Civilinė byla Nr. 3K–3–18/2006
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės,,Laigebu“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos UAB,,Laigebu“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-624/96 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui Lietuvos-Vokietijos įmonei,,Laigebu“ dėl paskolos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė.
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-624/96 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui Lietuvos-Vokietijos įmonei,,Laigebu“ dėl paskolos grąžinimo, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 1996 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. B. ieškinį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1996 m. liepos 26 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir šiam iš atsakovo priteista 50 000 Lt paskola bei 2500 Lt teismo išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 449,88 Lt turėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 1250 Lt teismo išlaidų atsakovo naudai bei 4,20 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. lapkričio 17 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir Šilutės rajono apylinkės teismo 1996 m. liepos 26 d. sprendimą paliko galioti.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad paaiškėjo naujų, esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. 2003 m. birželio 19 d. Šilutės rajono policijos komisariate pagal UAB,,Laigebu“ skundą dėl G. B. ir Ž. B. (bendrovės darbuotojos) nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-0652-03 pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir buvo surinkta naujų įrodymų, t. y. paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu:
1) vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimą, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. lapkričio mėn. atliko UAB,,Laigebu“ 1994 m. paskolų gavimą ir grąžinimą patvirtinančių dokumentų patikrinimą, kurio rezultatai yra išdėstyti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 20 d. pažymoje. Tikrintojai nurodė, kad pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (1994 m. kovo 30 d.; serija 230; Nr. 443010) ir 1994 m. kovo 30 d. paskolos sutartis įrodo, kad tarp UAB,,Laigebu“, atstovaujamos direktorės L. G., ir P. S. vyko paskoliniai santykiai. Iš bendrovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui pateiktos 1994 m. pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės balanso įsipareigojimų matyti, kad įmonėje finansinių įsipareigojimų atsirado anksčiau nei G. B. suteikta paskola;
2) ikiteisminio tyrimo metu Teismo ekspertizės centre buvo atliktas 1994 m. balandžio 12 d. ieškovo pateiktos paskolos sutarties kopijos tyrimas. 2004 m. kovo 23 d. surašytoje specialisto išvadoje Nr. 11-717 buvo nustatyta, kad darant paskolos sutarties kopiją (šią kopiją, o ne originalą ieškovas buvo pateikęs teismui nagrinėjant teisme civilinę bylą), apatinė paskolos sutarties arba kito dokumento su parašais ir antspaudu dalis buvo pridengta baltu popieriaus lapu, paliekant apatinę dalį ir galimus kitus dokumento rekvizitus – įrašus ir antspaudus. Nors šia sutarties kopija teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesirėmė, tačiau nurodyta specialisto išvada paneigia Šilutės rajono apylinkės teismo 1996 m. liepos 26 d. sprendimo išvadas. Ieškovas klaidino teismą, pateikdamas suklastotą dokumentą. Toks ieškovo elgesys rodo jo nesąžiningumą, o vertinant įrodymus kartu su kitais, paneigia teismo išvadas apie bendrovės ir ieškovo paskolos egzistavimą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, nors ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-0652-03 buvo nutrauktas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu, bendrovė apskundė ši nutarimą Šilutės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, kuris 2004 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu paliko galioti apylinkės prokuratūros prokurorės priimtą nutarimą. Nesutikdama su priimtais minėtais nutarimais, bendrovė juos apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė bendrovės skundą. Taigi tik nuo šio momento pradedamas skaičiuoti Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas neneigė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodytos aplinkybės bendrovei paaiškėjo 2003 m. lapkričio 26 d., kai ši gavo patikrinimo pažymos nuorašą. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad jos teisės bus apgintos baudžiamojo persekiojimo būdu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos-Vokietijos įmonei,,Laigebu“ dėl paskolos grąžinimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo procesui atnaujinti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: tos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant sprendimą; šios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; šios aplinkybės sužinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tos aplinkybės yra tokios, kad joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad paskola buvo gauta ne iš G. B., o iš P. S., nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė savo atsiliepimuose į ieškinį ir pateikdamas P. S. paskolos sutartį. Teismai dėl šios aplinkybės savo sprendimuose pasisakė. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo pažymą surašė remdamasi įmonės finansiniais dokumentais, kurių turinys buvo žinomas pareiškėjui civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Nauji dokumentai patikrinti nebuvo pateikti. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas paskolos sutarties klastojimas, nelaikytina esmine, nes teismas, priimdamas sprendimą, paskolos sutarties kopija nesirėmė. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi buhalteriniais dokumentais, t. y. kasos knyga, kasos išlaidų orderiais, įmonės balansais, įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaitomis, kitais įrodymais.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai.
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartį ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-624/96. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:
1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/99; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Šiose nutartyse Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad proceso norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taip pat taikytina ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: 1) jeigu jie buvo bylos nagrinėjimo metu; 2) jie turi esminę reikšmę bylai; 3) teismui ir pareiškėjui nebuvo žinoma apie juos bylos nagrinėjimo metu.
2. Pareiškėjo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 20 d. pažyma dėl UAB,,Laigebu“ 1994 m. paskolų gavimą ir grąžinimą patvirtinančių dokumentų patikrinimo visiškai atitiko šiuos kriterijus. Patikrinimas buvo atliktas, ir atitinkama pažyma buvo surašyta vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimą. Bylos nagrinėjimo metu bendrovės ir P. S. paskolos sutartis iš tikrųjų egzistavo, tačiau kategoriškos išvados apie tai nebuvo galima padaryti, nes dalis bendrovės dokumentų buvo dingę. Kita vertus, kad bendrovės ir P. S. paskolos sutartis iš tikrųjų egzistavo, buvo galima nustatyti tik specialiomis žiniomos – t. y. atlikus visų bendrovėje bei valstybinėje mokesčių inspekcijoje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimą ir analizę. Neabejotina, kad patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės yra esminės, nes jos paneigia teismo išvadą apie ieškovo ir bendrovės paskolinių santykių buvimą.
3. Pareiškėjo pateikta Teismo ekspertizės centro 2004 m. kovo 23 d. specialisto išvada Nr. 11-717, kurioje buvo nustatyta, kad 1994 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties kopija yra suklastota, taip pat laikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Nors Šilutės rajono apylinkės teismas, 1996 m. liepos 26 d. sprendimu tenkindamas ieškovo ieškinį, ieškovo pateikta 1994 m. balandžio 12 d. tariamos paskolos sutarties kopija iš tikrųjų nesirėmė, tačiau specialisto išvada apie kopijos suklastojimą įrodo ieškovo nesąžiningumą, o vertinant įrodymus kartu su kitais, paneigia teismo išvadas apie ieškovo ir bendrovės paskolinių santykių buvimą.
4. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai, net neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo padaryto teisės normos taikymo pažeidimo.
Atsiliepime į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas.
2. Kasatorės argumentą, kad buvo klastojama paskolos sutarties kopija, paneigia Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas atsisakyti patenkinti L. G. (UAB,,Laigebu“ direktorės) skundą. Šiame nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjos pastebėjimas dėl specialisto išvados apie tai, jog sutarties kopijos darymo metu apatinė paskolos sutarties arba kito dokumento dalis buvo pridengta balto popieriaus lapu, paslepiant apvalaus antspaudo apatinę dalį ir galimus kitus dokumento rekvizitus – įrašus, antspaudus, yra teisingas. Tačiau palyginus tirti pateiktą kopiją su ta kopija, kurią Šilutės rajono policijos komisariato inspektorius pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 94-1-0652-03, atšviesdamas iš civilinės bylos, akivaizdžiai matyti, kad buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos lape Nr. 47 esančios kopijos kopija, ir specialistas išvadą apie apatinės dalies uždengimą padarė matydamas neįskaitomo Šilutės rajono policijos komisariato apvalaus antspaudo,,Siuntoms Nr. 1“ dalį, kuri liko tyrėjui netinkamai kopijuojant sutarties kopiją iš tos kopijos, kurią jis padarė atšvietęs nuo civilinėje byloje esančios kopijos. Kitaip sakant, specialistas vertino netinkamai atšviestą sutarties kopijos kopiją.
3. Civilinėje byloje yra visi reikalingi dokumentai: įsiteisėjusios nutartys dėl atlikto tyrimo, VMI patikrinimo medžiaga. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o ne bet kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
4. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas byloje, kurios procesą kasatorė siekia atnaujinti, buvo priimtas dar 1996 m. Ieškovas daugelį metų negali atgauti iš atsakovo skolos, nes atsakovas visokiais būdais vilkina teismo sprendimo vykdymo procesą.
k o n s t a t u o j a :
CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent šiuo įstatymo nustatytu pagrindu rėmėsi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas reiškia, kad: 1) aplinkybės turi būti esminės, t. y. tokios, kurios gali lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą; 2) pareiškėjo nurodomos esminės aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu; 3) bylos nagrinėjimo metu apie esmines aplinkybes pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Visos šios įstatymo nustatytos sąlygos turi būti kartu, – jeigu nėra kurios nors jų, proceso atnaujinimas negalimas.
Pareiškėjas nauja esmine bylos aplinkybe atnaujinti procesą laiko tai, kad byloje esanti 1994 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties kopija yra suklastota. Tačiau teismai, nagrinėdami prašymą atnaujinti procesą, nustatė, kad paskolos sutarties kopija nebuvo remtasi priimant sprendimą dėl paskolos priteisimo. Paskola priteista remiantis kitais byloje surinktais įrodymais, todėl teismai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra esminė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme. Pareiškėjo argumentai, kad sutarties kopijos suklastojimas įrodo ieškovo nesąžiningumą, yra tik teiginys apie ieškovo asmens savybes, kurios nepaneigia teismų atlikto įrodymų vertinimo. Taigi ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neturi vienos įstatymo nustatytos sąlygos – ji nėra esminė.
Pareiškėjas nauja esmine aplinkybe atnaujinti procesą laiko taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 20 d. patikrinimo pažymą. Pareiškėjas teigia, kad ji patvirtina, jog tarp direktorės L. G., ir P. S. 1994 m. kovo 30 d. vyko paskoliniai santykiai. Dokumentai, kuriais patikrinimo pažymoje remiasi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, yra arba buvo pateikti atsakovo. Jų kilmės laikas – 1994 metai. Taigi įrodymais byloje gali būti ne šios inspekcijos pažyma, bet atsakovo pateikti dokumentai, kuriais remiasi inspekcija, darydama patikrinimo išvadas. Byla pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose buvo nagrinėta 1996-1999 metais, todėl atsakovas (šios bylos pareiškėjas) apie savo turėtus ar pateiktus dokumentus (1994 m. kovo 30 d. kasos pajamų orderio kvitą ir tų pačių metų I ketvirčio finansinės atskaitomybės balansą) turėjo žinoti. Teismai padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas, tuo metu būdamas atsakovas, apie savo turėtus dokumentus negalėjo nežinoti. Taigi ir šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi vienos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos – jos nėra naujos, nes atsakovas apie jas galėjo žinoti.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą civilinėje byloje buvo ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu surašyti dokumentai, todėl teismams jie buvo žinomi. Įvertinę aplinkybes, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, teismai teisingai pripažino, kad jos nėra pagrindas atnaujinti procesą. Teismai civilinio proceso teisės normas išaiškino ir taikė tinkamai, todėl pareiškėjo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys paliktinos galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
