Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-164/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.11; 116.1; 123.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. A. ir J. E. A. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. A. ir J. E. A. ieškinį atsakovams R. M. ir T. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. P. A. ir J. E. A. prašė teismą priteisti iš atsakovų T. M. ir R. M. 9581,75 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. sausio 25 d. karštu vandeniu buvo užlietas jų butas, nes atsakovai, gyvenę virš ieškovų buto, išvykdami į užsienį, pamiršo uždaryti langą. Dėl to užšalo ir sprogo karšto vandens vamzdis, vanduo užliejo žemiau esantį remontuojamą butą, po to ištirpinęs statybines medžiagas, sienomis subėgo į ieškovų butą. Dėl sprogusio vamzdžio atsakovų bute sušlapo ieškovų buto lubos, sienos. Ieškovai teigia, kad taip pat jiems buvo padaryta neturtinė žala, nes, būdami pensininkai, I ir II grupės invalidai, patyrė stresą, didelius emocinius išgyvenimus, labai pablogėjo jų sveikata, ieškovas V. P. A. dėl ligos paūmėjimo buvo priverstas įsigyti specialų aparatą, skirtą kvėpavimo funkcijoms gerinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovų 3600 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškovų reikalavimų dalį atmetė. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, konstatavo, kad buto atstatomoji vertė, įvertinant lubų, sienų ir linoleumo sugadinimą, yra 3600 Lt, todėl šią sumą priteisė ieškovams. Reikalavimą atlyginti gydymo išlaidas ir neturtinę žalą teismas atmetė, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovų sveikatos būklė labai pablogėjo būtent dėl to, kad buvo užlietas jų butas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeitė: priteistą žalos atlyginimą sumažino iki 2232,80 Lt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodyta apie linoleumo sugadinimą. Byloje tokių rašytinių įrodymų taip pat nėra. Ekspertizės akte konstatuota, kad grindų linoleumas vietomis sutrūkęs ir jį reikia pakeisti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad grindų linoleumas vietomis sutrūko būtent dėl to, kad buvo užlietas butas, o ne dėl kitų priežasčių. Kolegija laikė, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp apeliantų veiksmų ir linoleumo sugadinimo, todėl žalos atlyginimo dydis mažintinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai V. P. A. ir J. E. A. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Vertinant turtinę žalą, t. y. būtinas išlaidas butui remontuoti ir gydymuisi, teismas privalėjo pateikti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Teismas rėmėsi 2007 m. vasario 27 d. ekspertizės akto išvadomis, tačiau nepasisakė dėl 2006 m. sausio 26 d. patalpų apžiūros akto ir 7698 Lt lokalinės sąmatos, nenurodė, kodėl atmetė reikalavimą priteisti 9581,75 Lt turtinės žalos atlyginimą.

2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino byloje esančių medicininių dokumentų išrašų, patvirtinančių ieškovų sveikatos pablogėjimą dėl atsakovų kaltės ir jų motyvų dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų, sukrėtimų ir, ieškovų nuomone, nepagrįstai atmetė jų reikalavimą atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Dėl žiemos metu atsakovų bute Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), esančiame penktame aukšte, paliktos atviros orlaidės užšalo ir 2006 m. sausio 25 d. sprogo karšto vandens vamzdis, užliedamas ieškovų butą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte. Daugiabutį namą eksploatuojančios UAB „Gabuva“ 2006 m. sausio 26 d. patalpų apžiūros akte nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) aplieta: lubos pagal visą buto perimetrą, viso buto sienos, sušlapo baldai ir visi bute esantys daiktai. Grindų sugadinimo neužfiksuota (T. 1, b. l. 15). 2007 m. vasario 27 d. ekspertizės akte užfiksuoti vandens nutekėjimo pėdsakai ant ieškovų buto lubų ir sienų, taip pat nurodyta, kad grindų linoleumas vietomis sutrūkęs. Akte apskaičiuota linoleumo ir medžio drožlių plokščių po juo pakeitimo darbų vertė (T. 2, b. l. 22). Ieškinyje nenurodytas grindų sugadinimas, neprašoma už tai priteisti žalos atlyginimo. Ieškovų atstovė nurodė, kad buvo aplieti ieškovų drabužiai, tačiau nereikalauja žalos atlyginimo už šią žalą (T. 2, b. l. 16).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir šio vertinimo argumentavimą teismo sprendime (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai vykdė CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo motyvavimo reikalavimus. Pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2007 m. vasario 27 d. ekspertizės akto išvadomis, tačiau, nepasisakęs dėl byloje pateiktų 2006 m. sausio 26 d. patalpų apžiūros akto ir 7698 Lt lokalinės sąmatos, pažeidė pirmiau išdėstytas įstatymo nuostatas. Šie kasatorių argumentai pagrįsti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendime analizavo UAB „Gabuva“ 2006 m. sausio 26 d. patalpų apžiūros akto turinį, vertino jo reikšmę nustatant linoleumo sugadinimą ir, jį kaip įrodymą šiuo klausimu atmesdamas, pažymėjo, kad suteikia prioritetą ekspertizės aktui, nes jame savo išvadas pateikė kompetentingas specialistas, turintis atitinkamiems klausimams spręsti būtinų specialių žinių, t. y. ekspertas. Teismas iš tiesų sprendime nepasisakė, kodėl nesiremia lokaline sąmata, kurioje nurodyti buto remonto kaštai. Vertinant šio įrodymo atmetimo neargumentavimą ir to reikšmę bylos išsprendimui, atsižvelgtina į įrodymo pobūdį, jo reikšmę nustatinėjant bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Lokalinė sąmata byloje buvo pateikta įrodinėjant tą pačią aplinkybę kaip ir ekspertizės aktu - atsakovų padarytų nuostolių dydį. Atsakovai su lokalinėje sąmatoje nurodytu dydžiu nesutiko ir prašė šiuo klausimu skirti ekspertizę, su kurios skyrimu sutiko ir ieškovai. Ekspertizę atliko kvalifikuotas, specialus įstatyme nustatytas subjektas – ekspertas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas žalos dydžio nustatymui, todėl suprantama, kad teismas šiam įrodymui suteikė prioritetą lokalinės sąmatos atžvilgiu, kurią sudarant į tokias reikšmingas aplinkybes neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų. Be to, pagrindas pakeisti teismo sprendimą gali būti tik esminiai proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Kolegija konstatuoja, kad išdėstytomis aplinkybėmis lokalinės sąmatos kaip įrodymo atmetimo neargumentavimas negali būti vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje negalima sutikti ir su kasatorių argumentu, kad teismai netinkamai vertino įrodymus. Teismai juos tyrė, pasisakė dėl jų, taip pat vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasaciniam teismui neanalizuojant faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir pasisako, ar procese nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus ir nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir padarė argumentuotas išvadas remdamiesi nustatytomis aplinkybėmis.

Antruoju kasacinio skundo argumentu kasatoriai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis reikalavimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacine tvarka atsakovų iniciatyva buvo peržiūrėta tik teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Dalis kasacijos negalimumo pagrindų yra absoliutūs (Pvz. CPK 345 straipsnio 2 dalis), o dėl kitų egzistavimo kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia teisėjų kolegija (CPK 346 straipsnis). CPK 341 straipsnio 1 punkte nurodytas vienas iš absoliučių kasacijos negalimumo pagrindų - kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Ta pati nuostata galioja ir dėl sprendimo dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006). Egzistuojant faktui, kad šioje byloje priimto sprendimo dalis, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų kasacijos negalimumo dėl šios sprendimo dalies pagrindą ir neturtinės žalos atlyginimo klausimu nepasisako (CPK 341 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas