Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-303/2021
Teisminio proceso Nr.1-01-1-21710-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš nuteistojo D. V. priteista nukentėjusiajam V. Ž. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį V. Ž. ir šis nukrito ant laiptų pakopų, taip V. Ž. padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą, dėl to sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Netenkinus šio prašymo, prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos taip, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, BPK 332 straipsnio 5 dalį. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
2.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad nei teismo posėdžio metu, nei priimdamas sprendimą teisėjas neturi diskutuoti su proceso dalyviais, moralizuoti, reikšti pasipiktinimo, nes tai gali sudaryti prielaidas pagrįstai abejoti teismo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-751/2007). Nagrinėjamoje byloje buvo pažeista teisė į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis), nes teisėjo Alvydo Rimkevičiaus neetiškas elgesys ir auklėjamojo pobūdžio pasisakymai 2020 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiant D. V. akivaizdžiai parodė pirmosios instancijos teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, taip pat nenagrinėjo ir priimtoje nutartyje nepasisakė, dėl to pažeidė tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, tiek BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.3. Teismų praktikoje netoleruojamos situacijos, kai teismai galutiniuose procesiniuose sprendimuose savo išvadų nemotyvuoja, o pažodžiui perrašo ankstesnį procesinį sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>). Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne įrodymais, kurie turėjo būti išnagrinėti ir įvertinti teisiamajame posėdyje, bet pažodžiui perrašydamas ikiteisminio tyrimo metu priimtą Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas ne tik buvo šališkas, bet ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
2.4. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje nevertino nukentėjusiojo V. Ž., liudytojos D. Ž. parodymų patikimumo ir nepašalino atsiradusių abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo. Nukentėjusysis V. Ž. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad D. V. konflikto metu smūgiavo į veido sritį, tačiau jam pasitraukus sudavė į petį. 2019 m. gegužės 31 d. apklausoje nukentėjusysis tvirtino, kad D. V., būdamas jam už nugaros, smūgiavo į kairiojo peties sritį. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis teigė, kad įvykio metu stovėjo priešais D. V., tačiau buvo laiptais palipęs į viršų. Liudytoja D. Ž. apklausų metu teigė, kad nukentėjusysis buvo pastumtas D. V., tačiau nematė, kaip V. Ž. griuvo. Specialistė Zofija Makšimaitė, teisiamajame posėdyje duodama paaiškinimus, taip pat neatmetė galimybės, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Tai, kad nukentėjusysis V. Ž. bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai nuoširdus, nes nepateikė visos reikšmingos informacijos (t. y. namų valdoje įrengtų vaizdo kamerų įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas nagrinėjamas įvykis), pripažino ir bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.
2.5. Kasatoriaus vertinimu, teismai išnagrinėjo bylą išsamiai neišsiaiškinę visų reikšmingų bylai aplinkybių, akivaizdžiai prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojos D. Ž. nenuosekliems ir iš esmės prieštaringiems parodymams, visiškai nevertino nuteistojo D. V. parodymų ir nesuteikė proceso dalyviams vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdžiuose tiriant įrodymus. Pažymima, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažeidė rungimosi principą (BPK 7 straipsnis, BPK 44 straipsnio 7 dalis) ir neatsižvelgdami į tai, jog D. V. viso ikiteisminio tyrimo metu neturėjo gynėjo, nepagrįstai atmetė liudytojo D. G. parodymus, konstatuodami, kad liudytojas buvo kviečiamas gynybos iniciatyva ir apklaustas tik teisminio nagrinėjimo metu.
2.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuodamas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir išsireikalauti duomenis apie nukentėjusiojo V. Ž. teistumus, o nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus šis teismas pridėjo prie bylos baigiamųjų kalbų metu, prieš tai nesuteikdamas galimybės su jais susipažinti proceso dalyviams ir pateikti savo nuomonę dėl pridedamų dokumentų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, BPK 332 straipsnio 5 dalį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tačiau tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įvykio aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Ž. ir nežymaus jo sužalojimo, išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus (t. y. paties nukentėjusiojo parodymus, liudytojų D. Ž., E. G., A. N., D. G. parodymus, vaizdo kamerų įrašus, specialisto išvadą bei specialisto paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme) ir pagrįstai D. V. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
3.3. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atliko išsamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio įvertinimą ir argumentuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neleistinais įrodymais ar netinkamai juos vertino. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, atmetė kasatoriaus gynėjo prašymus įpareigoti nukentėjusįjį pateikti vaizdo kamerų įrašus, vaizdo kamerų įrašų įsigijimo dokumentų kopijas ar išreikalauti duomenis apie nukentėjusiojo teistumus, akivaizdžiai negali būti vertinama kaip neišsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Be to, teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų.
3.4. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-246/2011, 2K-225-697/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl D. V. kaltės. Tai, kad teismai įrodymus vertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Šališku teismas pripažįstamas tada, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, tačiau šioje byloje tokių priežasčių nenustatyta.
3.5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme kasatoriui buvo suteikta teisė pasirinkti įrodymų tyrimo tvarką, buvo tenkinami iš esmės visi teikti prašymai, apklausti liudytojai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu teisėjas paklausė kaltinamojo D. V., kodėl jis nedavė parodymų tyrimo pradžioje, negali būti vertinama kaip teisėjo išankstinė nuomonė dėl kasatoriaus kaltės.
3.6. Nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas ir dėl rungimosi principo pažeidimo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 12 d. teisiamajame posėdyje teisėjų kolegija nutarė prie bylos pridėti nukentėjusiojo baigiamąją kalbą, kuri buvo perskaityta, tačiau, nesant jokio pagrindo, su tuo nebuvo supažindinti proceso dalyviai, akivaizdžiai nepatvirtina rungimosi principo pažeidimo.
4. Nukentėjusysis V. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartį, taip pat priteisti 680 Eur proceso išlaidų, turėtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Nukentėjusysis V. Ž. atsiliepime nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą nebuvo pažeista, o kasacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
4.2. Atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teisme teisėjas uždavė kasatoriui klausimą dėl jo pasirinkimo neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo pradžioje, ar tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje, siekdamas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus, citavo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, akivaizdžiai nesuteikia pagrindo pripažinti teismą šališku ir dėl to naikinti teismų sprendimus. Pažymėtina, kad pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį asmuo gali pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui iki įrodymų tyrimo pradžios arba vėliau, jeigu nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Tačiau nagrinėjamu atveju D. V. pirmosios instancijos teismo teisėjui nušalinimo nepareiškė ir, tik priėmus jam nepalankų apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde nurodė, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
4.3. Kasacinėje teismų praktikoje nurodoma, kad būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-648/2021). Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes nekyla abejonių, kad D. V. smurtavo, o tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad jeigu D. V. nebūtų trenkęs, tai nukentėjusysis nebūtų kritęs ir susižalojęs, todėl kasacinio skundo argumentas dėl klaidingai nustatyto sužalojimo mechanizmo yra atmestinas.
4.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais liudytojos D. Ž. bei nukentėjusiojo V. Ž. parodymais ir visiškai nevertino paties nuteistojo bei liudytojo D. G. parodymų. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-130-699/2015). Pažymima, kad šioje byloje teismai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, kaip nustatyta pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, ir skundžiamuose sprendimuose motyvuotai išdėstė, kokiais įrodymais ir kodėl vadovavosi, o kuriuos atmeta kaip nepagrįstus.
4.5. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, kitų vaizdo kamerų įrašų nukentėjusysis V. Ž. byloje nepateikė ne dėl to, kad šie įrašai patvirtintų D. V. nekaltumą, o dėl to, kad vaizdo kameros nefiksavo tos kiemo teritorijos dalies, kurioje vyko konfliktas. Tai, kad įvykio metu vaizdo kamera buvo nusukta į šoną, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai.
4.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nes nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus pridėjo prie bylos baigiamųjų kalbų metu, prieš tai nesuteikdamas galimybės su jais susipažinti proceso dalyviams. Tačiau pažymėtina, kad šie duomenys nuteistajam buvo žinomi ir jis galėjo su šiais duomenimis susipažinti, nes nukentėjusysis juos įvardijo teisiamajame posėdyje parodymų davimo metu.
4.7. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuodamas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir išsireikalauti duomenis apie nukentėjusiojo V. Ž. teistumus. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti šį prašymą, nes šie duomenys nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo D. V. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 straipsnio 3 dalis, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys)
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, todėl apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2015">2K-135/2015</a>, 2K-319-976/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019, 2K-277-788/2020 ir kt.).
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų (jo paties, nukentėjusiojo V. Ž., liudytojų D. Ž., D. G., A. N., E. G. parodymų, teismo medicinos specialistės Zofijos Makšimaitės paaiškinimų, kitų bylos duomenų) vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes (dėl tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilusio konflikto aplinkybių bei padarytų sužalojimų mechanizmo, jų pobūdžio, dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje išdėstytų faktinių aplinkybių perrašymo į nuosprendį), nurodydamas teismo padarytus BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Iš nuteistojo D. V. apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad jame išdėstyti konkretūs nesutikimo argumentai su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis dėl byloje sprendžiamų faktinių pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus iš esmės neatsakė, jokių konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė – nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, byloje surinktų įrodymų visuma, kurių turinys ir vertinimo motyvai yra atskleisti teismo nuosprendyje, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog D. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų dalies įrodymų turinį (nukentėjusiojo V. Ž. ir jo buvusios sutuoktinės liudytojos D. Ž. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir specialistės paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme) ir šių duomenų pagrindu vertino tik nukentėjusiojo V. Ž. pateiktą versiją dėl jam padaryto sužalojimo. Kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesvarstė ir motyvuotų išvadų dėl jų esmės skundžiamoje nutartyje nepateikė.
10. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip įtvirtinta pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, ir šias nuostatas pažeidžia. Nurodytas apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Atkreipiamas dėmesys, kad jei apelianto skunde nurodomi prieštaravimai dėl nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ji grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su esminiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti tinkamai ir atsakyta į skunde iškeltus esminius klausimus.
11. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, be kita ko, nurodydamas, kad išdėstant apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamąją dalį buvo perrašytos (cituojamos) ilgos ištraukos iš ikiteisminio tyrimo metu priimtos Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje panaikinimo. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentui, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo pasisakė pernelyg lakoniškai ir formaliai.
12. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Be to, Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, todėl ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80). Todėl teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba nepritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai pareigai gali būti taikoma išlyga, kai teismas mano, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015 ir kt.).
13. Vertinant išdėstytus EŽTT išaiškinimus, kurie reikšmingi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normų (BPK 320 straipsnio 3 dalis, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys) kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias normas, taip pat į nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais apeliacinių skundų argumentais ir konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažintas motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios atsiranda teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.
14. Pirmiau nustatyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes suvaržė nuteistojo D. V. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
15. Kiti nuteistojo D. V. kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka, be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Dėl nukentėjusiojo V. Ž. prašymo atlyginti proceso išlaidas
16. Nukentėjusysis V. Ž. atsiliepime į kasacinį skundą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikė prašymą dėl patirtų proceso išlaidų, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, išieškojimo iš nuteistojo D. V.
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).
18. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą, kuris tenkinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, o D. V. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, nukentėjusiojo V. Ž. prašymas iš nuteistojo priteisti proceso išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
