Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-31-489/2024
Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00019-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.1.7; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu A. Z. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ANK 227 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 10 d. 17 val. 31 min. Kelmės r., Verpenos k., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, ir su savimi turėjo graižtvinį šautuvą „Verney Carron Speedline 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato Edmundo Kisieliaus skundas atmestas ir Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus apeliacinis skundas tenkintas, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.
4. Šiaulių apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus skundą, 2023 m. birželio 21 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.
5. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus apeliacinis skundas tenkintas, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.
6. Šiaulių apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus skundą, 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą, taip pat netenkino prašymo sustabdyti 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą sustabdyti A. Z. teisę vairuoti transporto priemones.
7. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus apeliacinis skundas tenkintas, Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena A. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 227 straipsnio 1 dalį nutraukta. Be to, A. Z. iš valstybės buvo priteista 5474 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. sausio 2 d. nutartimi Institucijos viršininko L. Dainausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
9.1. Apygardos teismas nesivadovavo ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis remtis teismo precedentais panašiose bylose. Taip apygardos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti.
9.2. Apygardos teismo nutarimas iš esmės buvo priimtas remiantis 2022 m. lapkričio 10 d. medicinine asmens apžiūra, atlikta VšĮ Kelmės ligoninėje, ir šios apžiūros metu bei po jos parengtais dokumentais, vienas iš šių dokumentų – medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas – turi esminių trūkumų dėl neužpildytų privalomų duomenų, todėl kyla abejonių dėl jo patikimumo.
9.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
9.4. Šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo patikrintas A. Z. neblaivumas, rezultatai apygardos teismo nebuvo paneigti jokiais byloje esančiais duomenimis, t. y. teismo nebuvo įrodyta, kad jie yra neobjektyvūs ir nepatikimi. Apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teisingai nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai neprieštarauja alkoholio kiekio matuoklio rezultatams, nes viso etilo alkoholio kiekio pasišalinimas iš A. Z. kraujo buvo pagrįstas tiek 2023 m. balandžio 24 d. specialisto išvada ir daktaro Roberto Badaro paaiškinimais teisme, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. raštu ir šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms Rimanto Laurinavičiaus paaiškinimais teisme.
9.5. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkoholio kiekio matuokliu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė arba pasitelkiamas teismo medicinos specialistas, kad būtų nustatyta, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad, priešingai nei R. Laurinavičius, R. Badaras yra teismo medicinos specialistas. Dėl šios priežasties teismai turėjo remtis R. Laurinavičiaus paaiškinimais teisme ir jo surašytu raštu, kaip patikimesniais duomenimis.
9.6. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, koks konkrečiai alkoholio kiekis pasišalina per valandą būtent iš A. Z. organizmo, nesivadovavo formuojama teismų praktika bylose, kuriose buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl etilo alkoholio pasišalinimo iš organizmo. Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10–0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Šia formule rėmėsi ir R. Laurinavičius, jis minėtame rašte nurodė, kad A. Z. atveju nuo pirmo tikrinimo iki kraujo paėmimo praėjus 2 val. 16 min. galėjo būti pašalinta 0,23–0,57 promilės alkoholio, o nuo antro tikrinimo iki kraujo paėmimo praėjus 1 val. 58 min., galėjo būti pašalinta 0,2–0,49 promilės alkoholio. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp alkoholio kiekio alkotesteriu nustatytų koncentracijų ir kraujo tyrimo metu nerasto etilo alkoholio, nes alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis (0,47 promilės) galėjo būti pašalintas ir per 1 val. 53 min. Taigi, priešingai nei nurodė apygardos teismas, nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros metu gautus duomenis vertinant retrospektyviai pagal Vidmarko formulę, nebuvo pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio duomenimis.
9.7. Be to, apygardos teismas, nurodydamas, kad A. Z. dėl nežymiai viršytos alkoholio koncentracijos jo iškvėptame ore galėjo sąžiningai klysti dėl savo neblaivumo, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, kad A. Z., prieš sėsdamas prie automobilio vairo, buvo gėręs alkoholinių gėrimų ir nesertifikuotu alkoholio kiekio matuokliu, kuris parodė 0,28 promilės jo iškvėptame ore, tikrinosi blaivumą, darytina pagrįsta išvada, jog A. Z. pažeidimą padarė tyčia, o ne sąžiningai klysdamas.
9.8. Apygardos teismas kaip svarbią aplinkybę, turėjusią įtakos jo nutarimo priėmimui, nepagrįstai įvardijo tai, kad A. Z. nebuvo suteikta galimybė per vieną valandą po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros jo neblaivumui nustatyti. A. Z. pats nurodė, kad žinojo, jog, nesutikęs su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, jis gali vykti į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra. Tai buvo nurodyta ir jo pasirašytame neblaivumo nustatymo akte, surašytame 2022 m. lapkričio 10 d. 18 val. 13 min. Be to, A. Z. nebuvo pareigūnų sulaikytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam nebuvo suteikta galimybė laiku kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros jo neblaivumui nustatyti. Taigi, nėra pagrįsti apygardos teismo motyvai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkto požiūriu pavėluota A. Z. iniciatyva atlikta jo medicininė apžiūra sudarė sąlygas įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn nepakankamumui.
9.9. Tai, kad apygardos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtina 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo 15 punkte padarytos išvados, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarime nebuvo įvertinta alkoholio kiekio matuoklio paklaida. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo dalyje „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės“ nurodyta, jog A. Z. patikrinimo atveju buvo naudotas alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0210, jo metrologinės patikros liudijimo Nr. 1693696, ir įrašyta šios naudotos techninės priemonės paklaida. Ši paklaida buvo įvertinta ir Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“, kurioje nurodyta, kad A. Z. buvo nustatytas lengvas – 0,42 promilės (įvertinus paklaidą) girtumo (neblaivumo) laipsnis.
9.10. Apygardos teismas taip pat nesivadovavo teismų praktika, visiškai patenkindamas A. Z. ir jo atstovo prašymą priteisti 5474 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą. A. Z. atstovas 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui formalų ir nedetalizuotą prašymą priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Advokato prašyme buvo nurodyta, kad minėtos išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (su vėlesniais papildymais bei pakeitimais). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydį advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).
9.11. Spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio, teismas turėtų vertinti ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių poreikį, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis), advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju A. Z. atstovo prašyme subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų abstraktus išvardijimas neleidžia įvertinti jų individualaus turinio apimties, būtinumo, pagrįstumo ir tiksliai jų suskaičiuoti. Be to, nors A. Z. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija rekomenduotino dydžio, vien tai nesuteikia teisės priteisti visų faktiškai patirtų išlaidų atlyginimą, nes ši byla nėra išskirtinė, nereikalaujanti specialių žinių, nėra didelės apimties ir labai sudėtinga.
10. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. Z. atstovas advokatas E. Kisielius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir iš Institucijos A. Z. priteisti 300 Eur išlaidų už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atlyginimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
10.1. Institucijos nesutikimas su apygardos teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, pateikiant savą subjektyvų situacijos aiškinimą, neturėtų būti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, sprendžia tik teisės taikymo klausimus. Tuo tarpu fakto klausimus, t. y. ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, šioje byloje galutinai išsprendė apygardos teismas. Prašyme nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški argumentams, kuriuos Institucija nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą ir į kuriuos apygardos teismas pateikė išsamius bei aiškius motyvus. Prašyme institucijos atstovas iš esmės nepateikia jokių dar nenagrinėtų teisinių argumentų, kurie pagrįstų konkretų esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą.
10.2. Atkreiptinas dėmesys, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, 2022 m. lapkričio 10 d. 19 val. 22 min. pareigūnų sprendimu A. Z. buvo nušalintas nuo vairavimo ir jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis sprendimas neteko galios tik nutraukus administracinę teiseną 2023 m. lapkričio 29 d. Institucijos nutarimu A. Z. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams. Taigi, apylinkės teismui du kartus netenkinus prašymo laikinai iki sprendimo priėmimo sustabdyti teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, ši papildoma priemonė buvo taikoma daugiau nei metus. Taip A. Z., gindamas savo teises, nepagrįstai patyrė esminius jam, kaip (duomenys neskelbtini), valdančiam sunkiąją žemės ūkio techniką, ilgą laiką taikytus apribojimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones.
10.3. Be to, priešingai nei nurodo Institucija, apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo buvo detaliai nurodyta, kokie konkretūs darbai sudarė apmokėjimo turinį. A. Z. atstovas minėtame prašyme iš tiesų suklydo, nurodydamas rekomendacijas, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi apskaičiuojant atlygintinų išlaidų dydį advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs pagal tinkamas rekomendacijas skaičiuotiną sumą, pagrįstai patenkino A. Z. ir jo atstovo prašymą bei priteisė mokėjimo dokumentu pagrįstų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą (5474 Eur), šis atlyginimas sudarė apie trečdalį maksimaliai priteistinos sumos (36 procentus).
10.4. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, prašoma priteisti išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą – 300 Eur, šias išlaidas sudaro atsiliepimo į Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimas ir pateikimas teismui (Rekomendacijų 12.6 punktas – koeficientas 0,4).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Institucijos viršininko L. Dainausko prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad apygardos teismas, panaikindamas Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei nutraukdamas A. Z. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 227 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo patikrintas A. Z. neblaivumas, rezultatai apygardos teismo nebuvo paneigti jokiais byloje esančiais duomenimis, t. y. teismo nebuvo įrodyta, kad jie yra neobjektyvūs ir nepatikimi. Šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.
13. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.
14. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).
15. Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 17 val. 31 min. policijos pareigūnai sustabdė patikrinti A. Z. vairuojamą automobilį. A. Z. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,44 promilės neblaivumas. Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu A. Z. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir su savimi turėjo graižtvinį šautuvą. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal A. Z. ir jo atstovo skundus buvo tikrinami apylinkės ir apygardos teismuose, šie priėmė skirtingus sprendimus dėl A. Z. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
16. Apylinkės teismas atmetė A. Z. skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie pareigūnų atliktos tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, todėl nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisu, kuris turėjo patikros sertifikatą, gautu A. Z. blaivumo testo rezultatu, kuris buvo gautas transporto priemonės vairavimo metu. Kaip nurodyta nutartyje, apylinkės teismas nuodugniai aiškinosi A. Z. nurodytas aplinkybes ir nenustatė jokių įrodymų, dėl kurių pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatas būtų objektyviai nepatikimas. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas A. Z. ir jo atstovo apeliacinį skundą tenkino – panaikino Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį nutraukė. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl A. Z. neblaivumo laipsnio įvykio metu ir taip padarė esminius procesinius pažeidimus.
17. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą esminio teisės pažeidimo aspektu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tinkamai įrodymus įvertino ir teisingas išvadas dėl A. Z. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarė apylinkės teismas. Apygardos teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė A. Z. iniciatyva atlikto laboratorinio tyrimo rezultatams, o nutarime išdėstė prieštaringas išvadas. Tuo tarpu apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi. Priešingai nei nurodoma apygardos teismo nutarime, apylinkės teismas savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto A. Z. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu. Šis teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad A. Z. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Kelmės ligoninę, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra. Tačiau apylinkės teismas tokius savarankiškai pateiktus duomenis vertino visų bylos įrodymų kontekste ir nutarties 5–8 lapuose gretindamas šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais aiškiai nurodė, kodėl A. Z. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų.
18. Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos A. Z. iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.
19. Nagrinėjamoje byloje esantis 2022 m. lapkričio 10 d. 18 val. 13 min surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą (17 val. 44 min.) A. Z. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 18 min. (18 val. 02 min.) – 0,47 promilės neblaivumas. Be kita ko, nustatytas ir kitas neblaivumo požymis, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas ir bekontaktis alkoholio detektorius). Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. Z. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. sausio 25 d. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., neblaivumas A. Z. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. Z. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, pagal bylos duomenis, A. Z. neneigė nusižengimo dieną vartojęs alkoholio, apie tai jis nurodė tiek neblaivumo patikrinimą atlikusiems pareigūnams, tiek ir pats nuvykęs į gydymo įstaigą jo apžiūrą atlikusiam medikui. Tačiau A. Z. paaiškinimai, prieš kiek laiko iki patikrinimo jis vartojo alkoholį, nebuvo nuoseklūs: policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus „BodyCam“ vaizdo įraše užfiksuota, kad A. Z. nurodė prieš kelias valandas išgėręs porą „Jägermeister“ stikliukų; neblaivumo nustatymo akte – kad alkoholį vartojo prieš 1 val.; ligoninėje apžiūrą atlikusiam medikui – kad alkoholį vartojo prieš 10 val.; pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme – kad apie 10 val. išgėrė 80 g viskio; iš naujo bylą nagrinėjant apylinkės teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) – kad apie 11 val. išgėrė 100–150 g likerio ir daugiau tą dieną iki patikrinimo alkoholio nevartojo.
20. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
21. Nagrinėjamoje byloje A. Z., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Kelmės ligoninę, ten jam buvo atlikta medicininė apžiūra. 2022 m. lapkričio 10 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad A. Z. atvyko savo noru, apžiūra pradėta 2022 m. lapkričio 10 d. 20 val. (akte nurodyta, kad tiriamojo išvaizda, laikysena, oda, gleivinės, eisena normali, stovėsena stabili, judesiai tikslūs ir t. t.), 20 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtame A. Z. kraujyje, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5942/2022(01), etilo alkoholio nerasta. Be to, VšĮ Kelmės ligoninėje 2022 m. lapkričio 10 d. 20 val. 11 min. A. Z. buvo atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu, patikrinimo rezultatas – 0,00 promilės.
22. Apylinkės teismas atsižvelgė į matavimo prietaiso, kuriuo įvykio vietoje buvo tikrintas A. Z. neblaivumas, paklaidą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5942/2022(01) nustatytus bylai reikšmingus duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. rašte ir klinikinės toksikologijos gydytojo dr. R. Badaro 2023 m. balandžio 24 d. konsultacinėje specialisto išvadoje nurodytus duomenis bei teisme apklaustų specialistų R. Laurinavičiaus ir R. Badaro paaiškinimus dėl alkoholio šalinimo greičio. Atitinkamai šio greičio ribos, t. y. minimalus ir maksimalus alkoholio šalinimo greitis (0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą), nustatytos sugretinus abiejų specialistų paaiškinimus. Nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023).
23. Pažymėtina, kad, įvertinus neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, nuo A. Z. pirmojo tikrinimo alkotesteriu (17 val. 44 min.) iki kraujo paėmimo (20 val.) praėjo 2 val. 16 min., per šį laikotarpį galėjo būti pašalinta 0,23–0,57 promilės alkoholio, nuo antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu (18 val. 02 min.) iki kraujo paėmimo praėjo 1 val. 58 min., per šį laikotarpį galėjo būti pašalinta 0,2–0,49 promilės alkoholio. Apibendrinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad rezultatai, gauti atlikus A. Z. kraujo tyrimą, mediciniškai yra paaiškinami ir iš esmės neprieštarauja bei nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų, nes įvykio vietoje alkotesteriu A. Z. nustatytas alkoholio kiekis (0,42 promilės pirmojo tikrinimo metu ir 0,45 promilės antrojo tikrinimo metu) 20 val. galėjo būti iš organizmo pasišalinęs visiškai. Todėl vien tai, kad po 2 val. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog A. Z. yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Vertindamas šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys A. Z. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Taigi, įvykio vietoje atlikta A. Z. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, ANK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.
24. Apygardos teismas kaip svarbią aplinkybę, turėjusią įtakos jo nutarimo priėmimui, įvardijo tai, kad A. Z. nebuvo suteikta galimybė per vieną valandą po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros jo neblaivumui nustatyti. Apygardos teismo nutarimo 18 punkte aptarti duomenys iš tiesų patvirtina, kad A. Z. buvo leista vykti į sveikatos priežiūros įstaigą tik surašius visus procesinius dokumentus ir šiam juos pasirašius. A. Z., pasirašęs jam pateiktus dokumentus, įskaitant ir 19 val. 24 min. surašytą sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, per trumpesnį nei vienos valandos laikotarpį nuvyko į VšĮ Kelmės ligoninę, ten jam buvo atlikta medicininė apžiūra, 20 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad A. Z. per vieną valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas alkotesteriu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nenuvyko ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad jam nebuvo sudaryta tokia galimybė – policijos pareigūnai suklaidino A. Z., nurodydami, kad jis galės tai padaryti per vieną valandą nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad išties taip buvo suvaržyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. teisės akto nustatyta tvarka gauti ir teikti bylai reikšmingus dokumentus. Laiku pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto reikalavimus patikinus neblaivumą medicinos įstaigoje, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai būtų buvę informatyvesni. Tačiau šis policijos pareigūnų padarytas pažeidimas teisėjų kolegijai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti įvykio vietoje atlikto A. Z. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatais. Apygardos teismas, nekreipdamas dėmesio į nenuoseklią A. Z. poziciją dėl alkoholio gėrimo aplinkybių, pirminius alkotesterio duomenis klaidingai vertino kaip keliančius abejonių ir padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė A. Z. iniciatyva atlikto laboratorinio tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 5 dalis), padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra naikintinas ir paliktini galioti Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas bei Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis.
25. Pirmiau minėta, kad ir Institucija, nustatydama pažeidimą, suvaržė A. Z. teisę, nustatytą ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte, teikti bylai reikšmingus dokumentus, nesudarė jam galimybės laiku atlikti teisės akto reglamentuotą medicininę patikrą medicinos įstaigoje savo sąskaita. Į šią aplinkybę apylinkės teismas, priimdamas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį, tinkamai neatsižvelgė. Taip pat, taikant administracinę atsakomybę už du nusižengimus, atsižvelgtina ir į ilgą A. Z. administracinio nusižengimo bylos teisenos trukmę (nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2022 m. lapkričio 10 d. iki šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei pusantrų metų; apygardos teismo nutarimais administracinio nusižengimo byla du kartus buvo perduota nagrinėti iš naujo apylinkės teismui).
26. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, A. Z. suvaržytas teises administracinės teisenos metu, net minimalios baudos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrimas ir administracinio poveikio priemonių taikymas du administracinius nusižengimus padariusiam A. Z. būtų neproporcinga nuobauda ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Todėl, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, yra pagrindas A. Z. už du nusižengimus paskirti mažesnę nei minimalią baudą (400 Eur dydžio) ir netaikyti administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai). Dėl to, panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą, Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktini galioti su atitinkamai pakeitimais dėl A. Z. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
27. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika, visiškai patenkindamas A. Z. ir jo atstovo prašymą dėl 5474 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo priteisimo. Be to, A. Z. atstovas advokatas E. Kisielius atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė iš Institucijos A. Z. priteisti 300 Eur išlaidų už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atlyginimą.
28. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Teisėjų kolegijai panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir palikus galioti Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį, pirmiau nurodytoje proceso normoje nustatytos sąlygos sumokėti už advokato darbą nekyla, tiek prašymas dėl 5474 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo, tiek prašymas iš Institucijos A. Z. priteisti 300 Eur išlaidų už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atlyginimą yra netenkintini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį su pakeitimais.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl A. Z. paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, A. Z. paskirtą galutinę baudą sumažinti iki 400 Eur dydžio ir panaikinti jam paskirtas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.
Kitas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
