L. V. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-111-976/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40299-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.3;

1.1.8.6.6; 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir L. V. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2022 m. spalio 22 d. apie 19 val. 50 min. L. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje konflikto metu tyčia sudavė abiem delnais po vieną kartą J. S. per veidą, po to, suėmęs už rankos, tempė ją link išėjimo iš buto, o prie buto durų suėmęs už pečių, išstūmė ją pro buto duris, dėl to nukentėjusioji daugiabučio namo laiptinėje pargriuvo ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai J. S. veido sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, taip pat BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam už padarytą nusikalstamą veiką realią laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas jo apeliacinį skundą, neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, o tas, kurias vertino, vertino formaliai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Abu teismai išskirtinį dėmesį suteikė aplinkybėms, kad jis ne kartą teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau neįvertino visų jo asmenybę, socialinius ryšius apibūdinančių duomenų, visiškai nevertino aplinkybių, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sukels ypač sunkias pasekmes.

2.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 75 straipsnyje nenustatytas draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-511/2018, 2K-33-628-2022). Teismų praktikoje yra atvejų, kai BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos ir penkerių metų laikotarpiu šešis kartus teistam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

2.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis kartu su sugyventine E. K. nuvyko į buvusios sugyventinės L. Š. butą pastarosios leidimu išsivirti grybų. Nukentėjusioji J. S., atvykusi į paminėtą butą, pradėjo jį iš šio buto varyti, filmuoti, įžeidinėjo jo sugyventinę E. K. necenzūriniais žodžiais, būtent tai išprovokavo konfliktą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo tikslo be jokio pagrindo sužaloti J. S., jis tik norėjo ją išprašyti iš buto. Po įvykusio konflikto jis buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją atsiprašyti, nuvežė jai gėlių, tačiau ši atsiprašymo nepriėmė. Nukentėjusiosios jis atsiprašė ir teisme. J. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, ji nereikalavo skirti jam griežtos bausmės. Į šias aplinkybes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti.

2.5. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jis yra ūkininkas, yra išnuomojęs 10 ha žemės, šią žemę dirba, taip pat augina ir prižiūri 37 galvijų bandą, be to, dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kredito unija 2022 m. rugsėjo 7 d. jam suteikė du kreditus, kurie buvo panaudoti traktoriui įsigyti, bendra grąžintinų kreditų suma – 31 835 Eur, paskoloms grąžinti kiekvieną mėnesį skiriama daugiau kaip po 700 Eur. Taip pat jis moka išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Š.. Ūkis asmeninės nuosavybės teise priklauso jam, jis nėra vedęs, todėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam sukels sunkias negrįžtamas pasekmes – bus sužlugdytas ūkis, jis praras darbą ir pajamas, negalės grąžinti paskolų, iš jo bus paimtas traktorius, o galvijai, kurių nebus kam prižiūrėti, galimai išgaiš, be to, jis neturės pajamų sūnui išlaikyti. Taigi, jis, kaip fizinis asmuo, bus visiškai sužlugdytas, bankrutuos. Paminėtos aplinkybės, skirtingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, negali būti vertinamos kaip eilinės, įprastos gyvenimiškos aplinkybės. Šios aplinkybės vertintinos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

2.6. Paminėtų aplinkybių kontekste reikšminga ir tai, kad Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) nuosprendžiu priteistą atlyginti 92,98 Eur žalą, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje (15 punkte), jis atlygino, byloje yra pateiktas mokėjimo pavedimas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo L. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jam už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta per griežta bausmė. Atsižvelgus į tai, kad už šioje byloje padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta griežtesne laisvės atėmimo bausme, realiai už šioje byloje padarytą veiką kasatoriui buvo paskirta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis). Pagrindo taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra nustatytos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau bylą nagrinėję teismai detaliai ir išsamiai pagrindė išvadą, kad L. V. turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

3.2. Nagrinėjamoje byloje yra formalūs BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai kasatoriui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau pagal BK 75 straipsnio 4 dalį tiek visiškai, tiek ir iš dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).

3.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnis švelnesnių bausmių paskyrimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nebuvo veiksmingi, nepadarė L. V. elgesiui teigiamos įtakos ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

3.4. Baudžiamajame įstatyme iš tikrųjų nėra nurodyta, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014). Teismų praktikoje situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019, 2K-163-788/2020). Taigi, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nenustatė esminių aplinkybių pasikeitimo, kuris leistų teismui manyti, kad L. V. daugiau nenusikals, ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su būsimais ekonominiais praradimais, nėra išskirtinės aplinkybės, jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistajam buvo žinomos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir galimos pasekmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų taikymo

5. Kasaciniame skunde netiesiogiai keliamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų netinkamo taikymo klausimas. Kasatorius teigia, kad būtent nukentėjusiosios J. S. įvykio vietoje atlikti veiksmai – varymas iš buto, filmavimas, jo sugyventinės įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais – išprovokavo konfliktą, o kartu ir jo neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją.

6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek prieš patį kaltininką, tiek prieš jam artimus asmenis, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, 2K-202-788/2022, 2K-29-648/2023 ir kt.). Kitaip tariant, paminėta aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp L. V. ir nukentėjusiosios J. S. kilo dėl to, jog nuteistasis į nukentėjusiosios sesers L. Š. (buvusios L. V. sugyventinės) butą išsivirti grybų atvyko su savo nauja sugyventine, nors jam buvo leista į jį nuvykti vienam. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad nukentėjusiosios J. S. veiksmus, bandant L. V. ir jo sugyventinę išprašyti iš jos sesers buto (pakeltu balso tonu reikalavimą išeiti iš buto; į butą atvykusių asmenų rodymą vaizdo skambučiu seseriai L. Š.), pripažinti nuteistojo smurtinį elgesį išprovokavusiais nėra pagrindo. Nukentėjusioji savo veiksmais neskatino ir neprovokavo L. V. prieš ją panaudoti fizinį smurtą, būtent nuteistojo elgesys susidariusioje situacijoje buvo konfliktiškas, jis su nukentėjusiąja elgėsi agresyviai, panaudojo prieš ją fizinį smurtą (grįžęs iš balkono parūkęs, iš karto sudavė J. S. abiem delnais po vieną kartą per veidą, vėliau tęsė prieš ją smurtinius veiksmus), nors turėjo veiksmų pasirinkimo laisvę – susilaikyti nuo fizinio smurto, išeiti iš buto, konfliktą išspręsti su policijos pareigūnų pagalba. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

8. Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad teismai netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. nepagrįstai nenustatė jame įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

9. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, padarytos žalos savo noru atlyginimas ar pašalinimas yra kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu visiškai tenkino civilinį ieškinį dėl 92,98 Eur atlyginimo VLK už nukentėjusiajai J. S. suteiktas gydymo paslaugas. Nuteistasis L. V. VLK priteistą 92,98 Eur žalą atlygino, iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo nuteistojo gynėjas byloje pateikė šią aplinkybę patvirtinantį 2023 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymą (3 t., b. l. 39, 41). Taigi, teisiškai reikšmingas faktas, kad nuteistasis L. V. savo noru iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino visą jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, skirtingai nei nurodyta skundžiamos nutarties 15 punkte, nustatytas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nepripažindamas L. V. atsakomybę lengvinančia, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, pripažįstant šią aplinkybę nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis). Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis vertintina bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo kontekste.

Dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

11. Pagrindiniai kasatoriaus argumentai yra susijęs su, jo teigimu, per griežtos bausmės už nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis) paskyrimu. Teigiama, kad byloje nustatytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės leidžia taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

12. Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). BPK 376 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Paskirtos bausmės griežtumo klausimai kasacijos dalyku gali būti tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.). Tokia pati kompetencija kasacinės instancijos teismui nustatyta ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo srityje – nuspręsti, ar priimant sprendimą dėl šio instituto taikymo buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

13. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

14. Nuteistajam L. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK už paminėtos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir kitos su laisvės atėmimu nesusijusios alternatyvios bausmės. Taigi, kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu tikrins, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė bausmei skirti reikšmingas BK bendrosios dalies nuostatas, individualizuodami kasatoriui bausmę pagal sankcijos ribas.

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. V. skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 59–61 straipsnių nuostatas. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad L. V. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ja sukeltas pasekmes, taip pat į tai, kad nukentėjusioji byloje nereiškė civilinio ieškinio ir neprašė kaltininkui skirti griežtos bausmės. Įvertino tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, kaip ir privalu, teismas įvertino ir byloje esančius L. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau kelis kartus teistas (ne kartą už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui ir kt.), teistumas neišnykęs; nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą; dirba (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus straipsnio sankcijoje nustatytą vidurkio neviršijančią laisvės atėmimo bausmę, nes anksčiau jam teismų paskirtos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos, jis toliau elgiasi nusikalstamai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta griežtesne laisvės atėmimo bausme, prie jos pridėdamas minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, be pirmiau aptartų aplinkybių, papildomai įvertino naujas nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo įsipareigojimų (vykdomą žemės ūkio veiklą, laikomą didelį skaičių galvijų, turimus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, teikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui), duomenis, susijusius su nuteistojo psichine sveikatos būkle (nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; nepatikslintas vidutinio sunkumo depresijos epizodas), teismo psichiatrės ekspertės išvadas dėl nustatytų psichikos sutrikimų įtakos nuteistojo veiksmų suvokimui ir gebėjimui juos valdyti ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei teigia kasatorius, skundžiamoje nutartyje motyvuotai ir pakankamai išsamiai pasisakė, kodėl nuteistojo akcentuojami praradimai (darbo praradimas, galimi finansiniai nuostoliai ir kt.) nelaikytini pagrindu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pripažinti aiškiai per griežta.

17. Tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė bausmei individualizuoti reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino laikydamiesi pirmiau išdėstytos teismų praktikos ir tinkamai motyvavo sprendimą dėl bausmės. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai savanoriško žalos VLK atlyginimo nepripažino nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nesudaro pagrindo keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus, paskiriant nuteistajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes ši klaida nėra esminė ir nekeičia bendro visų bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti svarbių aplinkybių vertinimo.

18. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, neatidėdami laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

20. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

21. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs formalias BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, svarstydamas, ar bausmės L. V. tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paminėtų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų laikėsi. Šis teismas dar kartą išsamiai įvertino jau paminėtas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kasaciniame skunde akcentuojamas, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmių efektyvumą, tai, kad nuteistajam jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jo elgesį šio instituto taikymo laikotarpiais ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog, dar kartą atidėjus nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtų pasiekti bausmės tikslai. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo L. V. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, ateityje jis gali toliau daryti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai, todėl tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamą BK 75 straipsnio taikymą ir nuteistajam L. V. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad, visos byloje nustatytos, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytos, aplinkybės, reikšmingos bausmei paskirti ir bausmės vykdymo atidėjimui taikyti, apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, skirtos bausmių skyrimui, taikytos tinkamai. Pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, šia nutartimi pripažintas baudžiamąją atsakomybę švelninančia aplinkybe, taigi ši aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis įvertinta bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti pripažinta tokia aplinkybe, kuriai, atsižvelgiant į visumą kitų svarbių ir šioje byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų bausmės individualizavimui ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui, turėtų būti suteikta išskirtinė teisinė reikšmė, todėl teismų sprendimai dėl bausmės nekeičiami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė