Civilinė byla Nr. e2YT-1779-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00041-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 20 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, vertėjaujant Oliai Lebed,
dalyvaujant pareiškėjui M. T. (M. T.) ir jo atstovei advokatei Ritai Pechovskai,
pareiškėjui I. T. (I. T.) ir jo atstovui advokatui Gžegožui Saksonui (Gžegož Sakson),
suinteresuotiems asmenims H. T. (H. T.) ir I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjų M. T. ir I. T. pareiškimus atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuoti asmenys H. T., I. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Pareiškėjas M. T. nurodė, kad jo tėvai L. J. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai. Tėvai, be pareiškėjo, turėjo dar keturis vaikus: I. V., gimusią (duomenys neskelbtini), H. T., gimusį (duomenys neskelbtini) I. T., gimusį (duomenys neskelbtini) ir R. T., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo motina L. J. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos palikimą priėmė sutuoktinis J. T.. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarės Ž. B. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė J. T.. Jo mirties dieną buvo įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2-ame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko sūnums M. T. ir I. T.. Po tėvo J. T. mirties dėl palikimo priėmimo, išskyrus pareiškėją, niekas nesikreipė.
(duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarė Ž. B. 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą, nes praleistas terminas palikimui, atsiradusiam po J. T. mirties, priimti. Pareiškėjas pažymi, kad yra J. T. įpėdinis pagal testamentą ir siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtiną teisę priimti palikimą. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Po tėvo netikėtos mirties buvo labai sukrėstas, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikęs dėl rūpesčių apgulties, taikėsi su tėvo netektimi, rūpinosi tėvo laidotuvėmis, vėliau tvarkė kapavietės reikalus. Tėčio mirtis buvo netikėta tiek pareiškėjui, tiek visai šeimai, sielvartauja dėl to iki šiol. Tėvo mirtis labai sukrėtė, dėl to pašlijo sveikata, savijauta, negalėjo rasti savyje jėgų pradėti tvarkyti palikimo dokumentus, be to, buvo įsitikinęs, kad palikimo priėmimo terminas yra 6 mėnesiai po mirties. Pažymi, kad turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo. Visos šios aplinkybės sutrukdė tinkamai susižinoti informaciją ir atlikti visus veiksmus po tėvo mirties tinkamai ir laiku. Pareiškėjui, kaip testamentiniam įpėdiniui, kuris priims palikimą, būtina įregistruoti nuosavybės teises į likusį nekilnojamąjį turtą – 3 žemės sklypus. Pareiškėjas pažymi, kad pusę metų faktiškai gyvena anksčiau tėvams priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ir iki šiol prižiūri ir rūpinasi po tėvo mirties likusiais žemės sklypais, tvarko su tuo susijusius reikalus ir palaiko nuolatinį kontaktą su 1,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 0,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininkais A. Z. ir K. Z., kuriems tėvas, dar būdamas gyvas, išnuomojo žemės sklypus iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas akcentuoja, kad sužinojęs, jog terminas palikimui priimti praleistas, buvo aktyvus ir rūpestingas: sužinojęs koks notaras administruoja palikimą pagal tėvo gyvenamąją ir mirties vietą, paskambino notarei, užsiregistravo vizitui, gavęs 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą kreipėsi į advokatę dėl dokumentų surinkimo ir pareiškimo teismui paruošimo. Terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių ir nežymiai, vos du mėnesius.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose 2025 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjo I. T. pareiškimas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. T. mirties, priimti. Pareiškimas priimtas, pradėta civilinė byla Nr. e2YT-3246-604/2025.
Pareiškėjas I. T. nurodo, kad jo tėvas J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė palikėjo J. T. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po J. T. mirties nei pareiškėjas I. T., nei kiti suinteresuoti asmenys palikėjo sūnūs M. T., H. T., nei dukra I. V., per 3 mėnesius nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pagal VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. T. mirties momentu nuosavybės teise valdė 0,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir 1,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto J. T. nepaliko. Pareiškėjas nurodo, kad tėvai gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi po ½ dalį perleido pareiškėjui ir jo sutuoktinei bei jo broliui M. T. ir jo žmonai, todėl pareiškėjas manė, kad daugiau jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto po tėvo J. T. mirties neliko, todėl nėra poreikio kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Apie tai, kad J. T. mirties momentu nuosavybės teisėmis valdė 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, I. T. sužinojo tik 2025 m. vasario 24 d., kai iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų gavo pranešimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1779-1230/2025, apie tai, kad teisme priimtas M. T. pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Taip pat iš šios civilinės bylos I. T. sužinojo, kad tėvas J. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2-ame notaro biure surašė oficialų testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties diena, lygiomis dalimis paliko I. T. ir jo broliui suinteresuotam asmeniui M. T.. Pareiškėjas I. T. sužinojęs apie praleistą terminą priimti palikimą po tėvo J. T. mirties ieškojo teisinės pagalbos ir 2025 m. vasario 3 d. kreipėsi pas advokatą, sudarė su advokatu atstovavimo sutartį, o advokatui surinkus visus reikiamus dokumentus ir parengus pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti, kreipėsi į teismą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2YT-3246-604/2025 ir Nr. e2YT-1779-1230/2025 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2YT-1779-1230/2025 (teisminio proceso Nr. 2-39-3-00041-2025-1) ir perduotos nagrinėti teisėjai Daliai Pušinskei.
Pareiškėjas I. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo M. T. pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti sutiko.
Suinteresuotas asmuo I. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo I. T. pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašymui atnaujinti terminą neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime, nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl palikėjo J. T. palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą J. T. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškime nurodytas aplinkybes. NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po J. T. mirties. Teismui nustačius, kad termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, NŽT neprieštaraus šio termino atnaujinimui.
Suinteresuotas asmuo H. T. atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas M. T. ir jo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, sužinojęs, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra trumpesnis, nei manė pareiškėjas, buvo aktyvus ir rūpestingas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad I. T. savarankiškam pareiškimui atnaujinti terminą neprieštarauja.
Teismo posėdyje pareiškėjas I. T. ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad manė, jog reikia kreiptis pas notarą per šešis mėnesius, kaip būdavo anksčiau. Sužinojęs, kad terminą palikimui priimti yra praleidęs, nedelsdamas kreipėsi pas advokatą. Pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, kad apie testamentą ir po tėvo mirties likusius tris žemės ūkio paskirties sklypus nežinojo, nėra tikslios. Brolio pareiškimui atnaujinti terminą palikimui priimti neprieštarauja, nes testamentu turtas paliktas jiems abiem.
Suinteresuotas asmuo I. V. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjų (brolių) pareiškimams neprieštarauja. Kai tėvai buvo gyvi, sakė, kad namas su žemės sklypu, atitenka M. T. ir I. T., o jai ir H. T. liks trys žemės sklypai, tačiau notariškai šis klausimas nebuvo išspręstas, žemės sklypais naudojosi ūkininkas. Pati po tėvo mirties dėl palikimo į notarą nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo H. T. teismo posėdyje nurodė, kad tėvai nesąžiningai pasielgė visą turtą palikdami broliams. Brolių (pareiškėjų) pareiškimams neprieštarauja. Apie testamentą nežinojo, po tėvo mirties pas notarą nesikreipė, manė, kad paveldėjimo klausimai jau išspręsti.
Pareiškimai tenkinamami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad L. J. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė penkių vaikų: M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), H. T., gimusio (duomenys neskelbtini), I. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. T., gimusio (duomenys neskelbtini). R. T. mirė (duomenys neskelbtini). L. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties priėmė sutuoktinis J. T..
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) antrajame biure J. T. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko sūnums M. T. ir I. T.. Testatorius J. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis po testatoriaus mirties liko šis nekilnojamasis turtas: 1,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjas M. T. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės antro notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. T. mirties, priimti, tačiau notarė 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu atlikti notarinį veiksmą atsisakė, nes praleistas įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas. Pagal Testamentų registro duomenis palikėjo (testatoriaus) J. T. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Taigi, abu pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo mirties, priimti ir prašo šį terminą atnaujinti.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2007">3K-3-126/2007</a> ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pareiškėjas M. T. prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindžia tuo, kad yra testamentinis įpėdinis, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl susidėjusių individualių aplinkybių. Nurodo, kad labai išgyveno dėl netikėtos tėvo netekties, rūpinosi jo laidotuvėmis, kapo tvarkymu, dėl patirtų išgyvenimų sušlubavo sveikata. Be to, buvo klaidingai įsitikinęs, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per šešis mėnesius. Sužinojęs, kad terminą yra praleidęs, buvo aktyvus – nedelsdamas užsiregistravo pas notarą, o notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą – kreipėsi į advokatę, prašydamas paruošti teismui procesinius dokumentus. Pareiškėjo M. T. pareiškimas teisme gautas 2025 m. sausio 16 d.
Pareiškėjas I. T. prašymą atnaujinti praleistą terminą teismo posėdyje iš esmės grindė panašiais argumentais. Patikslino pareiškimo aplinkybes ir nurodė, kad žinojo apie tėvo sudarytą testamentą, tačiau manė, kad palikimą reikia priimti per šešis mėnesius, kaip būdavo seniau. Gavęs iš teismo procesinius dokumentus sužinojo, kad jo brolis M. T. prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl nedelsdamas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos dėl savarankiško kreipimosi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, t. y. buvo aktyvus. Pareiškėjo I. T. pareiškimas teismas gautas 2025 m. vasario 11 d.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, sužinoję įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą ir tai, kad šį terminą praleido, ėmėsi aktyvių veiksmų, pareiškėjas M. T. kreipėsi į notarą, o vėliau į advokatę ir teismą. Pareiškėjas I. T., gavęs procesinius dokumentus, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Pareiškėjai neturi teisinių žinių, išgyvena dėl tėvo netekties. Nuo termino palikimui priimti pasibaigimo momento iki kreipimosi į teismą praėjo nedaug laiko ((duomenys neskelbtini)), taigi testamentiniai įpėdiniai, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties.
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys H. T. ir I. V. nors ir išsakė tam tikras abejones dėl testatoriaus sąžiningumo turtą palikti tik dviem sūnums (pareiškėjams), tačiau pareiškėjų prašymams atnaujinti terminą neprieštaravo, į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jų tėvo mirties, patys nesikreipė, paveldėjimo procedūrų neinicijavo. Testamentų registre duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjo (testatoriaus) palikimą, taip pat nėra. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės įmonės Turto bankas ir NŽT atsiliepimuose nurodė, kad palikėjo turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu pareiškėjai (testamentiniai įpėdiniai) dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (išgyvenimų dėl šeimos nario netekties ir teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminas praleistas nežymiai ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškimus patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Atnaujinti pareiškėjui I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė