Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-208/2006

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sessam Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kuprė“ ieškinį atsakovui UAB „Sessam Lietuva“, tretysis asmuo UAB „Arnika“, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kuprė“ teismo prašė priteisti iš atsakovo UADB,,Seesam Lietuva” 53 423,96 Lt draudimo išmoką; 6 procentų metines palūkanas už termino išmokėti draudimo išmoką praleidimą (nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. vasario 10 d.) nuo 63 113,28 Lt sumos - 1224,22 Lt palūkanų; nuo 2004 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos palūkanas nuo 53 423,96 Lt sumos.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2002 m. spalio 21 d. pasirašė Krovinių draudimo sutartį, kuria atsakovas apdraudė ieškovo ekspedijuojamus krovinius, pervežamus draudėjo ar draudėjo samdytų vežėjų. 2003 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas pasirašė ekspedijavimo sutartį su Rusijos firma OOO „Irteks“, kurios pagrindu ieškovas organizavo tarptautinį pervežimą iš Vokietijos Kodak Polychrome Graphics GmbH gamyklos į Maskvą. Pervežimą vykdė vežėjas UAB „Arnika“. 2003 m. rugsėjo 10 d. vežėjas pasikrovė krovinį – ofsetines plokšteles Vokietijoje, Kodak Polychrome Graphics Gmbh gamykloje. Krovinio vertė - 92335,30 eurų. Vežėjas iš gamyklos nuvyko į ekspedicinę firmą, kur buvo išrašytas CMR važtaraštis Nr. A2 354102. 2003 m. rugsėjo 17 d. kelyje Maskva-Baltija įvyko autoįvykis, kurio metu į vežėjo transporto priemonę atsitrenkė kita transporto priemonė, sugadinusi vežtą krovinį. Ieškovas 2003 m. rugsėjo 17 d. pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, 2003 m. spalio 1 d. pateikė atsakovui dokumentus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi OOO „Irteks“pateikė ieškovui pretenziją dėl 18278,87 eurų žalos atlyginimo.

2004 m. vasario 10 d. ieškovas iš atsakovo gavo dalinę išmoką, t. y. 9689,32 Lt, nors jis turėjo išmokėti papildomai 63 113,28 Lt. Ieškovo teigimu, draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama pagal pirmo siuntėjo dokumentus - gamyklos Kodak Polychrome Graphics GmbH sąskaitą bei eksporto deklaraciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 30 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas sumokėti ieškinyje nurodomą draudimo išmoką yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. spalio 6 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas, nustatydamas išmokėtiną ieškovui, kurio veikla susijusi su tarptautinių krovinių pervežimu, draudimo išmoką, pagrįstai rėmėsi CMR važtaraščiais, sąskaitomis (Invoice), muitinių dokumentais ir kita informacija, susijusia su krovinio gabenimu, o ne 2003 m. rugsėjo 10 d. gamyklos Kodak Polychrome Graphics GmbH sąskaita Nr. 63839, kurioje krovinio vertė nurodyta 92 335,30 eurų. Teismas konstatavo, kad draudimo išmoka mokama tik įvykus draudiminiam įvykiui ir priklauso nuo padarytos to įvykio metu žalos, o ne skaičiuojama nuo draudimo sumos, kuri pagal šalių susitarimą nustatoma pagal pirmojo siuntėjo dokumentus. Teismas nurodė, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog į Lietuvą buvo atgabentas siuntėjo Emeraldline Ltd. krovinys 19 717,20 JAV dolerių vertės, krovinys išgabentas 2003 m. rugsėjo 16 d., jo vertė nepasikeitė. Teismas konstatavo, kad šis dokumentas priskiriamas oficialiems rašytiniams įrodymams ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui pagal Krovinių draudimo sutarties 9.2 punktą palūkanos nepriklauso, nes šalys susitarė dėl delspinigių. Atsakovas nepraleido termino įvykdyti prievolę.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškovui UAB „Kuprė“ 46 323,42 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, 444,17 Lt delspinigių, 1493,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškovui UAB „Kuprė“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą 46 767,90 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2004 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas draudimo sutartį, turėjo nustatyti, kad viso krovinio vertė 92 335,30 eurų, sugadinto krovinio vertė, kurią kaip draudimo išmoką turėjo išmokėti atsakovas, yra 55 168,91 Lt. Viso dėžučių buvo 1085, sugadinta - 177, t. y. sugadinto krovinio vertė yra 15978,02 eurų, todėl už krovinio sugadinimą 2004 m. vasario 10 d. atsakovas turėjo sumokėti 55 168,91 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovui negalėjo būti išmokama jo prašoma visa muitinės išlaidų suma – 2300,85 eurų, nes ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad buvo sumokėtos tokio dydžio muitinės išlaidos, nepaneigė minėtos OOO „Lars Krogius” ekspertizės akte nurodytų duomenų, kad atvežus krovinį į vietą buvo sumokėta muitinės mokesčių už 6339,08 JAV dolerių. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 2843,83 Lt muito mokesčių. Teismas nustatė, kad viso 2004 m. vasario 10 d. atsakovas, atskaitęs 2000 Lt frančizę, ieškovui turėjo išmokėti 56 012,74 Lt, o ne 9689,32 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 46 323,42 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad atsakovas iki 2004 m. vasario 9 d. neturėjo visų dokumentų ir informacijos apie prašomą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas nepateikė dokumentų apie sumokėtas muitinės išlaidas, kurias prašė atlyginti, t. y. nebuvo pateikęs visų dokumentų, susijusių su prašoma išmokėti draudimo išmoka. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. vasario 10 d. nebuvo pažeidęs prievolės išmokėti draudimo išmoką, todėl negali būti priteisiamos netesybos už šį laikotarpį. Kolegija sprendė, kad ieškovas nepagrįstai už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 10 d. iki bylos iškėlimo teisme 2004 m. kovo 30 d. prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas. Šiuo atveju negali būti taikomos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už tai, kad buvo praleistas terminas įvykdyti piniginę prievolę, nes šalys Krovinių draudimo sutartyje buvo numatę netesybas – delspinigius, t. y. už kiekvieną pavėluotą parą išmokant išmoką draudikas moka 0,02 procento delspinigių, todėl už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 10, t. y. kai buvo išmokėta tik dalis draudimo išmokos, iki 2004 m. kovo 30 d. (bylos iškėlimo teisme) priteistina 444,48 Lt delspinigių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UADB „Sessam Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas, kas yra pirmasis siuntėjas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl netinkamai išaiškino pirmojo siuntėjo sąvoką bei šios sąvokos nustatymo būtinybę kilusiame ginče.

1. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 aprobuotoje teismų praktikoje, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apibrėžiama, kad,,Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju, bet nebūtinai prekių pardavėjas, jei pastarasis pats nesudarė sutarties su vežėju. Krovinio siuntėjas gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo“ (Teismų praktika Nr. 15, psl. 325). Darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Siuntėjo“ sąvokos aiškinimą sieja tik su tam tikrų sutartinių santykių su vežėju (šiuo atveju ir su ekspeditoriumi) buvimu. Kadangi UAB,,Kuprė” ekspedijavo bendrovės OOO “Irteks” prašymu pastarosios įsigytą krovinį, tai šioje byloje buvo būtina nustatyti siuntėją OOO “Irteks”, užsakiusios krovinio pervežimą atžvilgiu, o ne jokių kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti ar yra sutartinių santykių tarp OOO,,Irteks” ir teismo kaip siuntėjo vertintos bendrovės Kodak Polychrome Graphics GmbH. Tačiau kolegija tokių sutartinių santykių tarp šių bendrovių netyrė, todėl visiškai netinkamai nustatė, kas yra “pirmasis krovinio siuntėjas”. Iš byloje esančių įrodymų - 2003 m. rugsėjo 11 d. sąskaitos Nr. 63839, kurią išrašė bendrovė Emeraldline Ltd. tiesiogiai pačiai OOO “Irteks”, yra nustatytina, kad krovinio siuntimo teisiniai santykiai yra kilę tik tarp bendrovės OOO “Irteks” bei bendrovės Emeraldline Ltd. Kadangi sutartiniai teisiniai santykiai yra kilę tik tarp šių bendrovių, vadovaujantis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad krovinio, dėl kurio yra kilęs ginčas, pirmasis ir vienintelis siuntėjas yra bendrovė Emeraldline Ltd.

2. Vilniaus apygardos teismas, nukrypdamas nuo LAT suformuotos teismų praktikos, visiškai nepagrįstai teigė, kad,,draudimo sutarties šalys nesusitarė, kad įvykus draudiminiam įvykiui žala bus skaičiuojama atsižvelgiant tik į įvykio metu krovinį lydėjusiose CMR važtaraščiuose ir sąskaitoje – faktūroje nurodytą krovinio vertę”. Krovinio vertės ir jam padarytos žalos dydžio nustatymo tvarka, kuri yra aktuali ginčo išsprendimui, priešingai, nei teigė Vilniaus apygardos teismas, yra reglamentuojama Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 8 punkte.

3. Teismas konstatavo, kad,,žalos nustatymo tvarką sudarant draudimo sutartį pasiūlė atsakovas, ieškovas draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kurių pagrindu jis nurodo krovinio vertę 92 335,30 eurų, į kurią turi būti atsižvelgiama skaičiuojant draudimo išmoką”. Tokie teismo argumentai prieštarauja CK 6.160 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad,,pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į abipusėmis derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant sudaromas sutartis”. Draudimo sutarties šalys UAB,,Kuprė” ir UADB,,Seesam Lietuva” derėjosi dėl draudimo sutarties sąlygų, o ypač dėl tos, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus. Kadangi šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų, sutartis jokiu būdu negali būti traktuotina kaip prisijungimo sutartis. Teismas padaręs išvadą, kad tarp šalių sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu visiškai netinkamai taikė CK 6.160, 6.185 straipsnių normas.

4. Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį tuo, kad jis visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nevisapusiškai įvertino ir išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo pateiktas ekspertizes. Teismas nevertino Rusijos federacijos muitinės pareigūnų atžymos deklaracijoje Nr. TD1 36586287 ir TD1 36945423. Kasatoriaus teigimu, jokie turtiniai ar kitokie atsiskaitymo santykiai, kylantys tarp šalių, perkančių ir parduodančių krovinį, negali įtakoti muitinės procedūrų atliekant patikrinimą ir nustatant mokesčių dydžius. Muitinės pareigūnai, paskaičiuodami mokesčius pagrįstai vadovavosi jiems pateiktais dokumentais, nustatydami krovinio vertę ir konstatavo, kad ji yra – 19717,20 JAV dolerių, kuria ir turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant draudimo išmokos dydį.

Kasatorius taip pat nurodo, kad 2003 m. lapkričio 5 d. buvo gauta OOO,,Lars Krogius” ekspertizė, kurioje nurodoma, kad krovinys dėl kurio ieškovas pareiškė reikalavimus, buvo sugadintas dėl autoįvykio. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad krovinio vertė yra 19717,20 JAV dolerių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Kuprė” prašo jį atmesti. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmas siuntėjas buvo gamykla Kodak Polychrome Graphics GmbH. Ieškovas visada teigė, kad buvo trys vežimo etapai iš kurių pirmas nuo gamyklos Kodak Polychrome Graphics GmbH iki Vokietijos miesto Liudwigsfelde. Teismas sprendime pagrįstai nurodo, kad,,byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas krovinį pradėjo ekspedijuoti, nuo to momento, kai vežėjas UAB,,Arnika” krovinį pasikrovė gamykloje Kodak Polychrome Graphics GmbH.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

2002 m. spalio 21 d. ieškovas UAB,,Kuprė” pasirašė Krovinių draudimo sutartį, kuria atsakovas UADB „Sessam Lietuva“ apdraudė ieškovo ekspedijuojamus krovinius, pervežamus draudėjo ar draudėjo samdytų vežėjų. 2003 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas UAB,,Kuprė” pasirašė ekspedijavimo sutartį su prekių gavėju Rusijos firma OOO „Irteks“, kurios pagrindu ieškovas organizavo tarptautinį pervežimą iš Vokietijos Kodak Polychrome Graphics GmbH gamyklos į Maskvą. Pervežimą vykdė vežėjas UAB „Arnika“, kuris 2003 m. rugsėjo 10 d. pasikrovė krovinį – ofsetines plokšteles Vokietijoje, Osterode, Kodak Polychrome Graphics GmbH gamykloje. 2003 m. rugsėjo 17 d. kelyje Maskva-Baltija (441 km) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sugadinta krovinio dalis. Dėl šio draudiminio įvykio draudiminę išmoką dėl prarasto krovinio dalies pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pagal 19 717,20 JAV dolerių viso krovinio vertę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo draudiminę išmoką dėl prarasto krovinio dalies pagal 92 335,30 eurų viso krovinio vertę.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėms vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Bylos šalys neginčija pagrindo taikyti CMR konvenciją nagrinėjamoje byloje, esamas CMR konvencijos taikymo sąlygas patvirtina bylos aplinkybės.

CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

Ekspeditoriaus UAB “Kuprė” samdyto vežėjo UAB „Arnika“ vežtam kroviniui galiojo draudiminė apsauga pagal 2002 m. spalio 18 d. krovinių draudimo sutartį su atsakovu UADB „Sessam Lietuva“ (T. 1, b. l. 7-31). Pagal šios sutarties 3.2 a) sąlygą dėl viso krovinio ar jo dalies praradimo padaryta žala ir draudimo suma skaičiuojama pagal siuntėjo dokumentus; jei yra keli siuntėjai, tai prekių vertė skaičiuojama atsižvelgiant į pirmo siuntėjo dokumentus. Pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 015 5.1 ir 5.2 punktus draudimo suma apibrėžiama kaip draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurios ribose draudikas atlygina draudiminio įvykio metu patirtus nuostolius. Krovinys draudžiamas draudėjo pasirinkta suma, bet ne didesne, negu faktinė krovinio vertė, nurodyta tiekėjo sąskaitoje, priskaičiuojant krovinio vežimo ir su juo susijusias išlaidas, frachtą, atsižvelgiant į franšizės sąlygas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek CMR konvencijoje reglamentuojamas vežėjo atsakomybės už krovinį dydis, tiek krovinį apdraudusio ieškovo draudimo suma apskaičiuojama pagal faktinę krovinio vertę, kuri šioje byloje gali būti byloje esančių įrodymų pagrindu įvertinama ir pagal tų prekių rinkos kainą. Sprendžiant dėl krovinio dalies praradimo padarytos žalos dydį lemiamą reikšmę turi gabentų ir sugadintų prekių reali vertė rinkoje, o ne kitos aplinkybės, pavyzdžiui, sugadintos krovinio dalies vertei apskaičiuoti neturi įtakos kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kuris asmuo laikytinas krovinio siuntėju. Byloje nustatyti duomenys apie tai, kad krovinio gamintojas Kodak Polychrome Graphics GmbH išrašė sąskaitą Nr. 63839 visoms prekėms – šviesai jautrioms spausdinimo plokštelėms - už 92 335,30 eurų (T. 1, b. l. 47-49). Prekių eksporto deklaracijoje, kurioje siuntėju ir eksportuotoju nurodytas Kodak Polychrome Graphics GmbH, prekių faktūrinė vertė sutampa su nurodytoje sąskaitoje esančia verte (T. 1, b. l. 56). Taigi iš prekių gamintojo (pradinio tiekėjo) nupirktos prekės už įprastą analogiškoms prekėms kainą yra laikytina prekių rinkos verte. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi šia komercine prekių kaina, nes kiti byloje esantys dokumentai - muitinės deklaracijos, įvežant krovinį į Lietuvos Respubliką, taip pat į Rusijos Federaciją, dėl žymiai mažesnės krovinio vertės nepagrindžia realios gabentų prekių kainos.

Dėl tokių priežasčių konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jais pagrindė padarytas išvadas, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių teismas atmetė kai kuriuos įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Aloyzas Marčiulionis

Egidijus Laužikas