Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo

Civilinė byla Nr. e2S-321-803/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16925-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21719-1040/2022 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, butą padalinant šalims lygiomis dalimis, automobilį priteisiant ieškovui, įpareigojant jį atsakovei sumokėti 2 500 Eur kompensaciją.

2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti ne mažesnis negu 600 Eur per mėnesį, automobilis turėtų būti priteistas atsakovei, o atsakovė sumokėtų ieškovui 2 500 Eur kompensaciją. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą perduoti automobilį atsakovei naudotis ir valdyti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovas dėl savo darbo pobūdžio mažai būdavo su šeima, todėl atsakovė išimtinai rūpinosi vaikais ir buitimi, veždavo vaikus į mokyklą, būrelius. Ieškovas 2022 m. gegužės mėnesį pasiėmė vienintelį šeimos automobilį. Dėl to atsakovei yra sunku užtikrinti tinkamą vaikų pristatymą į švietimo įstaigas ir užklasines veiklas. Tuo tarpu ieškovas faktiškai nenaudoja šio automobilio.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytu automobiliu.

4. Ieškovas pateikė prašymą panaikinti teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kaip neįgyvendinamą, ir, jeigu būtina užtikrinti vaikų interesus, paskirti kitą būtiną apsaugos priemonę. Nurodė, kad ieškovas, norėdamas patenkinti perteklinius atsakovės poreikius (prabangias keliones), ne kartą skolinosi iš savo motinos L. M. pinigų. Iš viso ieškovas savo motinai buvo skolingas 6 000 Eur. Dėl to, norėdamas užtikrinti skolos grąžinimą, ieškovas pardavė automobilį savo motinai. Sandorio kaina buvo šalių susitarimas ir sandorio suma buvo grąžinta motinai, kaip paskolos dalies grąžinimas. Atsakovė negali eksploatuoti automobilio, nes dėl neatsakingo jos vairavimo automobilį reikėjo ne kartą remontuoti. Ieškovas daug kartų siūlė atsakovei nupirkti ekonomiškesnį automobilį, kurio atsarginės dalys būtų kur kas pigesnės, kurio eksploatacija būtų pigesnė, tačiau atsakovė nesutiko. Automobilis nėra reikalingas vaiko interesams. Dukros mokykla yra netoli nuo namų, jos nereikia vežti.

5. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – automobilio areštą, uždraudžiant tretiesiems asmenims juo disponuoti, valdyti ir juo naudotis iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad ieškovas, 2022 m. lapkričio 11 d. sudarydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su savo motina, elgėsi neteisėtai, siekdamas paslėpti santuokoje įgytą turtą, fiktyviai perleisdamas šį turtą artimiems giminaičiams. Dėl to yra būtina areštuoti automobilį, kad jis nebūtų perduotas kitiems asmenims. Taip pat yra būtina uždrausti kitiems asmenims naudotis šiuo automobiliu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas nustatė, kad automobilis šiuo metu nuosavybės teise priklauso byloje nedalyvaujančiam asmeniui, t. y. ieškovo motinai. Ši aplinkybė lemia, kad ieškovas negali vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. netrukdyti atsakovei naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytu automobiliu, nes automobilis jam nebepriklauso. Dėl to teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas areštuoti automobilį, kuris priklauso byloje nedalyvaujančiam asmeniui, išeina už ieškinio reikalavimų ribų.

8. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant atsakovą netrukdyti jai naudotis šeimos turtu, buvo gautas teisme 2022 m. spalio 31 d., atsakovui (jo atstovei) 2022 m. lapkričio 7 d. šis prašymas buvo išsiųstas su pranešimus dėl atsiliepimo pateikimo. Pranešimas buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 8 d. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad, 2022 m. lapkričio 11 d. perleisdamas automobilį savo motinai, jis nežinojo apie jam teismo skirtą įpareigojimą. Byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su automobilio perleidimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgytas turtas nebūtinai turi būti dalinamas natūra, galima dalinti ir pinigų sumą, atitinkančią turto vertę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti ir tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, siekdamas užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas neanalizavo šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo prioriteto. Teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, remdamasis akivaizdžiai neteisėtu ir negaliojančiu sandoriu. Ieškovas neturėjo teisės perleisti automobilio, o teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovas galėjo tokį sandorį sudaryti ir perleisti santuokoje įgytą turtą be atsakovės žinios. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nėra nušalinta nuo bendro turto tvarkymo (CK 3.95 straipsnis), todėl, ieškovui trukdant jai naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžiamos atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

9.2. Pagal CPK 376 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Teismas, gavęs įrodymus, kad ieškovas pardavė automobilį, įgytą santuokoje, privalėjo ir be atsakovės prašymo savo iniciatyva areštuoti automobilį, nes jis skirtas šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui.

9.3. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Dėl to automobilio perleidimo faktas nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat netenkinti atsakovės prašymo dėl automobilio arešto taikymo.

9.4. Ieškovas pažeidė teismo įpareigojimą, kuriuo buvo numatyta prievolė perduoti automobilį atsakovei. Dėl to automobilio perleidimas yra neteisėtas. Taigi teismas šiuo pagrindu negalėjo panaikinti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet turėjo imtis aktyvių veiksmų atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų pažeistų teisių gynimui ir dėl ieškovo priimti atskirąją nutartį.

9.5. Teismo argumentas, kad santuokoje įgytas turtas neprivalo būti dalinamas natūra, o gali būti dalinama ir šio turto piniginė išraiška, neatitinka vieno iš laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tikslų – užtikrinti saugomų interesų apsaugą bylos nagrinėjimo metu. Ieškovui perleidus automobilį, atsakovė prarado galimybę tinkamai užtikrinti dukros poreikius, prie kurių ji buvo pripratusi. Ieškovo sprendimas perleisti automobilį, kuris yra šeimos turtas, be atsakovės sutikimo pažeidžia atsakovės interesus ir toks nesąžiningo elgesio faktas negali būti pripažintas pagrindu naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Ieškovas E. M. atsiliepimu nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais valdomu automobiliu ji naudojosi iki 2022 m. gegužės mėnesio. Ieškovas išėjo iš šeimos namų ir paliko atsakovei butą, visą jame esantį nekilnojamąją turtą, taip pat siųsdavo daugiau nei 2 000 Eur dukrų ir buto išlaikymui. Tačiau to atsakovei buvo negana. Ieškovas sau pasiliko tik automobilį, kurį labai vertina dėl įdėto darbo, nuolatinio atnaujinimo ir patobulinimo. Kai ieškovas būdavo komandiruotėse, jis leisdavo atsakovei laikinai naudotis automobiliu. Tačiau kiekvieną kartą grįžęs ir radęs automobilį apdaužytą, neprižiūrėtą, su nuleistomis padangomis, ieškovas nusprendė atsiimti automobilį, nes tik tokiu būdu jis galės išlaikyti automobilio vertę. Ieškovas daug kartų siūlė atsakovei nupirkti ekonomiškesnį automobilį, kurio atsarginės dalys būtų kur kas pigesnės, kurio eksploatacija būtų pigesnė, tačiau atsakovė nenorėjo nieko daryti, bet gauti maksimalią naudą ir kiek įmanoma daugiau įskaudinti ieškovą.

10.2. Atsakovės argumentas, kad automobilis yra reikalingas dukters interesams, yra nepagrįstas. Dukra nėra maža, jos mokykla yra šalia namų. Automobiliu tokia kelionė visiška netikslinga. Automobilio perleidimas trečiajam asmeniui už skolas nepažeidžia atsakovės interesų, nes nepašalina šio automobilio iš dalinamo turto balanso. Bet kokiu atveju ieškovui išlieka pareiga sumokėti atsakovei pusė automobilio vertės, t. y. 2 500 Eur. Jei automobilis būtų ilgiau naudojamas atsakovės, jo vertė būtų žymiai sumažėjusi. Dėl to būtų pažeisti ieškovo interesai. Atsakovė žinojo apie šeimos skolas ieškovo motinai. Tačiau reikalavo, kad ieškovo motina tą skolą „nurašytų“. Ieškovas motinos neįtraukė į bylą dėl to, kad įsipareigojo pats padengti visas skolas savo motinai ir nenorėjo jos skaudinti.

10.3. Taikant laikinąsias apsaugos priemones labai svarbus šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principas. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos ir automobiliu naudotųsi atsakovė, dėl jos nemokėjimo saugoti automobilį, ieškovas būtų reikalavęs galimų nuostolių užtikrinimo. Kadangi atsakovė neturi jokių pajamų, visa tai vėl būtų daroma išimtinai ieškovo lėšomis. Atsakovė net nesinaudojo valstybės finansuojamos teisinės pagalbos galimybe, o ieškovo siunčiamais pinigais gina savo tariamus ir abejotinus interesus. Ieškovas ir jo atstovė ilgai ir nuosekliai atsakovei siūlė ypatingai geras santuokos nutraukimo sąlygas, tačiau ji pasirinko vėl švaistyti ieškovo pinigus, kad įgyvendintų savo godžius interesus.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas ieškovui netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu – ir atsisakyta areštuoti automobilį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kaip teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nepareiškus ieškinio taikyti laikinąsias apsaugos priemones įstatymų leidėjas leidžia taikyti tik išimtiniais atvejais (CPK 147 straipsnio 3 dalis), kartu reikalaudamas iš pareiškėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio užstatą. Tačiau ir tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui galioja sąsajumo reikalavimas su byloje reikštinais materialiniais teisiniais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2011">3K-3-216/2011</a>). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, nurodydama, jog ieškovui 2022 m. gegužės mėnesį pasiėmus vienintelį šeimos automobilį, jai tapo labai sudėtinga užtikrinti tinkamą dukrų pristatymą į švietimo įstaigas ir užklasines veiklas, prašė teismo įpareigoti ieškovą netrukdyti jai naudotis automobiliu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu, vadovaudamasis vaikų interesais. Tačiau paaiškėjo, kad iki teismo nutarties priėmimo ieškovas automobilį 2022 m. lapkričio 11 d. pardavė savo motinai už 2 300 Eur (el.b., failas 1, l. 171), pardavimo faktas ir nuosavybės teisės įregistruotos VĮ „Regitra“ (el.b., failas 1, l. 182; 185). Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atmetė atsakovės prašymą areštuoti automobilį.

16. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Atsakovė atskirajame skunde neteisingai aiškina šią teisės normą. Įstatyme yra aiškiai suformuluota, kad galimas tik pačiam atsakovui priklausančių daiktų areštas, tuo tarpu tretieji asmenys gali turėti šiuos daiktus, bet jie nuosavybės teise vis tiek turi priklausyti atsakovui.

17. Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Taigi ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje automobilis nuo 2022 m. lapkričio 11 d. priklauso ieškovo motinai, kuri nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu, jai nėra pareikšta jokių reikalavimų. Dėl to pagal CPK nuostatas negalima nagrinėjamoje byloje taikyti automobilio arešto ar palikti ieškovui nustatytą įpareigojimą.

18. Pagal CPK 376 straipsnio 2 dalį teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

19. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad aptartos teisės normos suteikia teismui teisę plačius įgaliojimus, siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus. Tačiau vaikų teises ir interesus atitinkančius sprendimus teismas taip pat priima, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje susilaukė dviejų vaikų, viena dukra šiuo metu yra pilnametė, kitai dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai. Abi dukros lanko mokyklą. Ieškovas nurodė, kad šeimos išlaikymui skirdavo daugiau nei 2 000 Eur, šiuo metu jis sutinkantis nepilnametės dukters išlaikymui skirti po 300 Eur per mėnesį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas šeimos išlaikymui pervesdavo 800 Eur per savaitę arba 3 200 Eur per mėnesį. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovė pripažino, jog ieškovas kiekvieną mėnesį perveda šeimai apie 1 700-2 000 Eur, valstybės skiriamas išmokas vaikams šeima gauna (duomenys neskelbtini) (apie 1 000 Eur).

21. Šiuo metu atsakovė gyvena su pilnamete ir nepilnamete dukromis trijų kambarių bute, esančiame tankiai apgyvendintoje (duomenys neskelbtini) miesto vietoje, su gerai išvystyta visuomeninio transporto susisiekimo sistema, netoli sveikatos priežiūros įstaigos. Teismas neturi duomenų, kad ieškovas šiuo metu būtų nutraukęs teikiamą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Taigi, atsižvelgiant į dukros amžių ir jos gyvenamąją vietą, pripažintina, kad šiuo metu užtenka ieškovo teikiamo išlaikymo vaiko interesams reikalingoms transporto išlaidoms užtikrinti (viešojo transporto bilietui, taksi paslaugoms). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių atsakovei būtų būtinas automobilis, ar jo mokykla bei lankomi papildomi užsiėmimai būtų itin nutolę vienas nuo kito ir viešojo transporto sistema būtų sunkai pasiekiami. Dėl to atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nepagrįstas.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas net ir šeimos bylose negali už bylos šalis formuluoti reikalavimus byloje nedalyvaujantiems asmenims bei vertinti sandorių teisėtumą. Šiuo metu atsakovė nėra byloje pateikusi priešieškinio, nėra pareiškusi reikalavimo dėl 2022 m. lapkričio 11 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovo motina nėra įtraukta į bylą. Dėl to reikalavimas areštuoti automobilį neturi sąsajos su byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

atsakovės A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė