Baudžiamoji byla Nr. 1-600-1218/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25718-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,
sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, Daliai Antanavičienei ir Ramintai Braškienei,
dalyvaujant prokurorei Alicijai Tamulionienei,
kaltinamajam S. B.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „D.“ (vadovas), baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teistas 2004 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausmė bei teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu 1 metams.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. S. B. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatyta 2.61 promilių neblaivumas ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: S. B. 2023 m. liepos 11 d., nuo tiksliai nesustatyto laiko ir vietos iki 12.30 val., Vilniuje, Pilkalnio g. 3 esančios „Moki-veži“ parduotuvės, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 13.57 val. nustatytas 2.61 promilių neblaivumas ir nuo 12.40 val. iki 14.30 val., nevykdė teisėtų jį sulaikiusių pareigūnų reikalavimų išpūsti orą į alkotesterį, tikslu nustatyti jo neblaivumą Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (2022 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatyta tvarka.
2. Tokiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
II. Byloje surinkti duomenys
Teisiamajame posėdyje duoti parodymai
3. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. B. parodė, kad tiriamo įvykio dieną kaltinamasis atsiskaitė už kurą. Ar kaltinamasis buvo neblaivus pasakyti negali, nes per apsauginį stiklą alkoholio kvapo nejautė. Visgi pastebėjo, kad kaltinamojo kalba buvo nerišli, o jo elgesys keistai. Šalia jos buvusi klientė pasakė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, bet pati jokio kvapo nejautė. Kaltinamojo keistas elgesys pasireiškė tuo, kad jis daug kalbėjo ir ilgai negalėjo atsiskaityti prie kasos. Tikslios įvykio datos neprisimena, tai buvo vasaros laikotarpiu. Kaltinamojo elgesys jai sukėlė įtarimų. Šalia kaltinamojo stovėjusi klientė jai nurodė, kad kaltinamasis yra neblaivus. Nedelsiant apie tai pranešė vadovei ir per vaizdo kamerą pamatė, kad jis sėdo už tamsaus automobilio vairo. Neprisimena, ar jis atsiskaitė tik už kurą.
4. Teisimajame posėdyje apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad tiriamo įvykio dieną gavo OVS (Operatyvaus valdymo skyriaus) budinčio prašymą atvežti alkotesterį. Atvykus į nurodytą vietą, kolegos paaiškino, kad dėl gedimo žmogus negali įpūsti į jų alkotesterį. Tada buvo paimtas jo alkotesteris, kurį perdavė budėtojas. Jo ir kolegų alkotesteriai buvo vienodi; papildomai turėjo printerį, kuriuo galima atsispausdinti neblaivumo patikrinimo alkotesterio išrašus (toliau – ir kvitus). Asmeniui buvo išaiškinta jo naudojimosi tvarka. Iš pirmo ar iš antro karto pavyko nustatyti jo neblaivumą. Neprisimena kiek promilių nustatė, tačiau promilių kiekis viršijo baudžiamosios atsakomybės ribą. Jis (kaltinamasis) nustebo, kad įpūtė per daug. Kolegos aiškino, kad jis žaidė su jais. Jam buvo pranešta, kad po 15 min. bus antras putimas. Vėliau jis vengė patikrinimo – nepūtė į alkotesterį 5 sek. arba pūtė į save. Matėsi, kad jis nejudėjo ir nepūtė. Bandė nustatyti neblaivumą dviem alkotesteriais. Kūno kamerose akivaizdžiai matyti, kad jis nutraukdavo putimą per anksti. Asmuo pastoviai sakydavo, kad pučia ir turbūt alkotesteris sugedęs. Tai tęsėsi 15 min. Bendravo su asmeniu, galvojo, kad asmuo atsisakys antrojo putimo. Po 15 min. neblaivumo nenustatinėjo. Susisiekė su vyresniaisiais tyrėjais, kurie paaiškino, kad vieno putimo pakanka ir nurodė forminti asmenį pagal baudžiamąją. Pagal tvarką tikrinant neblaivumą į alkotesterį pučiama du kartus. Po 15-20 min. nuo pirmojo pūtimo, neblaivumas tikrinamas dar kartą. Asmuo tyčia žaidė su jais. Jam daug kartų išaiškinta kaip naudojamasi alkotesteriu. Jo vengimas pasireiškė tuo, kad jis nepūtė į alkotesterį nurodytą laiką, pūtė per stipriai arba įkvėpdavo orą į save. Asmens prašymu buvo keičiami alkotesterio antgaliukai, pateiktas alkotesterio sertifikatas. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nekoordinavo savo judesių, negalėjo ramiai sėdėti. Neskaičiavo kiek laiko asmuo pūtė į alkotesterį. Paaiškino, kad turi pūsti iki 5 sek., iš burnos alkotesterio netraukė. Asmuo burnos nuo alkotesterio neatitraukdavo, sakė, kad jis yra sugedęs. Alkoholio ir rūgšties kvapą gali atskirti pagal jų specifiką, bet požymių įvardinti negali. Alkotesterio antgaliukus atidarė pats kaltinamasis.
5. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. Č. parodė, kad įvykio dieną į jos kabinetą įėjo operatorė D. B. ir pranešė, kad ką tik kasoje atsiskaitė galimai neblaivus klientas. Paklausė iš kur tokia informacija. D. paaiškino, kad šalia jo stovėjo nėščia klientė, kuri patvirtino, kad iš jo sklido alkoholio kvapas. D. pati alkoholio kvapą nepajautė. Tikslu patikrinti informaciją skambinta bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešta apie galimai neblaivų klientą degalinėje. D. nurodė, kad jis buvo keistai kalbus. Degalinėje buvo vienas, vairavo tamsų automobilį, atrodo „Passat“. Prisimena, kad įvykis vyko tomis dienomis, kai į Lietuvą atvyko Baidenas. Patį klientą matė tik vaizdo įraše. Pagalbą kvietė tik vieną kartą, tačiau niekas neatvyko. Kilus įtarimas dėl vairuotojų neblaivumo, visada apie tai praneša policijai. Vėliau policijos pareigūnai prašė pateikti vaizdo įrašus.
6. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. V. parodė, kad liepos 11 d., apie 12 val. kartu su vaikinu atvyko į parduotuvės „Moki-veži“ aikštelę, tiksliau prie šios parduotuvės esančią kebabinę „Jammi“. Jos vaikinas išėjo į kebabinę pasiimti maisto, o ji pasiliko viena automobilyje. Automobilyje išgirdo, kad kažkas netoli vemia, pamatė, kad už jos automobilio stovi kitas automobilis, o šalia jo vemia asmuo. Pavėmęs jis įsėdo į automobilio vairuotojo vietą, užsikūrė automobilį, pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į jos vaikino automobilį. Smūgis buvo nedidelis, tačiau jį pajuto. Automobilis sujudėjo. Išlipo iš automobilio norėdama atkreipti dėmesį, bet žmogus važiavo toliau. Įsiminė automobilio numerius ir nubėgo į kebabinę pakviesti vaikino. Išėję iš kebabinės pastebėjo, kad vairuotojas jau buvo persistatęs automobilį ir išlipęs ėjo link „Moki-Veži“ parduotuvės. Kartu su vaikinu priėjo prie minėto vyro išsiaiškinti įvykusią situaciją. Vyras patikino, kad nieko nebuvo, bet ji paaiškino, kad jautė nestiprų smūgį. Visi trys nuėjo prie automobilio, vyras pradėjo elgtis vis agresyviau, šaukti ir pravardžiuotis. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, sakė kviesti policiją. Iš karto jiedu pasimetė, nes nenorėjo kviesti policijos, tačiau nežinodami ką daryti toliau, iškvietė policiją. Kol laukė policijos, vyras nuėjo iki savo automobilio. Atvažiavus policijai apžiūrėjo automobilius ir nusprendėme, kad jokių pretenzijų dėl pačio automobilio ir smūgio neturi. Didžiausia problema įvykio metu buvo nustatyti vyro girtumą. Laukė iki jam buvo nustatomas girtumas. Asmuo buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį. Vyras jiems grasino. Galiausia policijos pareigūnai leido jiems išvykti. Vyras atsitrenkė į automobilio galinę dalį, tikėtiną, kad į automobilio kablį. Jokių sugadinimų ant automobilių lygtais nepastebėjo. Neblaivumo tikrinimas užtruko apie 30 minučių. Girdėjo, kad tikrinimo metu jis negalėjo normaliai įpūsti į alkotesterį. Policijos automobilis nuo jų automobilio stovėjo netoli, tačiau tikslaus atstumo nurodyti negali. Sėdėdama automobilyje pajautė, kad automobilis pajudėjo. Automobilyje buvo viena. Nežino kaip tiksliai jis galėjo pajudėti, tačiau spėja, kad tai įvyko dėl vyro veiksmų. Alkoholio kvapą nuo rūgščių kvapo gali atskirti iš savo gyvenimiškos patirties. Kada sėdėjo automobilyje jis buvo užgesintas. Piniginio atlygio iš asmens neprašė.
7. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad įvykio metu su kolegomis pietavo aikštelėje netoli,,Moki-Veži“. Automobilyje išgirdo, kad kažkas vemia, tada atsisuko ir pamatėme kaltinamąjį. Jis sėdo į automobilį, užsikūrė, iš pradžių šiek tiek į priekį pavažiavo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tada kaltinamasis sėdo į automobilį, užsikūrė ir persistatė savo automobilį į kitą vietą. Mergina sėdėjo mašinoje, o jos vaikinas, tuo metu kai jis persistatė automobilį, parėjo iš kebabinės ir jie pradėjo aiškintis. Vaikinas sakė, kad iškvies policiją, jie pasiginčijo ir viskas. Neužilgo atvažiavo policija. Neprisimena automobilių modelių, bet kaltinamojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kito automobilio, kuriame sėdėjo mergina, galą. Po to, jis apvažiavo tą automobilį ir pastatė jį į kitą vietą. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino ką matė. Prie kaltinamojo priėjęs nebuvo.
8. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena. Tą dieną buvo gautas iškvietimas, kad Pilaitėje, prie „Moki-veži“ parduotuvės yra neblaivus vairuotojas, kuris galimai įvažiavo į automobilį ir šiuo metu yra aikštelėje. Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėjas ir nurodė automobilį ir jame buvusį asmenį, kuris atsirėmė į jo automobilį. Tikslesnės įvykio aplinkybės yra nurodytos tarnybiniame pranešime. Neprisimena, kas išpakavo vamzdelius alkotesteriui, šios aplinkybės užfiksuotos kūno ir tarnybinio automobilio kameromis. Kaltinamasis nuolat nutraukdavo pūtimus ir vėl pradėdavo pūsti arba traukė orą į save, todėl jiems pasirodė, kad kaltinamasis galimai vengia patikrinimo. Alkotesteriai priklauso vyriausiajam policijos komisariatui ir metrologijos lapas išduodamas atitinkamoje įmonėje. Neprisimena, ar byloje esantis patikros sertifikatas yra būtent tas, kurį pateikė kaltinamajam įvykio metu. Neblaivumo patikrinimo kvite ir alkotesterio sertifikate yra nurodytas alkotesterio numeris, todėl jeigu tie numeriai sutampa, reiškia, kad neblaivumas atliktas būtent to alkotesteriu, kurio sertifikatas yra byloje. Evakuatorių iškvietė po antro alkotesterio parodymo nenustatymo. Tai, kad putimas neblaivumo patikrinimo metu buvo nutraukiamas suprasdavo pagal garsinį signalą ir alkotesterio nurodomą informaciją ekrane. Kai žmogus pučia nepertraukiamai, alkotesteris skleidžia tam tikrą garsą (signalą), kai garsas nutrunka, reiškia, kad vamzdelis užkišamas arba sustojama iškvėpti orą. Alkotesteryje visada nurodoma, dėl ko neįvyko patikra, pavyzdžiui, trūksta arba yra per daug oro. Jeigu signalas nutrūksta, tęsti putimo nėra prasmės, nes būtina atnaujinti testą. Liudytojo nuomone kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą. Kaltinamajam buvo išduotas šaukimas atvykti į komisariatą ir jis buvo paleistas, todėl jis galėjo savarankiškai patikrinti savo neblaivumą medicinos įstaigoje. Jeigu kaltinamasis būtų kategoriškai atsisakęs tikrintis neblaivumą, tada privalėtų nuvežti jį į medicinos įstaigą. Neprisimena ar po neblaivumo nustatymo pasiūlė kaltinamąjį pavežti ar jis norėjo išvykti savarankiškai. Kaltinamasis įvykio metu nesulaikytas. Šioje situacijoje negalėjo atiduoti automobilį kitam asmeniui, nes jis galėjo būti konfiskuotas.
9. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis paprašė jo paruošti automobilį techninei apžiūrai. Susitiko prie įėjimo į „Moki-Veži“ parduotuvę, kartu pažiūrėjo dažus, bet nieko nenusipirko. Išėjo į lauką, jam (liudytojui) dar reikėjo išnuomoti įrankių, todėl nuėjo į šalia parduotuvės esantį vagonėlį. Užtruko iki 10 minučių. Išėjęs į lauką pamatė, kad S. jau buvo sulaikytas ir sėdėjo pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Pirmame ekipaže buvo du vyrukai (viena iš jų P.) ir moteriškė. P. jam davė pūsti daugybę kartų, nors pats asmeniškai yra putęs užvakar ir tai yra paprasta. Dėl įdomumo skaičiavo, kiek kartų jam duota pūsti – 12 kartų S. pūtė į P. alkotesterį, paskui atvažiavo antras ekipažas ir panašiai buvo pūsta į kito pareigūno alkotesterį. Naujų alkotesterio „triubelių“ pareigūnai nedėjo, naudojo senus. Kai pūtė į antrą alkotesterį, matė, kad kvitukas buvo atspausdintas iš pirmojo alkotesterio. Vėliau dar kartą paklausė P., ar gali nuvaryti automobilį iki autoserviso, o jis nurodė, kad automobilis bus išvežamas evakuatoriu. Po to, kai atvyko evakuatorius, iš įvykio vietos išvyko. Kai pareigūnai tikrino kaltinamojo neblaivumą, vaikščiojo aplinkui, kalbėjo su pareigūne iš pirmojo ekipažo. Įvykio vietoje buvo „VW Golf“ į kurį S. neva atsitrenkė, nors automobilių aukščiai buvo skirtingi ir „VW Golf“ prieš tai jau buvo apdaužytas iš visų pusių. Jaunuoliai kalbėjo, kad priduos S. policijai ir gaus iš jo pinigų, tačiau galiausiai jokių pretenzijų neturėjo. Su šiais jaunuoliais nekalbėjo. Kamerose turi būti matytis kiek laiko jis buvo ir kur vaikščiojo. Savo rašytinius parodymus palaiko, rašė juos pats. Įvykio metu matė trys alkotesterius. Pirmas neblaivumą nustatinėjo pareigūnas vardu P. Neblaivumą nustatė pareigūnas vardu M. Įvykio metu matė trys alkotesterius, kuriuo alkotesteriu nustatytas neblaivumas, pasakyti negali. Pirmas trys alkotesterio galvutes pareigūnai pakeitė, o paskiau naudojo tas pačias.
10. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. pateikė rašytinius parodymus, kuriuose jis išdėstė argumentus, dėl jam pareikštų kaltinimų nepagrįstumo ir neteisingumo.
10.1. Kaltinamasis nurodo, kad jo tariamas 2.61 prom. neblaivumas nebuvo nustatytas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0428, kurį naudojo pareigūnas P. B. ir iš kurio buvo atspausdintas alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0428 kvitas. Šį argumentą kaltinamasis motyvuoja tuo, kad pagal bylos duomenis jo tariamas neblaivumas buvo nustatytas būtent P. B. naudojamu alkotesteriu, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad jo tariamą neblaivumą nustatė būtent M. K. naudodamas kitą alkotesterį. Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kaltinamasis teigia, kad įvykio metu pareigūnai klastojo alkotesterio duomenis.
10.2. Kaltinamasis nurodo, kad pareigūnai siekė išprovokuoti jo tariamą vengimą tikrintis neblaivumą. Šį argumentą kaltinamasis motyvuoja pateikdamas liudytojo M. K. parodymų ištrauką: „galvojome, kad užfiksuos kaip su bodi kameromis, kad asmuo atsisako pūtimo, bet to nesigavo“. Vengimo tikrintis neblaivumą nebuvimą, kaltinamojo nuomone, patvirtina liudytojo parodymų ištrauka kurioje jis paaiškino, kad susisiekus su vyr. tyrėjais, jie pasakė, kad vieno pūtimo pakanka. Dėl šios priežasties kaltinamasis nesupranta kaltinamojo akto turinio, kai keliami kaltinimai dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai praktikoje yra pakankamas vienas pūtimas. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neblaivumo patikrinimo akte, nėra pažymėta, kad asmuo vengia patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę.
10.3. Kaltinamasis nurodo, kad pareigūnas M. K. pateikė melagingus parodymus. Šį argumentą kaltinamasis motyvuoja pateikdamas ištraukas iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų, kurie neatitinka pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, kad tiriamo įvykio dieną kaltinamasis nesakė apie tai, kad neturi pinigų atlikti neblaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje, o šią aplinkybę atskleidė tik po dviejų mėnesių po įvykio (įtariamojo apklausos metu), todėl akivaizdu, kad M. K. savo, kaip liudytojo parodymais pasakojo ne apie faktines įvykio aplinkybes, o atkartojo jam paviešintą ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį. Tai, kaltinamojo vertinimu, byloja apie neobjektyvų ir tendencingą ikiteisminį tyrimą.
10.4. Kaltinamasis nurodo, kad kaltinamajame akte nenurodoma, kokia „LR Vyriausybės nustatyta tvarka“ jis tariamai vengė blaivumo pasitikrinimo. Šios tvarkos prokurorė nenurodė ir 2024 m. sausio 5 d. vykusiame teismo posėdyje. Ši aplinkybė, kaltinamojo vertinimu, iš esmės, pažeidžia jo (kaip kaltinamojo) teises – gintis nuo 2023 m. gruodžio 27 d. pareikšto kaltinimo. Kaltinamasis pažymi, kad kaltinamasis aktas neturėtų būti deklaratyvus. Nenurodžius konkretaus teisės akto – kaltinimo turinys tampa dar labiau neaiškus, nes nenurodoma – kokiais konkrečias teisės normas jis pažeidžia.
10.5. Kaltinamasis nurodo, kad nustatant jo tariamą neblaivumą pareigūnai pažeidė Vyriausybės nutarimo 3 ir 9 punktą, t. y. nepristatė jį į sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, pareigūnams žodžiu nepaaiškinus atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius buvo pažeistas Vyriausybės nutarimo 6 punktas.
10.6. Kaltinamasis nurodo, kad pareigūnams vis tvirtinant, kad netinkamai pučiama į alkotesterį, jis 16 kartų pats siūlė pristatyti jį į asmens sveikatos įstaigą. Tai, kaltinamojo vertinimu, patvirtina, kad jis nevengė tikrintis neblaivumo.
10.7. Kaltinamasis nurodo, kad ne karto neatsisakė tikrinti neblaivumo. Iš viso alkotesteriu buvo tikrinamas 35 kartus, iš kurių 34 kartus buvo tvirtinama, kad jis netinkamai pučia. Kaltinamasis mano, kad tokie pareigūnų veiksmai yra neteisėti, kadangi vengimo faktui konstatuoti būtų pakankama kelių putimų. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad pareigūnai jam nurodydavo skirtingus pūtimo laiko intervalus, savavališkai nutraukdavo putimo procesą; apie vengimą tikrintis neblaivumą nepažymėti neblaivumo nustatymo akte.
10.8. Kaltinamasis nurodo, kad paleistas iš policijos automobilio, dėl NATO viršūnių susitikimo, susidūrė su viešojo transporto eismo ribojimais, kas lėmė jo nesavalaikį medicininį patikrinimą. Ligoninėje gydytojai jam nenustatė jokių klinikinių neblaivumo požymių, o specialisto išvadoje nurodoma, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šios aplinkybės patvirtina pareigūnų procedūrų pažeidimus, o taip pat ir alkotesterio akivaizdžiai neteisingus duomenis. Kaltinamasis atkreipė dėmesį į liudytojo V. S. parodymų turinį, kuriose nurodoma, kad neblaivumo patikrinimo kvitas buvo atspausdintas kitu alkotesteriu.
10.9. Galiausiai, kaltinamasis pažymėjo, kad teismas išnagrinėjo nušalinimo klausimą nepilnai ir neobjektyviai, tik abstrakčiai pasisakydamas dėl kopijų byloje atsiradimo, tačiau nepasisakė dėl kitų nušalinimo motyvų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys
11. 2023 m. rugsėjo 11 d. įtariamuoju apklaustas S. B. nurodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys yra aiškūs, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Įtariamais parodė, kad 2023 m. liepos 11 d., apie 12 val., atvažiavo į Pilkalnio g. 3 esančios „Moki-Veži“ parduotuvės aikštelę. Nuėjo į minėtą parduotuvę, pavaikščiojo apie 5 min. Grįžęs iš parduotuvės nuėjo prie savo vairuoto automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo sūnui. Prie „Moki-Veži“ važiavo norėdamas perduoti automobilį savo pažįstamam V. S., kuris turėjo jį suremontuoti. Kai išėjo iš parduotuvės, prie jo priėjo vyriškis ir mergina, apie 20-25 metų amžiaus, pradėjo tvirtinti, kad jis atsitrenkė į jų automobilį. Pasiūlė jiems nekvailioti, nes „Moki-Veži“ aikštelė yra stebima vaizdo kameromis. Tada jie siūlė tartis geruoju, sumokėti jiems pinigų už automobilio apgadinimą. Su jais nesutiko ir jie pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Jis sutiko, pasakė, kad kviestų. Jie pradėjo kalbėti, kad policija tikrins jo neblaivumą, jo praeitį, bet jis daugiau jų nesiklausė ir nuėjo nuo jų. Policija prie jų atvažiavo labai greitai, praėjo maždaug 1-2 min. ir iš karto prisiparkavo prie jo automobilio vairuotojo pusės. Policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis vartojęs alkoholį, dabar tiksliai to pokalbio neprisimena, jis atsakė, kad nevartojo, negėrė nei lašo. Jis nebuvo vartojęs jokio alkoholio nei tą dieną, nei dieną prieš, apskritai mažai vartoja alkoholį. Policijos pareigūnai jį iš karto uždarė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, motyvuodami tai tuo, kad reikia išsiaiškinti visas aplinkybes. Po to, kai jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą, pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Pareigūnai pradėjo teigti, kad jis nepučia į alkotesterį ir jį ištraukė jam iš burnos, neleido pabaigti pūsti, sakė, kad nuo jo jaučiasi stiprus alkoholio kvapas, kad kalba nerišli. Jis tai neigė, pareigūnas vėl pas jį klausė ar jis „pūs“ ir tikrinsis neblaivumą, jis pasakė, kad taip, vėl prasidėjo ta pati procedūra, vėl prasidėjo tikinimai, kad nepučia į alkotesterį, bet jis iš tikrųjų pūtė, tos pačios procedūros kartojosi 4-5 kartus, kai jam pareigūnai duodavo pūsti į alkotesterį ir nepabaigus tikrintis neblaivumo, ištraukdavo alkotesterio lazdelę iš burnos. Nori parodyti, kad nei karto nebaigdavo iki galo tikrintis neblaivumo, nes visada teigdavo pareigūnai, jog nepučia ir nebaigus procedūros ištraukdavo iš burnos alkotesterio lazdelę. Jis siūlė pareigūnams daryti viską pagal įstatymą, pildyti atsisakymą, jeigu jų nuomonė jis nepučia, bet jie vaikščiojo pasimetę ir vis tai nueidavo nuo jo, tai grįždavo ir duodavo vis pūsti. Visa tai truko virš valandos. Vėliau atvyko kitas policijos ekipažas, kiek suprato, nes atsirado du papildomi pareigūnai. Pareigūnas M. K. atsinešė alkotesterio lagaminėlį ir demonstratyviai išėmė alkotesterį bei paklausė, ar jis tikrinsis neblaivumą. Pagal tą alkotesterį jis pripūtė 2,61 promilės. Parodo, kad ne jis pats išpakavo alkotesterio pūtimo lazdelę, kuri būna įpakuota, pareigūnai gal ir davė išpakuoti, bet nepakavo. Jis buvo šokiruotas tokiu rezultatu, dėl ko prašė pakartotinio neblaivumo patikrinimo. Po 15-20 minučių tokia galimybė buvo suteikta, tačiau vėl pasikartojo tie patys veiksmai ir tvirtinimai, kad jis nepučia. Pareigūnai bandė jį psichologiškai manipuliuoti, bet į tai jis nekreipė dėmesio ir sakė, kad vykdytų atitinkamas procedūras. Gal po 20 min. ar daugiau, gavo šaukimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir buvo paleistas. Nuo pat pradžių pareigūnams tvirtino, kad nėra vartojęs alkoholio ir yra blaivus, mano, kad pareigūnams tai sukėlė įtarimą dėl to, jog pareigūnai turėjo suinteresuotumą su eismo įvykio pranešėjais, dėl to, jo nuomonė, jie ir norėjo jam nustatyti girtumą. Asmenų, kurie iškvietė pareigūnus dėl tariamo eismo įvykio, jis nepažįsta ir nežino jų nei vardų, nei kontaktinių duomenų. Jų automobilio taip pat neprisimena, tai buvo kažkoks lengvasis automobilis. Daugiau su tais asmenimis nekalbėjo. Nežino, ar įvykio vietoje buvo kitų liudytojų, jis toje aikštelėje buvo susitaręs susitikti su pažįstamu V. S.. Telefono numerio šiuo metu nežino, todėl jis galėjo būti, o galėjo ir nebūti kažkur šalia – įvykio vietoje jo nematė. Mano, kad pareigūnai norėjo sudaryti dviprasmišką situaciją, kurios metu tariamas pažeidėjas natūraliai susijaudintų ir žmogiškai užprotestuotų, kas būtų tolygu atsisakymui tikrintis neblaivumą. Nežino iš kur atsirado 2,61 promilės girtumas, kadangi buvo blaivus, nesupranta ir kodėl reikėjo atsinešti antrą alkotesterį, galbūt buvo prilašinta kažkokių lašų ar kažkas pan., jis tiesiog daro tokias prielaidas. Kadangi vyko NATO viršūnių susitikimas, buvo eismo ribojimai, jis negalėjo iš karto nuvykti į ligoninę, taip pat neturėjo su savimi pinigų, todėl su viešuoju transportu nuvyko namo, savo gyvenamosios vietos adresu pasiėmė 200 Eur ir paprašė „Taksi“ vairuotojo, jog nuvežtų į ligoninę, tačiau nevežė, nes buvo didelės spūstys, todėl jis sėdo į viešąjį transportą ir nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, tačiau pavėlavo ir nusiuntė jį į RVUL Šiltnamių g., kol atvažiavo iki Lazdynų, užtruko nemažai laiko ir laukė kol jį priims apie pusantros valandos, tada pasidarę kraujo tyrimus ir patikrino išoriškai dėl neblaivumo. Kraujo tyrimų rezultatus gavo kažkur po savaitės, ar pusantros, o kraują pridavė iš karto tą pačią dieną, kai įvyko įvykis. Kraujo tyrimuose nurodyta, kad jo kraujyje alkoholio nerasta ir yra visiškai blaivus. Pateiks šiuos dokumentus el. paštu. Parodo, kad alkotesterio rezultatai niekaip negalėjo būti patikimi, kadangi neblaivumo patikrinimo ir paimto kraujo tikrinimo metu alkoholio nerasta, o turėjo būti, pagal alkotesterio duomenis, neblaivumo patikrinimo medicinos įstaigoje metu paimto kraujo sudėtyje minimaliai 1,01 promilės. Dėl alkotesterio duomenų klaidingumo kelia ir kitos abejonės, būtent pareigūnų dviprasmiški veiksmai, daugkartinis neleidimas pūsti į alkotesterį iki galo, taip pat nesuprantama antro ekipažo pareigūnų ir antrojo alkotesterio būtinybė. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 126-128).
12. 2023 m. rugsėjo 20 d. liudytoja apklausta R. V. parodė, kad šis įvykis buvo 2023 m. liepos 11 d., nes tą dieną su draugu A. K. buvo užsisakę kebabų iš „Jammi“ ir turi užsakymo patvirtinimo žinutę, pagal tai ir prisimena įvykio datą. Apie 12 val. atvažiavo į „Moki-Veži“ aikštelę, kadangi pačioje aikštelėje yra „Jammi“ kebabinė ir laukė aikštelėje kol juos pagamins. Vaikinas A. K. buvo išėjęs prie kebabinės atsiimti užsakymo, atstumas buvo nuo kebabinės iki automobilio apie 3-2 metrai. Laukė jo automobilyje „VW Golf“, kurį vairavo A.. Iš pradžių išgirdo, kad kažkas vemia prie automobilio, kuriame ji sėdėjo, atsisuko pažiūrėti ir pamatė, kad už jų automobilio asmuo tarp jų automobilio ir savo automobilio vemia. Tas asmuo buvo ilgesniais tamsiais plaukais, apie 50 metų, jo ūgis apie 175-180 cm, vidutinio kūno sudėjimo. Jo automobilis buvo priparkuotas už jų automobilio, jo vairuojamas automobilis buvo „VW Passat“ tamsios spalvos, valstybinių numerių to automobilio neįsidėmėjo. Pamačiusi, kad jis vemia, nekreipė dėmesio, jį stebėjo per veidrodėlį, po ko pamatė, kad tas asmuo atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti į priekį, bet sustojo ir po kelių sekundžių vėl pavažiavo į priekį, tuo metu pajuto, kad jis atsitrenkė į automobilį, kuriame ji sėdėjo, nes automobilis sujudėjo. Ji iš kart išlipo iš automobilio ir nuėjo prie kebabinės pasikviesti savo vaikiną, kad pasakytų kas nutiko. Tuo metu, kai ėjo, matė, kad asmuo, kuris atsitrenkė į jų automobilį, perstatė automobilį į kitą vietą, bet taip pat netoli jų automobilio ir kai su vaikinu prie jo priėjo, asmuo jau buvo išlipęs iš automobilio. A. K. to asmens paklausė kas čia buvo, ar jis atsitrenkė į jų automobilį, asmuo atsakė, kad neatsitrenkė ir viskas yra gerai. Ji jam pasakė, jog sėdėjo automobilyje ir jautė, kad atsitrenkė, tas asmuo pradėjo nervuotis ir pradėjo juos pravardžiuoti, sakė, kad jų automobilis yra laužas, A. vadino „ačkariku“, sakė, kad jis yra teisininkas ir jis tikrai neatsitrenkė. Kėlė balsą ir šaukė, elgėsi neadekvačiai, kaip neblaivus asmuo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taip pat tas asmuo, kai sakė, kad atsitrenkė į jų automobilį ir kai jis neigė tai, parodė į parkavimosi vietą, kurioje buvo prieš tai pastatęs savo automobilį, ten gulėjo numestas mažas alkoholio butelis, kur būna apie 200 ml., ir pasakė „dar pasakykit, kad aš čia šitą gėriau ir esu girtas“, kažką panašaus, nors jie prieš jam parodant, net nebuvo pastebėję to butelio. Ar tas asmuo gėrė tą alkoholį, ar kokį nors kitą - nematė, bet matėsi, kad jis buvo neblaivus. Su juo kalbant, jie nekalbėjo apie jokią žalą, ar pinigus, nesakė, kad jiems kažkiek sumokėtų. Tas asmuo liepė kviesti policiją, jie su draugu šiek tiek pasimetė, tačiau taip nenorėjo palikti šios situacijos ir A. iškvietė policijos pareigūnus. Kviečiant policiją, nuo to asmens nuėjo šiek tiek toliau, bet, jos manymu, jis turėjo girdėti, kad iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu jis sėdėjo savo automobilyje ir rūkė, prie jų nesikabinėjo, o jie buvo prie savo automobilio. Kai atvyko policijos pareigūnai, matė, kad tam asmeniui buvo tikrinamas neblaivumas, bet, kiek suprato, nepavyko patikrinti, nes jam nepavykdavo įpūsti į alkotesterį. Jis atsikalbinėjo policijos pareigūnams, sakė, kad neveikia jų alkotesteris ir pan. Jam pareigūnai davė daug kartų pūsti į alkotesterį, bet jis nei karto neįpūtė, todėl taip ir nesužinojo koks jo buvo neblaivumas. Kai tas asmuo buvo uždarytas į policijos automobilio laikino sulaikymo kamerą, rėkavo ir šūkavo, kad jį išleistų, taip pat grasino jai ir jos vaikinui, sakė, kad susiras, daugiau neprisimena, ar kažką sakė. Nori pažymėti, kad jie susidarė nuomonę, kad asmuo buvo neblaivus iš jo elgesio, nes buvo agresyvus, kai su juo ramiai kalbėjo ir dėl sklindančio alkoholio kvapo nuo jo bei dėl to, kad su savo automobiliu atsitrenkė į jų automobilį ir pasišalino, bei tai neigė. Taip pat, kai tas asmuo buvo jau policijos automobilio laikino sulaikymo patalpoje, prie jų priėjo kažkoks vyras ir į tą vyrą, asmuo kreipėsi vardu, tačiau tas vyras jį kaip ir ignoravo, ji nematė iš kur tas vyras atėjo, bet priėjo prie jų su vaikinu, paklausė kas čia nutiko, trumpai pasakė ir tas vyras išėjo, nežino ar tas vyras buvo asmens, kuris atsitrenkė į jų automobilį pažįstamas, bet susidarė tokią nuomonę, kadangi įvykio kaltininkas jį kalbino. Parodo, kad jų automobilio vyriškis neapgadino, kadangi atsitrenkė, galimai į automobilio kablį. Daugiau nieko parodyti neturi (b. l. 40-42).
13. 2023 m. liepos 11 d. liudytoju apklaustas D. Ž. parodė, kad 2023 m. liepos 11 d., apie 12.30 val. buvo Pilkalnio g. 3, Vilniuje, parduotuvės „Moki-Veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje, bei pamatė, kaip juodos spalvos automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į galinę automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Pavažiavo į priekį ir sustojo kitoje aikštelės vietoje, iš automobilio vairuotojas niekur nebuvo išėjęs, išlipo, prisidegė cigaretę bei įlipo atgal į automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) Automobilyje nieko daugiau nesimatė, jo akivaizdoje minėto automobilio vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi policijos ekipažas atvyko labai greitai, tai daugiau nieko ir neįvyko. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 36-38).
14. 2023 m. rugsėjo 21 d. liudytoja apklausta V. Č. parodė, kad dirba Pilaitės UAB „E.“ degalinėje, vadove. Prisimena, jog šis įvykis, buvo 2023 m. liepos 11 d.. Pas ją tą dieną, tikriausiai iki pietų, tikslaus laiko neprisimena, atėjo operatorė ir pranešė, kad pas juos ką tik buvo keistai besielgiantis klientas ir jis galimai yra neblaivus, arba nuo kažko apsvaigęs. Sakė, kad labai daug kalbėjo apie nieką, pati operatorė nejautė nuo jo alkoholio kvapo, nes kasas ir klientų erdvę skiria skydas, bet operatorei apie tai, kad nuo asmens sklido alkoholio kvapas, pranešė kita klientė, kuri stovėjo šalia to asmens. Tą dieną minėto asmens nematė ir nebendravo, matė tik iš vaizdo įrašų. Tas asmuo degalinėje pylėsi kurą, nieko daugiau nepirko. Paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112, kad įsitikintų, ar jis tikrai nėra apsvaigęs nuo alkoholio, nes sukėlė daug abejonių, be to, tuo metu buvusi klientė, kuri stovėjo šalia to asmens prie atsiskaitymo kasų, pati norėjo kviesti policiją ir klausė ar iškvies jos, ar kviesti jai. Klientės jokių duomenų nežino, operatorė, kuri tuo metu dirbo kasoje yra D. B. Matė tą asmenį tik iš vaizdo įrašų, tai jis buvo apsirengęs su tamsiais drabužiais, tamsiais ilgesniais plaukais, buvo atvažiavęs su „VW Passat“ universalu, tamsios spalvos. Daugiau nieko parodyti neturi (b. l. 44-46).
15. 2023 m. gruodžio 4 d. liudytoja apklausta D. B. parodė, kad datos neprisimena ir nurodyti negali. Prisimena tiek, kad savo darbo vietoje UAB „E“ degalinėje, kurioje dirba operatore, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) vyriškis pylėsi degalus į automobilį, tačiau automobilio modelio, ar kaip jis atrodė, nurodyti negali, nes neprisimena. Tas vyriškis elgėsi gana keistai, jo kalba buvo nerišli, jo išvaizdos apibūdinti negali, nes neprisimena, tačiau šią situaciją prisimena. Tai vyko vasarą. Tas vyras stovėdamas prie kasos, kurioje ji dirbo, ilgai neapsimokėjo sąskaitos, dar kažko grįžo pasiimti į automobilį, po ko vėl grįžo į degalinę prie kasos, kalbėjo įvairius nesusijusius dalykus, kalbėjo, kad dideli kamščiai mieste ir jam kažkur reikės važiuoti, ir pan. Jis labai daug kalbėjo. Ilgai užtruko kol apsimokėjo, mokėjo grynaisiais ar kortele – neprisimena. Ją nuo to vyro skyrė apsauginis stiklas, todėl nuo jo sklindančio kvapo neužuodė, bet elgesys buvo kaip neblaivaus asmens. Už jo stovėjo klientė, kuri jam nueinant pasakė, kad jis neblaivus, nuo jo sklinda alkoholio kvapas, tada ji pažiūrėjo, ar jis vienas automobilyje, pamatė, kad asmuo buvo vienas, pasakė apie šią situaciją vadovei, kuri iškvietė policiją. Jis į Pilaitės mikrorajono pusę už automobilio vairo sėdo pats. Matė, kad jis vairavo automobilį. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti neturi. (b. l. 48-50).
16. 2023 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra.
16.1. Apžiūrimas vaizdo įrašas „export-om2as (1)“, kuriame matoma kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu, „Moki Veži“ aikštelėje privažiuoja prie vaikino, kuris sako „Buvom pasistatę mašiną, šitoj va mašinoj stovintis žmogus mano mergina mašinoj sėdėjo, aš ėjau į kebabinę ir jis ten apsivėmė ten tarp savo mašinos ir išvažiuojantis atsitrenkė, ir dabar išlipęs buvo, man ten aiškina, jam alkoholiu labai iš burnos smirda. Jis čia aiškina, kad jis čia nieko nedarė“. Iš pašalies girdisi moteriškas balsas „aš sėdėjau mašinoj, tai jis tiesiog į priekį važiavo, į mus atsitrenkė (nesuprantami žodžiai)“. Pareigūnai priparkuoja automobilį, išlipa ir prieina prie „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio stovi išlipęs vyras, apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes. Vyras ilgesniais tamsiais plaukais. Pareigūnai paprašo pas vyrą dokumento, vyras paduoda dokumentą pareigūnui. Pareigūnas klausia, ar vyras vartojo alkoholį, vyras atsako, kad ne, po to sako, kad vartojo, gėrė „Moki Veži“, sako, kad vartojo alkoholį prieš 5 ar 3 minutes iki iškvietimo. Pareigūnas klausia dar kartą pas vyrą prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, vyras atsako, kad vartojo gal prieš 5 minutes. Pareigūnas prašo parodyti butelį, iš kurio vartojo, vyras atsako, kad išmestas, šiukšliadėžėj, po ko dar pakartoja, kad išgertas butelis išmestas į šiukšliadėžę „Moki veži“. Vyras sako, kad pareigūnai tikrintų automobilį, kadangi jį atvežė žmogus ir paliko automobilį. Pareigūnas nueina prie policiją iškvietusių asmenų, t. y., vaikino ir merginos, mergina pasakoja, kad vaikinas išėjo į kebabinę, o ji tiesiog sėdėjo automobilyje, išgirdo kaip kažkas vemia, po to asmuo įsėjo į automobilį ir įvažiavo į priekį, po ko asmuo pervažiavo į kitą vietą, o mergina nubėgo pas vaikiną pasakyti, kad atsitrenkė į automobilį. Kai grįžo iš kebabinės, tas žmogus buvo išlipęs ir buvo prie savo automobilio, toliau nebuvo nuėjęs, stovėjo prie automobilio, aikštelėje. Vaikinas sako, kad, kai jie išėjo iš kebabinės, jis tuo metu išėjo iš automobilio parūkyti, tada vaikinas pas jį paklausė, ar atsitrenkė, tada vyras užsipuolė, ar vyras buvo nuėjęs į parduotuvę – nematė. Vaikinas apžiūrinėja savo automobilį, mergina sako, kad smūgis nebuvo labai stiprus. Pareigūnas vaikšto po „Moki-Veži“ aikštelę, klausia pas automobiliuose sėdinčius asmenis, ar matė ką nors susijusio su įvykiu. Raudoname automobilyje sėdintis vyras sako, kad asmuo su savo VW Passat atsimušė į automobilį VW Golf, po ko atsimušęs pavažiavo į kitą vietą, po ko išlipęs kalbėjo su jaunuoliais, asmuo nežino, ar vyras buvo nuėjęs į parduotuvę per tą laiką, pareigūnas paima kontaktus iš raudoname automobilyje sėdinčio asmens. Vaizdo įrašas nutrūksta.
16.2. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“, pareigūnas prieina prie laikino sulaikymo patalpoje esančio vyro, duoda jam prasiplėšti alkotesterio pūtimo lazdelės įpakavimą, po ko pareigūnas praplėšia pakuotę pats vyro akivaizdoje. Pareigūnas duoda pūsti vyrui, vyras šiek tiek pučia ir nutraukia pūtimą, pareigūnas sako, kad reikėjo pūsti 5 sekundes, o ne 3 sekundes. Vyras sako, kad pareigūnas nutraukė jo pūtimą. Dar kartą vyrui tikrinamas neblaivumas. Vyras apžioja pūtimo tūtelę ir išpučia akis, bet nepučia, nesigirdi pūtimo garso. Vyras ginčijasi su pareigūnu, kad jis teisingai pučia. Alkotesteris rodo, kad nepakankamas kiekis oro. Dar kelis kartus pareigūnas bando tikrinti vyrui neblaivumą. Vyras sako, kad vežtų jį į med. įstaigą patikrinimui. Vyras kalba su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius dalykus. Vyras aiškina, kad neatsitrenkė į automobilį. Vyras aiškina, kad pareigūnų alkotesteris nepatikrintas, pareigūnas jam atneša alkotesterio patikros sertifikatą. Atnešamas dar vienas alkotesterio vamzdelis, jis duodamas išpakuoti vyrui, po ko vyrui atsisakius pačiam išpakuoti, pareigūnas išpakuoja pats. Alkotesteris rodo pūtimo trikdį, pareigūnas sako, kad vyras nutraukė pūtimą, vyras nesutinka ir ginčijasi. Dar kelis kartus bandoma patikrinti vyrui neblaivumą, bet nepavyksta. Pareigūnas sako, kad vyrui iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis nesugeba pripūsti į alkotesterį. Pareigūnas nueina nuo vyriškio, vaizdo įrašas nutrūksta.
16.3. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-131727UTC+0300 (1)“, vaizdo įraše matosi automobilio laikino sulaikymo patalpos durys ir patalpoje sėdintis vyras, kuris šaukia, ir klausia kodėl jį laiko ten. Pareigūnas teiraujasi ar asmuo pūs į alkotesterį, asmuo atsako, kad pūtė jau 5 kartus ar 6. Vyras ginčijasi su pareigūnu. Aiškina, kad alkotesteris neveikia, nerodo. Pareigūnas aiškina, kad vyras už savo lėšas gali nusistatyti neblaivumą medicinos įstaigoje, vyras nesutinka už savo lėšas tikrintis. Vyras sėdėdamas automobilyje sako, kad asmenį su akiniais susiras ir patrauks atsakomybėn už jo veiksmus, kad policiją iškvietė, sako, kad susitiks po mėnesio ar pusantro. Vyrui pareigūnas dar kartą bando patikrinti neblaivumą, bet nesėkmingai. Alkotesteris rodo, kad asmuo nepučia. Vyras kalba su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius dalykus. Dar kartą nesėkmingai bandomas patikrinti neblaivumas. Vyras atsisako už savo lėšas darytis tyrimus medicinos įstaigoje. Pareigūnas prieina prie jaunuolių, kurie iškvietė policijos pareigūnus, prašo patikslinti paaiškinimą. Vaizdo įrašas nutrūksta.
16.4. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-134229UTC+0300 (1)“, įraše matoma, kad pareigūnas atidaro automobilio laikino sulaikymo kameros duris, sako vyrui, kad pasiimtų iš automobilio viską, ko jam reikia. Vyras susirenka daiktus iš automobilio, pareigūnas apžiūrinėja automobilį, padaro fotonuotraukas. Pareigūnas sako asmeniui, kadangi jis nesugeba pripūsti į alkotesterį, važiuos į medicininę įstaigą ir darys tyrimus už savo lėšas, vyras ginčijasi su pareigūnu, kad jie nesugeba jam patikrinti neblaivumo. Vaizdo įrašas nutrūksta.
16.5. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“, įraše matoma, kad policijos pareigūnai prieina prie tarnybinio automobilio, atidaro laikino sulaikymo kameros duris, už jų sėdi vyriškis, kuris stovėjo prie „VW Passat“, pareigūnas vyriaus. patrulis Kvedaras prisistato asmeniui, atsineša prie jo alkotesterį, vyras sako „tai man 12 kartą pūsti, ar kaip“, pareigūnai atsako, kad tas alkotesteris netiko, čia jau kitas. Pareigūnas duoda alkotesterio pūtimo tūtelę asmeniui išsipakuoti, asmuo nesutinka išsipakuoti, sako, kad pareigūnai išpakuotų. Pareigūnas prie vyro akių išpakuoja tūtelę, vyras sako, kad pareigūnu pilnai pasitiki. Pareigūnas pasako vyrui, kad pūstų iki 5 sekundžių, vyras apžioja pūtimo lazdelę ir iškart nutraukia pūtimą, pareigūnas asmeniui aiškina kaip reikia pūsti matuojant neblaivumą. Vyras kalba ir trukdo pareigūnui aiškinti. Iš antro bandymo vyras įpučia 2,61 prom., vyras sako, kad negali būti, prašo pabandyti dar kartą. Pareigūnas paaiškina, kad antrą kartą galės pasitikrinti neblaivumą po 15 minučių. Vyras lieka automobilio laikino sulaikymo kameroje. Vaizdo įrašas baigiamas.
16.6. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-141554UTC+0300 (1)“, kuriame matoma, kaip pareigūnai vėl prieina prie asmens sėdinčio laikino sulaikymo kameroje antrą kartą patikrinti neblaivumą. Pareigūnas vyrui sako, kad antrą kartą pūstų taip pat. Vyras pradėjo pūtimo veiksmą ir iškart nutraukė. Dar kartą pareigūnas duoda vyrui pūsti, vyras apžioja alkotesterio tūtelę, išpučia akis ir nesigirdi jokio pūtimo garso, tiesiog laiko alkotesterio tūtelę burnoje. Pareigūnas skatina vyrą pūsti, sako, kad jis nepučia, vyras ginčijasi su pareigūnais, kad pūtė, kad jo krūtinės ląsta judėjo. Dar kartą tikrinamas neblaivumas, vyras vėl taip pat imituoja pūtimą. Klausia pas pareigūnus, ar sugedo aparatas. Vyras dar kartą išpūtęs akis ir apžiojęs alkotesterį nepučia, o laiko burnoje apžiojęs tūtelę, nesigirdi pūtimo garso, po ko pareigūnui pasakius, kad asmuo pūstų normaliai, vyras pradeda aiškinti, kad alkotesteris sugedęs. Dar kelis kartus identiškai vyras imituoja pūtimą. Šaukia ir ginčijasi, kad pučia. Kalba su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius dalykus. Pareigūnas pasako, kad asmuo tyčiojasi iš jų ir iš jų darbo, todėl nueina nuo asmens ir uždaro laikino sulaikymo patalpą. Asmuo šūkauja likęs automobilyje. Vaizdo įrašas baigiamas.
16.7. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230711-142234UTC+0300 (1)“, pareigūnai priėję prie vyro, kuris automobilio laikino sulaikymo patalpoje, vyras sako, kad jis atsisako pūsti 14 ar 15 kartą. Sako, kad tai pasityčiojimas iš pilietiškų teisių. Ginčijasi su pareigūnais. Pareigūnas bando patikrinti alkotesteriu vyro neblaivumą, tačiau nepavyksta. Vyras šaukia, ginčijasi. 05:23 min. vyrui duodama dar kartą pūsti į alkotesterį, vyras apžioja alkotesterio vamzdelį, išpučia akis ir inicijuoja pūtimą, tačiau alkotesteris rodo "PŪSTI", pareigūnas vyrą skatina pūsti, alkotesteris vis dar rodo "PŪSTI". Vyras sako, kad pūtė, ginčijasi. Vyras prašo naujos pūtimo tūtelės, vyrui išpakuojama nauja pūtimo tūtelė. Vyras vėl inicijuoja pūtimą, o alkotesteris rodo "PŪSTI". Pareigūnas sako vyrui, kad jis nepučia, vyras ginčijasi, jog pučia, vyras aiškina, kad alkotesteris tinkamai neveikia. Vyrui vėl tikrinamas neblaivumas, bet jis nepučia, tai parodo alkotesteris, kadangi rodo žodį "PŪSTI". Vyras ginčijasi, kad pučia ir alkotesteris neveikia. Dar kelis kartus vyras inicijuoja pūtimą, o alkotesteris rodo žodį "PŪSTI". Vaizdo įrašas baigiasi.(b. l. 57-59).
17. 2023 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad asmeniui S. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Pirmo tikrinimo metu 2023 m. liepos 11 d. 13.57 val., nustatytas 2,61 promilės girtumo laipsnis. Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428“ patikros sertifikatas Nr. 1937245 (b. l. 22-24).
III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
18. Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas vairuoja motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba moka praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios straipsnio sudėties objektas (saugoma vertybė) – kelių transporto eismo saugumas, kuris gali būti pažeistas alternatyviais būdais (alternatyviomis veikomis): 1) motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigę mašiną vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vairavusio neblaivumo patikrinimo vengimas, kai nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nustačius 1.51 ir daugiau promilių neblaivumą. Vengimas – suprantamas kaip aktyvus ar pasyvus kaltinamojo elgesys, kuriuo nevykdomi policijos pareigūno ar kito įgaliojimus turinčio asmens teisėti reikalavimai asmens neblaivumo patikrinimui. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, o priežastinio ryšio požymis nenustatomas. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas, fizinis asmuo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įgyvendinta esant ir tyčinei, ir neatsargiai kaltės formai.
19. Vyriausybės nutarimo 3 punktas nustato, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Tokiu būdu, pareiga pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų neapsvaigimui nustatyti.
20. Vyriausybės nutarimo 4 punktas nustato, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
21. Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus Vyriausybės nutarimo 6.3 punktas nustato, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį arba, atsiradus šių Vyriausybės nutarimo 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka Vyriausybės nutarimo 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus.
22. Vyriausybės nutarimo 9 punkto pirmoji pastraipa nustato, kad 3 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Vyriausybės nutarimo 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu būdu pareiga išrašyti siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti atsiranda Vyriausybės nutarimo 3 punkte nurodytu atveju.
Dėl automobilio vairavimo, kai kaltinamajam nustatytas 2.61 prom. girtumas
23. Teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo ir metu, išskyrus bendravimą su policijos pareigūnais atvykusiais į įvykio vietą, kuomet S. B. teigė, jog „jį atvežė žmogus ir paliko automobilį“ (vaizdo įrašas „export-om2as (1)“ 2:20 min.; „PSS-20230711-131727UTC+0300 (1)“ 1:8 min.), S. B. neneigė to, kad tiriamo įvykio dieną jis vairavo sūnui priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis paaiškino, kad 2023 m. liepos 11 d. susitarė su savo draugu V. S. susitikti prie „Moki-Veži“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Pilkalnio g. 3, tikslu perduoti jam minėtą automobilį, nes V. S. pažadėjo jam paruošti automobilį techninei apžiūrai. Nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su pačio V. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų aplinkybių tikrumu. Kaltinamasis viso teisminio proceso metu griežtai neigė prieš įvykį, įvykio metu ar po įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus. Tačiau 2023 m. liepos 11 d., su S. B. bendravę asmenys, tarp jų: degalinėje dirbusi operatorė, automobilių aikštelėje buvę jaunuoliai, policijos pareigūnai – vienareikšmiai parodė, kad kaltinamojo elgesys tuo metu buvo keistas, kai kurie net jautė alkoholio kvapą, kuris sklido iš jo burnos. Neadekvatų kaltinamojo elgesį taip pat galima pastebėti pareigūnų užfiksuotose kūno kamerų įrašuose: „export-z4yo6.mp4“ 2.30-3.15 min., „PSS-20230711-14155UTC+0300“ 3.45-4.00 min., „PSS-20230711-131727UTC+0300“ 6.20-6.40 min. Šį aplinkybė verčia teismą suabejoti kaltinamojo parodymų dalies, kuriuose jis teigia, kad alkoholinių gėrimų įvykio dieną jis nevartojo, tikrumu. Reikia pažymėti, kad netrukus po policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, S. B. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 5 minutes, tą patvirtino du kartus ir nurodė, jog tuščias butelis yra „Moko-Veži“ šiukšliadėžėje (vaizdo įrašas „export-z4yo6.mp4“ 0:50-1:35 min.). Šis kaltinamojo paaiškinimų įvykio vietoje ir parodymų baudžiamojo proceso metu neatitikimas taip pat verčia teismą suabejoti kaltinamojo parodymų atitikimu tikrosioms įvykio aplinkybėms. Galiausiai, pareigūnų alkotesteriu „Drager Alctest 6810“ 13.57 val. S. B. nustatytas 2.61 prom. neblaivumas.
24. Neblaivumo patikrinimo ir baudžiamojo proceso metu kaltinamasis kvestionavo jam nustatytą 2.61 prom. neblaivumą, nors betarpiškai po patikrinimo prieštaravimų tikrinimo procedūrai ir rezultatui nereiškė (vaizdo įrašas „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“ 02:16-03:10 min.). S. B. ne kartą nurodė, kad alkotesteriai, kuriais jam buvo tikrinamas neblaivumas yra sugedę, o pareigūnai naudojo senus alkotesterių vamzdelius, ką patvirtino liudytoju apklaustas V. S.. Visgi, teismas S. B. ir V. S. parodymus vertina kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams ir laiko juos nepagrįstais. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnas P. B., o vėliau M. K. kaltinamojo akivaizdoje, pačio kaltinamojo prašymu, išpakuoja iš permatomo plastikinio maišelio alkotesterio vienkartinius vamzdelius, kurie prieš tai buvo paimti iš lagaminų, kuriuose gulėjo alkotesteriai. Kadangi neblaivumo patikrinimo metu S. B. ne kartą nurodė, kad alkotesteris, kuriuo jam buvo bandyta patikrinti neblaivumą yra netinkamas eksploatuoti, į įvykio vietą buvo iškviestas antras ekipažas, kuris į įvykio vietą pristatė antrą alkotesterį „Drager Alctest 6810“. Būtent šio alkotesteriu, antro pūtimo metu S. B. nustatytas 2.61 prom. neblaivumas. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamojo neblaivumo patikrinimo metu aiškiai matė, kad neblaivumo patikrinimo kvitas buvo atspausdintas kitu alkotesteriu. Įvertinęs šią liudytojo parodymų dalį teismas priėjo išvados, kad V. S. galėjo pagrįstai suklysti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog be alkotesterio jis taip pat turėjo spausdintuvą, kuriuo galima atsispausdinti neblaivumo patikrinimo kvitus. Kadangi kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas būtent M. K. pristatytu alkotesteriu, akivaizdu, kad kvitas buvo atspausdintas būtent tuo spausdintuvu apie kurį parodė teisiamojo posėdžio metu. Be to, S. B. nustatytas 2,61 promilės neblaivumas ir tai patvirtinantis alkotesterio išrašas buvo padaryti betarpiškai prie S. B. (vaizdo įrašas „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“ 02:16-03:10 min.).
25. S. B. rašytiniuose ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose teigė, jog 2,61 promilės girtumas buvo nustatytas kitu alkotesteriu, negu byloje pateiktas kvitas ir patikros sertifikatas. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad prie bylos yra pridėtas P. B. naudoto alkotesterio kvitas ir patikros sertifikatas. Tačiau vaizdo įrašo „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“ 9 minutės 8-10 sekundėse matomas P. B. į jo alkotesterio lagaminą dedamo sertifikato numeris „Nr. 1937243“, tuo tarpu prie bylos pridėtas sertifikatas Nr. 1937245, ir matomas sertifikatų pasirašymo (parašų išsidėstymo) skirtumas. Todėl S. B. pateikiami teiginiai, jog 2,61 promilės girtumas nustatytas kitu, ne P. B. alkotesteriu – priimtini, nes tai buvo antrojo policijos ekipažo alkotesteris.
26. S. B. teiginiai, kad policijos pareigūnai – P. B. ir M. K. girtumo patikrinimą atliko nesąžiningai, nes patikrinimo procesą vadino „žaidimu“, nerodo proceso neskaidrumo ar kitokius pažeidimus. Teismas pažymi, kad teisėsaugos institucijų vykdomai veiklai „žaidimo“ pavadinimas nėra tinkamas. Tačiau pažymėtina, kad terminą „žaidimas“ P. B. panaudojo įrašo „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“ 2 minutėje, apibūdindamas S. B. elgesį, bandant atlikti jo neblaivumo patikrinimą.
27. Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto išvadą Nr. T-A 3666/2023(01), kurios tyrimo objektas S. B. kraujas, paimtas 2023 m. liepos 11 d. 22 val. 26 min., tyrimo tikslas – nustatyti etilo alkoholį. Specialisto išvadoje teigiama – S. B. kraujyje etilo alkoholio nenustatyta. Šios išvados pagrindu kaltinamasis S. B. daro išvadą, jog jis, tyrimo įvykio metu, nebuvo apsvaigęs, nes pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Todėl nuo alkotesterio duomenų (13:57 val.) iki gydytojo ir S. B. kraujo paėmimo praėjo aštuonios valandos, todėl S. B. kraujyje išlikusi alkoholio koncentracija (22:26 val.) turėjo būti mažiausiai apie 1.01 - 1.41 promilės. Tačiau, specialiojoje literatūroje pažymima, kad alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pasiektos alkoholio tolerancijos (pripratimo prie alkoholio) ir fizinės veiklos intensyvumo, literatūroje aprašomi ir didesni nei 0,25 promilės per valandą alkoholio šalinimo greičiai, kurie galimi esant išreikštai alkoholio tolerancijai ir sunkiam apsinuodijimui alkoholiu (virš 2,5 promilės), kas paaiškinama stipresne alkoholį skaldančių fermentų aktyvacija, kuri gali būti keturis kartus aukštesnė (1A-307-843/2022). Todėl, remiantis pasakytu, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, vaizdo įrašus, alkotesterio išrašą), šį S. B. argumentą teismas nelaiko paneigiančiu jo 13:57 val. buvusį apsvaigimą.
Dėl vengimo patikrinti neblaivumą
28. KET 17 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Vyriausybės nutarimo 2.3. punkte nurodoma, kad neblaivumo tikrinimas – tai, be kita ko, policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus. Vienas iš alternatyvių būdų, kuriuo gali būti įgyvendintas BK 281¹ straipsnyje numatytas pavojingos veikos požymis – neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT, Aukščiausiasis Teismas) praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas dvejopai: 1) asmens sąmoninga veika, dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą; 2) asmens valios nesitikrinti neblaivumo išreiškimas, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>, 2AT-65-303/2015). Minėtame Vyriausybės Nutarime yra patvirtinti transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, kurių pagrindu, teismo vertinimu, būtina spręsti atlikto neblaivumo patikrinimo teisėtumo ir vengimo nustatyti neblaivumo patikrinimą klausimą. Vyriausybės Nutarimo 3 punkte nurodoma, kad policijos pareigūnai tikrina: transporto priemonės vairuotojus, nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis arba administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, kurie įtariami esantys neblaivūs. 2023 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešimas patvirtina, kad 2023 m. liepos 11 d. pareigūnai gavo pranešimus apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris atsitrenkė į kitą automobilį. Nutarimo 6 punktas nustatyti veiksmai, kurie atliekami patikrinimo metu: 1) bendras asmens būklės įvertinimas (6.1. punktas); 2) atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinių padarinių išaiškinimas (6.2. punktas); 3) neblaivumo patikrinimas (6.3. punktas). Nutarimo 4 punkte nustatoma, kad nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nutarime nenurodoma, kad nenustačius neblaivumo antrą kartą, pirmojo neblaivumo patikrinimo rodmenys yra niekiniai.
29. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės nutarime, kitame norminiame akte ar teismų praktikoje nėra nustatyta kiek kartų gali būti tikrinamas asmens neblaivumas, ypač kai asmuo, mūsų atveju S. B., sutinka tikrintis ir neišreiškia aiškaus atsisakymo tikrintis. Teismas sutinka su S. B. teigimu, kad šiuo konkrečiu atveju 35 (trisdešimt penki) bandymai nustatyti S. B. neblaivumą yra aiškiai pertekliniai, tačiau nesudaro materialiosios ar procesinės teisės pažeidimo.
30. S. B. teiginius, jog neblaivumą tikrinantys pareigūnai P. B. ir M. K., savo veiksmais neleisdavo S. B. tinkamai pabaigti neblaivumo patikrinimą alkotesteriais, juos nutraukdami, teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Teismas pažymi, kad S. B. neblaivumo patikrinimo pradžioje buvo paaiškinta, kaip atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kad nutrūkęs alkotesterio signalas reiškia nutrauktą pūtimą (įrašo „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“ 1:38 min.), tuo pačiu, patikrinimą. Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrašais nustatė, kad įraše Nr.:
30.1. PSS-20230711-125331UTC+0300 buvo atlikti 9 bandymai S. B. neblaivumui nustatyti: 0:58, 01:18, 01:53, 02:36, 03:33, 06:28, 11:01, 11:28: 12:00, visose bandymuose aiškiai girdisi alkotesterio signalo nutrukimas / pertrauka;
30.2. PSS-20230711-131727UTC+0300 buvo atlikti 4 bandymai S. B. neblaivumui nustatyti: 08:20, 09:13, 10:54, 11:25, visose bandymuose aiškiai girdisi alkotesterio signalo nutrukimas / pertrauka;
30.3. PSS-20230711-135554UTC+0300 buvo atlikti 2 bandymai S. B. neblaivumui nustatyti: 01:10 ir 02:15, pirmajame bandyme aiškiai girdisi alkotesterio signalo nutrukimas / pertrauka, o antruoju bandymu S. B. nustatytas 2,61 promilės girtumas;
30.4. PSS-20230711-142234UTC+0300 buvo atlikta 12 bandymų S. B. neblaivumui nustatyti: 01:57, 04:35, 04:59, 05:24, 06:10, 06:44, 07:43, 09:22, 11:37, 12:15, 13:01, 14:51, pirmajame, ketvirtajame, penktajame, aštuntajame ir devintajame bandymuose aiškiai matomas pūtimo imitavimas, kituose bandymuose aiškiai girdisi alkotesterio signalo nutrukimas / pertrauka;
30.5. PSS-20230711-141554UTC+0300 buvo atlikti 8 bandymai S. B. neblaivumui nustatyti: 00:30, 00:45, 01:01, 01:48, 02:36, 03:15, 04:25, 05:05, antrame bandyme aiškiai matomas pūtimo imitavimas, kituose bandymuose aiškiai girdisi alkotesterio signalo nutrukimas / pertrauka.
31. Minėti vaizdo įrašai, liudytojų parodymai leidžia pagrįstai suabejoti S. B. ir V. S. parodymais, jog policijos pareigūnai P. B. ir M. K. nepagrįstai, anksčiau laiko nutraukdavo patikrinimo procedūrą (pūtimą), tokiu būdų trukdydami S. B. įrodyti savo neblaivumą.
32. Teismo aptarti vaizdo įrašai ir kiti surinkti ir išnagrinėti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. B. vengė neblaivumo patikrinimo.
33. Teismas, pagrįstai konstatavęs, kad S. B. pateikta specialisto išvadą Nr. T-A 3666/2023(01) negali paneigti prieš 8,5 val. buvusio girtumo ir tai, kad S. B. vengė neblaivumo patikrinimo, toliau nevertina kaltinamojo S. B. pateiktus argumentus dėl apsunkinto eismo 2023 m. liepos 11 d. NATO viršūnių susitikimų metu.
Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dalies paviešinimo
34. Kaltinamasis S. B. savo rašytiniuose parodymuose teigia, kad liudytojui M. K. buvo paviešinta dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos apie kaltinamojo buvimą teisininku ir neturėjimo pinigų įvykio metu. Tačiau vaizdo įrašo „export-z4yo6.mp4“ 3:00 min. kaltinamasis pats apie buvimą teisininku praneša policininkams. Apie pinigų nebuvimą išvada daroma peržiūrėjus įrašą „PSS-20230711-134229UTC+0300.mp4“, kuriame nuo 00:24 iki 2:48 min. kalbama apie piniginės nebuvimą ir jos neaptikimo automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
V. Skirtina bausmė
Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 100 MGL, t. y. 5 000 eurų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.
Įvertinus nustatytas tiriamo įvykio aplinkybes, matyti, kad S. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau, automobilis buvo vairuojamas Vilniaus mieste, dienos metu, prie prekybos centro, tik laimingo atsitikimo dėka neatsirado sunkių padarinių. Byloje nustatyta, kad S. B. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia (suvokė nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti). S. B. neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1 b. l. 95-104), tai leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. S. B. nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis S. B., vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Kaltinamasis neteistas, dirbantis, savo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad BK 68 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas Lukui Bulkai nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 20). Taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 020 eurų (t. 1 b. l. 21), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš S. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 020 eurų.
VI. Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1 b. l. 150), specialios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 147-148), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio antrojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio baudos bausmę.
Nustatyti, kad S. B. paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. B. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 020 eurų.
S. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.
S. B. išaiškinti, kad:
1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-600-1218/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 020 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-600-1218/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 020 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas
Pavelas Kujalis
