Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXI priedo 3i straipsnio A ir B dalių nuostatas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-29-594/2024

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00043-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 9.35; 19.18; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (D. P.) atstovės advokatės Egidijos Belevičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1155-2023 D. P. pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį nubaustas galutine subendrinta (ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu) nuobauda – 3500 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, taikytas kitam asmeniui (krovinio siuntėjui) priklausančio turto (16 681,6 kg medienos (medienos briketų) ir 52 vienetų medinių surenkamųjų statinių) konfiskavimas už tai, kad jis 2022 m. spalio 8 d. apie 19.33 val. atvyko į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą krovininiu automobiliu su puspriekabe, muitinio tikrinimo metu pateikė tranzito deklaraciją (T1), važtaraštį CMR 393, (invoice) sąskaitą, kuriuose buvo nurodyta, kad gabena 21 295 kg svorio medinius surenkamuosius statinius, tačiau po rentgeno kontrolės ir detalaus fizinio krovinio patikrinimo nustatyta, jog jis gabena nedeklaruotas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN) yra 44: vilkiko puspriekabėje esančiame krovinyje, t. y. 52 surenkamųjų statinių konstrukcijų viduje, buvo aptikti paslėpti 16 681,6 kg bendro svorio medžio pjuvenų briketai (TARIC kodas 4401320000), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 2022 m. vasario 9 d. yra 3230,06 Eur. Kartu su nedeklaruotomis prekėmis sulaikyti ir 52 vienetai surenkamųjų statinių konstrukcijų (KN – 9406), kuriose buvo aptiktos paslėptos nedeklaruotos prekės, jų vertė – 3000,036 Eur. Tokiais veiksmais jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalį, 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXI priedo 3i straipsnio A ir B dalių nuostatas. Nutarimu nustatyta, kad krovinys KN kodu 9406 (surenkamieji statiniai, užbaigti arba neužbaigti, arba jau surinkti) buvo importuojamas į Lietuvą iš Rusijos Federacijos, taigi krovinio siuntėjas turėjo tikslą sankcionuotą prekę importuoti į Europos Sąjungą ir neteisėtai, nuslepiant nuo muitinės kontrolės, įvežti taip pat sankcionuotą prekę – medžio pjuvenų briketus KN kodu 44 (mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundas, kuriuo buvo ginčijama Institucijos nutarimo dalis dėl D. P. pripažinimo kaltu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, netenkintas ir Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis palikta nepakeista ir D. P. atstovės advokatės Egidijos Belevičienės apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės E. Belevičienės prašymas priimtas ir D. P. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį, Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimo dalį, kuria D. P. buvo nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti; priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P. patirtų advokato išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Priimant skundžiamus sprendimus, tiek Institucija, tiek abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – byloje netinkamai aiškintos ir taikytos ANK 208 straipsnio 3 dalies nuostatos, taip nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Institucija ir abiejų instancijų teismai netinkamai nustatė subjektyviuosius ANK 208 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

5.2. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, buvo konstatuota, kad kontrabanda, kaip administracinis nusižengimas, gali būti padaroma neatsargia kaltės forma, nepaisant to, jog kontrabanda, kaip nusikaltimas, gali būti padaroma tik veikiant tiesioginės tyčios forma. Nei Institucija, nei bylą nagrinėję teismai tinkamai neatskleidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio. Institucijos nutarime kaltės forma tiesiogiai neįvardyta, o abiejų instancijų teismų sprendimuose pateikta išvada, kad D. P. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, tačiau tokios išvados teismai nepagrindė nei ANK 208 straipsnio 3 dalies sudėties požymių analize, nei šios veikos kaip administracinio nusižengimo ir kaip nusikaltimo atribojimo kriterijų analize, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog D. P. veikė nerūpestingai.

5.3. Kontrabanda yra uždrausta tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės normų. Šioms atsakomybės formoms atriboti yra naudojamas vienas iš sudėties požymių – veikos dalykas, apibūdinamas jo verte. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad gabentų prekių vertė nesiekia ribos, nuo kurios už padarytą veiką atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl bylos medžiaga perduota Vilniaus teritorinei muitinei, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

5.4. Institucijos nutarime nurodyta, jog, dalyvaudamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, D. P. nurodė, kad pakraunant krovinį nedalyvavo, nes jam priekabą perkabino, taip pat nurodė, kad nežinojo, ką veža. Iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio taip pat matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. P. nepripažino, jog turėjo tyčią nuslėpti gabenamą krovinį nuo muitinės kontrolės; nurodė, kad nedalyvauja pakraunant prekes, jis gauna ir mato tik jų lydimuosius dokumentus. Prokuroro nutarime nėra motyvų, kurie pagrįstų faktą, kad D. P. suvokė, jog gabena sankcionuotas prekes ir turėjo tyčią nuslėpti gabenamą krovinį nuo muitinės kontrolės. Prokuroro nutarime taip pat nurodyta, kad D. P. teigė nežinojęs, jog negalima į Lietuvos Respublikos teritoriją vežti medžio briketų, nes negalėjo žinoti, kad jo vežamame krovinyje yra sudėti medžio pjuvenų briketai. Prokuroras taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, jog krovinio vežėjo pateikti dokumentai muitinės procedūroms atlikti būtų suklastoti ar netikri, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta muitinės apgaulės požymių. Tokių duomenų nesurinkta ir perdavus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą bei sulaikytus daiktus Vilniaus teritorinei muitinei.

5.5. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad nagrinėjamas nusižengimas padarytas dėl asmens nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau toks sprendimas yra ne tik prieštaringas, – nutartyje teismas taip pat pažymėjo, jog kontrabandą kaip nusikalstamą veiką ir kaip administracinį nusižengimą skiria tik gabenamo dalyko vertė, – bet ir pažeidžia materialiosios teisės normas. Apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė šios veikos atribojimo kriterijų sąrašą, taip nepagrįstai išplėtė ir D. P. administracinės atsakomybės ribas.

5.6. Apygardos teismas, neatsižvelgdamas į esminius D. P. skundo argumentus, pritarė apylinkės teismo išvadai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl asmens nerūpestingumo, motyvuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog ANK nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tačiau skundžiamos apygardos teismo nutarties turinys rodo, jog pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai buvo įvertinti nevisapusiškai. Vietoj ANK 208 straipsnio 3 dalies sudėties požymių analizės, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, teismas suabsoliutino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dalį, jog visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

5.7. Vilniaus apygardos teismo nutarties 8 punkte pateikti teiginiai yra prielaidos apie D. P. psichinį santykį su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, negalinčios nei paneigti, nei patvirtinti to, kad ANK 208 straipsnio 3 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo. Nors ANK 208 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas, tačiau iš administracinio nusižengimo sudėties požymių analizės išplaukia, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesioginės tyčios kaltės forma. Kontrabandos kaip administracinio nusižengimo ir kaip nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tuo, kad asmuo, darydamas šią veiką, suvokia, jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti, tai atitinka ANK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5.8. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose suformuota praktika, kontrabanda gali būti padaroma veikiant tik tiesioginės tyčios forma. Šia praktika teismai nuosekliai vadovaujasi jau ilgiau nei 20 metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2004, 2K-281/2006, 2K-646/2007, 2K-122/2009, 2K-71/2010, 2K-162-2010, 2K-237/2010, 2K-526/2011, 2K-36/2013, 2K-485/2014, 2K-568/2014, 2K-7-60-788/2015, 2K-7-130-699/2015, 2K-290-489/2015, 2K-8-696/2016, 2K-332-696/2016, 2K-249-895/2017, 2K-278-489/2017, 2K-362-693/2017, 2K-87-696/2018, 2K-178-699/2018, 2K-359-648/2018, 2K-153-693/2019, 2K-8-1073/2020, 2K-214-387/2022, 2K-237-594/2022, 2K-257-697/2022, 2K-30-788/2023). Kontrabandą kaip nusikalstamą veiką ir kaip administracinį nusižengimą skiria tik gabenamo dalyko vertė, taigi kontrabanda tiek kaip nusikalstama veika, tiek kaip administracinis nusižengimas gali būti padaroma veikiant tik tiesioginės tyčios forma.

5.9. Konkrečių administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymas yra teisėkūrą vykdančio įstatymų leidėjo, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenustatyta įstatyme, – vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti yra administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos įrodymas. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

5.10. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad D. P. veikoje nėra būtinųjų ANK 208 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. nesant tyčios nuslėpti nuo muitinės kontrolės gabenamas sankcionuotas prekes, bylą nagrinėję teismai privalėjo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti. Tačiau teismai to nepadarė ir dėl to nagrinėjamoje byloje susiklostė ANK įtvirtintoms teisės normoms prieštaraujanti situacija, kai asmens veikoje nebuvo nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau D. P. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Tai lemia būtinybę panaikinti skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartis bei atitinkamas Institucijos nutarimo dalis ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenos dalį, kuria D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

6. Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Arūnas Pupeikis atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą aprašomos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės bei selektyviai atrinkti duomenys iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00125-22, kuriame D. P. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, D. P. veikoje nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1231 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių, atsižvelgus į tai, kad kontrabanda gabenamų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (3230,06 Eur), yra mažesnė nei nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje nustatyta minimali baudžiamajai atsakomybei kilti būtina daiktų vertė (virš 7500 Eur), bei įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta BK 1231 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos. Taigi prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais, o dėl nusikalstamų veikų požymių nebuvimo.

6.2. Institucijos nutarimo dalies dėl patraukimo atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį D. P. neginčijo. Pareiškėja nenurodo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta idealioji administracinių nusižengimų sutaptis. Ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo konstatuota, kad asmens veika turi dviejų administracinių nusižengimų požymius: asmeniui gabenant per valstybės sieną sankcionuotas prekes ir kitas sankcionuotas prekes, tačiau jų nepateikiant muitinės kontrolei, surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame asmens veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnį, kadangi tarp šių padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis. Taigi, pažeidėjo tyčia susiformavo dar iki pirmo veiksmo darymo (prekių KN kodu 9406, kurioms taikomos sankcijos, vežimo) ir truko jos nenutraukiant iki pat muitinio tikrinimo, nekisdama ir neperaugdama į naują veiką, t. y. viena veika padaryti du nusižengimai.

6.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybinė pozicija, kad jis nežinojo, jog gabena sankcionuotas prekes, kurių dalis nuslėpta nuo muitinės kontrolės, paneigta administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apygardos teismas pagrįstai įvertino faktinę aplinkybę, kad nepateiktas muitinės kontrolei krovinys buvo 16 681,60 kg svorio, todėl vairuotojas negalėjo nesuprasti, jog gabena beveik dvigubo svorio krovinį, nei nurodyta dokumentuose, ir tai įrodo jo kaltę. Byloje nustatyta, kad būtent D. P. priėmė gabenti prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, ir disponavo krovinį lydinčiais dokumentais. Vadinasi, nusižengimas, nustatytas ANK 515 straipsnyje, padarytas tiesiogine tyčia, ta pačia veika padarytas kitas nusižengimas gali būti padarytas kita kaltės forma ir veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, ANK nėra normos, analogiškos BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatytai, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais.

6.4. Nagrinėjamu atveju D. P. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Apylinkės teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole išdėstyti faktai ir aplinkybės byloje surinktais įrodymais pasitvirtino, o apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo nutartį, nurodydamas argumentus, kuriais grindė savo išvadą. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius prekių pateikimą muitinei.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės E. Belevičienės prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėja nesutinka su D. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį teigdama, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami, jog kontrabanda, kaip administracinis nusižengimas, gali būti padaroma neatsargia kaltės forma, netinkamai aiškino ir taikė ANK 208 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą. Prašyme taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai atskleidė ir neatsargios kaltės turinį nagrinėjamoje byloje.

9. Išnagrinėjusi prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus, susipažinusi su administracinio nusižengimo byla, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tiek Institucija, tiek bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami D. P. veiką pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, be kita ko, ir prieidami prie išvados, kad D. P. veikė neatsargia kaltės forma, padarė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

11. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

12. Kaip minėta, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys.

13. Pagal teismų praktiką, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-895/2020, 2AT-43-495/2023).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. P. iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respublikos Šalčininkų pasienio kontrolės punktą krovininiu automobiliu su puspriekabe. Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad krovininio automobilio puspriekabėje esančiame krovinyje buvo gabenamos paslėptos nedeklaruotos prekės – medžio pjuvenų briketai. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad D. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, jog jis, gabendamas privalomai pateikti muitinei prekes per valstybės sieną, nors ir nenumatė, kad gabena paslėptas deklaruotinas prekes, tačiau pagal deklaruoto krovinio gabenamą svorį, vairuotojo patirtį, dažną krovinių gabenimą galėjo ir turėjo numatyti gabenantis papildomą, muitinės kontrolei nepateiktą, krovinį, t. y. privalomai pateikti muitinei daiktus nerūpestingai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Priešingai nei nusprendė žemesnės instancijos teismai, pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tai galėjo ir turėjo numatyti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Byloje nustatytos objektyvios veikos padarymo aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauko D. P. veikoje nėra visumos administracinio nusižengimo požymių (nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės), todėl administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

15. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismai nepagrindė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos patikrinti konkrečių gabenamų prekių (medinių surenkamųjų statinių) konstrukcinių ertmių turinio įstatymo reikalavimais, bendro pobūdžio elgesio normomis, kurie reikšmingi nustatant, kaip asmuo privalėjo pasielgti konkrečioje situacijoje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, krovininio automobilio vairuotojas D. P. nežinojo, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena paslėptas deklaruotinas prekes nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Nors D. P. buvo krovininio automobilio vairuotojas, atsakingas už jo gabenamų ir į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių pateikimą muitinei (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktas), tačiau toks asmuo savaime neprisiima atsakomybės už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, pateiktų dokumentų tikrumą, kai supakuotose deklaruotinose prekėse be jo žinios papildomai gabenamos paslėptos prekės. Pažymėtina, jog ir pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 straipsnio 1 dalį vežėjas, priimdamas krovinį, turi teisę patikrinti tik krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi teismų konstatuota D. P. pareiga iš nurodyto Sąjungos muitinės kodekso nuostatų tiesiogiai neišplaukia ir teismų niekaip nepaaiškinta, kokiuose teisės aktuose tokių vežėjo pareigų (gabenamo krovinio konstrukcijų ardymas, siekiant įsitikinti, ar nėra paslėptų kitų daiktų) atlikimas yra nustatytas.

17. Teismų išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galėjimo ir turėjimo numatyti, kad jis gabena paslėptą krovinį, padarytos dėstant prieštaringus argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo, darant klaidų dėl bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų turinio. Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms ir aptardamas kaltės turinį, viena vertus, akcentavo D. P. turimą vairuotojo patirtį, iš kurios teismas kildina pareigą įvertinti konkretaus gabenamo krovinio turinį, kita vertus, nustatė, kad D. P. aptartą pareigą įgyvendino – krovinį vis dėlto patikrino: buvo atidaręs priekabą ir matė tik surenkamąsias statinių konstrukcijas. Be to, apygardos teismas pripažino, kad kitokio krovinio puspriekabės viduje nebuvo, nes nedeklaruotų prekių vizualiai nesimatė, kadangi jos buvo paslėptos gabenamų statinių konstrukcijų viduje, t. y. apygardos teismas iš esmės paneigė aptariamą kaltininko galimybę konkrečioje situacijoje numatyti veikos pavojingumą. Be to, apygardos teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę grįsdamas gabentų prekių svorio neatitikimu, padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą.

18. Remiantis byloje esančiais įrodymais, muitinio tikrinimo metu D. P. pateikė tranzito deklaraciją (T1), kurioje buvo nurodyta, kad jis gabena iš viso 21 295 kg svorio medinius surenkamuosius statinius. Nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą nebuvo nustatyta, kad muitinės procedūroms įforminti buvo pateikta suklastota tranzito deklaracija. Gabenamų prekių gavėjas – UAB „Sodo fėja“ direktorius Š. B., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paaiškino, kad medžio pjuvenų briketai buvo gabenami kaip medžio konstrukcijų komponentai – neatsiejama dalis, skirta apšiltinti. Taigi, priešingai nei nurodoma apygardos teismo nutartyje, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad po patikros buvo rasta papildomai 16 681,6 kg bendro svorio nedeklaruotų medžio pjuvenų briketų. Nagrinėjamu atveju buvo iš viso gabenama 21 295 kg svorio medinių konstrukcijų, kurių viduje buvo 16 681,6 kg bendro svorio nedeklaruotų prekių (pjuvenų briketų).

19. Aptartų išvadų kontekste nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad gabentų prekių vertė nesiekia ribos, nuo kurios už padarytą veiką atsiranda baudžiamoji atsakomybė, bylos medžiaga buvo perduota Vilniaus teritorinei muitinei, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo būtent D. P.. Tai neatitinka prokuroro nutarimo turinio, kadangi iš Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad bylos medžiaga perduota Institucijai klausimui dėl administracinės atsakomybės taikymo spręsti nenurodant konkretaus subjekto.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal byloje nustatytas objektyvias veikos padarymo aplinkybes šioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. P. turėjo suprasti savo veiksmų rizikingumą, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikos bus pažeista prekių gabenimo tvarka. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, todėl skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartys bei atitinkama Institucijos nutarimo dalis naikintinos ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį D. P. nutrauktina (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

21. Byloje nustatyta, kad D. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno surenkamąsias medžio statinių konstrukcijas, kurios yra įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3i straipsnio B dalį (KN kodas 9406 (surenkamieji statiniai, užbaigti arba neužbaigti, arba jau surinkti)). Šioje byloje nekilo ginčo, kad tokiais veiksmais D. P. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio administracinio nusižengimo padarymo D. P. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

22. Ne teismo tvarka priimtame nutarime D. P. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį yra inkriminuojama ir medžio pjuvenų briketų (KN kodas 44 (mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys)) gabenimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, aplinkybė. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patraukas D. P. neturėjo ir negalėjo numatyti, jog jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena ir nedeklaruotas prekes – medžio pjuvenų briketus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. P. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nepagrįstai inkriminuotas medžio pjuvenų briketų gabenimas, todėl ši aplinkybė iš ne teismo tvarka Institucijos priimto nutarimo nustatytų aplinkybių šalintina.

23. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmiau nurodytos ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo aplinkybės pašalinimas nesudaro pagrindo keisti D. P. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos, kuri paskirta laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių ir atitinka administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis, 32 straipsnis, 34 straipsnis).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

24. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma iš valstybės administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P. priteisti 500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

25. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024, 2K-103-1214/2024).

26. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad skundai šioje byloje buvo teikiami tik dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad D. P. patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Išnagrinėjus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, šia nutartimi nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės E. Belevičienės prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį D. P. nutraukti, nes jo veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atnaujintos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 500 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas, turi būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 5 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:

panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimo dalį, kuria D. P. pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį paskirta 3500 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes D. P. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, požymių;

pašalinti iš Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimo pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nustatytą aplinkybę dėl nedeklaruotų prekių – 16 681,6 kg bendro svorio medžio pjuvenų briketų gabenimo.

Kitas Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimo dalis palikti galioti be pakeitimų.

Priteisti iš valstybės D. P. 500 Eur (penkis šimtus Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis