D. T. pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-202-697/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39371-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.2.10.2; 1.2.14.1.2.6; 1.2.16.3.1;

1.2.16.4.2; 1.2.16.5; 1.2.18.2; 1.2.29.1.2;

2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ įgaliotam atstovui advokatui Raimundui Lideikai,

nuteistųjų D. T. ir D. G. gynėjui advokatui Marijui Valantiejui,

nuteistajam S. S., jo gynėjui advokatui Martynui Žilinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir įgalioto atstovo advokato Raimundo Lideikos, nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus, nuteistojo S. S. gynėjo advokato Martyno Žilinsko kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu:

D. T.

- virtualiosioms valiutoms bitkoinui ir riplui, paimtoms iš D. T. naudojamų paskyrų, esančių tinklalapiuose www.binance.com ir www.kraken.com, t. y. 12400,88882 riplo virtualiosios valiutos (XRP) vienetų (kurios vertė 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo 3507,17 Eur), 0,27163048 bitkoino virtualiosios valiutos (BTC) vienetų (kurios vertė 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo 2519,47 Eur);

- asmens kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams – 5215 Eur;

- kratos metu D. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems pinigams – 600 Eur;

- kratos metu D. T. automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems pinigams – 50 Eur;

- virtualiajai kriptovaliutai bitkoinui, paimtai iš D. T. priklausančio SSD 970 EVO NVMe M.2 250 GB disko (S/N S465NB0K840183N): 1) kataloge Crypto\btc esančiuose trijuose failuose (piniginėse) AGG1, newmove, nyy1 (visose bitkoino virtualioji valiuta) – 2,38587461 vienetų BTC, saugomų LKPB sukurtoje BTC kriptovaliutos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė poėmio metu – 22 070,63 Eur);

- virtualiajai kriptovaliutai „Monero“, paimtai iš D. T. priklausančio SSD 970 EVO NVMe M.2 250 GB disko (S/N S465NB0K840183N) kataloge \Crypto\mnr\SantauposMonero\SantauposMoneroPinigine esančiame faile (piniginėje) pavadinimu „sss“ – 11.247738868680 XMR („Monero“ virtualioji valiuta) vienetų, saugomų LKPB sukurtoje XMR kriptovaliutos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė poėmio metu – 794,20 Eur).

D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 7) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 8) trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokslu arba sveikata; nebendrauti su D. T., S. S., P. G.

S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 166 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6) 20 parų arešto bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 7) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 8) trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. S. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokslu arba sveikata; nebendrauti su D. T., D. G., P. G.

Iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. ir P. G. solidariai priteista civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ 609 359,68 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat penki procentai metinių palūkanų nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. ir P. G. solidariai priteista civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ 24 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas P. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, o iš dalies panaikintu ir pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus, nuteistųjų D. G. ir S. S. apeliaciniai skundai atmesti, nuteistojo P. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkintas, o civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės I. S. (buvusi pavardė – P.) apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis dėl P. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: P. G. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendis pakeistas.

Pasikeitus baudžiamajam įstatymui, nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Nustatyta, kad organizuota grupe veikė nuteistieji D. T., D. G., S. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ ir iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. solidariai priteista civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ 775 060,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, kad civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ priteistą 5000 Eur neturtinę žalą turi atlyginti solidariai nuteistieji D. T., D. G., S. S.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinei ieškovei priteistų 24 000 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. priteista atlyginti po 8000 Eur civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad nuteistojo D. T. turto, kuriam tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir kuris nukreipiamas civiliniam ieškiniui padengti, vertė nuosprendžio priėmimo dieną nėra nustatoma, t. y. šio turto vertė nuosprendžio priėmimo dieną nėra įskaitoma į civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos atlyginimą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. priteista atlyginti po 1487,96 Eur civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi civilinės ieškovės atstovo advokato, prašiusio jo ir civilinės ieškovės kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų advokatų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo, nuteistųjų gynėjų advokatų, prašiusių nuteistojo ir gynėjų advokatų kasacinius skundus tenkinti, o civilinės ieškovės ir atstovo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio visus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, D. T., D. G. ir S. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų Nr. 1) nuteisti už tai, kad, veikdami D. T. ir nenustatyto asmens „l0ri“ suburta ir vadovaujama organizuota asmenų grupe, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kurioje atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti nusikalstamą veiką – veikdami bendra tyčia pagrobti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą bitkoiną ir dašą, neteisėtai įgijo, laikė UAB „Spectro Finance“ neviešus elektroninius duomenis ir juos panaudojo, neteisėtai prisijungdami prie bendrovės informacinės sistemos. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. D. T., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu „l0ri“ dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, 2017 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, už nenustatytą piniginį atlygį pasiūlė D. G. surasti asmenį, dirbantį UAB „Spectro Finance“, kuris duotų prisijungimų prie šios bendrovės naudojamo VPN (virtualaus privataus tinklo) ir darbinės aplinkos, esančios UAB „Spectro Finance“, duomenis (slaptažodžius) ir paaiškintų, kaip veikia (funkcionuoja) šios bendrovės vidinė sistema, siekiant neteisėtai prisijungti prie vidinės UAB „Spectro Finance“ sistemos ir pagrobti šios bendrovės valdomą virtualiąją valiutą. D. G., sutikęs ir vykdydamas šį susitarimą, 2017 m. I ketvirtį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje organizavo S. S. ir D. T. susitikimą, šio susitikimo metu paprašė S. S. perduoti jo bei kitų UAB „Spectro Finance“ darbuotojų prisijungimo prie darbinės aplinkos duomenis (slaptažodžius), už tai pažadėdamas piniginį atlygį.

1.2. Po kelių susitikimų S. S. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio mėnesio pradžios, savo gyvenamojoje vietoje įvykdė D. T. ir D. G. prašymus bei, sutarus gauti iš jų tiksliai tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, S. S. suvedė kaip UAB „Spectro Finance“ darbuotojui duotus VPN prisijungimo duomenis bei jam priskirtus prisijungimo duomenis prie darbinės aplinkos ir nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Spectro Finance“ vidiniame tinkle veikiančios, jam priskirtos darbo vietos (kompiuterio). S. S., būdamas savo darbinėje aplinkoje, naršyklėje suvedė „SpectroCoin“ informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) adresą ir, panaudodamas prisijungimo prie šios sistemos vardą ir slaptažodį, prisijungė prie ten esančios administravimo sistemos bei leido savo darbo vieta naudotis šalia jo esančiam D. T., kuris padarė vidinio UAB „Spectro Finance“ puslapio (duomenys neskelbtini), šios bendrovės darbuotojų vardų prisijungimų prie jų darbinės aplinkos, taip pat bendrovės naudojamos VPN technologijos ir jam skirtų bendrovėje prisijungimų prie darbinės aplinkos bei administravimo sistemos duomenų (slaptažodžių) kopijas, jas perdavė organizuotos grupės nariui – nenustatytam asmeniui „l0ri“ ir iki 2019 m. liepos 29 d. laikė juos savo nešiojamojo kompiuterio HP diske, išskyrus S. S. priskirtus prisijungimo slaptažodžius prie UAB,,Spectro Finance“ naudojamos darbinės aplinkos ir administravimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini) adresu, kuriuos laikė tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje.

2. D. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų Nr. 2) nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei realizuodamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės išankstinį susitarimą, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu, tiksliau nenustatytu asmeniu „l0ri“, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą BTC ir DACH, nuo 2017 m. kovo iki birželio mėn., kartu su „l0ri“ panaudodami jau prieš tai neteisėtai D. T. įgytus UAB,,Spectro Finance“ darbuotojo S. S. prisijungimų prie šios bendrovės naudojamos VPN paskyros ir darbinės aplinkos duomenis bei tyrimo metu nenustatytą asmeninį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta kompiuterine programa, nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungė prie jo kompiuterio (informacinės sistemos) ir įdiegė tiksliau tyrimo metu nenustatytas kenkimo programines įrangas „Mimikatz“ bei „Lazagne“, naudodamasis šiomis programomis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip šešių darbuotojų jiems skirtų bendrovėje prisijungimų prie nuotolinės darbinės aplinkos (kompiuterių) duomenis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 29 d., neteisėtai šiuos prisijungimo duomenis (slaptažodžius) laikė savo nešiojamojo kompiuterio HP diske bei panaudojo šiuos duomenis siekdamas tiesiogiai daryti nusikalstamas veikas – neteisėtai prisijungti prie UAB „Spectro Finance“ informacinės sistemos ir surasti (nustatyti) visas administratoriaus teises turinčio darbuotojo prisijungimus, kurių pakaktų prisijungti prie vidinėje sistemoje esančios „SpectroCoin“ virtualiosios valiutos keityklos ir atlikti neteisėtus, turimos bendrovės virtualiosios valiutos pervedimus į jo (D. T.) ir „l0ri“ valdomas virtualiosios valiutos sąskaitas.

3. D. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų Nr. 3) nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei realizuodamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės išankstinį susitarimą, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu, tiksliau nenustatytu asmeniu „l0ri“, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą BTC ir DASH, iš nenustatyto asmens „l0ri“ tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., nenustatytu būdu neteisėtai įgijo kenkimo programinę įrangą Powershell/PsAttack.B ir ją iki 2019 m. liepos 29 d. neteisėtai laikė savo nešiojamojo kompiuterio HP diske, ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, jis kartu su nenustatytu asmeniu „l0ri“, panaudodami jau prieš tai turėtus UAB,,Spectro Finance“ darbuotojo S. S. bei kenkimo programinėmis įrangomis „Mimikatz“ bei „Lazagne“ įgytus ir kitų ne mažiau kaip šešių darbuotojų prisijungimų prie nuotolinės darbo aplinkos (kompiuterių) duomenis bei panaudodami nenustatytą asmeninį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta kompiuterine programa, neteisėtai nuotoliniu būdu prisijungė prie jų kompiuterių (informacinės sistemos) ir įdiegė kenkimo programinę įrangą.

4. D. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 4) nuteistas už tai

5. D. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 5) nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su nenustatytu asmeniu „l0ri“ ir D. G. (už šią nusikalstamą veiką nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį) bei realizuodamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės išankstinį susitarimą pagrobti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą BTC ir DASH, neteisėtai laikė įrenginį „KeyLogger“, o nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 7.27 val. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 8.15 val. UAB „Spectro Finance“ patalpose neteisėtai panaudojo šį įrenginį bendrovės direktoriaus J. D. darbo kompiuterio sisteminiame bloke. Nusikalstamos veikos padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

6. D. T. ir S. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 166 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų Nr. 6) nuteisti už tai, kad, tęsdami savo nusikalstamą veiką, realizuodami bendrą nusikalstamą organizuotos grupės išankstinį susitarimą ir veikdami kartu su organizuotos grupės nariu – nenustatytu asmeniu „l0ri“ ir D. G. (už šias nusikalstamas veikas nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 166 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį), pasikėsino neteisėtai perimti UAB „Spectro Finance“ neviešus elektroninius duomenis bei asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus privačius susirašinėjimo duomenis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. rugpjūčio 29 d. 8.15 val. UAB „Spectro Finance“ patalpose D. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o D. T. iš įvykio vietos pabėgo. Nusikalstamų veikų padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

7. D. T., D. G. ir S. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 7) nuteisti už tai, kad, tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami organizuota grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu „l0ri“ ir realizuodami bendrą nusikalstamą organizuotos grupės išankstinį susitarimą pagrobti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą BTC ir DASH, nuo 2017 m. spalio 14 d. 1.27 val. iki 2017 m. spalio 23 d. 3.08 val. ir nuo 2017 m. spalio 22 d. 5.06 val. iki 2017 m. spalio 24 d. 3.57 val. neteisėtai prisijungė prie UAB „Spectro Finance“ informacinės sistemos, esančios Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Amazon, Inc.“ Vokietijos filialui priklausančiose virtualiose tarnybinėse stotyse. Nusikalstamos veikos padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, D. T., D. G. ir S. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 8) nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su nenustatytu asmeniu „l0ri“ ir su šią nusikalstamą veiką padėjusiu padaryti P. G., įgyvendindami bendrą nusikalstamą susitarimą, 2017 m. spalio 22 d. pagrobė didelės vertės svetimą turtą – UAB „Spectro Finance“ valdomą virtualiąją valiutą BTC ir DASH, kurių bendra vertė 848 810,20 Eur (pagal 2017 m. spalio 22 d. kursą). Nusikalstamos veikos padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

9. D. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 9) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytu asmeniu „l0ri“, nuo 2017 m. spalio 22 d. 5.06 val. iki 2017 m. spalio 24 d. 3.57 val. neteisėtai įgijo (nukopijavo) neviešus elektroninius duomenis – UAB „Spectro Finance“ klientų konfidencialią informaciją ir ją neteisėtai laikė tinklalapio www.mega.nz, teikiančio elektroninių bylų laikymo paslaugas savo nutolusioje darbo vietoje, paskyros (duomenys neskelbtini) kataloge „SC“ iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Nusikalstamos veikos padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

10. D. T. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 10) nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytame uždarame internetiniame forume neteisėtai įgijo Lietuvos ir užsienio bankų mokėjimo kortelės, naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir juos neteisėtai laikė iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Nusikalstamos veikos padarymo detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato M. Valantiejaus, nuteistųjų D. G. ir S. S., nuteistojo P. G. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus, civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės apeliacinius skundus, nuteistojo P. G. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo P. G. nuteisimo, civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį, o nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato E. Liutkevičiaus, nuteistųjų D. G. ir S. S. apeliacinius skundus atmetė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir patikimumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo BTC (bitkoinų), kurie buvo grąžinti civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ 2021 m. kovo 16 d. nutarimu, vertę ir nepagrįstai šią sumą minusavo iš civilinio ieškinio sumos.

13.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmio metu iš D. T. priklausančių BTC virtualių piniginių buvo paimti 17,39317373 BTC bei saugomi teisėsaugos sukurtoje BTC sąskaitoje, kol 2021 m. kovo 23 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo grąžinti UAB „Spectro Finance“. Atliekant pavedimą, buvo sistemiškai nuskaičiuotas pervedimo mokestis, dėl to į civilinės ieškovės piniginės adresą pervesta 17,39241987 BTC.

13.2. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalis pagrobtos virtualiosios valiutos buvo grąžinta, dėl to ji turėjo būti išskaičiuota iš bendros pavogtų BTC sumos ir turtinės žalos dydis nustatomas pagal likusių negrąžintų bitkoinų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovei grąžintus BTC (bitkoinus) konvertavo į eurus (pagal poėmio atlikimo metu buvusią BTC kainą) ir tuomet mažino civilinio ieškinio dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grąžintų BTC vertė nėra reikšminga, nes jie sugrįžo pas teisėtą savininką.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad iš viso buvo pavogta 168,5 vnt. BTC, o grąžinta 17,39241987 vnt. BTC, nusprendė, jog likusi pavogta dalis yra 151,10758013 vnt. BTC (168,5 – 17,39241987), kurių vertė, skaičiuojant 1 BTC kainą nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 5023,60 Eur, iš viso sudaro 759 104,04 Eur (151,10758013 x 5023,60). 1 DASH vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2345,60 Eur, dėl to iš viso pavogta 10 vnt. DASH, t. y. padaryta 23 456 Eur turtinė žala. Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo atliktus skaičiavimus, iš viso buvo pavogta 782 560,04 Eur (759 104,04 + 23 456). Pažymėjo, kad iš šios sumos turi būti išskaičiuojamos nuteistųjų savanoriškai atlygintos žalos dalys (t. y. D. T. atlygino 3000 Eur, o S. S. – 4100 Eur ir papildomai 400 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), ir nustatė, jog iš viso priteistina suma sudaro 775 060,04 Eur (782 560,04 – 7500), ji solidariai priteisiama iš nuteistųjų D. T., D. G. ir S. S.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmio ir kratų metu iš D. T. paimtą turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta šį turtą nukreipti civiliniam ieškiniui padengti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo virtualiųjų pinigų vertę (t. y. 34 756,47 Eur), buvusią poėmio metu, ir ją išskaičiavo iš bendros ieškinio sumos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad virtualiosios valiutos vertė nėra stabili, nes nuolat kinta, dėl to tik vykdant nuosprendį paaiškės, kiek pinigų pavyks gauti už virtualias kriptovaliutas (BTC, XRP, „Monero“). Todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad šio turto vertė nuosprendžio priėmimo dieną nėra įskaitoma į civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos atlyginimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistiesiems S. S., D. T. ir D. G. galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtų bausmių vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tai pripažintina baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, nes taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima skirti kaltininkui kitą (švelnesnę) bausmės rūšį, nei nustatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, dėl to negalima keisti bausmės vykdymo tvarkos (bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, tai tam tikra bausmės įgyvendinimo forma, kai asmeniui leidžiama reabilituotis būnant laisvėje su atitinkamais apribojimais ar įpareigojimais), tačiau, nesant prokuroro skundo, sunkinti nuteistųjų teisinės padėties apeliacinės instancijos teismas negali, dėl to ši klaida netaisytina.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės apeliacinį skundą, nusprendė, kad šio skundo argumentai dėl griežtesnių bausmių skyrimo nuteistiesiems nėra susiję nei su ieškinio pagrindu, nei su ieškinio dalyku, dėl to, nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija vien pagal civilinės ieškovės skundą negali griežtinti nuteistiesiems paskirtų bausmių, net jei ir yra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Skundo argumentų, susijusių su nuteistiesiems pripažintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ne)pagrįstumu, teisėjų kolegija taip pat nevertino, argumentuodama tuo, kad šios aplinkybės turi reikšmės tik bausmės skyrimui, bet ne veikos kvalifikavimui ar civilinio ieškinio dydžiui.

III. Kasacinių skundų argumentai

17. Kasaciniu skundu civilinė ieškovė UAB „Spectro Finance“ ir jos įgaliotas atstovas advokatas R. Lideika prašo: pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio turtinės žalos dydžio išsprendimo ir solidariai iš nuteistųjų D. T., D. G. ir S. S. priteisti civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ 9 458 631,31 Eur turtinei žalai atlyginti; panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ direktorės apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. griežtesnių bausmių skyrimo ir nepagrįstai pripažintų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių palikti nenagrinėti, ir šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Netenkinus šio prašymo, prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BPK 312 straipsnio 3 dalis, BPK 367 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principams bei konstitucinės teismų instancinės sistemos paskirčiai. Kasatoriai skunde nurodo:

17.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio 1 dalies, BPK 234 straipsnio 5 dalies 3 punkto, BPK 244 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, dėl to neteisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo dydį ir paskyrė nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. nepagrįstas bei neteisingas bausmes, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas dėl to, kad skundžiamame sprendime iš esmės neišnagrinėjo civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ apeliacinio skundo dalies dėl turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir nepasisakė dėl esminių jo argumentų, t. y. tiek dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 5 dalyje ir CK 6.147 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, tiek dėl visiško nuostolių atlyginimo principo užtikrinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. bausmes, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, dėl to nepagrįstai bei neteisėtai šio pažeidimo neištaisė ir paliko šią civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ apeliacinio skundo argumentų dalį (t. y. dėl nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. griežtesnių bausmių skyrimo ir nepagrįstai pripažintų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių) nenagrinėtą. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir pabloginti nuteistųjų D. T., D. G., S. S. padėtį, nes dėl to buvo civilinės ieškovės skundas.

17.3. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, skundžiamuose sprendimuose, neatsižvelgdami į kasacinės instancijos teismo praktiką ir netaikydami materialiosios teisės normų, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad turtinės žalos dydis turi būti skaičiuojamas pagal kriptovaliutų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. spalio 22 d.

17.4. Sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą, nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį, būtina taikyti civilinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Todėl kiekvienu atveju tokiose bylose būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą, o tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013). Vienas pagrindinių civilinės (deliktinės) atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kurio tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą ir taip atkurti jo turtinę padėtį, buvusią iki neteisėtų veiksmų atlikimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019). Be to, visiško žalos atlyginimo principas privalo būti taikomas ir nagrinėjant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Kasatoriai pažymi ir tai, kad teismai turi pasirinkti būtent tokį nusikaltimo padarytos žalos dydžio apskaičiavimo kriterijų, kuris leistų užtikrinti tinkamą principo restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) realizavimą.

17.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, privaloma vadovautis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais deliktu (nusikaltimu) padarytos žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais, t. y. nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį. Pagal šią normą, turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). Taigi, kasatorių nuomone, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, akivaizdu, kad pagal turto vertę, buvusią nusikaltimo padarymo metu, turi būti sprendžiami teisiniai turtinių nusikaltimų kvalifikavimo, o ne žalos atlyginimo dydžio klausimai.

17.6. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, apskaičiuojant nusikaltimu padarytos žalos dydį, svarbu atsižvelgti į rinkos pokyčius ir kitas svarbias aplinkybes tam, kad civilinis ieškovas būtų visiškai grąžintas į iki nusikaltimo padarymo buvusią padėtį. Taigi, remiantis CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatomis, akivaizdu, kad žalos padarymo momentas nėra besąlyginis vienintelis atskaitos taškas žalos dydžiui apskaičiuoti, nes prioritetą įstatymų leidėjas teikia kainoms, galiojančioms sprendimo priėmimo dieną, be to, atsižvelgiant į įstatymus ir prievolės esmę, gali būti taikomos ir ieškinio priėmimo dienos kainos.

17.7. Kriptovaliutų esminė savybė – nuolatinis vertės kitimas, todėl nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant turtinės žalos dydį, turėjo būti atsižvelgiama į datą, kai pavogtų kriptovaliutų vertė buvo didžiausia. Pažymima, kad nuo nusikaltimo padarymo iki teismo sprendimo priėmimo vyko rinkos svyravimai, dėl to visiško žalos atlyginimo principas ir prevencinė civilinės atsakomybės funkcija reikalauja, kad būtų atlyginta didžiausia pavogto turto vertė. Be to, svarbu atsižvelgti ir į užsienio šalių teisės doktriną, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant dėl virtualiosios valiutos vagyste padarytos žalos atlyginimo, kriterijumi laikoma data, kai kriptovaliutų vertė buvo didžiausia (27 t., b. l. 170–175). Taigi, kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

17.8. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas taikomas būtent dėl nuteistųjų D. T., D. G., S. S. kaltės, dėl to, remiantis CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į kriptovaliutų vertės nuolatinę kaitą, civilinei ieškovei turtinės žalos dydis turi būti skaičiuojamas pagal didžiausią pavogto turto (BTC ir DASH) vertę, buvusią laikotarpiu nuo nusikaltimo padarymo iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal kasatorių pateiktus skaičiavimus, po nusikaltimo padarymo didžiausias pavogtos virtualiosios valiutos ir euro vertės santykis buvo 1 BTC = 62 726,23 Eur (2021 m. lapkričio 10 d.), o 1 DASH = 1496,98 Eur (2017 m. gruodžio 20 d.), dėl to civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ turi būti priteisiama solidariai iš nuteistųjų D. T., D. G. ir S. S. 9 458 631,31 Eur turtinei žalai atlyginti.

17.9. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad bausmių individualizavimas nuteistiesiems nėra susijęs nei su ieškinio pagrindu, nei su jo dalyku, dėl to nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali vien pagal civilinės ieškovės apeliacinį skundą griežtinti nuteistiesiems paskirtų bausmių, net jei ir yra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, t. y. pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems bausmes, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai (per siaurai) vertino BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to paneigė konstitucinės teismų instancinės sistemos paskirtį, nurodytą Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje, t. y. aukštesnės instancijos teismai turi ištaisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

17.10. Kasatorių nuomone, visais nusikaltimų nuosavybei atvejais tiesioginį nusikaltimų poveikį patyrę tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turėtų būti lygiavertėje procesinėje padėtyje, nes fizinio asmens nuosavybės teisės objektas niekuo nesiskiria nuo juridinio asmens nuosavybės teisės objekto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, privalėjo laikytis aktyvios pozicijos, pasiremti konstitucinės jurisprudencijos išvadomis ir suabejoti esamu procesiniu teisiniu reglamentavimu pagal BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BPK 312 straipsnio 3 dalį bei jų atitiktimi ne tik Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, bet ir BPK 109 straipsnio 1 dalies ir BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

18. Kasaciniu skundu nuteistasis D. T. ir jo gynėjas advokatas M. Valantiejus prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis dėl D. T. turto (virtualių ir materialių pinigų), kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukreipimo civiliniam ieškiniui padengti: pripažinti nuteistojo D. T. 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmių ir kratų metu paimtą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pusę šio turto nukreipti civiliniam ieškiniui atlyginti, o kitą pusę – grąžinti teisėtai savininkei L. T. Kasatoriai skunde nurodo:

18.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose spręsdami civilinio ieškinio užtikrinimo ir turtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio nuostatas, dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 113 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

18.2. Nuteistojo D. T. ir jo sutuoktinės L. T. visas turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo paimtas 2019 m. rugsėjo 18 d. kratų ir poėmių metu. Kasatorių nuomone, šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nepripažindami šio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesusipažino su bylos medžiaga, dėl to netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, t. y. kad L. T. taip pat pirko kriptovaliutą ir turėjo sąskaitą savo vardu ar kad prokuroras 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87–3.88 straipsnių nuostatomis, paskyrė L. T. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

18.3. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, dėl to, kasatorių nuomone, 2019 m. rugsėjo 18 d. kratų ir poėmių metu paimto turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ½ dalis priklauso nuteistojo sutuoktinei L. T.

18.4. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymima, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog nuteistojo D. T. turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų nusikalstamos veikos rezultatas, o tuo labiau priemonė ar įrankis. Kasatorių nuomone, nenustačius BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, negali būti taikomos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.

18.5. BK 723 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismai BK 723 straipsnio nuostatas nuteistajam D. T. taikė nepagrįstai ir neteisėtai, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo įrodyta, kad D. T. turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje buvo pateikti tiek nuteistojo D. T., tiek jo sutuoktinės pajamas pagrindžiantys dokumentai, t. y. banko sąskaitų išrašai, nuteistojo pajamų deklaracijos, patvirtinančios gaunamą darbo užmokestį bei vykdomą individualią veiklą, tačiau žemesnės instancijos teismai jų nevertino ir dėl to jokių išvadų skundžiamuose sprendimuose nepateikė.

18.6. Kasaciniame skunde cituojamos BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atkreipiamas dėmesys, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra nustatytos visos sąlygos pagal BK 723 straipsnio 2 dalies 1–3 papunkčius. Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje šios sąlygos nenustatytos, nes nebuvo prašoma nuteistojo D. T. pagrįsti savo pajamas, jų dydį ar teisėtumą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad taikant išplėstinį turto konfiskavimą turi būti įvykdytos visos BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, jog visas 2019 m. rugsėjo 18 d. kratų ir poėmių metu iš D. T. paimtas turtas, kuriam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra įgytas nusikalstamu būdu ar atitinka BK 723 straipsnyje nurodytus požymius, ir neteisėtai visą jo turtą nukreipė civiliniam ieškiniui atlyginti.

18.7. Neįrodžius, kad šis turtas yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas arba atitinka BK 723 straipsnyje nurodytus požymius, kasatorių nuomone, laikytina, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

18.8. BK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atkreipiamas dėmesys, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį, įeinančią į bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat į jo dalį, įeinančią į jungtinę nuosavybę. Be to, CPK 666 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad tokių aplinkybių žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nenustatė, kasatorių nuomone, civiliniam ieškiniui atlyginti galėjo būti nukreipta tik ½ turto dalis, kuri priklausė nuteistajam, o likusi turto dalis po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti grąžinta D. T. sutuoktinei L. T.

19. Kasaciniu skundu nuteistojo S. S. gynėjas advokatas M. Žilinskas prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis dėl S. S. paskirtos bausmės ir priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio pakeisti: iš kaltinimo pašalinti nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, S. S. paskirti laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros ir įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, arba sveikata; taip pat sumažinti solidariai priteistą civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ turtinės žalos atlyginimo dydį iki 16 007,10 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

19.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertinę bylos duomenis, išsprendė klausimą dėl nuteistojo S. S. dalyvavimo organizuota grupe, taip pat, tinkamai neįvertinę bylos aplinkybių ir neatsižvelgdami į kasacinės instancijos teismo praktiką, paskyrė jam neteisingą galutinę bausmę, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas dėl to, kad nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai ir tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde, o skundžiamame nuosprendyje nepateikė nei motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo, nei paaiškinančių argumentų, kodėl šis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisingu.

19.3. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai nuteistajam S. S. inkriminavo BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pripažino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19.4. Kasaciniame skunde cituojama kasacinės instancijos teismo praktika ir nurodoma, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-35/2013, 2K-159-746/2015, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-297-942/2017 ir kt.). Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam S. S. buvo duodamos užduotys ar paskirstytas jo vaidmuo organizuotoje grupėje ne vienam nusikaltimui padaryti. Be to, byloje nenustatytas organizuotos grupės ryšių glaudumas ar susitarimas dėl kiekvieno veikiančio asmens vaidmens. Kasatoriaus nuomone, nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra vienkartinio pobūdžio nusikaltimas, kurio tikslas buvo padaryti vieną vagystę. Atkreipiamas dėmesys, kad S. S. atliko antraeilius veiksmus, teismai, skirdami jam bausmę, į tai turėjo atsižvelgti.

19.5. Žemesnės instancijos teismai, paskirdami nuteistajam S. S. galutinę subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo, kurios vykdymą, vadovaudamiesi BK 75 straipsniu ir pritaikę BK 54 straipsnio 3 dalį, atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams, neskirdami intensyvios priežiūros, bet nustatydami tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kasatoriaus nuomone, neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, dėl to paskyrė tinkamai neindividualizuotą ir neteisingą bausmę.

19.6. Kasaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad S. S. nepriklausė organizuotai grupei, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ar aktyvus dalyvis, ne kartą buvo pareiškęs norą nutraukti nusikalstamos veikos darymą, kaltę dėl savo atliktų atsitiktinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą, savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir ši pasiūlė jam toliau dirbti šioje bendrovėje. Be to, nuteistasis padarė teigiamas išvadas, šiuo metu dirba ir gyvena įprastą gyvenimą.

19.7. BK 48 straipsnyje reglamentuotas laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė – nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai. Kasatoriaus nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju S. S. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo būtų pakankama poveikio priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. ši paskirta bausmė darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir užtikrins, kad bus įgyvendinta bausmės paskirtis.

19.8. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose taip pat netinkamai apskaičiavo civilinei ieškovei priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį, nes netinkamai vertino turto vertę. Kasaciniame skunde pateikiami vertinamojo pobūdžio klausimai apie kriptovaliutos kaip atsiskaitymo priemonės teisėtumą ir realumų, jos reglamentavimo galimybes pagal CK normas, remiamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. apžvalgoje „Gyventojo gautų virtualios valiutos pardavimo pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu“ pateiktais paaiškinimais ir pažymima, kad kriptovaliuta yra laikoma trumpalaikiu turtu ir pajamų mokestis yra mokamas ne ją įsigijus, o pardavus. Taigi, piniginę išraišką ir vertę kriptovaliuta įgyja tik kai yra atliktas su ja atitinkamas juridinis veiksmas, dėl to kriptovaliuta yra verta tiek, kiek ji verta konkretaus juridinio fakto atlikimo momentu.

19.9. Kasatorius skunde prašo perskaičiuoti 2021 m. kovo 16 d. grąžintus 17,39241987 BTC į UAB „Spectro Finance“ sąskaitą pagal tos dienos BTC kriptovaliutos vertę ir nustatyti, kad likusi neatlyginta bendra ieškinio suma turtinei žalai atlyginti sudaro 16 007,10 Eur.

19.10. Pirmosios instancijos teismo atliktas skaičiavimas pagal kriptovaliutos vertę, buvusią 2019 m. rugsėjo 18 d. (t. y. atlikto poėmio metu paimtų BTC buvusią kainą), yra neteisėtas ir nepagrįstas, leidžiantis civilinei ieškovei nepagrįstai praturtėti ir pažeidžiantis teisingos žalos atlyginimo principą. Pažymima, kad 2021 m. kovo 16 d. atskaičius banko mokesčius buvo grąžinti 17,39241987 BTC į UAB „Spectro Finance“ sąskaitą (teismų apskaičiuota vertė pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė 160 896,25 Eur). Tačiau nurodytą grąžinimo dieną (2021 m. kovo 16 d.) 1 BTC vertė buvo 45 488,14 Eur (8 val. kursas), todėl bendra grąžintos kriptovaliutos 2021 m. kovo 16 d. vertė sudarė 791 148,83 Eur. Kasatoriaus nuomone, būtent ši (t. y. 791 148,83 Eur) suma turėjo būti atimta iš civilinei ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, nuteistasis S. S. yra atlyginęs dalį turtinės žalos – 4100 Eur, o D. T. yra atlyginęs 3000 Eur. Taip pat iš D. T. kratos metu civiliniam ieškiniui padengti buvo paimti pinigai bei virtualiosios valiutos, kurių bendra vertė sudaro 34 756,47 Eur. Bendras atlygintas turtinės žalos dydis, pagal kasatoriaus skaičiavimą, sudaro 833 005,30 Eur (791 148,83 Eur + 4100 Eur + 3000 Eur + 34 756,47 Eur). Taigi, kasatoriaus nuomone, šią dieną nusikalstama veika padaryta turtinė žala civilinei ieškovei sudaro tik 16 007,10 Eur (849 012,40 Eur – 833 005,30 Eur).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir įgalioto atstovo advokato R. Lideikos, nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato M. Valantiejaus, nuteistojo S. S. gynėjo advokato M. Žilinsko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir įgalioto atstovo advokato R. Lideikos kasacinio skundo argumentų

21. Civilinės ieškovės ir jos atstovo kasaciniame skunde išdėstyti pagrindai susiję su nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio nustatymu ir, jų nuomone, neteisingu civilinio ieškinio priteisimu ne pagal pagrobtos kriptovaliutos didžiausios vertės kursą laikotarpiu iki bylos išnagrinėjimo teisme. Taip pat dėl neteisingos bausmės nuteistiesiems paskyrimo, nepagrįstai taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir pripažįstant nuteistųjų D. T., S. S. ir D. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Išdėstyti ir alternatyvūs prašymai atsižvelgiant į civilinio ieškovo procesinių teisių turinį baudžiamajame procese, t. y. pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad baudžiamajame procese įtvirtintos civilinio ieškovo teisės nenustato galimybės skųsti teismo nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės.

22. Baudžiamajame procese civilinis ieškovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Bylos proceso metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – juridinis ir faktinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančiais nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Nusikalstama veika padarytos žalos faktas sukuria teisę reikalauti atlyginti žalą. Ši procesinė teisė nuosekliai pakartojama ir kitose baudžiamosios bylos proceso stadijose, įtvirtinant tai kituose BPK straipsniuose, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti: 1) apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis); 2) skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu dėl civilinio ieškinio (BPK 364 straipsnio 2 dalis); 3) kasacinius skundus dėl nuosprendžio ar nutarties tik dėl civilinio ieškinio (BPK 367 straipsnio 2 dalis). Iš to išplaukia, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

23. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 178 straipsnis (CPK 12 straipsnis) nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė, 2019 m. spalio 23 d. pateikdama byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog 168,5 BTC ir 10,8664652 DASH kriptovaliutų pagrobimu iš UAB „Spectro Finance“ serveryje saugomų piniginių buvo padaryta 849 012,40 Eur turtinė žala, kurią civilinė ieškovė nustatė remdamasi https://cointelegraph.com/bitcoin-price-index šaltinyje nurodyta BTC ir DASH kriptovaliutų kaina 2017 m. spalio 22 d., t. y. nusikaltimo padarymo dieną (5 t., b. l. 102–103). 2022 m. balandžio 12 d. civilinė ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, pakeisdama žalos dydžio apskaičiavimo pagrindą, nurodė, kad, remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.147 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamųjų turi būti priteista ne nusikaltimo padarymo metu nustatyta, o didžiausia piniginė turto vertė, kuri buvo laikotarpiu nuo nusikaltimo padarymo iki restitucijos taikymo, o tai sudaro 9 490 331,31 Eur, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. balandžio 5 d. protokolu nustatyta, jog kriptovaliutų prekybos grafike pagal https://coinmarketcap.com pateikiamus duomenis 1 BTC kaina buvo 42 530,52 Eur, atitinkamai aukštesnė ir DASH kaina. Bylos kasacinio nagrinėjimo metu civilinės ieškovės atstovas pateikė https://coinmarketcap.com šaltinio duomenis, jame 2024 m. kovo 14 d. fiksuota aukščiausia BTC kaina – 68 025,37 Eur, ir pagal tai prašė perskaičiuoti civilinio ieškinio dydį.

25. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, su civilinės ieškovės atstovo pateiktu civilinio ieškinio apskaičiavimu pagal aukščiausią kriptovaliutų kainą laikotarpiu iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nėra pagrindo sutikti.

26. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės atstovas nepateikė teisinių argumentų, dėl ko jis keičia civilinio ieškinio dydžio apskaičiavimo teisinį pagrindą. Civilinės ieškovės ieškinyje nurodyti CK 6.145 ir CK 6.147 straipsniai reguliuoja restitucijos taikymo pagrindus ir piniginio ekvivalento apskaičiavimo būdus taikant restituciją pagal prievoles iš sandorių, dėl to tai negali būti teisinis pagrindas apskaičiuoti žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo (delikto). Be to, kasaciniame civilinės ieškovės atstovo skunde remiamasi taip pat ir CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais dėl visiško nuostolių atlyginimo principo užtikrinimo ir pateikiama užsienio valstybių teismų praktika šiuo klausimu. Užsienio šalių (Vokietijos) teismų praktika neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai, be to, nepagrindžia ir kasatoriaus siūlomo vertės apskaičiavimo būdo, nes kalbama apie žalos dydžio apskaičiavimo būdą tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo kriptovaliutos vertė sumažėjo. CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Nagrinėjamu atveju žala padaryta turto pagrobimu, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą žalos padarymo faktas atsiranda turto užvaldymo dieną, kitaip gali būti tais atvejais, kai nusikalstamomis veikomis padaroma žala asmens gyvybei ar sveikatai, kurios padariniai gali tęstis ir po veikos padarymo ir sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo dėl darbingumo praradimo, suluošinimo, gydymo, reabilitacijos išlaidų ir pan. Taigi, civilinės ieškovės pozicija dėl vagyste padarytos žalos dydžio nustatymo nėra pagrįsta teisiniais argumentais, kurie sudarytų pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl nusikaltimu padarytos žalos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. pateiktame civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė nurodė, jog patirtus nuostolius UAB „Spectro Finance“ turėjo padengti iš kitų šaltinių. Tai reiškia, kad ieškinio pareiškimo dieną žala dėl kriptovaliutų pagrobimo jau buvo kompensuota vidiniais ar išoriniais finansiniais resursais. Ar padaryta žala buvo kompensuota visiškai ar iš dalies, teisėjų kolegija neturi galimybių nustatyti, nes kasatorius apie tai byloje nepateikė jokių duomenų. Galima tik pažymėti, kad nuo nusikaltimo padarymo 2017 m. spalio 22 d. iki ieškinio pareiškimo 2019 m. spalio 23 d. kriptovaliutų, t. y. tiek BTC, tiek DASH, kursas svyravo ir ne kartą buvo įgijęs mažesnę vertę nei nusikaltimo padarymo dieną, o tik nuo 2020 m. kovo 25 d. šių kriptovaliutų kursas stabiliai buvo aukštesnis nei nusikaltimo padarymo dieną.

27. Nors kriptovaliutos nėra daiktas medžiagine žodžio prasme, tačiau kai kurios kriptovaliutos, ypač BTC, pasaulio finansų rinkose pripažįstamos atskira turto klase, turinčia vertės išsaugojimo ir kaupimo savybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vagyste padarytą žalą, pagrįstai rėmėsi teismų praktika, pagal kurią pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo išlaidas. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo kriptovaliutų, kurios buvo gautos 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmio metu, vertę, t. y. kai iš D. T. priklausančių virtualių piniginių buvo paimta 17,39317373 BTC ir 10 vnt. DASH, kurie vėliau buvo saugomi teisėsaugos sukurtoje BTC sąskaitoje ir buvo grąžinti civilinei ieškovei 2021 m. kovo 16 d. nutarimu, konvertuojant tos dienos kursu į euro valiutą, ir nepagrįstai šią sumą minusavo iš civilinio ieškinio sumos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog dalis pagrobtos virtualiosios valiutos buvo grąžinta, todėl ji minusuotina iš bendros pavogtų BTC ir DASH sumos ir turtinės žalos dydis nustatomas pagal likusių negrąžintų kriptovaliutų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu euro valiutos kursu, taip pat išskaičiuotos ir savanoriškai nuteistųjų grąžintos pinigų sumos. Be to, teismai, remdamiesi teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimais (CK 1.5 straipsnis), pagrįstai valiutos praradimams dėl infliacijos kompensuoti priteisė iš nuteistųjų UAB „Spectro Finance“ 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Civilinės ieškovės kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl galimybės civilinei ieškovei apskųsti nuteistiesiems paskirtąsias bausmes. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. bausmes, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, dėl to nepagrįstai bei neteisėtai šio pažeidimo neištaisė ir paliko šią civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ apeliacinio skundo argumentų dalį (t. y. dėl nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. griežtesnių bausmių skyrimo ir nepagrįstai pripažintų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių) nenagrinėtą. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir pabloginti nuteistųjų D. T., D. G., S. S. padėtį, nes dėl to buvo civilinės ieškovės skundas.

30. BPK 28 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos. Civilinio ieškovo statusas baudžiamajame procese nėra visais atvejais tiesiogiai priklausantis nuo nukentėjusiojo statuso: nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika yra padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos, o civiliniu ieškovu – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos ir reikalaujantis ją atlyginti (BPK 110 straipsnio 1 dalis). BPK 110 straipsnio 2 dalyje nurodytos procesinės teisės, kurias turi civilinis ieškovas, viena iš jų – teisė skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu. Ši teisė ir jos apimtis yra nuosekliai įtvirtinta ir kituose BPK straipsniuose. Kaip jau buvo minėta, aptariant civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimą, civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti: 1) apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis); 2) skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu dėl civilinio ieškinio (BPK 364 straipsnio 2 dalis); 3) kasacinius skundus dėl nuosprendžio ar nutarties tik dėl civilinio ieškinio (BPK 367 straipsnio 2 dalis). 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte pateiktame nukentėjusiojo sąvokos apibrėžime nurodoma, kad nukentėjusysis – „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, nukentėjusiojo sąvoka vėl pakartota ir plačiau išaiškintas nukentėjusiojo teisių turinys. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas, ES teisės aktai, tarptautinės teisės jurisprudencija nustato skirtingą nukentėjusiojo (fizinio asmens) ir civilinio ieškovo (juridinio asmens) procesinių teisių apimtį dėl galimybės skųsti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad toks reguliavimas pažeidžia BPK 6 straipsnyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą ar teismą principą, nes šioje normoje įtvirtintas visų žmonių, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, lyties, religinių bei kitų socialinių ir politinių aplinkybių, lygybės imperatyvas, todėl tai negali būti siejama su juridiniu asmeniu, kurio teisinis statusas ir subjektiškumas yra dirbtinis, sukurtas jo funkcijų pagrindu valstybės ekonominėje, finansinėje, socialinėje srityje pagal įstatymus bei kitų teisės aktus, ir negali būti tapatinama su žmogaus (individo) teisiniu subjektiškumu. Baudžiamojo proceso įstatymas tokiu reguliavimu nepašalina civilinio ieškovo galimybės dalyvauti teisingos bausmės paskyrimo procese, nes rungimosi principas reikalauja, kad procese dalyvaujantis prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, imtųsi priemonių nusikalstamai veikai atskleisti ir prisidėti prie tiesos nustatymo ir teisingos bausmės paskyrimo (BPK 1, 2, 7 straipsniai). Be to, civilinis ieškovas taip pat turėjo galimybę būti aktyvus ir, matydamas įstatymo taikymo klaidas paskiriant bausmes nuteistiesiems, kreiptis į prokurorą su prašymu pateikti apeliacinį skundą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar BPK 110 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BPK 312 straipsnio 3 dalis, BPK 367 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsnio 1 daliai, jose nustatytiems teismų teisingumo vykdymo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams bei konstitucinės teismų instancinės sistemos paskirčiai – aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias teisės taikymo klaidas, yra netikslingas ir tik užtęstų bylos užbaigimą bei neturėtų reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatams, kadangi, esant tokiai teisinei situacijai, bet kuriuo atveju negalėtų būti pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis.

33. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad, paskyręs nuteistiesiems D. T., D. G. ir S. S. subendrintas laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtų bausmių vykdymą atidėjo. Akivaizdu, kad tai pripažintina baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, nes BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik konstatavus išimtines bylos aplinkybes dėl padarytos veikos, labai užsitęsusio proceso, nuteistojo asmenybės ir kitų ypatingų aplinkybių, ir, remiantis teisingumo principu, galima skirti kaltininkui kitą (švelnesnę) bausmės rūšį, nei nustatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, tačiau kartu (t. y. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį kaip išimtį) negalima keisti bausmės vykdymo tvarkos (bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, tai tam tikra paskirtos laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimo forma, kai asmeniui leidžiama reabilituotis būnant laisvėje su atitinkamais apribojimais ar įpareigojimais).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nusprendė, kad sunkinti nuteistųjų teisinės padėties, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali, todėl ši klaida liko neištaisyta. Dėl jau anksčiau paminėtų priežasčių nėra teisinių prielaidų svarstyti ir nuteistiesiems pripažintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ne)pagrįstumą.

Dėl nuteistojo S. S. gynėjo advokato M. Žilinsko kasacinio skundo argumentų

35. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatsakė į esminius nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentus ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

36. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas ir sąsajumas su bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-60-489/2020, 2K-226-976/2020, 2K-248-648/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-149-648/2023, 2K-44-489/2024 ir kt.).

37. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas į esminius nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentus išsamiai ir argumentuotai atsakė, nurodydamas motyvuotas išvadas, dėl ko jo apeliacinis skundas atmetamas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo S. S. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas kasatoriaus skunde nurodomų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalyje, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

Dėl nuteistojo S. S. dalyvavimo organizuotoje grupėje

38. Kasaciniame skunde S. S. gynėjas ginčija nuteistajam inkriminuotą veikimo organizuota grupe požymį, argumentuodamas vaidmenų paskirstymo, bendrininkų ryšio pastovumo ir organizuotumo kriterijų nebuvimu. Kasatoriaus nuomone, nuteistasis S. S. atliko antraeilius veiksmus, o jo padaryta veika yra vienkartinio pobūdžio nusikaltimas, kurio tikslas buvo padaryti vieną vagystę. Tačiau šie kasatoriaus skundo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

39. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

40. Pažymėtina, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, 2K-301-924/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-173-489/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-78-648/2020, 2K-179-719/2022, 2K-30-788/2023, 2K-7-38-1073/2023, 2K-149-648/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, pripažįstant konkretų bendrininką veikus organizuota grupe, būtina nustatyti jo suvokimą, kad jis priklauso tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-81-719/2024 ir kt.).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, organizuotos grupės požymiai šioje byloje atskleisti įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kiekvieno organizuotos grupės nario atliktus konkrečius veiksmus, vaidmenų pasiskirstymą ir kitas aplinkybes. Byloje konstatuota, kad visi organizuotos grupės nariai veikė bendra tyčia ir turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą UAB „Spectro Finance“ turtą, t. y. virtualiąją valiutą. Be to, šiam tikslui pasiekti buvo vykdomi ir kiti nusikaltimai, t. y. neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas disponavimas įrenginiais bei programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitais duomenimis, dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimai buvo padaryti pagal išankstinį susitarimą ir parengtą planą, reikalaujantį asmenų grupės bendrų pastangų, kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad S. S. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko teikdamas bendrininkams visą reikiamą informaciją apie UAB „Spectro Finance“, t. y. pateikė neviešus prisijungimus prie bendrovės naudojamo VPN ir darbinės aplinkos; paaiškino, kaip veikė bendrovės vidinė sistema; leido savo darbo vieta naudotis šios grupės organizatoriui D. T., kad šis pasidarytų reikiamos informacijos kopijas (t. y. bendrovės vidinio puslapio, šios bendrovės darbuotojų vardų prisijungimų prie jų darbinės aplinkos, administravimo sistemos duomenų (slaptažodžių) kopijas ir pan.). Nepavykus pirminiam nusikalstamam sumanymui, S. S. toliau dalyvavo organizuotos grupės veikloje, nubraižė bendrovės patalpų schemą, kurioje pažymėjo direktoriaus darbo vietą ir jo naudojamą kompiuterį, o vėliau padėjo D. T. ir D. G. patekti į bendrovės patalpas. Taigi, aptarti duomenys patvirtina ir nekelia abejonių, kad S. S., atlikdamas tokius veiksmus, suprato, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su kitais organizuotos grupės nariais vykdo bendrą organizuotą susitarimą – pagrobti didelės vertės svetimą UAB „Spectro Finance“ turtą, ir to siekė. Akivaizdu, kad be S. S. suteiktos reikšmingos informacijos apie UAB „Spectro Finance“ kitiems organizuotos grupės nariams nebūtų pavykę įsilaužti ir užvaldyti bendrovei priklausančią virtualiąją valiutą, dėl to jis buvo svarbi organizuotos grupės plano grandis, o jo atlikti veiksmai nebuvo antraeiliai ar vienkartinio pobūdžio nusikaltimas.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, konstatuodami, jog S. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, tinkamai aiškino bei taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl jam inkriminuotų penkių nusikalstamų veikų, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 166 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos Nr. 7), nes šių veikų padarymas organizuota grupe nėra šių inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymis.

Dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

44. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir S. S. paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros ir įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, arba sveikata. Kasatoriaus nuomone, ši paskirta bausmė nuteistajam darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

45. Pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.

46. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-103-303/2022 ir kt.).

47. Teisės taikymo aspektu patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje nuteistajam S. S. paskirtos galutinės bausmės nėra pagrindo pripažinti neteisinga ir nepagrįsta pagal kasacinio skundo argumentus.

48. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, susijusių su mažesniu S. S. asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimu. Tokia motyvuota išvada padaryta išsamiai įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Teismai, skirdami bausmę ir parinkdami jos dydį, vertino tai, kad S. S. padarė dvi nesunkias, tris apysunkes ir vieną sunkią nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe, visi nusikaltimai įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant savanaudiškų tikslų, dvi veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kitos veikos baigtos. Vertindami S. S. asmenybę, teismai atsižvelgė į tai, kad šis asmuo anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas penkias nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors S. S. nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau jo indėlis į nusikalstamas veikas buvo labai svarbus ir reikšmingas, taip pat paneigė kaip nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią paties nuteistojo S. S. nurodytą aplinkybę, jog UAB „Spectro Finance“ vadovai jo neteisėtus veiksmus įvertino kaip atsitiktinius ir leido toliau dirbti šioje bendrovėje.

49. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo S. S. yra teisinga, padaryta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota, nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad S. S. asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę.

50. Atkreipiamas dėmesys, kad nors šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir S. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, tačiau kasacinės instancijos teismas ištaisyti šią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą taip pat neturi galimybės, nes taip bus pabloginta nuteistojo S. S. teisinė padėtis (BPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

51. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo nuteistajam S. S. yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl turtinės žalos dydžio

52. Kasaciniame skunde nuteistojo S. S. gynėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai apskaičiavo civilinei ieškovei priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį, nes netinkamai vertino turto vertę. Pažymima, kad 2021 m. kovo 16 d. į UAB „Spectro Finance“ sąskaitą buvo grąžinta 17,39241987 BTC, dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai BTC kriptovaliutos vertę turėjo skaičiuoti pagal tos dienos (2021 m. kovo 16 d.) BTC kriptovaliutos vertę ir nustatyti, kad likusi neatlyginta bendra ieškinio suma dėl turtinės žalos sudaro 16 007,10 Eur.

53. Kaip jau buvo minėta aptariant civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir įgalioto atstovo advokato R. Lideikos kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nusprendė, jog į UAB „Spectro Finance“ sąskaitą grąžinti 17,39241987 BTC turi būti minusuoti iš bendros pavogtos BTC ir DASH sumos, o turtinės žalos dydis nustatomas pagal likusių negrąžintų kriptovaliutų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu (t. y. 2017 m. spalio 22 d.) pagal euro valiutos kursą, taip pat išskaičiavus ir nuteistųjų grąžintas pinigų sumas. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šių kasatoriaus skundo teiginių vertinti, nes jie nepagrįsti ir atmestini.

Dėl nuteistojo D. T. ir jo gynėjo M. Valantiejaus kasacinio skundo argumentų

54. Kasaciniame skunde nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašo 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmių ir kratų metu paimto turto, kuriam laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vykdymo metu jis nukreiptas civiliniam ieškiniui padengti, vieną pusę grąžinti nuteistojo D. T. sutuoktinei. Kasatorių nuomone, šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to pusė šio turto priklauso nuteistojo sutuoktinei.

55. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai reikia užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

56. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo metu, vėliau jo taikymas pratęstas. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir šių žalų atlyginimą priteisti iš D. T. ir kitų nuteistųjų solidariai. Dėl to D. T. ir L. T. paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai jiems priklausančiam turtui buvo pratęsti, iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmių ir kratų metu rastam ir paimtam iš D. T. turtui, t. y. 5865 Eur; 12400,88882 riplo virtualiosios valiutos (XRP) ir 0,27163048 bitkoino virtualiosios valiutos vienetams (paimtiems iš D. T. naudojamų paskyrų tinklalapiuose www.binance.com ir www.kraken.com); 2,38587461 bitkoino virtualiosios valiutos ir 11.247738868680 „Monero“ (XMR) virtualiosios valiutos vienetams (paimtiems iš D. T. priklausančio SSD 970 EVO NVMe M.2 250 GB disko), paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas taip pat pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vykdymo metu jis nukreiptas civiliniam ieškiniui padengti.

57. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, skundžiamame nuosprendyje pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, o atsakydamas į nuteistojo D. T. ir jo gynėjo apeliacinio skundo prašymą dėl poėmių ir kratų metu paimto turto – pusės dalies grąžinimo sutuoktinei L. T., nurodė, kad šis klausimas galės būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje.

58. Pažymėtina, kad santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

59. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Tai reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas; e3K-3-252-421/2023 ir kt.).

60. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas laikytinas disponavimu tokiu turtu, t. y. keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę. Todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas taip pat draudžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-308-686/2015, e3K-3-334-969/2018).

61. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasatorių prašymas keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, taikomo 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmių ir kratų metu iš D. T. paimtam turtui, ir pusę jo dalies grąžinti nuteistojo sutuoktinei negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su 2019 m. rugsėjo 18 d. poėmių ir kratų metu iš D. T. paimto turto teisiniu režimu, spręstini vykdant byloje priimtus teismo nuosprendžius.

62. Nepagrįsti ir atmestini kasatorių skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir tęsiamas siekiant užtikrinti tik civilinį ieškinį, t. y. esant tik vienam iš trijų pagrindų, nustatytų BPK 151 straipsnio 1 dalyje.

63. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Dėl išlaidų civilinės ieškovės atstovo paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

64. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ atstovas advokatas R. Lideika nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas (kurios sudarė 3642,44 Eur (įskaitant 632,16 Eur – PVM mokestį)), susijusias su jo (advokato), atstovavusio civilinės ieškovės teisiniams interesams kasacinės instancijos teisme, darbu, ir tai patvirtinančius dokumentus.

65. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-255-697/2022, 2K-26-1073/2024, 2K-89-697/2024 ir kt.).

66. Nagrinėjamos bylos procesas kasacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka vyko pagal civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir jos atstovo advokato R. Lideikos, nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato M. Valantiejaus, nuteistojo S. S. gynėjo advokato M. Žilinsko kasacinius skundus. Šia nutartimi nuspręsta visus kasacinius skundus atmesti, o žemesnės instancijos teismų sprendimus palikti nepakeistus. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viena iš civilinės ieškovės teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje, nusprendžia, jog civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje turi būti atlygintos.

67. Atkreipiamas dėmesys, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Be to, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-78-942/2022, 2K-89-697/2024 ir kt.).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad civilinės ieškovės atstovas teismo posėdyje dalyvavo ir kaip kasatorius, kurio kasacinis skundas atmestas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad advokatas R. Lideika atstovavo civilinei ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir bylos medžiaga jam buvo žinoma, daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3642,44 Eur suma yra neproporcingai didelė, dėl to mažintina iki 1300 Eur.

69. Sprendžiant išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš dviejų ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų klausimą, pagal analogiją taikomos tame pačiame BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ įtvirtintos BPK 105 straipsnio 3 dalies nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-225-303/2019, 2K-165-976/2022, 2K-9-594/2024 ir kt.). BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų atlyginimo turi būti išieškota iš kiekvieno.

70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 3 dalimi, paskirstydama civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ priteistą 1300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą dalimis nuteistiesiems D. T., S. S. ir D. G., atsižvelgia į tai, kad civilinei ieškovei žala buvo padaryta nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, pagal išankstinį susitarimą ir parengtą planą, reikalaujantį asmenų grupės bendrų pastangų ir kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį, ir nusprendžia, jog civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ priteistas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas iš D. T., S. S. ir D. G. turi būti ieškotas lygiomis daliomis, t. y. iš kiekvieno nuteistojo po 433,33 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės UAB „Spectro Finance“ ir įgalioto atstovo advokato Raimundo Lideikos, nuteistojo D. T. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus, nuteistojo S. S. gynėjo advokato Martyno Žilinsko kasacinius skundus atmesti.

Iš nuteistųjų D. T., D. G., S. S. priteisti po 433,33 Eur civilinei ieškovei UAB „Spectro Finance“ turėtų išlaidų advokato, atstovavusio kasacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis