Dėl be pagrindo įgyto turto atlyginimo pinigais ir nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-565/2009

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl be pagrindo įgyto turto atlyginimo pinigais ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 metų pavasarį šalys bendromis lėšomis ir darbu atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje pastatė penkis naujus šiltnamius, siekdamos juose auginti agurkus ir plėtoti ūkinę veiklą. Šiltnamiams statyti ieškovas V. M. 2006 m. kovo 21 d. buvo gavęs 20 000 Lt banko paskolą. Nuo 2006 m. birželio 17 d. atsakovė neįleidžia ieškovų į šiltnamius ir dėl nesutarimų šalys negali toliau dirbti kartu. Ieškovai, teigdami, kad atsakovė neteisėtai valdo jiems priklausantį šiltnamį ir nesąžiningai gauna iš jo pajamas, jie negali savo turto atgauti natūra, nes šiltnamio statybai naudojamos medžiagos yra vienkartinio naudojimo, dalis medžiagų jau sunaudotos, prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovės 20 320,80 Lt atlyginant pinigais be pagrindo įgyto turto vertę, buvusią jo įgijimo metu (CK 6.237 straipsnio 3 dalis), ir 110 500 Lt nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovams solidariai 17 520 Lt išlaidų šiltnamio statybai ir 60 000 Lt negautų pajamų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta sutartimi atsakovė leido ieškovei 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. sausio 1 d. naudotis žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiams statyti ir agurkams auginti, tačiau šiame žemės sklype jokių statybos darbų 2006 metais nebuvo vykdoma, jokiais statiniais ar daržais jis nebuvo užimtas. Kritiškai įvertinęs ieškovų teiginius, kad jiems nebuvo žinoma, kur buvo atsakovės žemės sklypai, teismas darė išvadą, kad šalys sudarė tariamą žemės naudojimosi sutartį, neketindami jos vykdyti (CK 1.86 straipsnis). Teismas nustatė, kad 2006 metų pavasarį atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje šalys bendromis lėšomis ir darbu pastatė penkis naujus šiltnamius. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių veiksmai 2006 metų vasario-birželio mėn. patvirtina šalių jungtinės veiklos sutarties buvimą. Teismas konstatavo, kad nors jungtinės veiklos (partnerystės) rašytinės sutarties byloje nėra ir šalys neigia buvus tokią veiklą, tačiau šalių civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet ir iš fizinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas). Atsakovės teiginius, kad ji su ieškovais buvo sudariusi darbo sutartį ir jiems mokėjo darbo užmokestį, teismas vertino kritiškai, nes rašytinių darbo sutarčių su ieškovais nebuvo sudaryta. Teismas atmetė šalių teiginius, kad kiekviena jų savarankiškai statė šiltnamius, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir padarė išvadą, jog šalių pastatyti šiltnamiai yra bendroji šalių nuosavybė (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas, 4.72, 4.73 straipsniai, 6.971 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad šiltnamiai yra pastatyti atsakovės žemės sklype, ieškovai į juos neįleidžiami, dėl nesutarimų šalys negali toliau kartu dirbti, teismas konstatavo, jog ieškovai turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą bei dalį gautų pajamų (CK 1.5 straipsnis, 4.53 straipsnio 2 dalis, 4.76 straipsnio 1 dalis, 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnis). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad, statydami šiltnamius kartu su atsakove, ieškovai turėjo 17 520 Lt išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė, nes sukurti kilnojamieji daiktai (šiltnamiai) daržovėms auginti gali būti naudojami kelerius metus, o šiais daiktais ieškovai negali pasinaudoti, taip pat atsiimti savo medžiagų, nesugadindami jų bei šiltnamių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis, 6.970 straipsnio 1 dalis). Remdamasis ieškovų paaiškinimais, liudytojų A. P., A. I. parodymais, teismas nustatė, kad ieškovai dirbo šiltnamiuose ir gautas pajamas bei realizuotą produkciją ketino dalytis pusiau su atsakove. Teismas atsakovės nurodytus gauto derliaus ir pajamų kiekius vertino kritiškai ir, remdamasis UAB „Kėdainių šiltnamiai“ 2006 m. liepos 24 d. pažyma Nr. 201 bei kita bylos medžiaga, konstatavo, kad ginčo šiltnamyje užaugo ne mažesnis kaip 100 000 kg derlius ir atsakovė gavo daugiau kaip 170 000 Lt pajamų, todėl kiekvienai šaliai tektų po 85 000 Lt. Įvertinęs tai, kad atsakovė nuo 2006 m. birželio 17 d. viena rūpinosi derliaus nuėmimu, samdė darbuotojus, pirko trąšas bei chemikalus, jos nurodytų išlaidų dalis auginant derlių tapo didesnė nei ieškovų, teismas sprendė, jog ieškovų prašoma negautų pajamų suma mažintina, priteisiant iš atsakovės 60 000 Lt (CK 4.76, 6.976 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių veiksmus sudarė pagrindą konstatuoti, jog buvo susiklostę šalių jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes bylos duomenys patvirtina, kad šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą pastatyti ir eksploatuoti šiltnamius, auginti agurkus bei iš to gauti pelną. Tačiau teismai priteisė negautas pajamas ieškovams neatsižvelgdami į bendras išlaidas, t. y. šalims paskirstė ne pelną, o pajamas, ir taip pažeidė CK 6.974 straipsnio reikalavimus. Be to, reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo išspręstas nenustačius šiuo aspektu reikšmingų šalių susitarimų egzistavimo ir jų turinio, šalių turėtų išlaidų ir pagal šalių jungtinės veiklos sutarčiai taikytinus reikalavimus neapskaičiavus gauto grynojo pelno, į kurio dalį ieškovai turi teisę, pasibaigus jungtinei veiklai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: priteisė iš atsakovės ieškovams 44 809,62 Lt negauto grynojo pelno, sprendimo dalį dėl 17 520 Lt išlaidų šiltnamių statybai priteisimo ir kitos ieškinio dalies atmetimo paliko nepakeistą. Remdamasi ieškovų ir liudytojų parodymais, kritiškai vertindama atsakovės poziciją, kad šalis siejo darbo santykiai, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jungtinės veiklos rezultatą (išlaidas, nuostolius, pelną) šalys sutarė dalytis lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad šiltnamius atsakovės žemėje ieškovai statė bendrai su atsakove ir ieškovai jiems pastatyti turėjo 17 520 Lt išlaidų; ši pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigia fakto, kad ir atsakovė turėjo 20 191,19 Lt išlaidų šiltnamiams statyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo šiltnamius pripažino bendrąja šalių nuosavybe (CK 4.72, 4.74 straipsniai, 6.971 straipsnio 1 dalis) ir sprendė, kad atsakovė privalo ieškovams padengti jų turėtas išlaidas ginčo šiltnamiams pastatyti, nes šalių jungtinė veikla nutrūko jai tik prasidėjus (įpusėjus 2006 m. plėvele dengtuose šiltnamiuose agurkų auginimo ir pardavimo sezonui), t. y. pastačius šiltnamius, pasodinus juose agurkus ir pradėjus jų pardavimą, atsakovei liko ne tik jos, bet ir ieškovų lėšomis pastatyti šiltnamiai, ji turi galimybę juos eksploatuoti ne vieną sezoną, galimybių jais naudotis atsakovai nebeturi. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija sprendė, kad nėra pagrindo neabejotinai pripažinti, jog ieškovas gavo iš atsakovės 11 000 Lt medienai pirkti. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad bendrą ūkinę veiklą šalys plėtojo 50 a. ploto šiltnamiuose, nustatė, jog jos pastatė penkis 4 571,60 kv. m bendro ploto šiltnamius. Remdamasi pirmosios instancijos teisme ištirtais ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais apie statistinį 2006 metais Kėdainių rajone išaugintų agurkų derlingumą ir kainą, teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo laikotarpiu buvusį pašildomuose šiltnamiuose ir naujo grunto žemėje išaugintų agurkų derlingumą ir vidutinę jų pardavimo kainą pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai ir pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi, nes byloje nėra objektyvių įrodymų (važtaraščių, mokėjimo dokumentų ir kt.), patvirtinančių iš ginčo šiltnamių surinktų agurkų derliaus ir jo pardavimo kainų duomenis. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš 4 571,60 kv. m bendro ploto ginčo šiltnamių 2006 metų sezono metu buvo gautas 91 432 kg agurkų derlius, kurį pardavus, gauta 155 434,40 Lt pajamų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal nustatytą šalių susitarimą pripažino, kad išlaidos agurkų auginimui ir gautos pajamos turi būti paskirstomos šalims per pusę (CK 6.674, 6.976 straipsniai), todėl, pripažinęs 50 000 Lt bendros veiklos išlaidas ir padalijęs veiklos rezultatą (pelną) (klaidingai nurodęs, kad negautas pajamas), nustatė ieškovams priklausantį iš atsakovės priteistiną pelną, lygiomis dalimis padalijęs ir šias išlaidas. Atsakovei nepateikus teismui įrodymų, kurie paneigtų nustatytas šiltnamių eksploatavimo išlaidas, kurios iš esmės atitinka UAB „Kėdainių šiltnamiai“ nurodytas tokių kaip ginčo šiltnamiai eksploatavimo išlaidas, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai paskirstė šalių bendros ūkinės veiklos pelną, tačiau neteisingai apskaičiavo jo dydį, netinkamai įvertinęs eksploatuotų šiltnamių bendrą plotą, todėl ieškovams iš atsakovės priteista pelno suma sumažinta iki 52 717,20 Lt. Nagrinėjamu atveju bendrą veiklą plėtojo fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad jie šią veiklą deklaravo, pagal darbo sutartis samdė darbuotojus ir mokėjo atitinkamus mokesčius į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus, todėl nėra galimybės nustatyti bendros veiklos grynojo pelno. Nurodžiusi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ieškovams taikytinas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, teisėjų kolegija šiuo dydžiu sumažino ieškovams priklausantį pelną iki 44 809,62 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Ž. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovams priteista 17 520 Lt išlaidų šiltnamių statybai bei 44 809,62 Lt negauto grynojo pelno, ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 6.976 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš jungtinės veiklos gautas pelnas šalims turi būti paskirstomas lygiomis dalimis, neteisingai taikė CK 6.976 straipsnio 1 dalį, kurioje pelno paskirstymas reglamentuojamas skirtingai nei bendrų išlaidų ir nuostolių paskirstymas (CK 6.974 straipsnis) – pelnas paskirstomas partneriams proporcingai jų indėlio į bendrą veiklą vertei, o už bendras skolas ir nuostolius partneriai atsako proporcingai savo dalies dydžiui. Kasatorės nuomone, partnerio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal įstatymo prasmę nėra tapati partnerio indėlio į bendrąją veiklą vertei. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pajamas, kurios gali būti gaunamos plėtojant jungtinę veiklą su pajamomis, kurias galima gauti tik pasinaudojant partnerio į jungtinę veiklą įneštu turtu (šiuo atveju ieškovų pateiktomis medžiagomis šiltnamiams statyti), nors tai yra skirtingos teisinės situacijos, o partnerio įnašas (indėlis) CK 6.970 straipsnio 1 dalies prasme yra platesnė sąvoka, nei partnerio įneštas turtas. Kad būtų teisingai kvalifikuotas ginčo santykis, teisėjų kolegija privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti ne tik tai, koks buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos rezultato pasidalijimo, bet ir tai, kokia buvo kiekvieno partnerio indėlio, įskaitant kiekvieno jų dalyvavimą darbu, į bendrą veiklą vertė; kokie konkretūs įnašai sudarė jungtinės veiklos turinį; iš kokių turtinių vertybių susidėjo bendroji ginčo šalių dalinė nuosavybė ir kokia buvo šios nuosavybės vertė bylos nagrinėjimo metu; ar visas pelnas, kurį ieškovai prašė priteisti iš kasatorės, buvo gautas iš jungtinės veiklos ar jau tokiai veiklai pasibaigus.

2. Dėl CK 6.980 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CK 6.980 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino visų su ginčo šalių jungtinės veiklos sutarties pabaiga susijusių aplinkybių: kieno iniciatyva nuo 2006 m. birželio 17 d. toliau faktiškai nebuvo vykdoma jungtinės veiklos sutartis, teisiškai ją vienašališkai nutraukiant; ar sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo ar kitų priežasčių; ar dėl sutarties nutraukimo kita šalis nepatyrė nuostolių; jei tokių nuostolių šalis patyrė, ar nėra pagrindo jų suma sumažinti kitos šalies reikalaujamos negauto pelno sumos.

3. Dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies ir 6.978 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turi būti padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktai paprastai dalijami natūra, o kai toks padalijimas negalimas, buvusiam bendraturčiui išmokama kompensacija pinigais. Piniginės kompensacijos dydis nustatytinas pagal tenkančio daikto dalies kainą, kuri yra bendrosios nuosavybės pabaigos dieną. Ieškovams priteistos išlaidos šiltnamių statybai atspindi tik statybos vertę, tačiau neatspindi šiltnamių dalies, tenkančios ieškovams, vertės bendrosios nuosavybės pabaigos momentu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. M. ir V. M. prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą; nurodo, kad teismai visas aplinkybes, kurių neištyrimu kasatorė grindžia savo skundą, ištyrė ir dėl jų pasisakė; skundo argumentas dėl netinkamo pelno paskirstymo, esant konkrečiam šalių susitarimui dėl pelno paskirstymo, atmestinas, kaip jau nagrinėtas; kasatorė byloje anksčiau nekėlė klausimo dėl savo patirtų nuostolių, kitokio nei piniginis, indėlio į jungtinę veiklą; kasatorė kelia jau nustatytus faktinius klausimus dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo iniciatoriaus.

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos pelno paskirstymą ir nuostolių atlyginimą, taikymo

CK 6.976 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys buvo susitarusios jungtinės veiklos rezultatą (išlaidas, nuostolius, pelną) dalytis lygiomis dalimis; apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, sutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Skundžiama nutartimi pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, šalims buvo paskirstytas lygiomis dalimis, t. y. taip, kaip šalys numatė savo susitarimu. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.976 straipsnio 1 dalies taikymo yra teisiškai nepagrįsti: nustačius, kad yra partnerių susitarimas dėl pelno paskirstymo, šios teisės normos dalis dėl proporcingo paskirstymo netaikoma.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.980 straipsnio 2 dalies taikymo. Šioje teisės normoje įtvirtinta partnerio, nutraukusio jungtinės veiklos sutartį, pareiga atlyginti tiesioginius nuostolius, padarytus kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra pelno, gauto iš jungtinės veiklos, paskirstymas ir bendrosios partnerių nuosavybės paskirstymas, joje nesprendžiamas klausimas dėl nuostolių, padarytų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo, be to, byloje nenustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta CK 6.980 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 6.980 straipsnio 2 dalies.

Dėl bendrosios jungtinės veiklos partnerių nuosavybės padalijimo

CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nesant galimybės padalyti partnerių bendrąja nuosavybe esančio turto natūra, ieškovams buvo priteista piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal šio turto statybos kaštus. Kasaciniame skunde atsakovė nesutinka su tokia teismų taikyta kompensacijos dydžio nustatymo metodika, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė bylos nagrinėjimo žemesnės instancijos teismuose metu neteikė įrodymų apie šalių bendrąja nuosavybe esančio turto vertę bendrosios nuosavybės pabaigos dieną (CPK 178 straipsnis), todėl konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatydami ieškovams priklausančios kompensacijos dydį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra kasaciniame skunde nurodytų pagrindų naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kasatorei buvo atidėtas dalies (1370 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, atmetus kasacinį skundą, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš kasatorės į valstybės biudžetą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 64,35 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. P. (duomenys neskelbtini) 1370 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 64,35 Lt (šešiasdešimt keturis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys