Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.2; 34.6; 128.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š., E. G. ir J. S. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarei Nijolei Kadžienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės J. Š., E. G. ir J. S. ieškiniu prašė teismo: a) panaikinti atsakovui V. V. išduotą 2006 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; b) paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. ir E. G. per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusio J. V. palikimą po J. V. mirties 2002 m. birželio 3 d. faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą; c) atnaujinti terminą J. S. palikimui po J. V. mirties priimti.
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra tarp testamentinio ir įstatyminių įpėdinių dėl palikimo dalies, neįrašytos testamente ir atsiradusios po testatoriaus mirties, priėmimo, taip pat dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai asmuo reikalauja teismo nustatyti juridinį faktą, nustatytą kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta: panaikinti V. V. išduoto 2006 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. ir E. G. per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusio J. V. palikimą po J. V. mirties 2002 m. birželio 3 d. faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, atnaujinti terminą J. S. palikimui po J. V. mirties priimti ir priimti E. G. atsisakymą nuo ieškinio bei šią bylos dalį nutraukti.
Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė išdavė 2006 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atsakovui V. V. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas J. V. 1998 m. lapkričio 2 d. testamento, pagal kurį atsakovas paveldėjo 4 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu V. V. paveldėjo 4,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. V. nesąžiningai nurodė, kad yra vienintelis įstatyminis įpėdinis, tačiau J. V. vaikai V. V., E. G., J. S. ir mirusios G. U. vienintelis vaikas J. Š. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint J. V. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 2 dalis, 5.12 straipsnis).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo V. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas V. V. išduoto 2006 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Š. ir E. G. per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusio J. V. palikimą, po J. V. mirties 2002 m. birželio 3 d. faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, atnaujintas terminas J. S. palikimui po J. V. mirties priimti, ir šią ieškinio dalį atmetė.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu aiškiai konstatuota, kad palikimą priėmė V. V. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių negalima pakeisti kitoje byloje priimamu teismo sprendimu. Ieškovai turėjo galimybę pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3698-488/2006, kurioje priimtas nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kasatorės teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimu pakeistas kitoje byloje priimtas įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimas. Šiais sprendimais nustatyti skirtingi juridiniai faktai, sukeliantys šalims savarankiškas teises ir pareigas. Teismo sprendimu nustačius V. V. juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, tai neatima iš J. Š. teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, jai turint tikslą paveldėti senelio palikto turto dalį. Teismo sprendimu nustatytų aplinkybių vienoje byloje negalima keisti kitoje byloje teismo sprendimu tik tokiu atveju, kai bylose dalyvauja tos pačios šalys (CPK 18 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodyti sprendimai yra suderinami, nes priimti bylose dalyvaujant ne toms pačioms šalims.
2. CPK 276 straipsnyje nustatyta, kad, paskelbus byloje sprendimą, jo keisti ar panaikinti priėmusiam teismui negalima. Ši norma reiškia, kad galimas tik rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas, ir nėra kaip nors susijusi su teismo sprendimo prejudicine galia.
Atsiliepimu į ieškovės J. Š. kasacinį skundą atsakovas V. V. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Byloje nėra duomenų, kad J. V. testamento sudarymo metu turėjo kito turto, taigi negalėjo vėliau įgyto (po jo mirties) turto įtraukti į testamentą jo surašymo metu. Tačiau testatorius aiškiai išreiškė valią visą turtą palikti atsakovui. Nėra pagrindo išvadai, kad J. Š. faktiškai pradėdama valdyti turtą priėmė palikimą, nes teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, šeimos suvenyrų, relikvijų, patalynės pasidalijimas tarp įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-247/2006). Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus po palikėjo mirties rūpinosi tik atsakovas, ne ieškovė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Po J. V. mirties 2002 m. birželio 3 d. palikimą paveldėjo testamentinis įpėdinis V. V. pagal Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės Kadžienės 2006 m. rugsėjo 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir tos pačios datos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovės, kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, byloje ginčija Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės Kadžienės 2006 m. rugsėjo 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo J. V. paveldėjo 4,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Byloje paduotų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinių pripažinimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, tokio liudijimo nuginčijimą, taikymo. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Ginčydamos Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės Kadžienės 2006 m. rugsėjo 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovės pretenduoja į šiame liudijime nurodyto turto – 4,75 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2,97 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paveldėjimą.
Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, tai taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir netaikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai, išskyrus CK 5.20 straipsnyje nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis O. K. v. J. M. byloje Nr. 3K-3-262/2006).
Nagrinėjamoje byloje esančiame testatoriaus J. V. 1998 m. lapkričio 2 d. notaro patvirtintame testamente nurodyta, kad,,žemę, esančią (duomenys neskelbtini) aš palieku V. V.“. Testamente testatoriaus valia išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai bei patvirtinta jo parašu. Šis testamentas yra galiojantis, jo teisėtumo niekas neginčija. Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, o ne jo dalis. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento. Tik ta turto dalis, kuri nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis). Esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t. y. ar testamentu įpėdiniui paliktas visas palikėjo turtas, ar turto dalis.
Pagal bylos įrodymus, nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) atkurtos J. V. Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. birželio 1 d. ir 2001 m. vasario 8 d. sprendimais. Į šiuos žemės sklypus atsakovui V. V. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir byloje dėl jų nėra ginčo. Nuosavybės teisės į likusius žemės sklypus, dėl kurių yra ginčas byloje, atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, t. y. jau po J. V. mirties. Taigi testatoriui esant gyvam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį turėtos žemės natūra. Tai, kad po testatoriaus mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę savininkui skiriant lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, nepakeičia testatoriaus valios dėl jo pasirinkto įpėdinio, kuriam testamentu palikta visa žemė. Pripažįstama, kad, testamentu palikus žemę įpėdiniui, jam atitenka ir turtinės teisės, susijusios su ta žeme, tarp jų teisė įgyti nuosavybę į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos tik po testatoriaus mirties priimtu apskrities viršininko sprendimu. Atsakovui V. V. išduotas ir ieškovių byloje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimo turinys visiškai atitinka testatoriaus valią, kuri negali būti iškraipoma ar paneigiama. Testatoriui savo valią testamente išreiškus laisvai ir aiškiai, ši valia turi būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jo mirties. Atsiradus palikimui, teises į testamente nurodyto turto paveldėjimą įgyja tik testamentinis įpėdinis.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nesant teisinio pagrindo panaikinti byloje ginčijamą atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai netenkino ieškinio (CPK 260 straipsnis). Kasacinio skundo argumentas, kad, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius V. V. juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, tai neatima iš ieškovės J. Š. teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, jai turint tikslą paveldėti senelio palikto turto dalį, yra susijęs tik su ieškovės teise kreiptis į teismą paduodant ieškinį, tačiau nenuginčija paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Kiti kasacinio skundo argumentai taip pat neturi reikšmės skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, dėl to jų kolegija iš esmės nenagrinėja. Kadangi nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ši nutartis yra teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
