Dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-577/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. A. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei O. A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo; trečiasis asmuo – „Swedbank“, AB.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamo ginčo esmė – klausimai, susiję su teisės normų, kuriose nustatyti nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagrindai ir turto padalijimo būdo parinkimo kriterijai, aiškinimu ir taikymu (CK 3.123, 3.127 straipsniai).

Ieškovas prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą (gyvenamąjį namą, garažą ir automobilį): ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti pusę gyvenamojo namo ir visą garažą, o atsakovei – pusę gyvenamojo namo ir automobilį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1980 metais, duktė gimė 1981 metais. Sutuoktiniai nustojo kartu gyventi nuo 1999 metų. Santuokos galiojimo metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 175 355 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir 10 099 Lt vertės garažą (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi atskirai, atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo automobilį „Audi 80“, viena rūpinosi gyvenamuoju namu ir jį išlaikė. Atsakovė teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad ji už skolintus pinigus nusipirko namą, o ieškovas – garažą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės ir padalijo santuokoje įgytą turtą: 1) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise garažą, 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių; 2) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį ir 2/3 dalis gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Dėl santuokos iširimo kaltu teismas pripažino ieškovą, nes šis paliko šeimą ir ja nesirūpino, materialiai nerėmė. Tokius ieškovo veiksmus teismas vertino kaip esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, dėl kurio šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą teismas atmetė atsakovės teiginius, kad vyras visiškai neprisidėjo prie namo įsigijimo, nes byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų, todėl nepaneigta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui po santuokos nutraukimo lieka garažas, jis nuo 1999 metų nebegyvena ginčo name, jo neprižiūri ir neišlaiko, o atsakovė visa tai daro viena ir dar 2005 metais gavo 3000 Lt vartojimo kreditą namo remontui, teismas CK 3.123 straipsnio pagrindu konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovui nustatyti 1/3 dalį, o atsakovei – 2/3 dalis į nurodytą namą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą iš dalies patenkino, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pakeitė santuokoje įgyto turto padalijimą: 1) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise garažą, 1/2 dalį namo ir kiemo statinių; 2) priteisė atsakovei 1/2 dalį namo ir kiemo statinių bei 5050 Lt kompensaciją už garažo dalį. Kauno apygardos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių tik ieškovo kaltumą dėl santuokos iširimo. Dėl to teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad namas įgytas tik už jos asmenines lėšas, todėl atsisakė šį turtą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Kauno apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes nenurodė, kokia yra dalytino turto vertė. Be to, namo išlaikymo be ieškovo pagalbos fakto ir atsakovės gauto kredito namo remontui apeliacinės instancijos teismas nepripažino aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas akcentavo tai, kad ieškovo sveikatos būklė, darbingumo sumažėjimas galėtų būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo naudai, bet ieškovas šia aplinkybe nesiremia. Dėl to teismas turtą padalijo šalis lygiomis dalimis ir atsakovei priteisė kompensaciją, t. y. 1/2 dalį garažo vertės, nes visą garažą natūra paskyrė ieškovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, pakeičiant santuokos nutraukimo pagrindą ir turto padalijimą atsakovės naudai: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti ieškovui garažą ir 17 536 Lt kompensaciją iš atsakovės už 1/10 dalies namo priskyrimą atsakovei; 3) priteisti atsakovei visą namą ir priklausinių; 4) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismai nepagrįstai ginčo turtą – gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir garažą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta ieškovui ir kasatorei gyvenant santuokoje. Kasatorė mano, kad ginčo namas yra asmeninė jos nuosavybė, nes įsigytas iš asmeninių lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, teismai nepagrįstai nustatė ieškovo ir kasatorės pradėjimo gyventi skyriumi laiko faktą: kasatorė įsitikinusi, kad šalys nustojo kartu gyventi nuo 1989 metų, bet ne 1999–ųjų.

2. Kauno apygardos teismas, nuspręsdamas padalyti namą, pažeidė CK 3.127 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad namo negalima padalyti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių: jis yra nedalus; jo inžinerinės sistemos yra vientisos; įėjimas yra tik vienas; namas negali būti padalytas į du atskirus vienetus; be to, šalių santykiai konfliktiški ir jos negalės susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bei naudojimo; tik viena kasatorė rūpinais namo priežiūra; ieškovas ilgą laiką name negyvena.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes neatsižvelgė į tokį nukrypimą pagrindžiančias aplinkybes: kasatorės pajamos buvo daug didesnės už ieškovo; kasatorė viena išaugino dukterį ir ją išlaikė; ginčo namas yra vienintelė kasatorės gyvenamoji vieta; atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, paveldėtą iš motinos; nėra galimybės namo padalyti natūra.

4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorė teigia, kad teismas neįvertino ieškovo pripažinto fakto, jog jis savo noru paliko atsakovę ir dukterį, išeidamas gyventi kitur, kad jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, kad būtent dėl jo tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės palaikoma apeliacinės instancijos teismo pozicija. Papildomai ieškovas nurodė, kad kasatorė paneigia savo argumentus, jog ieškovas neprisidėjo prie namo įsigijimo, prašydama teismo iš jos ieškovui priteisti kompensaciją už jam tenkančios turto dalies priskyrimą kasatorei. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad kasatorė savo asmeninę nuosavybę, įgytą santuokoje su ieškovu, galėjo įrodyti tik rašytiniais įrodymais, bet tokių nepateikė. Su kasacinio skundo argumentais, kad namas yra nedalus, ieškovas nesutinka, nes byloje tai neįrodyta (yra du įėjimai į namą, fiziškai namą galima padalyti). Be to, kasatorė namo nedalumo aplinkybėmis pradėjo remtis tik kasaciniame skunde, todėl su tuo susiję argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku. (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teigia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktini bendro turto lygių dalių principo, nes kasatorės nurodytos aplinkybės yra nekonkrečios, neaiškios ir nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Atsiliepime nurodoma, kad yra aplinkybių, lygiaverčių ir priešpriešinių kasatorės nurodomoms, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, bet dėl jų lygiavertiškumo nukrypimas nuo nurodyto principo netaikytinas: ieškovo turtinė padėtis, sveikatos būklė, sumažėjusios pajamos (ieškovas yra neįgalus, serga vėžiu, gauna tik invalidumo pensiją).

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę (dėl CK 3.123 straipsnio taikymo)

CK 3.123 straipsnyje pateikti atvejai ir aplinkybės, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečios bylos aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindą nukrypti nuo įtvirtinto principo. Jeigu yra nurodyta keletas aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tai jos visos turi būti įvertintos. Šio normos tikslas – sudaryti teisines prielaidas teisingai sutuoktinių ir kitų asmenų (vaikų, išlaikytinių ir kt.) teisių bei interesų pusiausvyrai nustatyti. Analizuojamoje teisės normoje ir jos taikymo praktikoje įtvirtinti pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo, bet nenustatyta tokio nukrypimo masto ar apimties. Tai nustato teismas, derindamas šalių interesus, siekdamas protingos ir teisingos šalių interesų pusiausvyros.

Turtinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir išlaikymu ar priežiūra, yra aplinkybės, kurios pagal CK 3.123 straipsnį sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad, nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamoje byloje šiai aplinkybei patvirtinti pirmosios instancijos teismas nurodė tokius argumentus, kad sutuoktinė viena ilgą laiką rūpinosi gyvenamojo namo išlaikymu; kad jos turtinis indėlis didesnis; kad ji ėmė kreditą šiam turtui tvarkyti; kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo; kad jis natūra gavo kito dalytino turto. Byloje yra duomenų, kad sutuoktinių pajamos pagal dydį iš esmės skyrėsi, todėl protinga manyti, jog daug didesnes pajamas gavęs sutuoktinis prie bendro turto įsigijimo ir išlaikymo galėjo prisidėti didesne dalimi. Šie argumentai atitinka CK 3.123 straipsnio nuostatas, kad dėl svarbių aplinkybių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš nurodytų teismo argumentų apeliacinės instancijos teismas atmetė tik tai, kad neįrodytas gauto kredito panaudojimas remontui. Be to, buvo remiamasi kito sutuoktinio sveikatos būkle kaip galimu svarbiu pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo kito sutuoktinio naudai, nors jis tuo nesinaudojo ir teismo to neprašė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 3000 Lt kredito gavimas ir panaudojimas yra tik vienas iš daugelio pirmosios instancijos teismo taikytų kriterijų. Dėl to ir dėl nedidelės kredito sumos tai nėra svarus argumentas, jog būtų apskritai paneigtas turtinis sutuoktinio poreikis gauti didesnę dalį dalytino turto. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje S. B. v. R. B., byla Nr. 3K-3-177/2007; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. A. v. O. A., byla Nr. 3K-3-479/2005). Vieno sutuoktinio prisidėjimas prie bendro turto įsigijimo ir išlaikymo didesne dalimi yra aplinkybė, patvirtinanti, kad yra kriterijus nukrypti nuo lygių dalių principo. Ji pagrindžia, jog taip pat yra realus poreikis nukrypti nuo nurodyto principo ir konkrečiu atveju nustatyti teisingą sutuoktinų, kaip bendraturčių, teisių ir interesų pusiausvyrą nustatant paskiriamo turto dalis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiomis sąlygomis vienas iš keleto pagal apimtį nedidelis, todėl nesvarus turtinės padėties aspektas nepaneigia pagrindo dėl sutuoktinio turtinės padėties nukrypti nuo lygių dalių principo.

Sutuoktinio sveikatos būklė, dėl kurios netenkama viso ar dalies darbingumo, gali būti kriterijus nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu juo, kaip svarbia aplinkybe, remiamasi ginče dėl bendrosios jungtinės nuosavybės dalių nustatymo. Jeigu pablogėjusi sveikata siejama su materialiniais ar kitokiais sutuoktinio poreikiais ir šia aplinkybe remiamasi ginče dėl nuosavybės dalių nustatymo, tai teismas gali ją laikyti nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindu. Kita vertus, teismas gali nepripažinti, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės atsirado realus poreikis vienam sutuoktiniui skirti didesnę turto dalį.

Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad kai nustatoma keletas aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, ir jos pasiskirsto taip, jog vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai, tai nukrypimas gali būti netaikomas, jeigu tos aplinkybės savo reikšme lygiavertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008). Aplinkybių lygiavertiškumas vertinamas pagal jų svarbą, apimtį, trukmę, intereso pobūdį, būtinumą apsaugoti ja besiremiančio sutuoktinio ir (ar) su juo susijusių asmenų (vaikų, neįgaliųjų asmenų, išlaikytinių ir kt.) interesus. Gerokai daugiau prie bendro turto sukūrimo ar išlaikymo prisidėjusio sutuoktinio naudai taikomas nukrypimas nuo lygių dalių principo kartu yra ir savininko teisių gynimas. Toks sutuoktinis gali pagrįstai tikėtis, kad jam už didesnį indėlį sukuriant, įsigyjant ar išlaikant bendrą turtą bus teisingai kompensuota turto dalybų metu – paskiriant didesnę turto dalį. Šio savininko intereso į jo indėliui adekvačią bendrosios nuosavybės dalį negali paneigti kito sutuoktinio sveikatos būklė, jeigu ji nėra didelė, susijusi su darbingumo sumažėjimu, bet sutuoktinis geba gauti pajamų ir gali dalyvauti tvarkant bendrą turtą. Nagrinėjant bylą, tokių argumentų nenurodyta, o dėl sutuoktinio sveikatos būklės nebuvo prašymo jo naudai nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos šios teisės normos taikymo srityje ir tai sudaro pagrindą pakeisti kasacine tvarka skundžiamą teismo nutartį.

Dėl turto padalijimo būdo (dėl CK 3.127 straipsnio taikymo)

CK 3.127 straipsnyje reglamentuojamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o jo 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės tai, kokios paskirties yra dalytinas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008).

Nagrinėjamoje byloje įrodytos tokios aplinkybės: šalių santykiai blogi; gyvenamuoju namu sudėtinga bendrai naudotis ir jį valdyti; namas pritaikytas naudotis vienam savininkui. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti, kad objektyviai ir dėl subjektyvių priežasčių neįmanoma šio objekto padalyti natūra. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ir apimties kasacinis teismas laikosi tokių pagrindinių nuostatų: kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007). Kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteistina atitinkamai 2/3 ir 1/ 3 dalys bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007). Parenkant turto padalijimo būdą, padalijant turtą ir priteisiant vienam sutuoktiniui iš kito kompensaciją pinigais už turto dalies netekimo, turi būti įvertinama, ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-192/2009). Šalies pajėgumas mokėti įvertinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalies turtinę padėtį, kreditabilumą, dalytino turto pobūdį ir vertę, kam tas turtas tenka ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.123, 3.127 straipsnių ir suformuotos teismų praktikos pažeidimai sudaro pagrindą teismų sprendimą ir nutartį pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant visos dalytino turto masės 2/3 dalis atsakovei ir 1/3 dalį ieškovui bei turtą padalijant natūra, t. y. gyvenamąjį namą natūra paskiriant atsakovei, o garažą – ieškovui ir priteisiant jam iš atsakovės 51 719 Lt kompensaciją už viso dalytino nekilnojamojo turto masės 1/3 dalį, iš šios dalies atėmus atsakovo natūra gaunamo garažo vertę (185 454 Lt : 3 – 10 099 Lt = 51 719 Lt). Atsižvelgusi į atsakovės turtinę padėtį, galimybes gauti ir užsitikrinti kreditavimą, taip pat jai paskirto turto pobūdį ir vertę bei šios vertės santykį su kompensacijos dydžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia kompensacija yra realiai įvykdoma ir atitinka šalių turtinių interesų pusiausvyrą.

Kiti kasacinio skundo argumentai (dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei ieškovo kaltės nustatymo) nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, jais dėstomos išimtinai faktinės aplinkybės. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako, nes jie neatitinka CPK 347 ir 353 straipsnių reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nagrinėjamoje byloje išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje ieškovas pareiškė vieną neturtinį (dėl santuokos nutraukimo) ir vieną turtinį (dėl santuokoje įgyto turto padalijimo) reikalavimą. Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį patenkinto turtinio reikalavimo dalis yra 63,22 proc., atmesta – 36,78 proc. (pareikštas turtinis ieškinio reikalavimas – 97 776,50 Lt, patenkintas – 61 818 Lt, atmestas – 35,958,50 Lt).

Pakeičiant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės priteistinas 163 Lt žyminis mokestis už ieškinį, valstybei iš atsakovės – 1758,65 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas atleistas, dalis už ieškinį, valstybei iš ieškovo 16,66 Lt ir iš atsakovės 28,64 Lt pašto išlaidų.

Pakeičiant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės priteistinas 163 Lt žyminis mokestis už ieškovo apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovės – 427,32 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas atleistas, dalis už ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo – 310 Lt žyminis mokestis už atsakovės apeliacinį skundą.

Už kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 2256 Lt žyminį mokestį. Valstybė patyrė 48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovo priteistinas 829,79 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, valstybei iš ieškovo 17,65 Lt ir 30,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Pažymėtina, kad ieškovas buvo atleistas tik nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, bet neatleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Po šios kasacinio teismo nutarties priėmimo atsakovė iš viso turėtų sumokėti į valstybės biudžetą 2244,96 Lt bylinėjimosi išlaidų, bet yra sumokėjusi 3392,60 Lt, todėl jai iš valstybės biudžeto grąžintina 1147,64 Lt. Ieškovas į valstybės biudžetą iš viso turėtų sumokėti 34,31 Lt bylinėjimosi išlaidų, bet yra sumokėjęs 1,80 Lt, todėl valstybei iš jo turi būti priteisiama 32,51 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir šią dalį išdėstyti taip:

„O. A. J. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti 175 186 Lt vertės gyvenamąjį namą (duoemnys neskelbtini) ir 169 Lt vertės kiemo statinius (duomenys neskelbtini).

V. J. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti 10 099 Lt vertės garažą (boksą) (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. J. (duomenys neskelbtini) iš O. A. J. (duomenys neskelbtini) 51 719 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniolika litų) kompensaciją.“

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties dalis dėl kompensacijos priteisimo O. A. J. iš V. J. ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti V. J. (duomenys neskelbtini) iš O. A. J. duomenys neskelbtini) 163 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio už ieškinį, 163 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio už V. J. apeliacinį skundą.

Priteisti O. A. J. (duomenys neskelbtini) iš V. J. (duomenys neskelbtini) 310 Lt (tris šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio už atsakovės apeliacinį skundą, 829,79 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus 79 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš V. J. (duomenys neskelbtini) 32,51 Lt (trisdešimt du litus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir kasaciniame teisme.

Grąžinti O. A. J. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto per daug sumokėtų 1147,64 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų pagal „Swedbank“, AB, Šančių KAC 2009 m. rugsėjo 3 d. įmokos mokėjimo kvitą.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas