Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-158/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.4; 114.9.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui AB „Vilniaus pergalė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 1984 m., paskutinius kelerius metus dirbo sausainių ceche pakrovėja-iškrovėja, miltų sijotoja.

2006 m. gruodžio 19 d. jai terminuotai nustatytas ribotas darbingumas dėl profesinio susirgimo. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ji negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: kelti krovinius rankomis, kai jų svoris viršija 10 kg, kai darbas susijęs su priverstiniais liemens palenkimais bei vyksta aukštyje, viršijančiame 1,3 m. Šie apribojimai atėmė galimybę jai toliau dirbti miltų sijotos darbą.

Atsakovas, remdamasis DK 273 straipsniu, reglamentuojančiu darbdavio pareigą perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą, 2007 m. sausio 9 d. raštu pasiūlė ieškovei dirbti saldainių ceche. Ieškovė parašė, kad nesutinka su šiuo pasiūlymu.

Atsakovas 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 69-2007 atleido ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo).

Ieškovė mano, kad ji atleista iš darbo neteisėtai. Atsakovas netinkamai įvykdė pareigą perkelti ją į kitą darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę ir kvalifikaciją. Atsakovas tik formaliai pasiūlė jai darbą saldainių ceche, nenurodęs ir neišaiškinęs jai siūlomo darbo pobūdžio, sąlygų, apmokėjimo ir pan. Ji, nežinodama, koks konkretus darbas jai siūlomas, parašė, kad su tokiu pasiūlymu nesutinka. Atsakovas nepagrįstai tokį jos nesutikimą traktavo kaip atsisakymą būti perkeltai į kitą darbą. Atsakovo pasiūlymas dėl kito darbo yra niekinis ir laikytina, kad kitas darbas jai iš viso nebuvo pasiūlytas. Kadangi atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą kito darbo pasiūlymo procedūrą, tai jos atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu. Į buvusį darbą ji nenori grįžti, nes jai būtų sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl jai iš atsakovo priteistina išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi profesine liga ji susirgo dirbdama pas atsakovą, susirasti kitą darbą dėl netekto darbingumo sudėtinga, tai atsakovas turi atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala – tai negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi dirbdama iki senatvės pensijos (11 metų ir 2 mėnesiai – 18 894 Lt); neturtinę žalą ji įvertina 30 000 Lt.

Ieškovė prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu;) negrąžinti jos į darbą, bet priteisti jai iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (4230 Lt), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 18 894 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ji nenorėjo dirbti saldainių ceche, o norėjo kitų pareigų sausainių ceche, kur išdirbo daug metų. Ji atsisakė dirbti saldainių ceche, nes nežinojo siūlomo darbo pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad jeigu jai buvo neaiškus naujai siūlomo darbo pobūdis ir sąlygos, tai ji, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, galėjo pasidomėti, paprašyti susipažinti su pareigų aprašymu arba pareikalauti konkretesnių paaiškinimų žodžiu. Ji to nepadarė, neprašė termino pasiūlymui apmąstyti ir raštu atsisakė pasiūlymo, nenurodydama priežasčių. Liudytojai (atsakovo administracijos darbuotojai L. Ž., G. B., L. M., R. I.) patvirtino, kad ieškovei buvo pasiūlyta atitinkanti jos sveikatos būklę bei kvalifikaciją laisva darbo vieta saldainių ceche, nes kitų laisvų darbo vietų nebuvo. Jos darbo užmokestis būtų nepakitęs, darbo pobūdis būtų lengvesnis, tačiau ji visiškai nesidomėjo pasiūlymu, nesileido į kalbas dėl darbo kitame ceche. Jai buvo paaiškinta, kad, nesutikus su pasiūlymu, ji bus atleista iš darbo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė laisva valia nusprendė atsisakyti pasiūlyto darbo, nors darbdavio buvo informuota, kad sausainių ceche laisvų darbo vietų nėra ir kad nesutikus ji bus atleista iš darbo. Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad darbas sausainių ceche apima daug mažiau darbininkų profesijų, o dėl sumažėjusios sausainių cecho gamybos apimties 2007 m. pradžioje dalis sausainių cecho darbuotojų buvo perkelti dirbti į saldainių cechą, naujų darbuotojų nebuvo priimta. Dėl to teismas sprendė, kad galimybės suteikti ieškovei jos sveikatos būklę atitinkantį darbą saldainių ceche buvo daug didesnės. Be to, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, turėdamas laisvų darbo vietų sausainių ceche, pasiūlė ieškovei darbą kitame ceche norėdamas ją priversti išeiti iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu, yra nepagrįstas.

Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad netektas darbingumo lygis ieškovei nustatytas terminuotai – vieneriems metams. Dėl to nėra pagrindo priteisti jai žalos atlyginimą į ateitį už visus iki pensijos likusius metus kaip negautas pajamas. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginį, kad dėl netekto darbingumo ji neturi jokių galimybių surasti kitą darbą. Jos darbingumas prarastas tik terminuotai ir tik 20 procentų, be to, darbdavys siūlė jai darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę ir taip garantavo pajamas, atitinkančias jos buvusį vidutinį darbo užmokestį. Nors asmuo, praradęs darbą, patiria dvasinius išgyvenimus, emocinį diskomfortą, tačiau šiuo atveju ieškovė turėjo teisę pasirinkti – sutikti ar atsisakyti siūlomo darbo, žinodama, jog anksčiau dirbto darbo ji dirbti jau negalės. Be to, neturtinei žalai atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovui 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė pas atsakovą išdirbo daugiau kaip 23 metus, dirbo nekvalifikuotą pakrovėjos-iškrovėjos, miltų sijotojos darbą. Dėl profesinio susirgimo ji negalėjo toliau dirbti šio darbo, todėl pagal DK 273 straipsnio 1 dalį atsakovui atsirado prievolė perkelti ją į kitą darbą. Perkėlimo į kitą darbą atvejais darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę. Atsakovas pasiūlė ieškovei darbą saldainių ceche, kurio ji atsisakė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbdavio prievolę bei ieškovės kvalifikaciją, kritiškai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji nebuvo supažindinta su siūlomo darbo pobūdžiu, apmokėjimo sąlygomis ir pan., taip pat kad su ja norėta susidoroti. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai apie nekvalifikuoto darbo apmokėjimo sąlygas. Ieškovė neįrodė, kad ji būtų reikalavusi atsakovo išaiškinti jai siūlomo darbo pobūdį, apmokėjimo sąlygas ir pan. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovės perkėlimo į kitą darbą klausimo nagrinėjimo metu atsakovas galėjo jai suteikti kitą, jos sveikatos būklę atitinkantį darbą nei darbą saldainių ceche. Ieškovei atsisakius jai siūlomo ir jos kvalifikaciją bei sveikatos būklę atitinkančio darbo, atsakovas turėjo teisę nutraukti su ja darbo sutartį (DK 273 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178, 189 straipsnius), nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, civilinėse bylos Nr. 3K-3-674/1999, Nr. 3K-3-370/2005, Nr. 3K-3-220/2006, Nr. 3K-3-10/2006.

Teismai rėmėsi netinkamais įrodymais – atsakovo administracijos atstovų paaiškinimais, tai lėmė neteisėtų teismų sprendimų priėmimą. Kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis negalima remtis.

Šioje byloje darbdavio atstovai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie sprendė ieškovės perkėlimo į kitą darbą klausimą, o po to priėmė sprendimą dėl jos atleidimo iš darbo. Teismai nepagrįstai jų paaiškinimus prilygino liudytojų parodymams, nesuabejojo nė vienu jų teiginiu. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus nepagrįstai vertino kritiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad liudytoju pripažįstamas bylos baigtimi teisiškai nesuinteresuotas asmuo; negali būti apklausiamas kaip liudytojas asmuo, kuriuo teises ir pareigas gali paveikti teismo sprendimas. Darbdavio atstovai, dėl kurių veiksmų neteisėtumo vyksta teisminis ginčas ir šio išsprendimas jų nenaudai gali sukelti jiems neigiamų turtinių pasekmių, turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji būtų reikalavusi atsakovo išaiškinti jai siūlomo darbo pobūdį, sąlygas ir kt. Teisėjų kolegija iš esmės perkėlė ieškovei pareigą įrodyti aplinkybes, kurias pagal įstatymą privalo įrodyti darbdavys. Pareiga įrodyti, kad nebuvo pažeista atleidimo iš darbo procedūra, tenka darbdaviui. Teisėjų kolegija neteisėtai perkėlė jai atsakovui tenkančią įrodinėjimo prievolę, kurios ji negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes nedisponuoja ta informacija, kuri žinoma ir prieinama tik darbdaviui.

2. Darbo kodekso 273 straipsnyje darbdavys įpareigojamas perkelti darbuotoją, negalintį dirbti sutarto darbo dėl sveikatos būklės, į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Sąvokos „darbas“ turinys atskleidžiamas DK 95 straipsnyje, jame įvardijami darbo sutarčiai privalomi sulygtą darbą apibūdinantys požymiai: 1) darbovietė; 2) darbo funkcijos, atitinkančio tam tikrą profesiją, specialybę, arba tam tikros pareigos; 3) apmokėjimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikymo teismų praktikoje“ 7.1 punkte išaiškinta, kad kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos. Pasiūlymas dėl kito darbo turi būti suformuluotas ir pateiktas darbuotojui taip, kad jame būtų nurodytos visos darbo sutarčiai privalomos sąlygos, nes toks pasiūlymas iš esmės yra oferta dėl naujos darbo sutarties sudarymo. Atsakovo pasiūlyme ieškovei buvo nurodyta tik viena kito darbo sąlyga – struktūrinis padalinys (saldainių cechas), nenurodant kitų privalomų sąlygų, t. y. konkrečių pareigų ar darbo pobūdžio bei apmokėjimo sąlygų. Ieškovė neakceptavo tokio pasiūlymo ir parašė „nesutinku“, taip išreikšdama savo nuomonę dėl pasiūlymo turinio, bet ne atsisakymą nuo bet kokio kito darbo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 7.1 punkte išaiškinta, kad, darbuotojui nesutikus būti perkeltam į siūlomą darbą arba nesant jam tinkamo darbo, darbuotojui turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį jis gali dirbti pagal į jo sveikatą ir kvalifikaciją. Toks pasiūlymas ieškovei nebuvo pateiktas, šią aplinkybę pripažino darbdavio atstovai. Taigi atsakovas pažeidė ne tik įstatymo reikalavimus dėl kito darbo pasiūlymo turinio, bet ir kito darbo pasiūlymo procedūrą, dėl to ieškovės atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu.

Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl ieškovės, kaip nekvalifikuotos darbininkės. Atsakovo įmonėje ji dirbo nuo 1984 m., dirbdama kėlė profesinę kvalifikaciją, 1987 m. įgijo aukščiausią darbininko kvalifikaciją – iš fasuotojos perkelta į brigadininkės pareigas, suteikiant 5-ąją kategoriją, o 1989 m. jai suteikta 4-oji receptūrininkės kategorija. Sunkų ir nekvalifikuotą miltų sijotojos darbą ji dirbo tik paskutinius kelerius metus, nes už šį darbą mokėjo didesnį atlyginimą. Aplinkybė, kad darbdavys neturėjo kitų nekvalifikuotų darbų, jai netaikytina, nes pagal sveikatos būklę ji galėjo dirbti kvalifikuotus darbus, kuriuos dirbo iki miltų sijotojos darbo.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį, nes priteisė atsakovui nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti, t. y. 1600 Lt. Vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymų Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu teismas galėjo priteisti ne daugiu kaip 1155 Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė DK normas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai. Atsakovas pasiūlė ieškovei jos sveikatos būklę atitinkantį darbą kitame ceche. Jos argumentai, kad ji atsisakė pasiūlyto darbo, nes nežinojo naujo darbo pobūdžio ir sąlygų, yra niekiniai, nes siūlomo darbo pobūdis ir sąlygos jai buvo apibūdintos, ieškovė nerodė jokios iniciatyvos ir susidomėjimo pasiūlymu, vienareikšmiškai atsisakė siūlomo darbo. Ieškovė turėjo visas galimybes laisva valia priimti sprendimą – sutikti arba atsisakyti siūlomo darbo. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pasiūlyme raštu turėjo būti išdėstytos visos DK 95 straipsnyje nustatytos sąlygos (darbovietė, darbo funkcijos bei apmokėjimo sąlygos). Pasiūlymas dėl kitos darbo vietos jokiu būdu nereiškia darbo sutarties sudarymo. Teismai teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Atsakovas pateikė visus reikalingus duomenis ir įrodė, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai. Ji, negalėdama pati gauti reikalingų įrodymų, turėjo teisę prašyti teismo juos išreikalauti iš darbdavio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad administracijos darbuotojai yra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie negalėjo būti apklausiami teisme kaip liudytojai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo darbuotojų parodymų kaip netinkamų įrodinėjimo priemonių yra teisiškai nepagrįsti.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimuose, liudytojų parodymuose.

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai teikiami tiesiogiai arba per atstovus. Atstovavimas yra susijęs su teisinio pobūdžio veiksmų atlikimu, o ne dėl bet kokių kito asmens interesais atliekamų veiksmų. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota.

Samdančio asmens darbuotojai gali būti apklausiami kaip liudytojai civilinėse bylose dėl kitų darbuotojų atleidimo iš darbo, jeigu jie atitinka liudytojui keliamus reikalavimus (CPK 189 straipsnis) ir nėra aplinkybių, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis). Svarbu, kad jam gali būti žinomos aplinkybės, susijusios su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu toks asmuo patraukiamas dalyvaujančiu byloje asmeniu, tai jam žinomi su byla susiję faktiniai duomenys yra pateikiami kita procesine forma – šalies ar trečiojo asmens paaiškinimais. Abiem atvejais – ar apklausiant fizinį asmenį liudytoju, ar gaunant fizinio asmens, kaip šalies ar trečiojo asmens, paaiškinimus – yra tapačios įrodymų prigimties ir teikimo aplinkybės. Faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Jie gali būti subjektyviai pateikiami (nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 186 straipsnio 5 dalį samdančių asmenų darbuotojų paaiškinimai neprilyginami šalies ar trečiojo asmens apklausai. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio organų, administracijos nariai, per kuriuos darbdavys įgyja teises ir pareigas (DK 14 straipsnio 2 dalis), taip pat darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), minėta, nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui.

Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai buvo apklausti bendrovės darbuotojai, kurie įgyvendino bendrovės valdymo organų sprendimus. Pirmiausia byloje nėra pakankamai duomenų ir argumentų, kad kaip liudytojai apklausti asmenys atliko teisinio pobūdžio veiklą. Teises ir pareigas sukuriančių sprendimų įforminimas (įsakymų ar sutarčių rengimas, redagavimas, įrašų darymas darbo sutartyse ar dokumentuose ir kt.), įstatymų reikalavimų vykdymas atleidžiant darbuotoją iš darbo ar teisiškai reikšmingų duomenų fiksavimas, aktų apie faktus, asmenų veiksmus ar vykstančius įvykius surašymas (pvz., darbuotojo susipažinimas ar atsisakymas susipažinti su jam teikiamais dokumentais, žodinių pareiškimų ar pastabų fiksavimas ir kt.) nėra darbdavio atstovavimas, dėl kurio asmuo negalėtų būti apklausiamas kaip liudytojas. Priešingai, tokios aplinkybės rodo, kad tokius faktinio pobūdžio veiksmus atlikęs asmuo gali žinoti su byla susijusias aplinkybes ir gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Ta aplinkybė, kad nurodytus veiksmus atlikęs ir kaip liudytojas apklaustas asmuo ieškovo atleidimo iš darbo metu yra padaręs pažeidimų ir gali būti linkęs nuslėpti dalį jam asmeniškai nepalankių bylos aplinkybių (pvz., kad jam pačiam nebūtų taikoma drausminė ar kitokia atsakomybė), nesudaro pagrindo kvestionuoti jo duotų liudytojų parodymų kaip neteisėtos įrodinėjimo priemonės, o tik gali būti pagrindu atitinkamai vertinti jo duotus parodymus apie bylos aplinkybes. Jeigu toks asmuo vėliau įtraukiamas į bylą dalyvauti šalimi ar trečiuoju asmeniu, tai iki to jo, kaip liudytojo, duoti parodymai pirmiau nurodytu pagrindu negali būti atmetami kaip įrodinėjimo priemonė. Tokia prasme turi būti suprantama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/1999, nuostata, kad liudytoją, teisiškai suinteresuotą bylos baigtimi, būtina įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Šiuo atveju nebuvo aplinkybių, dėl kurių asmenys, apklausti kaip liudytojai, turėjo būti įtraukti į bylą, o jeigu ir reikėtų juos įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis, tai jų duoti iki to parodymai neprarastų įrodymų šaltinio reikšmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo priemonių neteisėtumo yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Civilinės bylos Nr. 3K-3-370/2005 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl šioje byloje suformuluotos taisyklės negali būti taikytinos (byloje nesivadovauta trečiųjų asmenų parodymais dėl to, kad jie nebuvo prisiekę; nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra). Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2006 išaiškinimai, kad teismo išvados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismų nebuvo pažeisti. Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006 išdėstyti reikalavimai taip pat nepažeisti, nes teismai neperkėlė įrodinėjimo naštos ieškovei. Darbdavys teikė įrodymus, kad atleidimo procedūra buvo tinkama, o teismas įvertino darbdavio įrodymus. Ta aplinkybė, kad įrodymus teikia darbdavys, nepaneigia darbuotojo teisės teikti priešingus įrodymus ginčijamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad darbuotojas neįrodė kitaip, negu įrodinėjo darbdavys, nebūtinai turi būti suprantamas taip, jog teismas perkėlė darbuotojui tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo naštą. Pagal byloje įvykusią įrodymų rinkimo tvarką teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai neperkėlė įrodinėjimo naštos darbuotojui, o teismo nutarties motyvo nevertina kaip įrodinėjimo naštos perkėlimo. Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos atmestini.

2. Kasacinio skundo argumentai dėl DK 95, 129, 273 straipsnių pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.

Dalis kasacinio skundo argumentų yra faktinio pobūdžio, nes kasatorė ginčija teismų nustatytą aplinkybę – kad ieškovei buvo pasiūlytas konkretus darbas, išaiškinant jai darbo vietą, funkcijas, pareigas bei apmokėjimo sąlygas (DK 95 straipsnis). Įstatyme nenustatyta, kad pasiūlymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK 129 straipsnis), ir kasacinio teismo praktikoje tai pripažinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2000; 2004 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę teismai nustatė ne tik remdamiesi rašytiniu darbdavio pasiūlymu, kuriame nurodyta tik būsimo darbo vieta. Aplinkybę, kad ieškovei buvo pasiūlytas konkretus darbas, išaiškinant darbo vietą, funkcijas, pareigas bei apmokėjimo sąlygas, teismai nustatė pagal įrodymų visumą: rašytinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kur siūloma ieškovei dirbti; darbdavio darbuotojų tarnybinį pranešimą, kuriame yra duomenys apie siūlomą darbą; darbuotojų duotus liudytojų parodymus, kad ieškovei buvo išaiškinta žodžiu jai siūloma darbo vieta, funkcijos ir apmokėjimo sąlygos. Šios įrodinėjimo priemonės atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismai įvertino įrodinėjimo priemonėse esančią įrodymų visumą, todėl įrodymų įvertinimas atliktas pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, vadovaujantis išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad pažeisti DK 129 ir 273 straipsniai. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

3. Kasacinio skundo argumentas dėl CPK 98 straipsnio 2 dalies pažeidimo pagrįstas.

Šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas, bet jos neturi viršyti teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pažeidė šią normą. Tai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes padarytą procesinį pažeidimą kasacinis teismas gali pašalinti pats (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga, netruko labai ilgai, nereikalavo didelių sąnaudų, bet procesiniai dokumentai parengti kruopščiai ir atidžiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos iš ieškovės atsakovui išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 750 Lt. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas, taip pažeisti CPK 291 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į kasacinį skundą dalykišką ir kruopštų parengimą bei į tai, kad dalis kasacinio skundo reikalavimų patenkinta, priteisia iš ieškovės atsakovui 750 Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartimi priteistas iš ieškovės atsakovui 1600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 750 Lt.

Priteisti iš ieškovės atsakovui 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė