Dėl draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3 K-3-27/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.2.1, 16.2.4, 44.5.2.16, 73.2.13 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. T., R. T., M. T. ir A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. T., R. T., M. T. ir A. T. ieškinį atsakovams UAB,,Plungės lagūna” ir AB,,Lietuvos draudimas” dėl draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai I. T., R. T., M. T. ir A. T. pareiškė ieškinį atsakovams UAB,,Plungės lagūna” ir AB,,Lietuvos draudimas” ir nurodė, kad jų vyras ir tėvas J. T. dirbo pas atsakovą UAB,,Plungės lagūna” lauko vamzdynų montuotoju. 2003 m. liepos 7 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe jis buvo mirtinai sužalotas. Nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas darbo organizavimas, už kurį atsakinga UAB,,Plungės lagūna”. UAB,,Plungės lagūna” 2002 m. lapkričio 28 d. draudimo sutartimi vienerių metų laikotarpiui draudimo bendrovėje AB,,Lietuvos draudimas” apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir kelyje iš darbo (į darbą) pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 (toliau – Taisyklės) sąlygas. Pagal šį liudijimą buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų, taip pat susiję su apdraustųjų liga, o draudikas įsipareigojo žuvus vienam draudėjo darbuotojui išmokėti 110 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovų nuomone, ši draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, teisę reikalauti, kad draudimo kompanija sumokėtų draudimo išmoką turi ne tik draudimo liudijime nurodytas išmokos gavėjas UAB,,Plungės lagūna”, bet ir ieškovai. Ieškovai taip pat teigė, kad dėl nelaimingo atsitikimo jie patyrė taip pat didelę neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovas UAB,,Plungės lagūna”, kurio kaltė yra akivaizdi. Neturtinės žalos dydį ieškovai grindė tuo, kad žuvusysis iki pensijos būtų uždirbęs 194 460 Lt, todėl ši suma, sumažinta draudimo išmokos suma, turėtų būti priteista ieškovams lygiomis dalimis kaip neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad 2003 m. liepos 7 d. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio UAB,,Plungės lagūna” kaltės, pripažinti įvykį draudiminiu, priteisti iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas” 110 000 Lt draudimo išmoką, o iš atsakovo UAB,,Plungės lagūna” – 84 460 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą dėl 110 000 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas”, o bylą dėl 84 460 Lt neturtinės žalos atlyginimo sustabdė iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 44-1-00106-03 dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, kurį padaręs įtariamas atsakovo UAB,,Plungės lagūna” darbų vykdytojas. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Plungės rajono skyrius įpareigotas sumokėti ieškovams vienkartinę pašalpą po 22 150 Lt. Socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnis). Esant gyvam J. T., iš jo darbo užmokesčio išlaikytiniams iki pilnametystės būtų tekę po 16 695 Lt, todėl teismas sprendė, kad mirusiojo išlaikytiniams turtinė žala atlyginta. Be to, teismas nurodė, jog turtinė žala, padaryta gyvybės atėmimu, atlyginama tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnis), o žuvusysis juo buvo apdraustas. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ši žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o kai asmens gyvybė atimta nusikaltimu, ši žala atlyginama visais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo fakto yra iškelta baudžiamoji byla, kurios tyrimas nėra baigtas, laikydamas, kad nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų priklauso ieškovų teisė į šios žalos atlyginimą, civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodė, kad pagal nelaimingo atsitikimo metu galiojusios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2063 redakcija) darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako už visą dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią žalą, taip pat ir neturtinę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai darbdavio atsakomybė yra negalima. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kita ko, taip pat privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, teisėjų kolegija laikė, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo darbuotojų kaltės turės tiesioginės įtakos iš darbdavio priteistinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Kolegija pažymėjo, kad ginčo draudimo sutarties šalys vienodai supranta ir vienodai aiškina ginčo sutarties pobūdį bei esmę, teigdamos, kad buvo apdrausti ne konkretūs atsakovo darbuotojai ar bendrovės civilinė atsakomybė, o remiantis tam tikromis darbuotojų pareigybėmis (etatais), apdrausti bendrovės turtiniai interesai, t. y. atsiradę nuostoliai dėl naujų darbuotojų paieškos, apmokymo ir kt. Šalys draudiminiu įvykiu įvardijo nelaimingą atsitikimą, o naudos gavėju - UAB,,Plungės lagūna”. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors savanoriškos draudimo sutarties sąlygos nėra suformuluotos tiksliai pagal atskiroms draudimo rūšims būdingus požymius, šis faktas nesuteikia ieškovams teisės į prašomą priteisti draudimo išmoką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai I. T., R. T., M. T. ir A. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti draudimo išmoką ir ieškinį dėl šios dalies tenkinti – priteisti ieškovams lygiomis dalimis (po 27 500 Lt) iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas” 110 000 Lt draudimo išmoką; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Akivaizdu, kad apdrausto darbuotojo mirties pagrindu draudėjui neturi atitekti piniginės lėšos, nes tai neatitinka ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisinių santykių subjektams privalomų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, bet ir bendražmogiškų padorumo, krikščioniškos moralės principų, nes pasipelnyti iš apdraustojo sveikatos sutrikdymo ar mirties yra amoralu. Dėl šių priežasčių atsakovo sudaryta draudimo sutartis turėjo būti pripažinta sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina draudimo sutarties sąlygos, kuriose nurodyta, kad draudėjas nuo nelaimingų atsitikimų draudžia savo darbuotojus, taip pat nustatyti draudiminės apsaugos galiojimo pradžios ir pabaigos momentai dėl konkretaus darbuotojo.

2. Draudimo įstatymo 10 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija) imperatyviai nurodyta, kad sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį dėl draudiminių įvykių apdraustojo (kuris nėra pats draudėjas) gyvenime, jei draudėjas naudos gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra apdraustasis, ar pasiskirti naudos gavėju save, skiriant naudos gavėją būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Byloje esančiame draudimo liudijime Nr. 0041696 naudos gavėju nurodytas draudėjas UAB,,Plungės lagūna”, tačiau apdraustojo sutikimas pasiskirti naudos gavėju draudėją nebuvo gautas.

3. Draudimo taisyklių 10.1 punkte nustatyta, kad draudėjas gali paskirti naudos gavėją apdraustojo mirties atveju, o jo nepaskyrus draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas. Kadangi draudimo liudijime Nr. 0041696 atskiros nuostatos dėl naudos gavėjo paskyrimo nėra, tai pagal Draudimo taisyklių 11.3 punktą draudimo išmoka turi būti išmokama apdraustojo įpėdiniams, t. y. ieškovams.

4. Teismas nepagrįstai sustabdė pareikšto prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu civilinė byla sustabdoma, kai tarp nagrinėjamo bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nėra dispozityvios, todėl plečiamai neaiškintinos, o pripažįstant, kad bylos sustabdymas galimas nustačius tik tikėtiną kitos bylos prejudicinę reikšmę, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas būtų aiškinamas plečiamai.

5. Civilinėje byloje yra nagrinėjami klausimai ne dėl UAB,,Plungės lagūna” darbų vadovo (jis byloje nedalyvavo nei kaip atsakovas, nei kaip tretysis asmuo) atliktų veiksmų ir dėl to kilusių civilinių teisinių pasekmių, o dėl UAB,,Plungės lagūna”, kaip J. T. darbdavio, privalančio sudaryti darbuotojui saugias darbo sąlygas, veiksmais ar neveikimu padarytos žalos ir draudimo išmokos išmokėjimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes bus priimtas dėl veikų, už kurias nustatyta baudžiamoji, o ne civilinė atsakomybė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB,,Lietuvos draudimas” prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartį. Atsakovas savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Ginčijama draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi apdrausti ne draudėjo UAB,,Plungės lagūna” darbuotojai, bet bendrovės turtiniai interesai (draudėjo nuostoliams dėl naujų darbuotojų paieškos, apmokymo kompensuoti), susiję su draudimo sutartyje įvardytų pareigybių darbuotojų kūno sužalojimu ar mirtimi. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą (2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-898 redakcija) apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Vykdant CK 6.991 straipsnio reikalavimus, sutartyje nurodytas naudos gavėjas ir apdraustasis – draudėjas UAB,,Plungės lagūna”.

2. Pagal CK 6.191 straipsnį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia, kurioje sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, o ginčo sutartyje tokios išlygos nėra.

3. Kasatoriai nepagrįstai remdamiesi Draudimo taisyklių nuostatomis įrodinėja, kad ginčo sutartimi apdrausti UAB,,Plungės lagūna” darbuotojai. Draudimo taisyklės yra standartinės draudimo sutarties sąlygos, o individualiai šalių aptartos sąlygos turi prioritetą standartinių sąlygų atžvilgiu. Šių taisyklių nuostatos taikomos draudimo sutartims, kuriomis yra apdrausti fizinių asmenų turtiniai interesai, o pagal ginčo sutartį draudžiami UAB,,Plungės lagūna” turtiniai interesai.

4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, pavyzdžiui, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, o šiems kriterijams įvertinti ir nustatyti turi reikšmę baudžiamosios bylos rezultatai. Dėl šių priežasčių teismai pagrįstai nusprendė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta dėl ginčo nelaimingo atsitikimo iškelta baudžiamoji byla.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Plungės lagūna” prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartį. Atsakovas savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad draudimo sutartis buvo sudaryta apdraustojo J. T. naudai, nes byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad ginčijama draudimo sutartimi buvo apdrausti UAB,,Plungės lagūna” turtiniai interesai, o ne bendrovės darbuotojai ar jos civilinė atsakomybė.

2. Kasatorių teiginys, kad baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas UAB,,Plungės lagūna” darbuotojas, išnagrinėjimas neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbdavio atsakomybės dydžiui reikšmingas darbuotojo, padariusio žalą, kaltės dydis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

J. T. dirbo pas atsakovą UAB,,Plungės lagūna” lauko vamzdynų montuotoju ir 2003 m. liepos 7 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo mirtinai sužalotas. Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas darbo organizavimas: darbai tranšėjoje buvo vykdomi be išramstymų, be darbų vykdymo projekto, technologijos schemų, nebuvo imtasi reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų patikimumą, darbus atliko nustatyta tvarka neinstruktuotas, neapmokytas ir neatestuotas asmuo. Draudėjas UAB,,Plungės lagūna” su AB,,Lietuvos draudimas” 2002 m. lapkričio 28 d. sudaryta draudimo sutartimi vienerių metų laikotarpiui apdraudė turtinius interesus, susijusius su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų, taip pat su apdraustųjų liga. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. vasario 12 d. sprendimu VSDFV Plungės rajono skyrių įpareigojo sumokėti ieškovams vienkartinę pašalpą – po 22 150 Lt, šis teismo sprendimas įvykdytas. Nustačius nelaimingo atsitikimo faktą, iškelta baudžiamoji byla Nr. 44-1-00106-03 dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, kurį padaręs įtariamas atsakovo UAB,,Plungės lagūna” darbų vykdytojas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Draudimo paskirtis – apsaugoti apdraustojo asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Konkrečios draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas, o sutarties sąlygos nustatomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, jeigu draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu. CK 6.991 straipsnyje nustatyti būtini reikalavimai draudimo liudijimui. Vienas iš jų – draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo grupė ir draudimo rūšies taisykles identifikuojantys duomenys (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo liudijimas Nr. 0041696 buvo išduotas draudėjui UAB,,Plungės lagūna”, kuris apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, konkrečiai – nuo kūno sužalojimų, mirties ir ligos. Draudimo objektu liudijime įvardyti turtiniai interesai, bet nekonkretizuota, kieno turtiniai interesai yra apdraudžiami. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apdrausti draudėjo turtiniai interesai, nes jis pagal draudimo liudijimą yra naudos gavėjas. Kolegija tokį draudimo sutarties vertinimą pripažįsta neatitinkančiu šios grupės draudimo taisyklių ir Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo bei nelaimingo atsitikimo metu, nuostatų. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 II dalies 2 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra apdraustojo turtinis interesas. Apdraustasis - atitinkamo padalinio, profesijos ar kategorijos darbuotojas (Taisyklių 4.1.1 punktas), o draudėjas – darbdavys (Taisyklių 5.3 punktas). Taisyklių 10 punkte nustatytas draudimo išmokos paskyrimas mirties atveju. Pagal Taisyklių 10.1 punktą, draudėjas, sudarydamas sutartį, gali paskirti asmenį (keletą asmenų) draudimo išmokos (naudos) gavėju. Taisyklėse nereglamentuojami atvejai, kai draudėjas naudos gavėju paskiria pats save. Šalių draudimo sutartis sudaryta galiojant imperatyviosioms Draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija), kad jei sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį draudėjas ketina naudos gavėju paskirti pats save, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymo nuostatą, kad naudos gavėju draudėjas gali tapti tik tam tikromis sąlygomis. Tai, kad šalys sudarė susitarimą ir vienodai supranta bei aiškina sutarties esmę, neatleidžia jų nuo pareigos laikytis įstatymų reikalavimų, kuriais saugoma kitų, o ne sutarties šalių interesai, kai žalos padarymo apdraustajam faktas tampa pagrindu įgyti turtines teises draudėjui. Pažymėtina, kad Taisyklių 10.1 punkte nenustatyta, kokie – fiziniai ar juridiniai asmenys – gali būti paskirti naudos gavėjais. Taisyklių 11.3.1 ir 11.3.2 punktuose nustatyta, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka naudos gavėjo mirties atveju: sisteminis draudimo sutarties standartinių sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad naudos gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas konkrečią savanoriško draudimo sutartį, neanalizavo jos standartinių sąlygų, suabsoliutino sutarties šalių susitarimo laisvės principą ir netaikė materialinės teisės normos, t. y. Draudimo įstatymo 10 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija), nors jį taikyti šioje konkrečioje byloje privalėjo. Kasatorių argumentai, kad jie, kaip paveldėtojai, turi teisę į draudimo išmoką pagal byloje pateiktą draudimo liudijimą, gali būti teisingi tuo atveju, jeigu naudos gavėjas pagal sutartį draudėjo nepaskirtas arba paskirtas neteisingai. Tokiu atveju neteisėtas įrašas draudimo liudijime apie paskiriamą naudos gavėją turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi susidaro situacija, kai naudos gavėjas draudėjo nepaskirtas, tai draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas.

Kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami savanoriško draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, turi atkreipti dėmesį į tai, ar draudėjas- darbdavys, apdrausdamas savo darbuotojus, teisingai paskyrė draudimo išmokos gavėją. Nustačius, kad draudimo išmokų gavėjas paskirtas neteisėtai, pripažįstama, kad draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, todėl, mirus apdraustajam, draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pripažinta, kad ieškovai neturi teisės į draudimo išmoką, nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka Taisyklių ir Draudimo įstatymo nuostatų, galiojusių šio konkretaus draudimo santykio atsiradimo momentu.

Dėl darbuotojo įpėdinių teisių į neturtinės žalos, atsiradusios darbuotojui mirus nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimą

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas.

Teismai netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nepagrįstai sprendė, kad negalima išnagrinėti mirusiojo įpėdinių reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš darbdavio, kol neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nors mirusio darbuotojo įpėdinių reikalavimo darbdaviui patenkinimas nepriklauso nuo konkretaus jo darbuotojo kaltumo nustatymo baudžiamojoje byloje. Šie faktai reikšmingi, kai darbdavys regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš kalto darbuotojo (DK 254, 255 straipsniai). Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sustabdė reikalavimo priteisti neturtinę žalą nagrinėjimą civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė savanoriško draudimo sutarties dėl nelaimingo atsitikimo darbe draudimo išmokos priteisimo klausimą. Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.290 straipsnio 2 dalį savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį ir pripažino socialinio draudimo išmoką pakankamu žalos atlyginimu bei atleido savanoriško draudimo draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Teismai netaikė teisės normų, kurias privalėjo taikyti, todėl neišnagrinėjo ieškinio reikalavimų pagal teisės normas, kurios reglamentuoja bylos šalių teisinius santykius. Jų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys