Civilinė byla Nr. 2-1272-913/2015
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01124-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8.
(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 7 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. M.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovei Gerdai Vaicekauskienei,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinės mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja E. M. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis B. V., gim. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini) bei teisė atkurti nuosavybės teises į 1,35 ha žemės. Nors šio namo teisinė registracija neatlikta, tačiau pareiškėja su sutuoktiniu, iki jo mirties gyveno kartu minėtame gyvenamajame name. Vaikų sutuoktiniai nesusilaukė, B. V. turėjo brolį, kuris yra miręs. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau gyveno gyvenamajame name, toliau naudojosi jų įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, tvarkė ir prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius už elektrą, atliko kitus aktyvius veiksmus. Vėliau pareiškėja sudarė santuoką su R. M., tačiau ir šiuo metu užvažiuoja, prižiūri likusį gyvenamąjį namą, nors jis apleistas ir reikėtų sutvarkyti teisinę registraciją. Tokiu būdu mano, jog ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po sutuoktinio B. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjai turtines teises (paveldėjimą) į jos sutuoktinio palikimą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą bei posėdyje nurodė, jog neprieštarauja, kad nustačius konkrečios situacijos aplinkybes, teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą. Pareiškimą patenkinus, pareiškėja E. M. galėtų paveldėti likusį turtą bei žemę, į kurią B. V. bus atkurtos nuosavybės teisės.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 str. 8 d.).
Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi B. V. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 str. 1 d., CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų V. S., V. O. K. parodymais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis B. V., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (7-10 b.l.). Po B. V. mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini) bei teisė atkurti nuosavybės teises į 1,35 ha žemės (11,12 b.l.). Po sutuoktinio mirties pareiškėja gyveno gyvenamajame name, toliau naudojosi jų įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, tvarkė ir prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius už elektrą, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėja E. M. buvo palikėjo B. V. sutuoktinė (6 b.l.). Kadangi pirmos eilės įpėdinių nėra, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 str.).
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos E. M., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteisiama 8,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
E. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po savo sutuoktinio B. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš E. M. 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė
