Dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pinigų, gautų veikiant pagal įgaliojimą, perdavimo atstovaujamajam

Civilinė byla Nr. 3K-3-558/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 21.4.1.1; 49; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei J. Z. dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pinigų, gautų veikiant pagal įgaliojimą, perdavimo atstovaujamajam; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 01-1404 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 136/545 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure patvirtintu įgaliojimu ieškovė pavedė atsakovei (dukteriai) atidalyti jai priklausančias 136/545 dalis žemės sklypo, parduoti jas savo nuožiūra, taip pat atlikti kitus su šių pavedimų įvykdymu susijusius veiksmus.

Nurodydama, kad atsakovė, veikdama pagal šį įgaliojimą, 2005 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei priklausiusias žemės sklypo dalis už 1 088 000 Lt, tačiau ataskaitos apie pavedimo įvykdymą ieškovei nepateikė ir pinigų sumos, gautos vykdant pavedimą, neperdavė, ieškovė, atskaičiavusi iš nurodytos sumos 2913,75 Lt išlaidų, sumokėtų notarui, patvirtinusiam žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, remdamasi CK 2.150, 6.38 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės 1 085 086,25 Lt.

Atsakovė, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdama 2005 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartį bei tvirtindama, kad ieškovė padovanojo jai pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį gautus 1 000 000 Lt, dalį ieškinio pripažino ir sutiko grąžinti ieškovei 85 086,25 Lt periodinėmis išmokomis. Atsakovės teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka realios padėties, ieškovei pagal pavedimą atstovaujanti ir jos vardu ieškinį pateikusi A. Z. veikia nesąžiningai, ne ieškovės, o savo asmeniniais interesais.

Atsakovei pateikus nurodytus atsikirtimus į ieškinį, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, papildydama juos prašymu pripažinti negaliojančia 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. 2005 m. spalio 5 d. patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovė dovanoja atsakovei 1 000 000 Lt, įgytų pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus 6-ajame notarų biure patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė nurodė, kad apie pinigų dovanojimo sutartį ji sužinojo tik gavusi atsakovės atsiliepimą į jos pradinį ieškinį, ji neketino dovanoti atsakovei pinigų, niekada nebuvo nurodytame notarų biure ir nedalyvavo pasirašant atsakovės pateiktą pinigų dovanojimo sutartį, be to, ji niekam nepavedė jos vardu pasirašyti jokios dovanojimo sutarties, o sutartyje už ją pasirašiusio V. I. ji visiškai nepažįsta. Aplinkybei, kad ji neketino dovanoti atsakovei pinigų, pagrįsti ieškovė pateikė 2007 m. liepos 20 d. testamentą, kaip patvirtinantį jos valią palikti turtą vaikaitėms – L. Z. ir A. Z., kurios, ieškovės teigimu, gyvena su ja nuo gimimo. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į pinigų dovanojimo sutarties 2 punkto nuostatą, kad ji neva dovanoja atsakovei 1 000 000 Lt, įgytų pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pažymėdama, jog atsakovė slėpė ieškovei priklausiusios žemės pardavimo faktą ir sąlygas, apie tai ieškovė sužinojo tik 2007 m. rugsėjo mėnesį, gavusi iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tvirtindama, kad dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių atsakovės pateikta pinigų dovanojimo sutartis yra niekinė, nes joje išreikšta valia neatitiko tikrųjų ieškovės ketinimų, kurių neišsiaiškinus, taip pat nenustačius ir teisiškai neįvertinus kitų faktinių sandorio sudarymo aplinkybių, šis sandoris notarės negalėjo būti patvirtintas, ieškovė prašė pripažinti 2005 m. spalio 5 d. pinigų dovanojimo sutartį negaliojančia, teisiniu šio reikalavimo pagrindu nurodydama CK 1.63 straipsnio 2 dalį, 1.78 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnį.

Atsakovė, nesutikdama su papildomai pareikštu reikalavimu, nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji nebuvo atvykusi į notarų biurą ir nedalyvavo pasirašant ginčijamą dovanojimo sutartį, neatitinka tikrovės, nes ji važiavo kartu su liudytojais, o ieškovės tvirtinimą, kad ji nieko neketino dovanoti atsakovei, paneigia tai, jog 2004 m. gegužės 5 d. ieškovė ne tik išdavė atsakovei įgaliojimą atidalyti bei savo nuožiūra parduoti atidalytas žemės sklypo dalis, bet ir sudarė testamentą, pagal kurį šią žemę, nepavykus jos parduoti, būtų paveldėjusi atsakovė.

Ieškovė, gimusi 1926 m., yra silpnos sveikatos, turi fizinę (judėjimo ir regėjimo) negalią, šią bylą veda per atstovę pagal pavedimą – vaikaitę A. Z., kuri yra atsakovės duktė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2005 m. spalio 5 d. pinigų dovanojimo sutartį, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 000 Lt, gautus pagal nurodytą dovanojimo sutartį, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 85 086,25 Lt sumą, atsakovės gautą pardavus ieškovei priklausiusį žemės sklypą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, gimusi 1926 m., dėl senyvo amžiaus bei sveikatos būklės (judėjimo negalios ir neregystės) negalėdama savarankiškai įgyvendinti savo teisių, 2004 m. gegužės 5 d. įgaliojimu pavedė savo dukteriai atsakovei J. Z. atidalyti ir parduoti ieškovei priklausančias 136/545 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei atlikti kitus šiems pavedimams įvykdyti reikalingus veiksmus. Šalys neginčija aplinkybių, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei priklausiusį žemės sklypą už 1 088 000 Lt, tačiau, sumokėjusi notarui 2913,75 Lt sandorio tvirtinimo mokestį, gautos pinigų sumos neperdavė ieškovei – 1 085 086,25 Lt liko atsakovės sąskaitoje. 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. patvirtintos pinigų dovanojimo sutarties duomenimis, ieškovė padovanojo atsakovei 1 000 000 Lt, įgytų pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; pinigų dovanojimo sutartyje už negalinčią dėl ligos pasirašyti ieškovę pasirašė V. I.

Byloje esančių įrodymų (atsakovės paaiškinimų, kad ginčijamos sutarties pasirašymo metu ieškovę, kuri gyveno pas atsakovę, į notarų biurą nuvežė jos sūnus, kartu važiavo sūnaus žmona ir sutartį ieškovės vardu pasirašęs V. I.; liudytojo V. I. parodymų; notarės D. Š., nurodžiusios, kad ieškovė į biurą buvo beveik atnešta, paaiškinimų) pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės teiginys, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ji nebuvo notarų biure, neatitinka tikrovės, tačiau ieškovės tvirtinimą, kad ji nepavedė V. I. jos vardu pasirašyti pinigų dovanojimo sutarties, nes visiškai jo nepažįsta, pripažino pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, kad dėl senyvo amžiaus ir sunkios ligos nulemto negalėjimo savarankiškai judėti bei matyti ieškovės galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises buvo ypač apsunkintos, teismas pritarė ieškovės teiginiams, jog tokiomis aplinkybėmis notarė sandorio tvirtinimo metu privalėjo ypač atidžiai išsiaiškinti faktines sandorio sudarymo aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti, nustatyti tikruosius šalių ketinimus, jų laisvą valią ir tik tada tvirtinti sandorį. Byloje nustatytų aplinkybių (dėl sutarties sudarymo su notare tarėsi tik atsakovė; notarų biure su ieškove bendravo ne notarė, o jos padėjėja, paaiškinusi ieškovei ginčijamos sutarties esmę lenkų kalba, kuria kalba ieškovė; notarė tik išvertė padėjėjos parengtą dovanojimo sutarties tekstą į rusų kalbą ir paklausė, ar ieškovė sutinka dovanoti sutartyje nurodytą pinigų sumą; ieškovė atsakė „tak“ (taip); notarė su ieškove mažai bendravo, nes ji buvo davusi įgaliojimą tvarkyti žemės reikalus ir ją parduoti, be to, notarei buvo įprasta, kad tėvai dovanoja vaikams savo turtus) pagrindu teismas padarė išvadą, jog notarė, tvirtindama ginčijamą sutartį, nesilaikė pirmiau nurodytos atidumo ir rūpestingumo pareigos, taip pat tinkamai neįvykdė Notariato įstatymo 30 straipsnyje nustatytos prievolės išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovės senyvą amžių, sveikatos būklę, menką išsilavinimą, notarė neturėjo pagrindo vertinti ieškovės atsakymą „tak“ (taip) kaip jos valios padovanoti sutartyje nurodytą pinigų sumą išreiškimą. Liudytojo V. I. parodymų, kad ieškovė neprašė, jog jis pasirašytų sutartį, prašė atsakovės sūnus, su kuriuo jis kartu dirba, pagrindu teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytų aplinkybių neginčijo ir notarė, konstatavo, jog ginčijamą sutartį už dovanotoją (ieškovę) pasirašė asmuo, kuris neturėjo dovanotojos pavedimo (Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Išdėstytų aplinkybių visumą pripažinęs teikiančia pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė, jog ji neturėjo valios sudaryti ginčijamą pinigų dovanojimo sutartį, teismas sprendė, kad ši sutartis pripažintina negaliojančia kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.63 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis), ir atsakovė privalo grąžinti ieškovei 1 000 000 Lt (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pažymėjęs, kad dėl 85 086,25 Lt, atsakovės gautų pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo ieškovei nėra šalių ginčo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės nurodytą pinigų sumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad būtina dovanojimo sutarties sudarymo sąlyga yra vienos šalies (dovanotojo) valia neatlygintinai perduoti turtą kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 1.64 straipsnis, 6.465 straipsnio 1 dalis), sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo ieškovės valios padovanoti atsakovei 1 000 000 Lt, pagrįstai pripažino ginčijamą pinigų dovanojimo sutartį negaliojančia kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės teiginys, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ji nebuvo notarų biure, neatitinka tikrovės, tačiau pagrįsti kiti ieškovės teiginiai, kad ji niekam nepavedė jos vardu pasirašyti pinigų dovanojimo sutarties ir kad ji visiškai nepažįsta sutartyje už ją pasirašiusio V. I. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas dovanotojos (ieškovės) valios trūkumą, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės senyvą amžių, ligotumą, judėjimo ir regėjimo negalią, į tai, kad ieškovės atvykimą į notarų biurą ir pinigų dovanojimo sutarties pasirašymą organizavo atsakovė, o už ieškovę dovanojimo sutartyje pasirašė V. I., kuris ieškovės nepažinojo, ieškovė jo neprašė už ją pasirašyti sutartyje, su juo dėl ginčijamos sutarties pasirašymo tarėsi atsakovės sūnus, su kuriuo V. I. ir atvažiavo į notarų biurą. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai nurodžiusiu, kad, sudarant ginčijamą sandorį notarų biure, buvo skirta pernelyg mažai dėmesio dovanojimo sutarties esmei ir pasekmėms išaiškinti bei ieškovės, kaip dovanotojos, valiai nustatyti, taip pat pagrįstai sprendusiu, jog notarė neturėjo pagrindo vertinti ieškovės atsakymą „tak“ (taip) kaip jos valios dovanoti atsakovei 1 000 000 Lt išraišką. Pažymėjusi, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė, nors ir turėdama regėjimo negalią, yra neraštinga ir notarės akivaizdoje negalėjo pasirašyti sutarties, atkreipusi dėmesį į aplinkybes, kurias patvirtino ir liudytojas V. I., kad ieškovė neprašė V. I. pasirašyti už ją dovanojimo sutartyje, dėl sutarties pasirašymo su juo tarėsi atsakovės sūnus, taip pat nustačiusi, jog ieškovė yra raštinga, jos pavedimu dokumentuose už ją pasirašydavo jai pažįstami asmenys arba dalyvaudavo ir liudytojai, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nebuvo tinkamai atstovaujama sudarant ginčijamą sutartį. Faktą, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas dėl pinigų, gautų pardavus ieškovei priklausiusį žemės sklypą, priteisimo iš atsakovės CK 2.150 straipsnio, reglamentuojančio atstovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam, pagrindu, ir tik vėliau, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą, papildydama ieškinio reikalavimus prašymu pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 5 d. pinigų dovanojimo sutartį pagal CK 1.63, 1.78, 1.80 straipsnius, teisėjų kolegija taip pat vertino kaip iš dalies patvirtinantį pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės valios sudaryti ginčijamą sutartį nebuvimo. Nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kad, sudarant ginčijamą sandorį, nebuvo pažeista nei Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, nei CK 1.76 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir su bylos duomenimis susiję apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą dėl disponavimo jos žeme ir tą pačią dieną, t. y. 2004 m. gegužės 5-ąją, surašė testamentą, palikdama šią žemę atsakovei, ieškovė buvo pažadėjusi atsilyginti atsakovei už žemės grąžinimo reikalų sutvarkymą, o jos valios pakeitimas sietinas su nauju 2006 m. liepos 20 d. testamentu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė J. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes, pripažindami ginčijamą sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviajai įstatymo normai šis sandoris prieštarauja.

2. Teismai, konstatuodami dovanotojos (ieškovės) valios trūkumą vien dėl aplinkybių, kad sutartyje už dovanotoją pasirašęs asmuo nebuvo jos asmeniškai pakviestas ir jai iki tol pažįstamas, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.76 straipsnio 1 dalį. Kadangi nei šiame CK straipsnyje, nei Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nekeliama imperatyvaus reikalavimo, kad už regėjimo negalią turintį asmenį notaro biure gali pasirašyti tik jam asmeniškai pažįstamas asmuo, tai, nenustačius ginčijamo sandorio neatitikties jokioms kitoms imperatyviosioms įstatymo normoms, šis sandoris nepagrįstai teismų buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, kasatorės teigimu, beveik nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CK 1.76 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, o ta, kuri suformuota, yra nevienoda.

3. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl dovanotojos ginčijamoje sutartyje išreikštos valios atitikties jos tikrajai, vidinei, valiai, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, neatliko jų visumos analizės, taip pat visapusiškai neišsiaiškino visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nenurodė argumentų, kodėl atmeta liudytojų, patvirtinusių, kad ieškovė ketino padovanoti pinigus dukteriai ir sudarė pinigų dovanojimo sutartį savo valia, niekieno neverčiama, parodymus, o išvadas dėl dovanotojos (ieškovės) valios trūkumo padarė tik ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų pagrindu ir taip pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsnius).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. K. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovė nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimo, kuriais kasatorė iš esmės iš naujo vertina ir subjektyviai aiškina faktines bylos aplinkybes, keliami fakto, o ne teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), išvardyti materialiosios teisės normų pažeidimai negrindžiami išsamiais teisiniais argumentais, tik formaliai nurodoma dėl kasacinio teismo praktikos nevienodumo (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, remiamasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti kasacijos pagrindų šioje byloje buvimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad būtina dovanojimo sutarties sudarymo sąlyga yra vienos šalies (dovanotojo) valia neatlygintinai perduoti turtą kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 1.64 straipsnis, 6.465 straipsnio 1 dalis), konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo ieškovės valios padovanoti atsakovei 1 000 000 Lt, pagrįstai pripažino ginčijamą pinigų dovanojimo sutartį negaliojančia kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį. Taigi kasatorė nepagrįstai teigia dėl netinkamo CK 1.80 straipsnio taikymo.

3. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Teismai, nustatę, kad sutartyje už dovanotoją (ieškovę) pasirašė asmuo, neturintis jos pavedimo, padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo ieškovės valios sudaryti ginčijamą sutartį. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai dėl CK 1.76 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis (senyvo amžiaus, fizinę negalią turintis asmuo dovanoja 1 000 000 Lt) kritiškai vertintini ir kasatorės argumentai, kad savaime suprantamu bei galimu pripažintinas dovanotojai visiškai nepažįstamo asmens pasirašymas už ją tokio dydžio pinigų sumos dovanojimo sutartyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 1.76 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

Kasatorė teigia, kad teismai, konstatuodami dovanotojos (ieškovės) valios trūkumą vien dėl aplinkybių, jog sutartyje už dovanotoją pasirašęs asmuo nebuvo jos pakviestas ir jai iki tol pažįstamas, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.76 straipsnio 1 dalį. Teismai, nenustatę ginčijamo sandorio neatitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, nepagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Tokia nuostata įtvirtinta CK 1.76 straipsnio 1 dalyje ir Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Bent vienai šaliai nepasirašant sandorio, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras <...>, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: 1) nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalis); 2) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalis); 3) išsiaiškinęs, kad asmenys suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį bei pasekmes ir išreiškia savo valią sudaryti sandorį, parengia dokumento projektą ir, prieš tvirtindamas, pasiūlo šalims jį pasirašyti; 4) jeigu fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali pats pasirašyti, pasiūlo, kad jis pavestų pasirašyti sandorį jo pasirinktam konkrečiam asmeniui; kt.

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, tačiau yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Šią bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę visus bylos duomenis pagal CPK 185 straipsnio taisykles, nustatė, kad ieškovė nepavedė už ją pasirašyti ginčijamą sandorį jai nepažįstamam asmeniui V. I. Šis patvirtino, kad ieškovė neprašė, jog jis pasirašytų už ją dovanojimo sutartyje, dėl ginčijamo sandorio pasirašymo su juo tarėsi atsakovės sūnus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jeigu fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių pats negali pasirašyti sandorio ir nepaveda, kad sandorį už jį pasirašytų kitas asmuo, o šis pasirašo sandorį, būdamas pakviestas kitos sandorio šalies iniciatyva ir prašymu, tai toks sandoris pripažintinas nepasirašytu ir negali būti notaro tvirtinamas, o patvirtintas tampa niekiniu ir negalioja nuo patvirtinimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kasatorės nurodytas materialiosios teisės normas aiškino ir pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes taikė tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kiti kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio ir teisiškai nereikšmingi, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai negrindžiami išsamiais teisiniais argumentais, tik formaliai nurodoma dėl kasacinio teismo praktikos nevienodumo, be to, remiamasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl to kiti kasacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti kasacijos pagrindų šioje byloje buvimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1600 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą – atsiliepimą į kasacinį skundą. Netenkinus kasacinio skundo, kasacinio teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš kasatorės (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas atidėti 14 000 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 60,15 Lt nurodytų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir atmetus kasacinį skundą, nurodyta žyminio mokesčio suma bei bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 14 000 Lt (keturiolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 60,15 Lt (šešiasdešimt litų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigita Rudėnaitė

Pranas Žeimys