Dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti

Civilinė byla Nr. 3K-3-161/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

93.2.5; 130.3.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens įmonės Westintorg Corp. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, suinteresuotas asmuo Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 415/56-03 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 735 711,59 JAV dolerio skolos, 219 905,78 JAV dolerio netesybų, 10 336,79 JAV dolerio bei 2870,35 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 965 954,20 JAV dolerio ir 2870,35 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 416/57-03 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 9 581 369,26 JAV dolerio skolos, 2 700 143,40 JAV dolerio netesybų, 35 127,03 JAV dolerio ir 7881,90 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 12 316 639,69 JAV dolerio ir 7881,90 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 431/06-04 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 661 736,07 JAV dolerio skolos, 169 360,26 JAV dolerio baudos, 11 574,24 JAV dolerio bei 2396,83 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 842 670,57 JAV dolerio ir 2396,83 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 432/07-04 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 1 612 662,02 JAV dolerio skolos, 413 116,96 JAV dolerio baudos, 15 856,83 JAV dolerio ir 3252,50 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 2 041 635,81 JAV dolerio ir 2252,50 euro.

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašė teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03 bei 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04. Pareiškime nurodyta, kad minėti arbitražo teismo sprendimai nebuvo apskųsti ir įsigaliojo nuo jų priėmimo momento. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje gali būti atsakovo turto.

II. Teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino: pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 415/56-03, 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 431/06-04 ir 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 432/07-04. Kolegija atmetė suinteresuoto asmens teiginius, kad šalių arbitražiniai susitarimai yra netinkamai suformuluoti ir kad jie nepateikia tinkamos nuorodos į Baltarusijos Respublikoje, Minske veikiančią arbitražo instituciją. Remdamasi arbitražo teismo sprendimais, kolegija nustatė, kad į arbitražo teismo bylų nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas Šveicarijos bankas „BNP Paribas“ (Suisse) S. A. (toliau – bankas BNP Paribas), taip pat konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad šis trečiasis asmuo buvo įtrauktas į minėtų bylų nagrinėjimą rašytiniu šalių sutikimu ar susitarimu. Nustačiusi, kad šalys neprieštaravo dėl trečiojo asmens įtraukimo, o atsakovas palaikė banko BNP Paribas prašymą leisti dalyvauti byloje, kolegija sprendė, jog vien formalaus rašytinio sutikimo, jeigu jis ir būtinas pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“, nebuvimas negali sukelti tokių pasekmių, kaip atsisakymas pripažinti arbitražo teismo sprendimus. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“ trečiojo asmens įtraukimui į bylą yra būtinas rašytinis bylos šalių sutikimas. Nurodžiusi, kad prašomais pripažinti ir leisti vykdyti sprendimais arbitražo teismas pinigines sumas priteisė iš atsakovo ieškovui, o ne trečiajam asmeniui bankui BNP Paribas, kolegija nesutiko su suinteresuoto asmens teiginiu, jog arbitražo teismas sprendė atsakovo ir banko BNP Paribas ginčą bei taip viršijo savo kompetenciją. Nustačiusi, kad arbitražo teismas priėmė atsakovo priešieškinius, juos nagrinėjo iš esmės ir atmetė kaip nepagrįstus, atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą ir išreiškė savo poziciją, bei pažymėjusi, jog spręsdamas pripažinimo klausimą teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad buvo pažeistas atsakovo teisės būti išklausytam bei sąžiningo proceso principai. Pažymėjusi, kad bankas BNP Paribas arbitražo byloje dalyvavo atsakovo pusėje, be to, kad šį banką ūkiniai-finansiniai santykiai siejo su atsakovu, kolegija konstatavo, kad šio banko įtraukimas į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje negali būti vertinamas kaip konfidencialumo ir sąžiningo proceso principų pažeidimas. Kolegija nurodė, kad 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) vartojama sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama siauriau negu nacionalinė viešoji tvarka ir ji apima tik tarptautinę viešąją tvarką, t. y. tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Kolegija nustatė, kad arbitražo teismas nagrinėjo šalių reikalavimų įskaitymo klausimą ir savo sprendimuose konstatavo, jog ieškovo piniginiai reikalavimai nebuvo padengti įskaitymu. Kolegija sprendė, kad iš arbitražo teismo sprendimų turinio negalima daryti išvados, jog arbitražo teismas, spręsdamas įskaitymo klausimus, taikė Baltarusijos Respublikos teisės normas, atsakovo teigimu, prieštaraujančias laisvosios rinkos principams bei diskriminuojančias investuotojus. Kolegijos vertinimu, ginčo objektas – tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo klausimai, – dėl kurio priimti arbitražo teismo sprendimai, gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimus. Kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje ieškovo prašyme nurodytus arbitražo teismo sprendimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Niujorko konvencijos II straipsnio 2 dalį, IV straipsnio 1 dalies b punktą, V straipsnio 1 dalies c punktą ir Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, nepareikalavęs pareiškėjo pateikti kasatoriaus ir banko BNP Paribas arbitražinio susitarimo. Anot kasatoriaus, tarptautinėje praktikoje ir autoritetingoje doktrinoje laikomasi pozicijos, kad arbitražo procesas gali teisėtai vykti tik esant aiškiam ir vienareikšmiškam šalių susitarimui dėl esminių arbitražinio susitarimo sąlygų. Arbitražo teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu banką BNP Paribas, tačiau pareiškėjo ir suinteresuoto asmens arbitražiniai susitarimai, įtvirtinti tarpusavio sutartyse, neapima ir nesaisto banko BNP Paribas. Kasatoriaus nuomone, arbitražo teismas viršijo savo kompetenciją, išspręsdamas tarp kasatoriaus ir banko BNP Paribas kilusį ginčą dėl teisės. Kasaciniame skunde pažymima, kad visais atvejais, kai trečiojo asmens dalyvavimas arbitražo procese pripažįstamas galimu, tai nepašalina pamatinio arbitražo proceso principo, kad arbitražo procesas galimas tik esant visų jo dalyvių susitarimui raštu. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai priskyrė kasatoriui procesinę pareigą įrodyti, kad ginčui nagrinėti arbitraže yra būtinas rašytinis bylos šalių sutikimas. Toks teismo motyvas prieštarauja Niujorko konvencijos IV straipsnio 1 dalies b punktui bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 daliai, be to, teismas pažeidė ir CPK 177 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus teigimu, net jeigu būtų konstatuota, kad kasatorius „neprieštaravo“ banko BNP Paribas dalyvavimui byloje, tai nepanaikintų reikalavimo pateikti visų bylos dalyvių rašytinį susitarimą perduoti bylą spręsti arbitražui.

2. Teismas pažeidė CPK 37, 133 straipsnius, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, priimdamas nutartį dėl neįtraukto trečiojo asmens teisių. Kasatoriaus teigimu, bankui BNP Paribas nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, jam nebuvo suteikta galimybės pateikti savo poziciją dėl arbitražo sprendimų pripažinimo, nors arbitražo teismas sprendimuose pasisakė ir dėl šio asmens teisinių santykių su ginčo šalimis. Kasatoriaus nuomone, arbitražo sprendimų pripažinimas Lietuvos Respublikoje turi įtakos bankui BNP Paribas, nes nuo sprendimų pripažinimo momento jų res judicata galia taikoma Lietuvos Respublikoje ne tik dėl ginčo šalių, bet ir dėl banko BNP Paribas. Nors CPK 812 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimą pranešama tik atsakovui arbitražo procese, tačiau, kasatoriaus teigimu, teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį bei CPK 6, 12, 13, 15, 42, 133 straipsniuose įtvirtintus tinkamo proceso principus ir užtikrinti asmeniui, kurio teisėms Lietuvos Respublikoje daro įtaką pripažįstami arbitražo sprendimai, teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei ginti savo interesus byloje.

3. Teismas pažeidė CPK 810 straipsnio 6 dalį, Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1, 2 dalis ir Niujorko konvencijos V straipsnį, netinkamai nustatęs bylos nagrinėjimo dalyką ir neišnagrinėjęs Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų su materialinės teisės normų pažeidimu susijusių atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindų. Kasatoriaus teigimu, Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės pagrindai, kuriems esant atsisakoma pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Anot kasatoriaus, jis šioje byloje nurodė, kad arbitražo sprendimais pažeisti fundamentalūs teisės principai, dėl kurių sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo normas, jas neteisėtai aiškino siaurinamai ir iš esmės sprendė, jog sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimus negali būti nagrinėjami įvykdyti fundamentalių materialinės teisės principų pažeidimai. Taip teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo normas atitinkančio bylos nagrinėjimo dalyko.

4. Anot kasatoriaus, teismas nenagrinėjo, neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl jo nurodytų svarbiausių arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindų: 1) piktnaudžiavimas teise ir sąžiningumo (geros valios) principo pažeidimas netaikant įskaitymo; 2) piktnaudžiavimas teise, sąžiningumo (geros valios) principo pažeidimas bei akivaizdus teisės ignoravimas konstatuojant atsakovo atsakomybę be kaltės; 3) neprotingai didelių netesybų priteisimas. Anot kasatoriaus, teismas nutartyje pasisakė tik dėl dalies atsiliepimo argumentų ir nenagrinėjo ginčo šalių byloje pateiktų dalies įrodymų, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė Niujorko konvencijos III ir V straipsnius, Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1, 2 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnį, 270 straipsnio 1, 4 dalis, 331 straipsnio 1, 4 dalis, 810 straipsnio 6 dalį.

5. Teismas neatsižvelgė į prašomų pripažinti arbitražų sprendimų skirtingą turinį ir neteisėtai sprendė, kad arbitražo sprendimuose nurodyta, jog kasatoriaus atstovas palaikė banko BNP Paribas prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kasatoriaus teigimu, bylos medžiagos neatitinka teismo teiginys, kad arbitražo teismas nagrinėjo šalių reikalavimų įskaitymo klausimą, analizavo rašytinius įrodymus, susijusius su įskaitymo faktu, ir padarė išvadą, kad atsakovo laiškai ieškovui dėl įskaitymo nėra vienašalis pareiškimas dėl įskaitos, bei konstatavo, jog ieškovo piniginiai reikalavimai pagal kontraktus nebuvo padengti įskaita. Anot kasatoriaus, arbitražo teismo sprendimai dėl šios aplinkybės yra skirtingi: 2005 m. sausio 3 d. sprendimuose konstatuota, kad kasatorius nėra pateikęs vienašalio pareiškimo dėl įskaitymo, o 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimuose – kad kasatorius yra pateikęs pareiškimą dėl įskaitymo, tačiau arbitražo teismas atsisakė taikyti įskaitymą, remdamasis Baltarusijos Respublikos teisės normomis, kuriose draudžiamas įskaitymas sandoriuose su užsienio asmenimis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad toks netinkamas arbitražo sprendimuose nurodytų aplinkybių vertinimas lėmė teismo poziciją nenagrinėti atsiliepime nurodyto arbitražo sprendimo nepripažinimo ir neleidimo vykdyti pagrindo, susijusio su viešosios tvarkos pažeidimu dėl prieštaravimo sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 263 straipsnio 1, 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalį, pažeidė 270 straipsnio 1, 4 dalis, 810 straipsnio 6 dalį, Niujorko konvencijos III straipsnį, VI straipsnio 1 dalį, V straipsnį, Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1, 2 dalis, nutarties motyvų nepagrindęs bylos medžiaga. Be to, nesusipažinęs su visais pateiktais arbitražo sprendimais ir nenagrinėdamas kiekvieno jų atskirai, teismas pažeidė sąžiningo proceso principą.

6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 2 punktą, Niujorko konvencijos II straipsnio 2 dalį, IV straipsnio 1 dalies b punktą, V straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies b punktą, nes: 1) nepagrįstai netaikė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto ir Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų ir net nepasisakė dėl jų, pareiškėjui nepateikus kasatoriaus ir banko BNP Paribas sudaryto arbitražinio susitarimo dėl jų ginčo nagrinėjimo arbitraže; 2) neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04 arbitražo teismas nagrinėjo kasatoriaus ir banko BNP Paribas ginčą, pasisakė dėl jų priešingų pozicijų dėl teisės ir fakto klausimų aiškinimo. Kasatoriaus teigimu, arbitražo sprendimų pripažinimas ir leidimas juos vykdyti prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai tarptautinei viešajai tvarkai, nes arbitražo sprendimais: 1) įtvirtinamas pareiškėjo piktnaudžiavimas teise ir geros valios principo pažeidimas netaikant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo; 2) įtvirtinamas pareiškėjo piktnaudžiavimas teise, geros valios principo pažeidimas bei akivaizdus teisės ignoravimas konstatuojant kasatoriaus civilinę atsakomybę be kaltės, kai sutarčių pažeidimas buvo įvykdytas dėl asmenų, susijusių su pareiškėju, veiksmų; 3) įtvirtinamas pareiškėjo piktnaudžiavimas teise ir sąžiningumo bei teisingumo principų pažeidimas taikant neprotingai dideles netesybas, kurios viršija pagrindinę prievolę.

7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes: 1) Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytus pagrindus, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, aiškino kaip procesinio pobūdžio pagrindus, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004, nurodė, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus; 2) tinkamai ir detaliai netikrino arbitražo sprendimų prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, tuo tarpu Konstitucijoje įtvirtinta tvarka turi būti tikrinama ex officio, nepaisant to, kad tokio pagrindo nepripažinti nėra įtvirtinta tarptautinėje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VAB „Vladimiro chemijos gamykla“ v. AB Dirbtinis pluoštas“, bylos Nr. 3K-67/98); 3) nepripažino, kad ypač didelių baudinių netesybų taikymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir kt., bylos Nr. 3K-7-179/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Tikuišis v. J. Žutautienė, bylos Nr. 3K-3-513/2006; 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Roščin v. V. Percovskis, bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. J. Vaičiulis, bylos Nr. 3K-3-173/2006).

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius painioja procesines sąvokas – šalis ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Anot pareiškėjo, arbitražo ginče tiesiogiai nesprendžiamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, banko BNP Paribas teisių ir pareigų klausimas, tuo tarpu Komercinio arbitražo įstatyme bei Niujorko konvencijoje kalbama būtent apie šalių arbitražinio susitarimo pateikimą. Dėl to, pareiškėjo nuomone, teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas kasatoriaus pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja reikalavimas pateikti rašytinį visų arbitražo procese dalyvaujančių asmenų susitarimą. Be to, iš arbitražų sprendimų matyti, kad bankas BNP Paribas teikė prašymus dalyvauti procese. Atsiliepime pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog arbitražo sprendimas tiesiogiai paveiktų banko BNP Paribas teises bei pareigas. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 812 straipsnio 1 dalį ir apie bylos nagrinėjimą pranešė tik atsakovui arbitražo procese. Anot pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse konstatuota, kad sprendžiant užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimus esminis dalykas yra tai, kad negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis). Be to, akcentuota, kad, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialinės teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“, bylos Nr. 3K-3-434/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Černigovo valstybinis miškų ūkio susivienijimas „Černigovles“ v. AB „Alytaus chemija“, bylos Nr. 3K-3-278/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006). Pareiškėjo nuomone, kasatorius, teigdamas, kad arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04 buvo išspręstas jo ir banko BNP Paribas ginčas, painioja du skirtingus dalykus – teismo atliekamą įrodymų vertinimą ir ginčo išsprendimą. Anot pareiškėjo, tai, kad arbitražas vertino kasatoriaus ir banko BNP Paribas sudarytas sutartis, dar nereiškia, jog buvo išspręstas jų ginčas. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius, teigdamas apie viešosios tvarkos išlygą, kelia fakto ir taikytinos teisės klausimus, kurie buvo sprendžiami arbitražo proceso metu ir kurie yra arbitražo prerogatyva, tuo tarpu nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi teisės iš naujo spręsti ginčo ar tikrinti taikytinos teisės klausimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kontraktai buvo sudaryti Baltarusijos Respublikoje pagal Baltarusijos materialinę teisę, todėl netesybų teisėtumą galima vertinti tik remiantis Baltarusijos materialine teise.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 415/57-03 bei 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ieškinius atsakovui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. dėl skolų grąžinimo.

Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvės. Pareiškėjo prašomi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimai yra priimti ne Baltarusijos Respublikos valstybės teismo. Dėl to Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. ir 2005 m. sausio 3 d. sprendimus Lietuvos Respublikos teismais pripažįsta ir leidžia vykdyti, jeigu konstatuoja, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriais gali būti atsisakyta pripažinti ar leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą (Niujorko konvencijos V straipsnis, CPK 810 straipsnio 6 dalis, 813 straipsnio 3 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 39, 40 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, neturi teisės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo iš esmės. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimo įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, turi patikrinti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos įmonė „Apatit Fertlizers S. A.“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos įmonė „Apatit Fertlizers S. A.“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002). Toks tikrinimas turi būti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialinės teisės aspektais.

Šalys gali susitarti perduoti spręsti ginčą arbitražui sudarydamos arbitražinį susitarimą. Jis gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga arba arbitražinis susitarimas (Niujorko konvencijos II straipsnio 1, 2 dalys, Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė Niujorko konvencijos II straipsnio 2 dalį, IV straipsnio 1 dalies b punktą, V straipsnio 1 dalies c punktą ir Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, nepareikalavęs pareiškėjo pateikti kasatoriaus ir banko BNP Paribas arbitražinio susitarimo, bei pažeidė CPK 117 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai kasatoriui priskyrė įrodinėjimo pareigą. Niujorko konvencijos IV straipsnis bei komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalis analogiškai reglamentuoja, kokie dokumentai turi būti pridėti prie paduodamo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateikti patvirtinti arbitražo sprendimų nuorašai bei jų vertimai (T. 1, b. l. 4-75), taip pat pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sudarytų kontraktų, kuriuose įforminta arbitražinė išlyga, patvirtinti nuorašai bei jų vertimai (T. 1, b. l. 88-126), tai atitinka pirmiau nurodytuose konvencijos ir įstatymo straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Prašomais pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimais išspręstas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens ginčas dėl šalių sudarytų kontraktų (T. 1, b. l. 88-126) vykdymo, taip pat suinteresuoto asmens priešiniai reikalavimai pareiškėjui. Tokio ginčo sprendimui pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kontraktuose įforminta arbitražinė išlyga buvo pakankama. Trečiųjų asmenų dalyvavimo arbitražo procese klausimas nėra pakankamai sureguliuotas. Suinteresuotam asmeniui remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkte bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais, juose numatytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka suinteresuotam asmeniui.

Niujorko konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas. Pagal CPK 812 straipsnio 1 dalį, 814 straipsnį apie bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjimą pranešama asmeniui, kuris byloje buvo atsakovas. Toks CPK įtvirtintas reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ginčas tarp šalių arbitražo sprendimu jau išspręstas iš esmės, arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesas yra specifinis, o proceso koncentruotumo principas reikalauja, jog greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Atsižvelgiant į CPK 812 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei jo tikslus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas, nepranešęs bankui BNP Paribas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pažeidė teisės normas.

Teismas, spręsdamas dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, privalo išanalizuoti visus suinteresuoto asmens faktinius ir teisinius argumentus, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, ir nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti savo išvadas. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų suinteresuoto asmens argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su byla, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti suinteresuoto asmens argumentus turi būti motyvuotas. Teismo nutartis, kuria išsprendžiama dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi būti motyvuota. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, suinteresuoto asmens argumentai bei teismo ex officio atlikto patikrinimo aspektai. Nagrinėjamos bylos duomenys bei apskųstos nutarties turinys teikia pagrindą pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo pirmiau nurodytomis nuostatomis. Teismas neanalizavo visų suinteresuoto asmens atsiliepime (T. 1, b. l. 152-174) išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Dėl to darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis nėra reikiamai motyvuota, yra priimta pažeidžiant proceso teisės normas.

Neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre įregistruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir kt., bylos Nr. 3K-3-179/2006). Nagrinėjamoje byloje teismas neanalizavo arbitražo sprendimais priteistų netesybų (baudų) dydžio jų atitikties viešajai tvarkai aspektu, nors privalėjo tai padaryti tiek fakto, tiek teisės aspektais. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos ex officio patikrinti pirmiau nurodytų konvencijoje ir įstatyme nustatytų pagrindų, kuriems esant arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti, buvimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 812 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti tik dalį užsienio arbitražo sprendimo.

Nurodyti pažeidimai yra pagrindas naikinti apskųstą teismo nutartį ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pats pašalinti nustatytų pažeidimų. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, tai teisėjų kolegija kitų kasacinio skundo argumentų neanalizuoja. Suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai analizuotini ir vertintini bylą nagrinėjant iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė