Baudžiamoji byla Nr. 1-448-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06480-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;
1.2.20.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Edvinui Iliukui,
kaltinamajam E. D. (E. D.), jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) bauda, kurią nurodyta sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2024 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis raštas, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. E. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. vasario 20 d. apie 20.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo L. Č. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, 2025 m. vasario 20 d. apie 20.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam policijos pareigūnų patikrinimo metu buvo nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, taip tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad nuėjo pas kaimyną, išgėrė alkoholio. Grįžęs namo paprašė sugyventinės pavežti pas kaimyną, ji paprašė truputį palaukti, bet jis nelaukęs pats nuvažiavo, nors buvo išgėręs ir žinojo, kad vairuoti negalima. Nurodė, kad automobilio raktelius paėmėm sugyventinei nematant. Automobilis priklauso sugyventinei. Pripažįsta, kad vengia atlikti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. D. parodė, kad 2025 m. vasario 20 d. važiavo automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu sugyventinei L. Č., neturėdamas teisės vairuoti. Vairavo šį automobilį būdamas neblaivus, su alkotesterio parodymais visiškai sutiko, žinojo, kad vairuoti esant neblaiviam negalima, ir yra jau baustas už tokį patį pažeidimą 2023 metais, tuomet jam teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus vairuoti motorines transporto priemones. Buvo įspėtas, kad reikia laikytis šios baudžiamosios poveikio priemonės, puikiai suprato, kad vairuoti negali. Prašo skirti jam mažesnę baudą, nes išlaiko keturis vaikus. Automobilis priklauso sugyventinei L. Č. ir yra jai labai reikalingas, nes gyvena vienkiemyje, sugyventinė turi teises ir vežioja vaikus į mokyklą, darželį, gydymo įstaigas. Sutinka sumokėti automobilio vertę. Teigė, kad automobilį sugyventinė pirko iš savo lėšų. Automobilį pasiėmė be L. Č. leidimo, ji nežinojo, kad jis ketina vairuoti, raktelius nuo automobilio paėmė iš namų, kai ji (sugyventinė) to nematė (t. 1, b. l. 97-99).
5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
6. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
6.1. 2025 m. vasario 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025 m. vasario 20 d. tikrinamas E. D. blaivumas, pirmo pūtimo metu 21.17 val. nustatyta 3,11 promilių alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 21.38 val. – 2,86 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 15-18).
6.2. 2025 m. vasario 20 d. – 2025 m. vasario 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota lengvojo automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu matoma, kad išoriškai automobilis nėra apgadintas. Automobilio salone jokių daiktų ar apgadinimų nepastebėta. Jokių reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Automobilis iš įvykio vietos paimtas ir priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 19-23, 24-26).
6.3. 2025 m. vasario 21 d. informacijoje apie kelių transporto priemonę, gautoje iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės, užfiksuota, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P. (b. l. 27).
6.4. 2025 m. vasario 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. Č. ikiteisminiam tyrimui pateikė transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad L. Č. iš V. P. išsimokėtinai už 3 200 Eur įsigijo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-32).
6.5. 2025 m. vasario 20 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos specialisto Viliaus Keršio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 20.20 val. Šalčininkų r. sav., Akmenynės sen., Bagdžiulių k. prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri įtartinai manevravo. Pareigūnas, įjungęs mėlynai raudonus švyturėlius, sustabdė automobilį. Automobilį vairavo E. D., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Apie tai informuotas užkardos budėtojas, kuri iškvietė policijos ekipažą. Pirmo pūtimo metu 21.17 val. E. D. įpūtė 3,11 promilių. Antru pūtimu 21.38 val. E. D. įpūtė 2,86 promilių (b. l. 14).
6.6. 2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu: „PSS-20250220-211251UTC+0200.mp4“ iš policijos pareigūnų kūno kameros. Matomi susirinkę pašaliniai žmonės, pasienio pareigūnai, automobilio savininkė ir įtariamasis E. D.. Pokalbio metu atsakydamas į pareigūnų klausimus E. D. pripažįsta vartojęs alkoholį prieš 1-1,5 val., teigia išgėręs 100–150 g. Girdima, kad E. D. pučia į alkotesterį, garsinami alkotesterio rodmenys. Taip pat apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas pavadinimu: „PSS-20250220-213606UTC+0200.mp4“ iš policijos pareigūnų kūno kameros, matoma kaip kitas pareigūnas duoda prasipūsti į alkotesterį įtariamajam. Nustatomas įtariamojo neblaivumo laipsnis, įgarsina pašaliniai asmenys, kad nustatytas „du aštuoniasdešimt šeši“. Nusivedęs į šoną įtariamąjį pareigūnas nurodo pastarajam pirštu paliesti nosį abiem rankom paeiliui. Po to nurodo įtariamajam eiti tiesia linija (b. l. 39-42).
6.7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 21 d. liudytoja L. Č. parodė, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį priklauso jai, jį vairuoja, pirko jį sau. Išskirtinai juo visada naudojosi tik ji. E. D. yra jos sugyventinis. 2025 m. vasario 20 d. E. D. buvo neblaivus, alkoholį vartojo nuėjęs pas kaimyną. Vakare E. vis negrįžo namo, tada ji nuėjo pas kaimyną ir parsivedė E. namo, jie susipyko. E. išėjo iš namų ir sėdo į automobilį Volvo. Raktai nuo automobilio buvo namuose, nežino kokiu būdu ir kokiu tiksliai laiku jis tuos raktus pasiėmė iš namų, nes kai išgirdo, kad iš kiemo išvažiuoja automobilis, tuo metu maitino vaikus, išgirdusi, kad E. neblaivus išvažiavo ji metė maitinti vaikus ir nuėjo pasižiūrėti, ar yra raktai nuo automobilio, tačiau jų nebuvo. Ji pradėjo skambinti E., kad jis grįžtų, tačiau iš karto ragelio jis nepakėlė, skambino antrą kartą, E. atsiliepė ir pasakė, kad jį sustabdė pareigūnai, ir kad ji ateitų pasiimti automobilį. Nuo jo išvažiavimo iš namų iki pareigūnų sustabdymo užtrūko tik apie 5 minutes, atstumas nuo namų buvo ne daugiau nei pusė kilometro. Dėl automobilio konfiskavimo nesutinka (b. l. 44-48).
6.8. 2025 m. vasario 25 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius nuo 2024 m. sausio 18 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį E. D. nuteistas pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL bauda ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. sausio 15 d. E. D. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas 2024 m. sausio 26 d. telefonu. Pasirašytinai su paskirta baudžiamojo poveikio priemone taip pat susipažino atvykęs 2024 m. sausio 31 d. (b. l. 51-68).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
8. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 6 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
9. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę.
10. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
11. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-895/2020">2K-201-895/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis piktybiškai vengė vykdyti įsiteisėjusiu 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – žinodamas, kad jam yra paskirtas draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, tyčia vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje surinktais ir šio nuosprendžio 6 punkte aptartais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
13. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokdamas jos vykdymo tvarką, žinodamas, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, piktybiškai – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – vengė laikytis jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, nenurodydamas tam jokių objektyvių priežasčių, taip ignoruodamas teismo priimtą sprendimą.
Bausmės skyrimo motyvai
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi.
15. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį E. D. teisiamas šioje byloje, kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Nusikalstamų veikų sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, leidžia teismui E. D. pripažinti recidyvistu. Pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, nustatoma ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
17. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų, taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas (b. l. 69-70), baustas administracine tvarka (b. l. 71-89), (duomenys neskelbtini) (b. l. 90), turi nepilnamečių vaikų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes, didesnes už minimalias, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – 75 arešto paras, už BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – 27 arešto paras. Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir paskiriama subendrinta 75 arešto parų bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
18. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nuteistas 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 50 MGL (2 500 Eur) bauda, bausmė neatlikta. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinama visiškai sudedant su 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi paskirta E. D. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda vykdytina atskirai.
20. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
21. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas.
22. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išlaiko keturis vaikus, siekia įsidarbinti, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis –neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTctNjk3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-97-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-97-697/2023">2K-97-697/2023</a>). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.
23. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 8, 10 punktais, E. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą nusprendžia atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigoja kaltinamąjį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
24. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
25. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
26. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 21 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).
27. Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, nes transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, neblaivus vairavo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
29. Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso L. Č.. Duomenų, kad transporto priemonės savininkei buvo žinoma, jog kaltinamasis neblaivus vairuos transporto priemonę, byloje nėra. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenis aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 700 Eur su PVM (b. l. 28). Kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė – 1 700 Eur suma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc5LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-279-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-279-1073/2020">2K-279-1073/2020</a>).
Dėl kitų proceso klausimų
30. Transporto priemonė pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno 2025 m. vasario 21 d. nutarimą ir pakvitavimą grąžinta L. Č. ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, yra pagrindas transporto priemonę laikyti grąžinta savininkei.
31. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl proceso išlaidų
32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
33. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, išlaiko keturis vaikus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų areštą.
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 27 parų areštą.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir paskirti E. D. subendrintą bausmę –75 parų areštą.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti E. D. bausmę – areštą 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visiškai sudedant 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą 50 parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą E. D. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais E. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimus – 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2025 m. vasario 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. D. valstybei transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų). Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB,,Swedbank“, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. D. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
