Dėl skolų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-26/2006

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo, bei trečiųjų asmenų V. P., D. Ž., A. V., A. K. reikalavimus dėl skolų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. V. dėl jo kaltės, vaikų – D. ir E. V. - gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2002 gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, palikti santuokos metu buvusias pavardes, taip pat padalyti santuokoje įgytą turtą – jai (ieškovei) priteisti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, gyvenamąjį namą 1Am su priklausiniais bei tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) atsakovui - 13 800 Lt vertės 1992 m. automobilį „Nissan Terrano“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1986 m. rugsėjo 26 d., santuokoje gimė du sūnūs, apie 5-7 metus šeimyninis gyvenimas klostėsi normaliai, abu dirbo, statė namą, tačiau vėliau atsakovas pradėjo gaminti naminę degtinę, girtuokliauti, buvo neištikimas, naudojo prieš ją smurtą. Ji (ieškovė) nuo 2001 m. gruodžio mėnesio pradėjo bendrauti su kitu vyru, tai padėjo jai nuspręsti nutraukti santuoką, todėl nuo 2002 m. sausio mėnesio su vaikais išsikėlė į Telšius, išsinuomojo dalį namo. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo smurto gyventi su juo vienoje patalpoje būtų buvę neįmanoma.

Atsakovas A. V. pareiškė priešieškinį ir prašė nutraukti santuoką su atsakove dėl jos kaltės, santuokoje įgytą turtą: du gyvenamuosius namus su priklausiniais, tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priteisti jam (atsakovui), o ieškovei priteisti 23 530 Lt kompensaciją ir du automobilius „Nissan Terrano“ ir „Mazda 323“, jam priteisiant ½ dalį automobilių vertės kompensaciją. Taip pat atsakovas prašė nustatyti tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus tvarką - nustatyti jam galimybę dalyvauti auklėjant sūnų E. V. kas antrą savaitgalį po dvi dienas du kartus per mėnesį, ir tenkinti kreditorių-trečiųjų asmenų V. P., D. Ž., A. V., A. K. - reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad dėl nesutarimų kalta ieškovė, nes susirado kitą partnerį.

Trečiasis asmuo A. K. prašė priteisti iš šalių solidariai 6900 Lt už automobilio „Nissan Terrano“ remontą.

Trečiasis asmuo A. V. prašė priteisti iš šalių 7000 Lt skolą.

Trečiasis asmuo D. Ž. prašė priteisti iš šalių 6700 Lt sumą, kurią sudaro 3200 Lt skola ir 3500 Lt už perduotą pagal panaudos sutartį kumelę.

Trečiasis asmuo V. P. prašė priteisti iš šalių 4500 Lt skolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko atsakovui V., o ieškovei – V. pavardes, nepilnamečių vaikų D. V. ir E. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo 811,20 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. V., nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2005 m. vasario 7 d., o nuo 2005 m. vasario 7 d. - išlaikymą kas mėnesį po 150 Lt iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė 3849,92 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. V. nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2005 m. vasario 7 d., o nuo 2005 m. vasario 7 d. - kas mėnesį po 150 Lt iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo 85 819,24 Lt vertės turtą: 11 000 Lt vertės medinį gyvenamąjį namą 1Am, 53 200 Lt vertės nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, 3338,24 Lt vertės 6,5 ha žemės sklypą, 1606 Lt vertės 1,14 ha žemės sklypą, 1355 Lt vertės 0,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 13 800 Lt vertės 1992 m. automobilį „Nissan Terrano“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), 1520 Lt vertės 1986 m. automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Teismas padalijo šalių santuokoje įgytą turtą - pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 3/5 dalis, o atsakovui A. V. - į 2/5 dalis turto ir priteisė ieškovei medinį gyvenamąjį namą 1Am, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, 6,5 ha žemės sklypą, 1,14 ha žemės sklypą, 0,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 1986 m. automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini (iš viso turto už 72019,24 Lt), o atsakovui - 1992 m. automobilį „Nissan Terrano“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir 20 527,70 Lt kompensaciją. Teismas nustatė atsakovui galimybę dalyvauti aklėjant sūnų E. kas antrą savaitgalį po dvi dienas du kartus per mėnesį. Teismas taip pat tenkino trečiųjų asmenų reikalavimus ir priteisė iš šalių solidariai 6900 Lt A. K., 7000 Lt - A. V., 4500 Lt - V. P. ir 3200 Lt - D. Ž., pastarosios reikalavimą dėl 3500 Lt atmetė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl A. K. pareikštų skolinių reikalavimų perdavimo Telšių rajono apylinkės prokuratūrai ir dėl atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų A. V., D. Ž. ir V. P. paskolos sutarčių pripažinimo fiktyviomis, o jos reikalavimą dėl atsakovo A. V. ir trečiojo asmens D. Ž. 2000 m. gegužės 14 d. panaudos sandorio pripažinimo tariamu patenkino ir panaikino šį sandorį nuo jo sudarymo momento. Teismas nustatė, kad su ieškove gyvens du nepilnamečiai šalių vaikai, ir ieškovė su vaikais neturi savo nuosavo būsto. Atsakovas naudoja smurtą prieš savo šeimos narius ir kitus asmenis, šalių vaikai kenčia nuo tėvų nesantaikos. Be to, ieškovei gimė sūnus, ir atsakovas nėra jo tėvas. Taigi šalys negali gyventi jų turimoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant apginti vaikų interesus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir parinkti tinkamesnį turto padalijimo būdą, todėl ieškovei priteistina 3/5 dalys, o atsakovui - 2/5 dalys jų bendro turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), ieškovei D. V. pripažįstant nuosavybės teisę į medinį gyvenamąjį namą lAm, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, 6,5 ha, 1,14 ha ir 0,69 ha žemės sklypus, 1986 m. automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), iš viso turto už 72 019,24 Lt. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovė negalės sumokėti jam kompensacijos ar įsirengti nebaigto statyti gyvenamojo namo dėl pajamų stokos, nes, teismo teigimu, tai yra sąlyginė aplinkybė, kuri gali keistis. Be to, iki pat sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos jie su vaikais gyveno būtent tose nebaigtose įrengti patalpose. Atsakovui priteistinas 1992 m. automobilis „Nissan Terrano“ (valst Nr. duomenys neskelbtini) ir 20 527,70 Lt kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą, o ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė. Kolegija nustatė, kad teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą paskyrė ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai. Pati ieškovė deklaravo savo ir vaikų gyvenamąją vietą ginčo pastatuose, tačiau gyvena jai nuosavybės teise nepriklausančiame name, savo nekilnojamojo turto taip pat neturi ieškovės sugyventinis. Atsižvelgiant į atsakovo netinkamą elgesį darytina išvada, kad šalys negali gyventi kartu, netraumuodamos vaikų. Prioritetas teikiamas vaikų interesams nepriklausomai nuo to, ar vienas iš jų ginčo metu tapo pilnametis, nes atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad sūnus D. gali pasirūpinti savimi, įsigyti gyvenamąjį būstą. Atsakovas neturi legalaus darbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sugebės ieškovei sumokėti siūlomą kompensaciją. Kolegija, atsižvelgusi į realią ekonominę situaciją, būsto kainų augimą (CPK 182 straipsnio 1 dalis), konstatavo, kad ieškovė su vaikais už atsakovo siūlomą kompensaciją realiai negalėtų įsigyti kito būsto; atmetė atsakovo motyvą, kad jis realiai padidino pastatų vertę, atlikdamas darbus jau po ieškovės apsigyvenimo kitoje vietoje, nes turtas nebuvo padalytas, todėl šio turto pagerinimas vertinamas kaip šeimos turto pagerinimas. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė pablogino jam priteisto automobilio „Nissan Terraro“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) būklę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl santuokinio turto padalijimo ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Teismai nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-1334/2002). Teismas turi nustatyti svarbias aplinkybes tam, kad galėtų turtą dalyti nelygiomis dalimis, ir tai neturėtų būti sankcija vienam iš sutuoktinių (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; CPK 3 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-435/2004). Teismai nepagrįstai nustatė, kad su ieškove lieka gyventi du jų nepilnamečiai vaikai, nes sūnus Deividas 2005 m. gegužės 18 d. tapo pilnametis. Be to, teismai nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovei gimė trečias sūnus, nes jis (kasatorius) nėra jo tėvas, ir šiuo vaiku privalo rūpintis jo tėvai (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1, 2 dalys, 3.192 straipsnio 1 dalis). Teismai taip pat nepagrįstai akcentavo, kad ieškovė neturi savo gyvenamojo būsto, todėl būtina priteisti jai visą nekilnojamąjį turtą natūra. Bendras jo su ieškove turtas - tai du gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, žemės sklypai, todėl yra galimybė padalyti turtą taip, kad abi šalys turėtų po gyvenamąją patalpą. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pati ieškovė naudojo smurtą prieš sūnų D., nebuvo lojali jam (kasatoriui), nepakankamai rūpinosi vaikais, todėl teismai nepagrįstai esamą konfliktinę situaciją vertino ieškovės naudai ir sprendė, kad turtas natūra priteistinas ieškovei (CPK 185 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, jų su ieškove turtas dalytinas lygiomis dalimis.

2. Teismai turėjo taikyti CK 3.127 straipsnio, o ne 3.117 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, turtas turėjo būti dalijamas natūra, nes yra dalus, ir šalys gali išvengti konfliktinių situacijų, pvz., išnuomoti, parduoti turtą ir pan. (CK 4.6 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario ll d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. K. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. J. G. G., bylos Nr. 3K-3-267/2005). Turto natūra priteisimas vienam sutuoktiniui, kitam kompensuojant negauto natūra turto vertę, yra galimas tik esant CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytoms svarbioms priežastims (nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinių turtinė padėtis, sveikatos būklė ir kt.), kurių šioje byloje nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl lėšų stokos negalės išmokėti jam (kasatoriui) priteistos kompensacijos. Be to, ieškovė jau gyvena kitoje vietovėje, vaikai lanko ten mokyklą, o jis (kasatorius) šiuo metu neturi savo gyvenamojo būsto (gyvena ginčo namų valdoje), o priteisus iš jo kompensaciją ieškovei jis turėtų galimybę šią sumą išmokėti ieškovei.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. V. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Ieškovės nuomone, teismai, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus, šalių tarpusavio konfliktinius santykius, pagrįstai jai priteisė natūra visą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-435/2004; 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Atsakovo naudojamas smurtas prieš ją, sūnų ir kitus asmenis – pagrindas pasirinkti kitą, t. y. ne natūra, turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario ll d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. K. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004). Atsakovas, gyvendamas naujoje šeimoje, nesutiko su ja (ieškove) dalytis ginčo namų valdos, be to, dvi šeimos negalėtų gyventi vienoje namų valdoje dėl statinių nedalumo. Sūnus D. buvo nepilnametis pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, tačiau šiuo metu jis serga (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Atsakovui ir tretiesiems asmenims nuolat reikalaujant įvykdyti teismo sprendimą ji (ieškovė) buvo priversta parduoti jai priteistą nekilnojamąjį turtą, todėl šiuo metu nėra galimybių spręsti iš naujo klausimą dėl šio turto padalijimo būdo. Kasatorius nepagrįstai nurodo gyvenąs ginčo namų valdoje, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis gyvena pas sugyventinę, su kuria turi sūnų I. V.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje išspręsti santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kreditorių reikalavimų išsprendimo klausimai kasaciniu skundu neskundžiami. Sprendžiant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo klausimą pripažinta, kad prašomas dalyti turtas turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą ir yra dalytinas. Parenkant turto padalijimo būdą ir nustatant sutuoktiniams priteistinas bendro turto dalis atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų, kurie lieka gyventi su ieškove, interesus, į nustatytus atsakovo netinkamo elgesio su šeimos nariais ir kitais asmenimis faktus, taip pat šalių galimybę išspręsti gyvenamosios vietos klausimus. Nustatyta dalijamo sutuoktinių turto bendra ir atskirai individualių objektų vertė. To kasaciniu skundu neginčijama.

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovo kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis buvo išspręstas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas. Tikrindama kasaciniu skundu apskųstas teismų procesinių sprendimų dalis, kolegija atsižvelgia į tas nustatytas aplinkybes, kurios egzistavo priimant šiuos sprendimus ir nevertina aplinkybių, kurios atsirado po jų įsiteisėjimo.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimą. Tačiau CK 3.117 straipsnio 2 dalyje leidžiama esant atitinkamoms kodekse nustatytoms sąlygoms nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokia galimybė ir sąlygos, pagrindžiančios nukrypimą nuo lygių dalių principo, yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Viena iš tokių sąlygų - teisėtas nepilnamečių vaikų interesas, ir ši sąlyga yra aktuali nagrinėjamoje byloje. Bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu teismui dalijant sutuoktinių nuosavybę buvo būtina atsižvelgti (teismas pagrįstai atsižvelgė) į dviejų nepilnamečių vaikų, liekančių gyventi su ieškove, interesus, o iki bylos proceso apeliacinės instancijos teisme vienas iš jų, t. y. D. tapo pilnametis, tačiau pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo išliko - su ieškove liko gyventi kitas šalių nepilnametis vaikas, 1993 m. gimęs sūnus E. Taigi ieškovei pagrįstai paskirta didesnė dalijamo sutuoktinių bendro turto dalis – 3/5 (60/100), o atsakovui mažesnė dalis – 2/5 (40/100). Tokiomis proporcijomis padalijus turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindo pripažinti, kad yra didelis ar esmingas atsakovo teises pažeidžiantis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nagrinėjamose bylose, kuriuose kokiu nors aspektu sprendžiamas su nepilnamečiu vaiku susijęs klausimas, į tokio vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, teisėtas vaiko interesas paprastai laikomas prioritetiniu.

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams). Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Byloje yra nustatytos aplinkybės, eliminuojančios galimybę namų valdą natūra padalyti tarp sutuoktinių – tai, kad buvę sutuoktiniai ir jų vaikai dėl itin blogų tarpusavio santykių negali gyventi kartu bendroje gyvenamojoje aplinkoje. Tai patvirtina byloje esanti ikiteisminio tyrimo institucijų atliktų tyrimų medžiaga, faktas, kad atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam paskirta kriminalinė bausmė dėl nusikalstamo fizinio poveikio sūnui D. Tai, kad gyvenamasis namas yra nebaigta statyba, dar netinkamas gyventi, ir jį reikės įrenginėti toliau, apriboja galimybę jį padalinti natūra tarp buvusių sutuoktinių, nes esant priešiškiems sutuoktinių tarpusavio santykiams iš esmės neįmanoma bendrai organizuoti ir tęsti namo statybos darbus. Dėl to, pripažinus negalimu namų valdos padalinimą natūra, buvo pagrindas spręsti jos priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą, o pirmosios instancijos teismui nustačius, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ji pageidavo ir buvo pripažinta, kad jai yra reikalingesnė namų valda. Taigi teismui buvo pagrindas namų valdą priteisti ieškovei, kartu sprendžiant kompensacijos atsakovui priteisimo klausimą.

Tačiau visą nekilnojamąjį turtą priteisdami tik ieškovei, teismai nesilaikė CK 3.127 straipsnyje nustatyto prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Konstatavus, kad buvo pagrindas namų valdą priteisti ieškovei, negalima sutikti, kad ir kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai - taip pat turėjo būti priteisti ieškovei. Paprastai nekilnojamasis turtas yra vertingesnis už kilnojamąjį turtą. Nagrinėjamo ginčo atveju dalytas ir kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, sudarantis vientisą masyvą, esantis visapusiškai patrauklioje vietoje (duomenys neskelbtini). Dėl to, laikantis prioritetinio turto padalijimo natūra principo, ieškovei priteisus jos pageidaujamą namų valdą su 0,69 ha žemės sklypu, kitus du 6,5 ha ir 1,14 ha žemės sklypus buvo pagrindas priteisti atsakovui. Abu žemės sklypai yra suformuoti kaip savarankiški civilinės apyvartos objektai, įsigyti pagal atskiras pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruoti viešame turto registre kaip atskiri daiktinės teisės objektai.

Pakeitus teismų procesinius sprendimus ir atsakovui priteisus natūra dalį nekilnojamojo turto, mažintina iki 15 000 Lt iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo keistinos (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo dalį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuriomis padalytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pakeisti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovei D. V. pripažinta nuosavybės teisė į 6,5 ha ir 1,14 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) panaikinti. Žemės sklypą, kurio plotas 6,5 ha (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio plotas 1,14 ha (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo A. V. nuosavybėn.

Iš ieškovės D. V. atsakovo A. V. naudai priteistą kompensaciją sumažinti iki 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Lt.

Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties dalis, kuriomis padalytas kitas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, palikti nepakeistas.

Pranešti apie D. V. ir A. V. turto padalijimo fakto duomenų pakeitimą Vedybų sutarčių registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas