J. M. pagal BK 25 str., 119 str., 24 str., 65 str., 320 str., 312 str.

Pareiškimo Nr. DOK-5203/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00069-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjo advokato Adomo Liutvinsko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe; nuteistojo J. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 119 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis dėl nuteistojo J. M. palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis ir paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis be pakeitimų.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Pareiškimu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 25 straipsnio 3 dalies – taikymo, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Pareiškėjas nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 119 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 119 straipsnio 2 dalį grindė ne apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, o teisės aiškinimu, t. y. padarė išvadą, kad BK 119 straipsnio 2 dalis sukonstruota taip, kad joje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik organizuotos grupės, todėl papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nereikalingas. Padaręs šią išvadą, teismas dėl apeliaciniame skunde keltų teisės taikymo klausimų apskritai nepasisakė ir jų nenagrinėjo, t. y. sprendimą priėmė nenustatęs visų aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti. Tai leidžia daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nuteistasis J. M. kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neskundė, nes jį iš esmės tenkino teismo išvada nustatyta bendrininkavimo rūšis ir paskirta bausmė.

4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, 2020 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti visas reikšmingas teisės taikymui aplinkybes, darytina išvada, kad kasacinės instancijos teismas sprendimą priėmė nesant nustatytoms visoms teisės taikymui reikšmingoms aplinkybėms.

4.3. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje apeliacinio skundo neišnagrinėjimas arba nevisiškas išnagrinėjimas vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir byla tokiais atvejais perduodama nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Akivaizdu, kad šioje byloje kasacinės instancijos teismas neabejotinai nukrypo nuo šios praktikos, tai ir lėmė akivaizdžiai netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą.

4.4. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad, apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus apeliacinio skundo, o kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis negalėjo pasinaudoti teise į bylos peržiūrą apeliacine tvarka, kaip tai nustatyta BPK 312 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo padavimas, jeigu jis nebuvo išnagrinėtas, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisės apskųsti realizavimas. Nuteistajam teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka garantuoja ne tik BPK 312 straipsnio 1 dalis, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei jos protokolai. Taigi yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, kad J. M. negalėjo visa apimtimi realizuoti teisės į visavertę gynybą. Siekiant bent kiek atkurti pažeistą teisę į gynybą ir tikintis, kad byloje bus tinkamai išspręstas organizuotos grupės buvimo nuteistojo nusikalstamoje veikoje klausimas, teikiamas šis pareiškimas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

1. Nuteistojo J. M. gynėjo advokato A. Liutvinsko pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

2. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

3. Nuteistojo J. M. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau konkrečios nurodyto baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nenurodė. Pareiškime baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies) netinkamas taikymas iš esmės grindžiamas teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nepasisakė dėl jame nurodytų argumentų ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o kasacinės instancijos teismas nepripažino šio pažeidimo esminiu ir negrąžino bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pareiškime taip pat nurodoma, kad, apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus apeliacinio skundo, o kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, buvo apribota nuteistojo teisė apskųsti šį nuosprendį apeliacine tvarka. Tokie argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

4. Pažymėtina, kad bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija ar instancija. BPK normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą, nuostatos suponuoja, kad tai iš esmės išimtiniai atvejai, galimi tik esant tam tikroms sąlygoms ir atitinkamiems pagrindams. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiškią) baudžiamojo įstatymo (ne baudžiamojo proceso įstatymo) taikymo klaidą. Tuo tarpu nuteistojo J. M. gynėjo pareiškime BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo pažeidimas nurodomas tik deklaratyviai, iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuotumas nurodant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, tačiau ir šis pažeidimas nėra detalizuotas (iš pareiškimo turinio neaišku, į kuriuos apeliacinio skundo argumentus teismas neatsakė ir kokių konkrečiai aplinkybių, pareiškėjo nuomone, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, nenustatė). Taigi pareiškime nepateikta argumentų, kad byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti nuteistojo J. M. gynėjo pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo J. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis