E. P. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-275-303/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10042-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3;

2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. P. priteista 336,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš E. P. priteista 1200 Eur neturtinei žalai ir 250 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš E. P. valstybės naudai priteista 156 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria atmestas E. P. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 28 d. apie 21.00 val. prie Dailidės ežerėlio (J. Basanavičiaus g., Alytus), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, pargriovė ant žemės A. Š., tuomet rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir veidą, taip dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktoje bei dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio lūžimo dešiniame kampe nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. Š. sveikatą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar A. Š., kaip liudytojo, kuris už melagingų parodymų davimą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taikant priverčiamąsias medicininio poveikio priemones, parodymai atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 79 straipsnio ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, aiškiai matydamas ir vertindamas A. Š. gebėjimą mąstyti kaip psichiškai neįgalaus asmens, nesiėmė jokių BPK nustatytų veiksmų, kad objektyvūs medicininiai duomenys pagrįstų arba paneigtų faktą, jog liudytojas A. Š. dėl psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų. Taip pat teismas pažeidė ir BPK 206 straipsnio imperatyvą, nustatantį, kad asmens psichinės būklės tyrimą atlieka ne teismas, o teismo psichiatras, teismo psichologas. Apeliacinės instancijos teisme atlikta nukentėjusiojo apklausa buvo panašesnė į psichiškai neįgalaus asmens žeminimą, o ne faktinių aplinkybių aiškinimąsi.

2.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad liudytoja L. K. darė neteisėtą poveikį A. Š.. Todėl A. Š. parodymų negalima pripažinti objektyviu ir leistinu įrodymu, ypač pagrindžiančiu kasatoriaus kaltę bei atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. Š., atsakydamas į kasatoriaus gynėjo klausimą, ar pastarajam į mobiliojo ryšio telefoną skambino L. K., atsakė teigiamai. Be to, parodė, kad ji telefonu sakiusi jį pamokysianti, kokius ir kaip reikės duoti tariamai reikalingus ir finansiškai jiems abiem naudingus parodymus. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, o be teistumų už sukčiavimą, liudytoja L. K. yra nuteista už neteisėto poveikio darymą A. Š..

2.3. Iš šioje byloje esančių liudytojų apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo protokolų matyti, kad nei L. K., nei A. Š. kaip neutralių liudytojų įvardyti negalima.

2.4. Nors apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma paskirti liudytojai L. K. teismo psichologinę ekspertizę, ar ši neturi melavimo patologijos ar kitų su melu susijusių sutrikimų, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai šį prašymą protokoline nutartimi atmetė ir nurodė, kad liudytojos L. K. (kuri neteisėtai mokė A. Š. meluoti, neteisėtai spaudė jį, melavo bei yra recidyvistė) parodymais nesiremti nėra pagrindo. Byloje įrodyta, kad liudytoja L. K. apeliacinės instancijos teismui iš dalies davė melagingus parodymus. Iš būtinybės nušalinti prokurorą šioje byloje darytina išvada, kad pats baudžiamosios bylos pagrindas buvo neteisėtas.

2.5. Prokuroras, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kėlė A. Š. ir L. K. duotų parodymų patikimumo klausimą, nes jų parodymai yra prieštaringi, taip pat nuo ikiteisminio tyrimo pradžios šie parodymai nebuvo nuoseklūs, o tam, kad būtų nustatytas A. Š. ir L. K. parodymų objektyvumas, prokuroras prašė skirti psichofiziologinį tyrimą (ekspertizę) – tyrimą poligrafu.

2.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės principą, kuris reiškia, kad, vertinant A. Š. ribotas galimybes iš pradžių suvokti, vėliau įsiminti, o dar vėliau ir perteikti faktines aplinkybes kaip vieną iš šios bylos neaiškumų, visi neaiškumai ir abejonės privalo būti traktuojami kaltinamojo naudai.

2.7. A. Š. ir L. K. parodymų dalis, kad jie rūkė suktinę su „žole“ ir gėrė alkoholį, laikytina neįrodyta, nes objektyviai E. P. nebuvo nustatytas girtumas ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Dėl šių aplinkybių (t. y. dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis) ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taigi, neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas rėmėsi A. Š. ir L. K. parodymais dėl kitų faktinių aplinkybių, pripažino jų parodymus apie jas nuosekliais, o iš tikrųjų netikėjo faktu, jog šie vartojo narkotines medžiagas, nors apie narkotinių medžiagų vartojimą A. Š. buvo apklaustas ir davė parodymus net pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

2.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, elgėsi prieštaringai ir, nors liudytojos L. K. parodymus pripažino kaip įrodančius E. P. kaltę, kitu sprendimu – atskira nutartimi – pavedė prokurorui pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą pastarajai dėl jos daryto neteisėto poveikio A. Š.. Esminis BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas yra tai, kad L. K. patvirtino, kad kasatoriaus atžvilgiu ji yra nusistačiusi konfliktiškai. Be to, patvirtino, kad daryti neteisėtą poveikį A. Š. ją privertė sugyventinis. Melagingai liudijusios ir neteisėtą poveikį liudytojui dariusios L. K. parodymai skundžiamame nuosprendyje tapo kasatoriaus kaltės įrodymu. BPK 80 straipsnis draudžia kaip liudytoją apklausti suinteresuotą asmenį, jam nustatant įstatyme visai kitokį, įtariamojo arba specialiojo liudytojo, procesinį statusą. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi duomenimis, kurie gauti ir įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus ir yra pripažintini neteisėtais, o jų panaudojimas pirmosios instancijos teismo sprendimui pagrįsti yra pripažintinas esminiu BPK pažeidimu.

2.9. Nors L. K. ir T. Š. parodymai dėl pareiškimo rašymo inicijavimo skiriasi, tačiau A. Š. parodymų patikimumui tai jokios reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas motyvuose nukentėjusiojo apklausos leistinumo fakto neanalizuoja, jokių argumentų nepateikia net ir iškilus klausimui, dėl ko jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

2.10. Tik nustačius, kad visi nurodyti sužalojimai buvo sukelti būtent kaltinime nurodytu metu, taip pat nurodytoje vietoje ir, svarbiausia, nurodomomis aplinkybėmis bei įvykdyti ne kelių (3 ar 4) nepažįstamų asmenų, o būtent kasatoriaus veiksmais, atskleidžiant padarytų sužalojimų susidarymo mechanizmą, būtų įmanoma pagrįstai kalbėti apie konkretaus asmens (kasatoriaus), o ne kitų trijų ar keturių nepažįstamų ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų kaltę.

2.11. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo būtina išdėstyti pagrįstas išvadas dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimo ne bendrai, bet konkretaus kaltinamojo atžvilgiu, to šiuo atveju buvo neįmanoma padaryti, nes kaltinamajame akte nėra nurodyti nei subjektyviuosius, nei objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius atskleidžiantys duomenys. Asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, netiesioginiai įrodymai privalo būti įvertinti panaudojant specialiąsias žinias. Šioje byloje, siekiant objektyviai ir tiksliai aprašyti A. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo mechanizmą, suskaičiuoti suduotus smūgius, ištirti, kokiais konkrečiai kietais, bukais daiktais jie galėjo būti padaryti ir pan., arba valstybės kaltintojas, arba bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis BPK 286 ar 287 straipsniais, privalėjo skirti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, taip pat siųsti po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo į bylą surinktą medžiagą, gauti teismo medicinos eksperto vertinimą, ar minėtus smūgius galėjo suduoti vienas asmuo, taip pat ar 1,76 m ūgio A. Š. kaktos sritį rankomis ar kojomis galėjo pasiekti 1,64 m ūgio kasatorius.

3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Kasacinio skundo argumentai, susiję su byloje nustatytų aplinkybių kvestionavimu, yra nepagrįsti ir pateikti bandant kasacinės instancijos teismą priversti dar kartą vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iš naujo tirti bei vertinti byloje surinktus duomenis, pakartotinai teigiant, kad byloje nenustatytos aplinkybės, neginčijamai patvirtinančios būtinųjų BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą kasatoriaus veiksmuose.

3.2. Kasatorius pakartotinai pateikia savo pasirinktos gynybinės pozicijos argumentus apie tai, kaip reikėtų vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias aplinkybes laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai. Tai yra subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas. Baudžiamajame procese visi bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, nesuteikiant nė vienam įrodymui išskirtinės ar didesnės įrodomosios reikšmės. Kasaciniame skunde nuteistojo parodymams bandoma suteikti ypatingą reikšmę, visų kitų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų vertinimą ir su jais susijusių išvadų teikimą įvardijant ir kaip teisės taikymo klaidą, ir kaip įrodymams vertinti keliamų reikalavimų nesilaikymą. Tokie kasacinio skundo argumentai yra atmestini.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus. Teismo išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kurie teisiamajame posėdyje buvo tiesiogiai ištirti, įvertinti ir pripažinti įrodymais, visetu bei remiantis jų visuma buvo pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

3.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu byloje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, po jo apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas kasatoriui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E. P.. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste, o apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai tik papildė ir patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Apygardos teismas rėmėsi ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis, nutartyje išdėstydamas motyvus, kuriais remiantis kasatoriaus padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

3.5. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas pakartotiniu bylos įrodymų vertinimu, to kasacinės instancijos teismas neatlieka. Taip pat nesutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, taigi, BPK nuostatos pažeistos nebuvo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

5. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

6. Įrodymais gali būti laikomi tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas įrodymai baudžiamajame procese gali būti tik: 1) įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; 2) teisėtais būdais gauti duomenys; 3) duomenys, kurių patikimumą galima patikrinti atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus. Įrodymai gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti keliamas versijas.

7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad teismai, spręsdami dėl nuteistojo E. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas; vertindami įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl įrodymų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, nepašalino prieštaravimų. Taip esmingai buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

9. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Š. 2017 m. vasario 28 d. apie 21.00 val. buvo sumuštas Alytaus m., prie Dailidės ežerėlio. Atlikus A. Š. teismo medicinos tyrimą pagal medicinos dokumentų duomenis, nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai (kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos srityje, dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje), padaryti dėl mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais žalojančiais daiktais; sužalojimų visuma kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 375/2017 (06)).

10. Taigi, kad prieš nukentėjusįjį A. Š. nurodytu laiku buvo padaryta nusikalstama veika, niekam abejonių nekyla. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia abejones dėl šią nusikalstamą veiką padariusio asmens, t. y. nuteistojo E. P., kaltumo ar nekaltumo ir šaltinių, t. y. nukentėjusiojo A. Š. bei liudytojos L. K., pateikusių informaciją apie jį, kaip nusikaltusį asmenį, patikimumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltę nuosekliai neigia, tvirtindamas, kad nagrinėjamo įvykio dieną Alytuje nebuvo, nukentėjusiojo A. Š. nepažinojo; pirmą kartą jį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Nors kaltinamojo parodymai neturi būti sureikšminami, tačiau juos taip pat būtina patikrinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, darydami išvadą dėl E. P. kaltės, jo keliamos gynybos versijos patikimai nepaneigė; abejonių, kylančių dėl bylai reikšmingų aplinkybių, prieštaravimų tarp nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos L. K., tarp liudytojos L. K. ir kitų byloje apklaustų liudytojų (R. P., T. O., T. Š.) nepašalino.

12. Byloje yra nukentėjusiojo A. Š. 2017 m. kovo 1 d. protokolas-pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, iš kurio turinio matyti, kad jį, 2017 m. vasario 28 d. apie 21.00 val. Alytaus m. einantį pro Dailidės ežerą, prie miško, sumušė nepažįstami asmenys. Iš esmės tokias pat aplinkybes A. Š. parodė ir 2017 m. kovo 1 d. apklaustas kaip liudytojas, taip pat 2017 m. balandžio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Analogiškas aplinkybes (t. y. tai, kad 2017 m. vasario 28 d. apie 20.00 val. prie „Dailidkės“ jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys) nukentėjusysis buvo nurodęs ir Alytaus apskrities ligoninėje, kur jį 2017 m. kovo 1 d. apie 13.18 val. apžiūrėjo ligoninės traumatologas.

13. Nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, 2017 m. gegužės 16 d. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

14. 2018 m. vasario 19 d. (t. y. praėjus beveik metams po įvykio) Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiojo A. Š. vardu surašytas prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą, nurodant, kad atsirado liudytoja L. K., kuri matė, kaip jį, 2017 m. vasario 28 d. apie 21.00 val. einantį pro Dailidės ežerėlį, sumušė ir jam žandikaulį sulaužė dabar jau jam žinomas E. P.. Šį prašymą, kaip nustatyta byloje, parašė ir E. P., kaip nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį padariusį asmenį, nurodė liudytoja L. K..

15. Taigi, atsižvelgus į informacijos apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį gavimo aplinkybes, taip pat ir į informacijos šaltinį, nukentėjusiojo A. Š. bei liudytojos L. K. parodymai turėjo būti išsamiai patikrinti leistinumo, sąsajumo ir patikimumo aspektais.

16. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad nuteistojo E. P. kaltė šioje byloje iš esmės pagrįsta dviejų asmenų – nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos L. K. – parodymais, iš kurių vienas, t. y. A. Š., kaip nustatyta byloje, viena vertus, turi psichinių trūkumų (įgimtas intelekto sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), kita vertus, jis buvo (yra) lengvai pasiduodantis L. K. įtaigai, dėl ko ši, žinodama ir apie nukentėjusiojo psichinius trūkumus, galėjo juo manipuliuoti. Tuo tarpu L. K., pateikdama informaciją apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį (E. P.), turėjo savo tikslų – tai buvo kerštas E. P., taip pat tikslas gauti iš jo pinigų. Todėl tiek nukentėjusiojo, tiek ir minėtos liudytojos parodymai patikimumo aspektu turėjo būti išsamiai patikrinti atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, pavyzdžiui, parodymą atpažinti, parodymų patikrinimą vietoje, apklausiant kitus asmenis, gaunant specialisto išvadas ir pan.

17. Nagrinėjamoje byloje parodymų patikrinimas vietoje tiek su nukentėjusiuoju A. Š., tiek ir su liudytoja L. K. buvo atliktas, o šio procesinio veiksmo protokole užfiksuoti duomenys skundžiamuose teismų sprendimuose aptarti, taip pat ir A. Š. bei L. K. parodymų patikimumo kontekste. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismai, vertindami šiuos duomenis ir darydami išvadas, nepalygino jų su kitais byloje esančiais duomenimis. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl minėtų asmenų parodymų patikimumo argumentavo tuo, kad jie abu vienodai parodė visas vietas, susijusias su nagrinėjamo nusikaltimo padarymu, nors parodymus, teismo manymu, kiekvienas iš jų patikrino savarankiškai ir skirtingu laiku (nutarties 30 p.). Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos L. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolai surašyti beveik identiškai, ir kartu atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus L. K. parodymus, iš kurių galima daryti priešingą apeliacinės instancijos teismui išvadą (2 t., b. l. 105). Taigi, kaip tvirtino L. K., tikrinant parodymus vietoje, ji su Aliumi buvo kartu; kai reikėjo pareigūnams parodyti, kur jį mušė, jis nelabai prisiminė; kur viskas vyko, „rodžiau aš“, „būna, kad Alius pats tai atsimena, tai ne“; kai ji nukentėjusiojo klausinėdavo apie šį įvykį, jis „nelabai ką sakydavo“. Tačiau teismai minėtų liudytojos parodymų, aptardami parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kartu nevertino.

18. Kita vertus, byloje yra duomenų dėl nukentėjusiojo A. Š. psichinės sveikatos būklės (nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2057 m. gegužės 14 d. jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis; diagnozė – F 70.1. – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Nukentėjusiojo liga bei tai, kad jis prieš įvykį kartu su L. K. išgėrė beveik visą 0,7 l butelį degtinės, parūkė „žolės“, tamsiu paros metu pirmą kartą matė jį sumušusį asmenį, yra veiksniai, galintys turėti įtakos nukentėjusiojo gebėjimui prisiminti ir duoti teisingus parodymus apie jam pačiam žinomas, o ne iš kitų asmenų išgirstas ar netgi įteigtas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, taip pat ir dėl konkrečiai įvardyto kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tačiau abiejų instancijų teismai, vertindami nukentėjusiojo A. Š. parodymų patikimumą ar netgi leistinumą, tokių aplinkybių (pavyzdžiui, kaip gali keistis asmens situacijos suvokimas bei jos vertinimas apsvaigus nuo alkoholio A. Š. nustatytos ligos kontekste, dėl liudytojos L. K. įtakos jam ir pan.) netyrė ir dėl jų nepasisakė; jiems dėl šių aplinkybių nekilo abejonių, nors, vadovaujantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimo principu (BPK 241 straipsnio 2 dalis), turėjo kilti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie nagrinėjamos bylos pridėtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-560/2018 buvo surašytas atlikus A. Š. tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje dėl kito jo procesinio statuso; dėl to tyrimo metu buvo sprendžiama dėl A. Š. psichinės būklės tiriant ir vertinant iš esmės visai kitas nei nagrinėjamoje byloje aplinkybes.

19. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

20. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

21. Dėl kitų nuteistojo E. P. kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė