Baudžiamoji byla Nr. 2K-277-788/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61011-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Raimondo Mažulio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteisti:
E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
K. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
A. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iš E. S. ir K. K. priteista solidariai A. L. 298,95 Eur turtinei, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, Valstybinei ligonių kasai 17,61 Eur.
Iš A. L. priteista Valstybinei ligonių kasai 31 Eur, E. S. 23,41 Eur turtinei, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. gynėjo advokato A. Galmino ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato R. Mažulio apeliaciniai skundai atmesti.
Paaiškėjus, kad (duomenys neskelbtini) K. K. mirė, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamoji byla jam nutraukta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. E. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 22 d. apie 9.30 val. bute (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. K., konflikto metu tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, dėl to A. L., gindamasis nuo smūgių, kaire ranka griebė E. S. už kaklo ir prispaudė jį prie rūsio durų angokraščio, o tuo metu K. K., būdamas A. L. už nugaros, sulenkta per alkūne ranka apkabino A. L. kaklą, smaugė bei tempė jį žemyn, E. S. smūgiavo nenustatytą skaičių smūgių kumščiais A. L. į galvą ir krūtinę, taip bendrais veiksmais su K. K. padarė A. L. odos nubrozdinimus už ausų, dešinės ausies kaušelyje, t. y. nežymiai jį sužalojo.
1.2. A. L. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, konflikto metu tyčia sulenkta per alkūne dešine ranka apkabino E. S. kaklą ir smaugdamas lenkė jį žemyn, stūmė link laiptų, vedančių į namo rūsį, dėl to E. S., bijodamas būti nustumtas nuo laiptų, įsitvėrė kaire ranka už durų angokraščio, taip padarė E. S. odos nubrozdinimus apatinio žandikaulio kairėje pusėje ir kairėje plaštakoje, t. y. nežymiai jį sužalojo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Šioje byloje vienu kaltinamuoju aktu pareikšti kaltinimai tiek kasatoriui E. S. su K. K. dėl A. L. sužalojimo, tiek ir A. L. dėl E. S. sužalojimo, E. S. ir A. L. byloje dalyvavo ir kaip kaltinamieji, ir kaip nukentėjusieji. Teismai tiek E. S. ir K. K., tiek A. L. veiksmus įvertino kaip agresyvius, nusikalstamus, atliktus tarpusavio konflikto grumtynių ir stumdymosi metu bei visus tris asmenis pripažino kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto sužalojimų, kuriuos patyrė kasatorius E. S. ir A. L., mechanizmas ir veiksmai, kuriais gali būti padaryti šie sužalojimai, iš esmės skyrėsi. E. S. patyrė sužalojimus dėl smaugimo ir sąlyčio su nelygiomis pastato sienomis, o A. L. nurodė, kad E. S. jį sužalojo suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą bei nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir krūtinę. Bylos įrodymai patvirtina, kad E. S. ir A. L. patyrė grumtynėms ir stumdymuisi būdingus sužalojimus, t. y. sužalojimus tokiomis aplinkybėmis, kokias nuo proceso pradžios nurodė ir E. S. ir K. K. Nepaisydami to, abiejų instancijų teismai visų kaltinamųjų veiksmus įvertino apibendrintai, neskyrė pakankamai dėmesio sužalojimus patvirtinusių įrodymų analizei, jų patikimumui, nepašalintų abejonių neaiškino kasatoriaus E. S. naudai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 ir 3 dalių nuostatas, in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, kuris yra BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo dalis.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nenurodė motyvų, kodėl atmeta E. S. apeliacinį skundą, bet nutartyje plačiai pasisakė dėl argumento, kuris apeliaciniame skunde nebuvo keliamas (dėl būtinosios ginties), taip pat pažeidė BPK 326 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir atliko tik dalinį įrodymų tyrimą – apklausė E. S. ir A. L.
2.3. Specialisto išvadoje Nr. G2097/2017(03) nurodyta, kad A. L. nustatyti sužalojimai: nubrozdinimai už ausų, dešinės ausies kaušelyje, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir laiku, 2017 m. lapkričio 22 d. apie 9.30 val., kiekvienas atskirai ir visuma vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių A. L. sužalojimus, galėjusius atsirasti dėl tariamai suduotų daugiau nei penkių smūgių jam į galvą, kaip nurodyta E. S. pareikštuose kaltinimuose. Net ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad bylos įrodymais nustatyti E. S. ir A. L. sužalojimai būdingi grumtynėms, stumdymuisi, nors grumtynių metu buvo sužalotas tik E. S., o A. L., kaip pats teigė, sužalotas ne grumtynėse, bet suduodant jam daug smūgių. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą dėl įrodymo – specialisto išvados Nr. G2097/2017(03) turinio, į šį įrodymą neįsigilino, susiejo jį su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kurių šis įrodymas nepatvirtino.
2.4. Pirmosios instancijos teismas E. S. kaltinantiems įrodymams priskyrė ir liudytojų I. R., J. L., P. Š. parodymus, nors jie tik patvirtina, jog tarp E. S., A. L. ir K. K. vyko grumtynės. Kaip minėta, grumtynių metu E. S. ir patyrė sužalojimus, o pats buvo kaltinamas smūgių A. L. sudavimu, bet tai patvirtinančių duomenų liudytojų I. R. ir J. L. parodymuose nėra, šie liudytojai smūgių sudavimo nematė ir negalėjo matyti. Sąsajumo reikalavimo su E. S. pareikštais kaltinimais neatitinka ir liudytojo P. Š. parodymai. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai L. J. ir P. Š., kurie buvo įvykio vietoje po konflikto, nurodė bendravę su A. L., bet L. J. nurodė, kad nematė ant A. L. veido jokių sužalojimų, o P. Š. – kad A. L. veidas buvo paraudęs, bet kraujo nebuvo. Akivaizdu, kad į įvykio vietą atvykęs pareigūnas tik iš veido paraudimo negalėjo nustatyti, kad A. L. buvo sumuštas.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, nustatė, kad tarp E. S., A. L. ir K. K. vyko konfliktas. Kaip minėta, kasatorius E. S. niekada ir neneigė, kad konfliktas ir grumtynės vyko, patvirtino, jog grumtynių su A. L. metu ir buvo sužalotas, bet nuo pat proceso pradžios tvirtino, kad nesudavė smūgių A. L. Be to, tai, kad E. S. nesmūgiavo A. L., patvirtino ir kitas kaltinamasis K. K. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė nei A. L., nei E. S. ir K. K. parodymų ir jais visais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Aptartų įrodymų, kuriais grindžiama E. S. kaltė, turinys, kaip minėta, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o esminiai prieštaravimai tarp E. S., K. K. ir A. L. parodymų nepašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje pagrįsti kaltinamojo kaltę pakankamais ir sąsajumo reikalavimą atitinkančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas iškėlė prielaidą, jog tarpusavio konflikto metu E. S. ir A. L. buvo sužaloti vienas prieš kitą panaudotais smurtiniais veiksmais, nors patikimų duomenų apie E. S. panaudotą smurtą nesurinkta, o E. S. ir kito kaltinamojo K. K. paaiškinimus šis teismas atmetė remdamasis prielaida, jog grumtynių metu buvo sužaloti ir A. L., ir E. S.
2.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino A. L. parodymų pasikeitimų. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad E. S. patirti sužalojimai buvo apžiūrėti policijos įstaigoje, o A. L. į policijos įstaigą neatvyko, apie tai yra tarnybinis pranešimas byloje, nors prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo davęs nurodymą ikiteisminio tyrimo pareigūnei apžiūrėti ir A. L. kūno sužalojimus, kilus abejonių dėl konflikto dalyvių sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu, praėjus trumpam laikui po konflikto, 2017 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta E. S. kūno apžiūra ir šios apžiūros protokole nurodyta, kad ant kairio skruosto apatinėje dalyje matomi trys atskiri odos nubrozdinimai: arčiau smakro 5 mm skersmens, žaizdą dengia sukrešėjęs kraujas, skruosto viduryje apie 3 mm skersmens ir kairio skruosto apačioje apie 1 cm dydžio; ant kairės plaštakos, nykščio išoriniame paviršiuje matomi 6 cm ilgio, apie 1 cm pločio odos nubrozdinimai, pasidengę šašu. Daugiau jokių sužalojimų ant veido, plaštakų nėra. Taigi šios apžiūros metu nenustatyta tokių E. S. sužalojimų, kokie būdingi patiriamiems tais atvejais, kai kitam asmeniui kumščiais suduodami smūgiai. Šių abejones, ar A. L. patyrė E. S. pareikštuose kaltinimuose nurodytus sužalojimus, galinčius atsirasti sudavus daug smūgių, keliančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nepašalino prieštaravimų tarp priešingų A. L., E. S. ir K. K. parodymų ir rėmėsi tiek vienos, tiek kitos konflikto pusės paaiškinimais.
2.7. Apeliaciniame skunde E. S. nurodė konkrečius argumentus dėl nuteistojo A. L. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik formaliai juos paneigė nurodydamas, kad A. L. parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs ir kad juos patvirtino kiti bylos įrodymai. E. S. apeliaciniame skunde buvo prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai apklausti A. L., liudytojus I. R. ir J. L., perskaityti visus A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, peržiūrėti I. R. ir J. L. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiagą, perskaityti I. R. ir J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolus. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies tenkino šį prašymą ir apklausė E. S. ir A. L., bet nutartyje vis dėlto pažymėjo, kad E. S. kaltė grindžiama taip pat ir I. R. bei J. L. parodymais. Tai rodo, kad byloje buvo pagrindas atnaujinti įrodymų tyrimą kasatoriaus prašoma apimtimi.
2.8. Taip pat abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į tai, kad dar iki nuosprendžio priėmimo vienas iš kaltinamųjų – K. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir baudžiamasis procesas dėl jo turėjo būti nutrauktas, to nepadarius pažeisti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 327 straipsnio 1 punkto reikalavimai. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas miręs asmuo, dėl šios situacijos turtinės pasekmės kilo tiesiogiai E. S., nes šiuo nuosprendžiu iš E. S. ir K. K. solidariai priteista A. L. 298,95 Eur turtinei, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o E. S., vykdydamas įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vienas sumokėjo priteistas žalos kompensacijas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Raimondo Mažulio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Specialisto išvadoje Nr. G 2097/2017(03) yra aiškiai nurodyta, jog A. L. patirti sužalojimai galėjo atsirasti ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V- 298/158/A1-86, 10.2 punktu, pateikti išvadą dėl sužalojimo padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų) yra teismo medicinos eksperto kompetencija. Taigi gynybos argumentai, jog A. L. sužalojimai negalėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis, kokios nustatytos apkaltinamajame nuosprendyje, grindžiami tik prielaidomis ir nepaneigia specialisto išvados Nr. G 2097/2017(03) dėl galimo sužalojimų A. L. padarymo mechanizmo.
3.2. Liudytojų I. R., J. L., P. Š. parodymai patvirtina konflikto – muštynių (grumtynių) – faktą ir teismas nuosprendyje pagrįstai jais vadovavosi. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi teisiamajame posėdyje ištiri įrodymai yra įvertinti, o įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) visumą.
3.3. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad A. L. viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, t. y. kad įvykio dieną kilo konfliktas dėl darbų kokybės, supykęs liepė E. S. pašalinti broką, dėl to įvyko susistumdymas, o susistumdymas peraugo į abipusį smurtą, jo metu E. S. kumščiais jam (A. L.) sudavė smūgius, jis, suėmęs už kaklo, prispaudė E. S. prie sienos, kad K. K. smaugė jį suėmęs už kaklo stovėdamas jam už nugaros. Proceso metu A. L. papildė savo parodymus detalizuodamas savo ir E. S. bei K. K. veiksmus. Tačiau šiuo aspektu A. L. parodymus išsamiai ir motyvuotai įvertino apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į E. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, šis teismas pagrįstai konstatavo, kad tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti juos kaip nepatikimus.
3.4. 2017 m. lapkričio 24 d. tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimą kontroliuojančio prokuroro žodinis nurodymas atlikti nukentėjusiojo A. L. asmens apžiūrą nebuvo įvykdytas, bet šio proceso veiksmo neatlikimas nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. L. konflikto metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimo faktas, jo padarymo galimas laikas ir mechanizmas nustatyti specialisto išvada.
3.5. Kaltinamieji, liudytojai I. R. ir J. L. buvo apklausti 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje ir davė išsamius parodymus, E. S. ir A. L. apklausė ir apeliacinės instancijos teismas 2020 kovo 2 d. posėdyje. Taigi nekyla abejonių, kad šių proceso dalyvių parodymai buvo ištirti BPK nustatyta tvarka, o kasaciniame skunde nurodomus prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų kasatoriai sieja su teismų atliktu šių duomenų vertinimu. Tačiau joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-7-511/2017).
3.6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dar kartą išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus kaip visumą, patikrino jų pakankamumą ir leistinumą, taigi nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, atsakė į esminius jo argumentus, taip pat, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, pateikė pakankamus motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Pažymėtina, kad nors nuteistojo E. S. gynėjo advokato R. Mažulio apeliaciniame skunde tiesiogiai ir netvirtinama, kad E. S. veikė būtinos ginties situacijoje, tačiau iš skundo argumentų išplaukia, kad apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl būtinosios ginties, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino šią situaciją ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo E. S. neteisėtus veiksmus vertinti kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio protokolo, nuteistojo E. S. gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą tenkindamas iš dalies, apklausė kaltinamuosius A. L. ir E. S. Atmesdamas nuteistojo gynėjo prašymą apklausti liudytojus J. L. ir I. R., apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, nes įvertino, ar prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, ir sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą aiškiai motyvavo tuo, kad liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai jų apklausti nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiant liudytojus proceso dalyviai, taip pat ir E. S. gynėjas, turėjo galimybę pateikti klausimus ir šia teise pasinaudojo, o aplinkybė, kad pasikeitė gynėjas, nesudaro pagrindo pakartotinai atlikti proceso dalyvių apklausos.
3.8. Byloje nustatyta, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini), bet byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė buvo žinoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato R. Mažulio ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinius skundus. Dėl nuteistojo K. K. apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, išnagrinėjo bylą dėl E. S. ir A. L. Iš bylos duomenų matyti, kad paaiškėjus, jog K. K. mirė, baudžiamoji byla K. K. nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi.
3.9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji skolininkų pareiga užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Byloje nustatyta, kad A. L. padaryta turtinė ir neturtinė žala. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininko pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. K. K. mirtis nešalina nuteistojo E. S. pareigos atlyginti teismo nustatytą žalą. Pažymėtina, kad CK 6.280 straipsnio 2 dalis nustato, jog atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos konkretaus asmens kaltei, t. y. įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.
4. Nuteistojo ir nukentėjusiojo A. L. gynėjas advokatas Alius Galminas atsiliepimu į nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Gynėjas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visas šio įvykio aplinkybes ir pagrįstai E. S. pripažino kaltu ir jį nuteisė. Nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.2. Apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas tik dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo A. L., nes jis jokio smurto prieš E. S. nenaudojo, o specialisto išvadoje Nr. G 2096/2017(3) nustatyti sužalojimai E. S. galėjo būti padaryti tik būtinosios ginties metu, kai šį laikė už kaklo prispaudęs prie šiurkščios sienos, kad nustotų smurtauti prieš jį. Be to, papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 1817/2018(3) nustatyta, kad objektyvių duomenų dėl E. S. kaklo raumenų patempimo, išskyrus skausmingus kaklo judesius, nėra. Jeigu A. L. būtų norėjęs sužaloti E. S., būtų galėjęs tai padaryti, bet jokių smūgių nesudavė, tik laikė su ranka prispaudęs E. S. už kaklo prie sienos, kad šis nesmurtautų. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0117000652163) matyti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. 9.44 val. A. L. pranešė, jog du remontą atliekantys vyrai užpuolė buto savininką.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, įsigilinęs bei ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad E. S. su K. K. panaudojo fizinį smurtą prieš A. L. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, skambučio išklotinė iš Bendrojo pagalbos centro. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą byloje, apklausė A. L. ir E. S. bei išsamiai išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą. Byloje nebuvo jokios būtinybės papildomai apklausti jau apklaustus liudytojus bei peržiūrėti parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiagą, su kuria visi proceso dalyviai ir teismas buvo susipažinę. Be to, byloje nebuvo nustatyta prieštaravimų liudytojų parodymuose.
4.4. Pažymėtina ir tai, kad nei A. L., nei E. S., nei pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma apie K. K. mirtį, todėl teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E. S. ir K. K. Apeliacinės instancijos teismui tik vėliau tapo žinoma apie K. K. mirtį, bet teismas nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, nes apeliaciniai skundai nebuvo susiję su K. K.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo, apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir išvadų motyvavimo
6. Nagrinėjamoje byloje E. S. nuteistas už tai, kad konflikto su A. L. metu, reaguodamas į šio asmens agresyvų elgesį, įžeidinėjimus ir pastūmimą, tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, o vėliau grumtynių su juo metu, veikdamas kartu su K. K., dar sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių kumščiais, taip padarė A. L. odos nubrozdinimus už ausų, dešinės ausies kaušelyje, t. y. nežymiai jį sužalojo. Konfliktas kilo A. L. agresyvia forma reiškiant nepasitenkinimą dėl pas jį namuose remontą atliekančių E. S. ir K. K. darbo kokybės. Kartu toje pačioje byloje nuteistas ir A. L. už tai, kad minėto konflikto metu sulenkta per alkūne ranka smaugė E. S. ir nežymiai jį sužalojo. Taigi byloje nustatytas abipusis konflikto dalyvių kaltumas dėl smurto veiksmų.
7. Esminė paduoto kasacinio skundo argumentacija yra susijusi su tuo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai, vien pagal A. L. parodymus, nustatė, kad E. S. sudavė smūgius A. L. į galvą ir krūtinę. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šiuos nuteistojo E. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir atmetė juos netinkamais motyvais.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 2, 3 dalys, 332 straipsnio 3, 5, 7, 8, 9 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018 ir kt.). Kita vertus, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017 ir kt.).??????Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020 ir kt.).
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl neišsamaus nuteistojo E. S. gynėjo paduoto apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir netinkamo priimtos nutarties motyvavimo. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos argumentus:
9.1. Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą E. S. konstatavusi, kad nežymų sveikatos sutrikdymą A. L. jis padarė bandydamas išsilaisvinti nuo jo atliekamų pavojingų smaugimo veiksmų, taigi veikė būtinosios ginties sąlygomis, o ne siekdamas šį sužaloti. Daugiausia toks vertinimas buvo pagrįstas pasitikėjimu E. S. ir K. K., neturėjusių jokių motyvų konfliktuoti su A. L., parodymais. Nutarime taip pat nurodyta, kad A. L. parodymai apie tai, kad E. S. sudavė jam smūgius į galvą, vertintini kritiškai. Minėtame nutarime taip pat nėra užsiminta ir apie E. S. veikimą kartu su K. K. (3 t., b. l. 42–50). Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu (3 t., b. l. 58–60) ir Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 26 d. nutartimi (3 t., b. l. 70–74) A. L. advokato skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi A. L. advokato skundas buvo patenkintas ir sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas (3 t., b. l. 88–91), kaip pagrindinį argumentą nurodant tai, kad visų konflikto dalyvių veiksmai „neturi likti neatskleisti ir neįvertinti teisingumą vykdančio teismo“. Toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą, jokių naujų duomenų apie patį įvykį negauta, tačiau įrodymų vertinimas iš esmės pasikeitė ir surašytame kaltinamajame akte E. S. apkaltintas tuo, kad, reaguodamas į A. L. išsakomus įžeidinėjimus, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, vėliau grumtynių metu, jau veikdamas kartu su K. K., dar sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir krūtinę, taigi atliko puolamuosius, o ne ginamuosius veiksmus (5 t., b. l. 5–13). Minėtų smūgių sudavimo fakto konstatavimas teismo nuosprendyje lėmė E. S. pripažinimą kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi klausimas, ar E. S. iš tiesų atliko puolamuosius veiksmus suduodamas daug smūgių A. L. į galvą ir krūtinę, ar tik grūmėsi su A. L., nagrinėjamoje byloje yra esminis vertinant kaltinimo E. S. pagrįstumą. Prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo rezultatai, taip pat prokuratūros pozicijos kardinalus pasikeitimas vertinant E. S. veiksmus taip pat parodo, kad byloje esantys įrodymai šiuo klausimu nėra vienareikšmiai ir gali būti skirtingai interpretuojami.
9.2. E. S. ir jo gynėjas, neigdami kaltinime nurodytą aplinkybę dėl A. L. suduotų smūgių į galvą ir krūtinę, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pabrėždavo tiek bendrą įvykio kontekstą (konflikto iniciatorius buvo A. L., jis pradėjo agresyviai elgtis su remontą atliekančiais asmenimis), tiek ir įrodymų, patvirtinančių A. L. parodymus apie jam suduotus smūgius, nebuvimą (nė vienas liudytojas jokių smūgių nematė, A. L. veide ir krūtinėje jokių smurto žymių nenustatyta, specialisto išvadoje nustatyti odos nubrozdinimai užausių srityse ir dešinės ausies kaušelyje yra grumtynių, o ne smūgių rezultatas). Minėtus E. S. ir jo gynėjų argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė, pabrėždamas A. L. parodymų nuoseklumą, taip pat nurodydamas specialisto išvadoje Nr. G 2097/2017(03) esantį teiginį, kad A. L. padaryti nubrozdinimai užausių srityse ir dešinės ausies kaušelyje galėjo atsirasti ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau toks argumentavimas nepaaiškina, kodėl, intensyviai mušant A. L. į galvą ir krūtinę, jam padaryti tik nubrozdinimai užausių srityse ir dešinės ausies kaušelyje. Be to, minėtoje specialisto išvadoje nėra detalizuota, kokios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės turimos galvoje, taigi specialisto išvada iš tikrųjų nepaneigia gynybos pozicijos, kad A. L. padarytas sužalojimas yra grumtynių, o ne jo intensyvaus mušimo rezultatas. Nagrinėjamos bylos kontekste toks formalus svarbaus gynybos argumento atmetimas nelaikytinas pakankamai motyvuotu ir įtikinamu.
9.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. parodymų nuoseklumą apeliacinės instancijos teismas pabrėžė tik atmesdamas E. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Kita vertus, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, atmetant A. L. gynėjo apeliacinį skundą, A. L. parodymai apie konflikto eigą įvertinti kitaip ir jais nesiremta, bet remiamasi E. S. parodymais, kurie pripažinti aiškiais, išsamiais, neprieštaringais ir atitinkančiais kitus bylos įrodymus. Turint galvoje, kad visų byloje asmenų parodymai duoti apie tą patį trumpalaikį įvykį, toks prieštaringas išvadų motyvavimas (vienoje nutarties vietoje pripažįstant jų patikimumą, o kitoje vietoje juos atmetant) nėra logiškas ir nuoseklus.
9.4. Nustatant panašių konfliktų, peraugusių į grumtynes ar muštynes, aplinkybes, taip pat nagrinėjant situaciją būtinosios ginties aspektu, sprendžiant dėl atskirų konflikto dalyvių tyčios daryti nusikalstamą veiką buvimo ar nebuvimo, ypač svarbu tinkamai įvertinti visą įvykio kontekstą, kartu ir tai, kas ir dėl kokių paskatų inicijavo konfliktą, kas pirmas pradėjo puolamuosius veiksmus, kas ir kokius įrankius panaudojo, kokie yra žinomi įvykio dalyvių polinkiai bei asmeninės charakteristikos ir kt. Šiame kontekste teismas vienaip ar kitaip turėjo įvertinti ir tai, kad A. L. į smurtinį konfliktą su jam dirbančiais asmenimis įsivėlė ne pirmą kartą. Antai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas už smurtą prieš savo darbuotoją, kuriam nenorėjo mokėti sutarto atlygio; savo kaltės byloje nepripažino (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/UEstMzctNTg2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'PK-37-586/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="PK-37-586/2018">PK-37-586/2018</a>). Remdamiesi šia informacija, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo A. L. polinkį smurtauti, bet vertino šią informaciją tik jam skirtinos bausmės kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta informacija turi būti vienaip ar kitaip aptarta ne tik bausmės skyrimo, bet ir įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektais.
9.5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, taip pat nustatė nemotyvuotą bendrininkų grupės požymio konstatavimą. Antai pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę konstatavo kaip E. S. ir K. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kokios formos bendrininkavimas suponuoja tam tikrą išankstinį ar veikos metu įvykusį asmenų susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-37-942/2015, 2K-247-719/2019, 2K-6-1073/2020 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), taigi nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Kita vertus, susitarimas kaip bendrininkavimo būtinas elementas gali būti konstatuotas tik remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Tačiau nei iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje, nei iš teismų argumentų dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neaišku, kada ir kaip toks E. S. ir K. K. susitarimas įvyko ir kokios faktinės aplinkybės tai rodo. Atvirkščiai, iš teismų nustatytų įvykio aplinkybių galima spręsti apie gana spontaniškus ir tarpusavyje nesuderintus jų veiksmus, taigi bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju turi būti tinkamai motyvuotas, tačiau to nepadaryta.
9.6. Pažymėtina ir tai, kad abiejų instancijų teismai byloje konstatavo, kad konfliktas prasidėjo A. L. elgiantis agresyviai, gausiai vartojant necenzūrinius ir kitokio pobūdžio įžeidžiančius žodžius prieš K. K. ir E. S., taip pat pastūmus E. S. Tačiau, konstatavę šią faktinę aplinkybę, teismai net nesvarstė galimybės pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Turint galvoje bylos aplinkybes, šios lengvinančios aplinkybės nepripažinimas turėjo būti tinkamai motyvuotas, tačiau to nepadaryta.
10. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į šioje kasacinėje nutartyje nurodytas aplinkybes. Turint galvoje, kad nagrinėjamoje byloje yra konstatuotas abipusis konflikte dalyvavusių asmenų kaltumas ir visų nuteistų asmenų veiksmai yra glaudžiai susiję, siekiant užtikrinti kuo didesnį objektyvumą, iš naujo turi būti nagrinėjami visi procesų dalyvių paduoti apeliaciniai skundai.
11. Priėmusi tokį sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu byloje, t. y. dėl solidaraus jų priteisimo iš E. S. ir K. K., kuris nuosprendžio priėmimo metu jau buvo miręs.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
