikalavimai privalo būti pateikiami ne prašymų, bet ieškinio forma. Taigi reikalavimas pakeisti skolininką nagrinėjamoje byloje turėtų būti nagrinėjamas Baltarusijos Respublikos teisme, nagrinėjančiame bankroto bylą, kreditoriui pateikus ieškinį.

2. Dėl įstatymų, reglamentuojančių skolininko steigėjo atsakomybės taikymą. Pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus ir Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ ­„Belaja Rus“ įstatus įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl pagal Baltarusijos įstatymus tokia įmonė atsako tik savo turtu, ir nei įmonės savininkai, nei steigėjai, nei kiti tretieji asmenys pagal jos prievoles neatsako (įstatų 1.4, 1.5 punktai, Baltarusijos Respublikos CK 114 straipsnio 8 dalis). Skolininko Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ teisinį statusą reglamentuoja Baltarusijos Respublikos įstatymai ir įmonės įstatai (CK 1.19 straipsnio 1 dalis, Teisinės pagalbos sutarties 23 straipsnio 2 dalis). Remiantis Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsniu, Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto)“ 9 straipsnio 2 dalimi subsidiariosios steigėjo (dalyvio) atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga - steigėjo (dalyvio) tyčia dėl įmonės bankroto. Šiuo atveju skolininko nemokumas susidarė dėl įvairių įmonės ekonominės veiklos priežasčių, nulemtų rinkos sąlygų, nesusijusių su skolininko steigėjo (dalyvio) kalte; pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininko steigėjo tyčios buvimą. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Baltarusijos Respublikos CK 120 straipsnio 2 dalimi, nes skolininko steigėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba yra ne valstybės įstaiga, bet respublikinis valstybės valdymo organas, tiesiogiai pavaldus Baltarusijos Respublikos prezidentui (Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos nuostatų 1 punktas). Be to, skolininkas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ turi daugiau turto, nei įsiskolinimų kreditoriams, todėl netrūksta skolininko turto ir nėra pagrindo skolininko steigėjo subsidiariajai atsakomybei kilti (Baltarusijos Respublikos Prezidento 2003 m. lapkričio 15 d. įsako Nr. 508 1.35 straipsnis, Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnio 3 dalis).

3. Dėl Baltarusijos Respublikos teisinio statuso. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo šiuo atveju būtina atsižvelgti į bendrąsias tarptautinės privatinės teisės normas dėl valstybių imuniteto. Tiek Baltarusijai, kaip valstybei, tiek Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybai, kaip įgyvendinančiai viešąją valdžią institucijai, taikytinas jurisdikcinis imunitetas (Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos nuostatų 1 punktas). Baltarusija nėra davusi sutikimo dėl jurisdikcinio imuniteto netaikymo (Europos Tarybos konvencijos dėl valstybės imuniteto 2, 15 straipsniai). Bet kokio teismo proceso inicijavimas Baltarusijai, kuri neatsisakė savo imuniteto, traktuotinas kaip valstybės suvereniteto pažeidimas ir keliantis grėsmę geriems valstybių santykiams palaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. C. v. Lenkijos Respublikos ambasada, bylos Nr. 3K-3-203/2001).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba prašo civilinę bylą dėl jos nutraukti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nepripažįsta Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos reiškiant reikalavimus valdybai. Pagal įstatus valdyba – valstybinio valdymo respublikinis organas, todėl remiantis tarptautine teise tapatinama su valstybės sąvoka (Jungtinių Tautų Organizacijos 2004 m. gruodžio 16 d. konvencija). Tiek valdyba, tiek ir Baltarusijos Respublika turi imunitetą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi minėtomis teisinėmis nuostatomis, kolegija pasisako dėl Lietuvos apeliacinio teismo išvadų, padarytų sprendžiant teisių perėmimo, nagrinėjamos bylos atveju - skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą ir dėl užsienio teisės, nagrinėjamos bylos atveju - Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso taikymo galimybės sprendžiant teisių perėmimo klausimą.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotos šalys „T.E.K. Group LLC“ ir Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ susitarusios ginčus, kylančius iš 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. kovo 7 d. paskolos sutarčių, perduoti nagrinėti Tarptautiniam komercinio arbitražo teismui prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų vadovaujantis Rusijos įstatymais (kolegijos pastaba: ne vadovaujantis Baltarusijos Respublikos įstatymais); susitarta, kad arbitražo teismo sprendimas yra galutinis ir privalomas abiem šalims. Taigi suinteresuotos šalys yra sudariusios susitarimą dėl jurisdikcijos, tai laikoma šalių valios autonomijos įgyvendinimu. Taip šalys nusprendžia, kuris teismas turės jurisdikciją arba kuris teismas neturės jurisdikcijos. Nagrinėjamu atveju susitarta spręsti iš paskolos sutarčių kilsiančius ginčus arbitražo būdu. Arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai šio susitarimo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, vietoje arbitražo rinktis kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV ribotos atsakomybės bendrovė „Main Bridge, L. L. C“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonei „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą. Pažymėtina, kad 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, kurios dalyvės yra tiek ieškovo valstybė, t. y. JAV, tiek atsakovo valstybė, t. y. Baltarusija, tiek arbitražo teismo valstybė, t. y. Rusijos Federacija, bei Lietuva, kurios teisminė institucija – Apeliacinis teismas, kompetentingas spręsti arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, II straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad valstybės dalyvės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nusiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti.

Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2005 m. kovo 29 d., 2005 m. balandžio 20 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimai įsiteisėję nuo jų priėmimo momento ir galioja tik toms ginčo šalims, kurioms jais nustatytos teisės ir pareigos ir negali sukurti teisių bei pareigų kitoms šalims, kurios nebuvo arbitražinio susitarimo šalys ir tinkamai nedalyvavo sprendžiant ginčą arbitražo teisme. Šie sprendimai pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartimi ir taip įgiję teisinę galią, sukeliantys teisines pasekmes valstybėje, kurioje yra pripažįstami, t. y. Lietuvoje. Pagal bendrąją taisyklę užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti iš esmės reiškia, kad pripažįstančioje valstybėje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią ir kad sprendimą pripažinusioje valstybėje jis tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinis teismo sprendimas.

Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje Apeliacinis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šalių pakeitimo vykdymo procese klausimo tuo aspektu, kaip prašo pareiškėjas, nes neišspręstas klausimas dėl asmenų pasikeitimo materialiniuose prievoliniuose santykiuose. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje nėra nei universalaus (mirtis, reorganizavimas ir kt.), nei singuliaraus (reikalavimo teisės perkėlimas, skolos perkėlimas ir kt.) asmenų pasikeitimo prievolėje atvejų. Pagal teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Juželektromaš“ v. UAB „Kruna“, bylos Nr. 3K-3-4/1999) būtų galima modeliuoti arbitražinio susitarimo ir atitinkamai arbitražinės išlygos bei jos sudarymo pasekmių privalomumo naujam skolininkui (kreditoriui) atvejį, tačiau tam turi būti įvykęs reikalavimo teisės perleidimas ar asmenų pasikeitimas materialiniuose prievoliniuose santykiuose. Vien tik subsidiariosios atsakomybės teisinės galimybės principo taikymu negalimas skolininko pakeitimo vykdymo procese, atitinkamai ir prievolėje, pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pagrindimas, nes bet kokiu atveju, t. y. nepriklausomai nuo atsakomybės rūšies, skolininko pakeitimas - tai ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas, nustatant tam reikšmingas sąlygas ir aiškinantis ar asmuo yra (gali) būti subsidiariosios atsakomybės subjektu, t. y. subsidiariai atsakingu skolininku. Jeigu skolininko (kreditoriaus) pakeitimas būtų galimas atlikti pripažinto ir leisto kitoje valstybėje vykdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymo proceso stadijoje, taip būtų paneigiamas arbitražinio susitarimo privalomumo jo šalims principas ir pažeidžiama valstybės įgaliotos teisminės institucijos, sprendžiančios arbitražo teismo sprendimo pripažinimo klausimą, įstatymo suteikta kompetencija.

Kasatorius savo argumentus grindžia ir materialine užsienio teise, konkrečiai - Baltarusijos Respublikos CK 52, 120 straipsniais ir jų taikymo pagrindu įrodinėja valstybės, t. y. Baltarusijos Respublikos subsidiariąją atsakomybę už neįvykdytas skolininko - Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos VGPUĮ „Belaja Rus“ turtines prievoles, atsiradusias 2003 m. kovo 6 d., 2003 m. kovo 7 d. paskolos sutarčių ir Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2005 m. kovo 29 d., 2005 m. balandžio 20 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimų pagrindu. Taigi kasatorius pagal Baltarusijos Respublikos materialiąsias teisės normas įrodinėja valstybės, jo teigimu, subsidiariojo skolininko kaltus veiksmus, sukėlusius skolininko nemokumą ir esančius subsidiariosios atsakomybės taikymo pagrindu (kolegijos pastaba: pagal 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. kovo 7 d. paskolos sutarčių nuostatas ginčas nagrinėtinas Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų vadovaujantis Rusijos įstatymais). Tačiau, minėta, sprendžiant skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą negalima nagrinėti ginčo iš esmės. Dėl to kasatoriaus pateikiamas užsienio teisės taikymas ir aiškinimas neaktualus, ši teisė netaikoma sprendžiant kasatoriaus pateiktą Apeliaciniam teismui klausimą.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Gintaras Kryževičius

Virgilijus Grabinskas