Baudžiamoji byla Nr. e1-2800-1155/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17215-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
1) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 314 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 45 parų arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
L. K. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2024 m. gegužės 6 d. apie 00.00 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), degalinės „Viada“ aikštelėje, atidaręs automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, vairuotojo vietoje sėdėjusiam nukentėjusiajam L. P. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną, vieną smūgį į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus lūpose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis L. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad su L. P. buvo pažįstami apie pusę metų, anksčiau jokių konfliktų nėra turėję, išskyrus tai, kad kartais jų nuomonės nesutapdavo. 2024 m. gegužės 5 d. vakare, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 00.00 val., su pažįstamu R važiavo automobiliu, kurį vairavo R. Išvažinėdami iš (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kitame automobilyje „BMW“ važiuoja L. P. su kitu jų bendru pažįstamu S. L. P. važiavo pirma juosta, o jie važiavo antra juosta. Staiga L. P. persirikiavo į antrą juostą, taip sukėlė avarinę situaciją ir užlindo priešais R. automobilį, dėl ko jam reikėjo staigiai stabdyti. Jis paskambino L. P., kiek prisimena, jam pasakė, kad atvažiuotų iki degalinės „Viada“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Norėjo su juo pakalbėti, kad taip nesielgtų, nes tai jau ne pirmas kartas, kai jis taip vairuoja, ir suprastų, jog sukėlė avarinę situaciją kelyje. L. sutiko atvažiuoti į degalinę. Tikrai neplanavo jo sumušti, norėjo tiesiog pakalbėti. Atvažiavo į degalinę kartu su R., po kelių minučių atvažiavo ir L. P. su S. Jie abu priėjo prie L. P., kuris sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje. Neprisimena, bet galimai automobilio duris atidarė jis. Buvo labai supykęs, pasielgė labai spontaniškai – pasilenkė prie L. P., kuris vis dar buvo automobilyje, jam sušuko:,,kiek tu gali necenzūrinis žodis“ ir sudavė jam kelis smūgius. Kiek smūgių sudavė, neprisimena, tačiau galimai sudavė tiek, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Tada L. P. iš mašinos išlipo, pakalbėjo draugiškai, ramiai. Jam paaiškino, dėl ko taip pasielgė, prisimena, kad pokalbio metu jo atsiprašė, suprato, kad nereikėjo taip elgtis, ir labai gailėjosi savo elgesio. Po pokalbio jie paspaudė vienas kitam rankas ir išvažiavo. Nori pabrėžti, kad toks elgesys jam nėra būdingas, niekada anksčiau nėra įsivėlęs į kokias nors muštynes. Labai gailisi.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Be L. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų R. Ž., S. L., nukentėjusiojo L. P. parodymais, 2024 m. gegužės 7 d. protokolu–pareiškimu, 2024 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1780/2024(01), kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. K. 2024 m. gegužės 6 d. apie 00.00 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), degalinės „Viada“ aikštelėje, atidaręs automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, vairuotojo vietoje sėdėjusiam nukentėjusiajam L. P. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį šoną, vieną smūgį į krūtinės sritį bei ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus lūpose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus L. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę L. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę L. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. K. – praeityje du kartus teistas už sukčiavimą bei šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą, per paskutinius vienerius metus trylika kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už karo prievolininko pareigų nevykdymą, už šiurkščius pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Asmuo nedirbantis, nevedęs. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies, nustatytos už nusikaltimą, vidurkį.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 92,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis L. P. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos ir priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Pareiškimo duomenimis, L. K. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą 2024 m. liepos 31 d. pilnai atlygino. Atsižvelgiant į tai, kad L. K. savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420‑421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti L. K., kad:
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Taip pat L. K. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Eglė Ramanauskienė
