Dėl objektų išreikalavimo iš neteisėto valdymo

Civilinė byla Nr. e2-320-1115/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02774-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.17

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Galinai Počopko,

vertėjaujant Alicijai Stančinskai, Galinai Tijūnėlienei,

dalyvaujant ieškovei I. Č., jos atstovei advokatei Evelinai Trušinienei, atsakovui S. S., I. S., S. S., atsakovų atstovei advokatei Marinai Paplinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovams S. S. (S. S.), S. S., I. S. (I. S.) dėl objektų išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: iškeldinti atsakovus S. S., S. S., I. S. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); iš atsakovų ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Butas) ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Žemės sklypas) (bendrai Butas ir Žemės sklypas kartu - ginčo turtas). Šiame Bute gyvena atsakovai S. S., S. S. ir I. S.. Jie taip pat naudojasi ir Žemės sklypu.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ne kartą prašė bei nepavykus susitarti ir reikalavo atsakovų išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio Buto bei nebesinaudoti Žemės sklypu.

4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai Bute gyvena ir naudojasi Žemės sklypu neatlygintinai ir be jokio teisinio pagrindo. Jie su ieškove neketino taikiai tartis dėl išsikėlimo plano, todėl ieškovė 2024 m. liepos 1 d. pateikė pretenziją, kurioje reikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d. išsikelti iš Buto ir nebesinaudoti Žemės sklypu. Atsakovai ieškovės teiktoje pretenzijoje keliamo reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu.

5. Atsakovai S. S., S. S. ir I. S. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės I. Č. ieškinį dėl objektų išreikalavimo iš neteisėto valdymo; priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovai nurodė, kad ieškovė yra atsakovo S. S. sūnaus S. S. buvusi sutuoktinė. Atsakovas S. S. 2007 m. liepos 23 d. pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir pervedė į ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio (savo sūnaus) sąskaitą 498 000 Lt (144 230,76 Eur). Šie pinigai ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui buvo paskolinti neterminuotai, nes jie norėjo pirkti namą Jungtinėje Karalystėje arba ši suma galėjo būti įskaityta kaip atsiskaitymas už Butą ir Žemės sklypą. Išvykus ieškovei ir buvusio sutuoktinio šeimai į Jungtinę Karalystę, atsakovas S. S. su kitu sūnumi (atsakovu) I. S. ir jo šeima liko tvarkyti ir įrenginėti Butą.

7. Anot atsakovų, ieškovei apie atsakovų apsigyvenimą Bute 2008 metais (kai jame apsigyveno S. S.) ir 2009 metais (kai jame apsigyveno atsakovai I. S., S. S. ir jų vaikai) buvo gerai žinoma, viskas vyko jos sutikimu ir pritarimu.

8. Anot atsakovų, tam, kad atsakovai I. S. ir S. S. galėtų užbaigti namo įrengimą, sutvarkyti techninę inventorizaciją, užbaigti statybą, valdyti šį turtą ir disponuoti juo, ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis 2017 m. gegužės 23 d. suteikė atsakovei S. S. įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė S. S. turi teisę ne tik parduoti savo nuožiūra šį turtą, bet ir gauti pinigus, atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, mokėti mokesčius, susijusius su turtu, sudaryti ir nutraukti sutartis ir t.t. Šio įgaliojimo pagrindu atsakovai I. S. ir S. S. kartu su kaimynu, bendraturčiu, įregistravo 2021 m. gegužės 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, 2021 m. gruodžio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Butas buvo suformuotas ir įregistruotas tik 2023 m. liepos 28 d.

9. Atsakovai pažymėjo, kad tik 2024 m. kovo mėn. pradžioje buvo gautas ieškovės I. Č. pareiškimas dėl savo vardu išduoto įgaliojimo anuliavimo. Nesuprasdami tokio ieškovės elgesio priežasčių, atsakovai bandė išsiaiškinti, kad atsitiko arba įvyko, tačiau jokio aiškaus atsakymo negavo. Atsakovai negavo ir ieškinyje minimos pretenzijos dėl iškeldinimo.

10. Dubliku ieškovė prašė tenkinti ieškinį, nes atsakovai, teikdami atsiliepimą į ieškinį, iš esmės patvirtina visas ieškovės ieškinyje nuodytas aplinkybes ir tik patvirtina, jog ieškovė turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį.

11. Tripliku atsakovai prašė atmesti ieškovės I. Č. ieškinį dėl objektų išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

12. Atsakovai triplike nurodė, kad neatitinka tikrovės ieškovės teiginys dublike, kad atsakovai savo atsiliepime patvirtina visas ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Priešingai, atsakovai nurodė, kad teikdama ieškinį ieškovė pateikė teismui neatitinkančią informaciją apie jos ir atsakovų santykius, atsakovų apsigyvenimą ginčo turte aplinkybes ir priežastis.

13. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė neteikė jokių įrodymų, kad ji nesutiko su savo buvusiu sutuoktiniu dėl atsakovų apsigyvenimo Bute. Atsakovai ginčo turte gyveno nuo 2008-2009 metų, todėl, jeigu ieškovė prieštarautų, tai ji turėjo pakankamai laiko ir galimybių išreikšti savo nepritarimą ir nesutikimą, tačiau to nedarė. Ieškovė taip pat neišreiškė pageidavimo mokėti mokesčius, susijusius su ginčo turtu, niekada atsakovų sumokėtų mokesčių nekompensavo. Taip pat visos išlaidos, susijusios su ginčo turtu, niekada atsakovų sumokėtų mokesčių nekompensavo. Taip pat visos išlaidos, susijusios su Buto remontu, žemės priežiūra buvo vykdomos atsakovų lėšomis ir ieškovė niekada ir niekaip neprisidėjo.

14. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad jie Bute apsigyveno dar tada, kai jis priklausė jai ir buvusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise jos ir jos sutuoktinio sutikimu. Ieškovė daug metų ne tik nereiškė pretenzijų dėl neva be jos valios naudojamo turto, bet ir suteikė vienam iš atsakovų įgaliojimą šį turtą valdyti ir tvarkyti (įskaitant jo pardavimą).

15. Anot atsakovų, ieškovė neįrodė, kad ji prarado daiktą be savo valios. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai gyveno valdė, tvarkė ginčo turtą ir šio turto dokumentus, mokėjo su turtu susijusius mokesčius nesant ieškovės valios, sutikimo ir pritarimo.

16. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių

17. Nagrinėjamoje byloje iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei I. Č. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). ir ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 5-9, 27-31). Bute gyvena ir žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovai.

18. Bylos duomenimis atsakovas S. S. Bute apsigyveno 2008 metais, o 2009 metais – atsakovai I. S., S. S. ir jų vaikai. Ieškovė teigė, kad atsakovai Bute apsigyveno be jos leidimo, sutikimo ar pritarimo. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti tokią išvadą.

19. Tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, tiek esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo pat atsakovų (buvusio sutuoktinio giminaičių) apsigyvenimo pradžios ginčo turte žinojo apie jų gyvenimą Bute ir Žemės sklype. Nors byloje nėra pateikto rašytinio ieškovės sutikimo ar šalių sudarytos panaudos sutarties, tačiau aplinkybes, kad jai buvo žinoma apie atsakovų gyvenimą ginčo turte nuo pat pradžios patvirtino teismo posėdyje pati ieškovė, duodama paaiškinimus. Nors ieškovė nurodė, kad jie apsigyveno be jos pritarimo, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė, žinodama apie atsakovų gyvenimą ginčo turte, iki 2024 metų būtų reiškusi atsakovams pretenzijas dėl jų gyvenimo Bute ir naudojimosi Žemės sklypu.

20. Aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė buto panaudos sutartis, nepaneigia faktiškai susiklosčiusių panaudos teisinių santykių pagal žodinės panaudos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ginčo turtu neatlygintinai naudojosi ieškovės leidimu ir sutikimu, nes ieškovė, žinodama, kad atsakovai gyvena ginčo turte maždaug 15 metų, bendraudama su jais, iš esmės nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi ginčo turtu, o 2017 m. gegužės 23 d. ieškovė su sutuoktiniu suteikė atsakovei S. S. įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė S. S. turi teisę ne tik parduoti savo nuožiūra šį turtą, bet ir gauti pinigus, atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, mokėti mokesčius, susijusius su turtu, sudaryti ir nutraukti sutartis ir t.t. (t. 1, b. l. 63-64). Net po santuokos nutraukimo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3324-860/2017 (t. 1, b. l. 85-87) ieškovė, turėdama tokią teisę, iš esmės nereiškė atsakovams (buvusio sutuoktinio giminaičiams) pretenzijų dėl neatlygintinio naudojimosi ginčo turtu. Tik 2024 m. vasario 29 d. ieškovė anuliavo atsakovei S. S. išduotą įgaliojimą parduoti ir kitaip tvarkyti Butą bei Žemės sklypą (t. 1, b. l. 91), o 2024 m. liepos 1 d. per savo atstovę parengė atsakovams pretenziją dėl neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 10-13).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl atsakovų gyvenimo ginčo turte, nors rašytinės panaudos sutarties tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos ir nebuvo. Taigi teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis).

22. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).

23. Kaip matyti iš į bylą pateiktos pretenzijos, ieškovė, per savo atstovę advokatę, 2024 m. liepos 1 d. parengė atsakovams pretenziją dėl neteisėtų veiksmų, kuria pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d. išsikelti iš Buto, grąžinti ieškovei raktus ir nebesinaudoti jai priklausančiu Žemės sklypu. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad iki bylos iškėlimo teisme ši pretenzija buvo atsakovams įteikta, tačiau apie ieškovės valią, jog atsakovai išsikeltų iš ginčo turto atsakovams vėliausiai tapo žinoma įteikus jiems ieškovės ieškinį dėl objektų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (šią dieną atsakovai sudarė sutartį su advokate dėl atstovavimo teisme šioje byloje – teismo pastaba).

24. Nuo įspėjimo dėl atsakovų iškeldinimo praėjus įstatyme nustatytam 3 mėnesių įspėjimo terminui, laikytina, kad faktiniai šalių panaudos teisiniai santykiai jau yra pasibaigę.

Dėl savininko teisių pažeidimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

25. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose.

26. Ieškovė, reikšdama reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo turto, remiasi CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

27. Teismas pažymi, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog atsakovas S. S. 2007 metais pervedė į ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio sąskaitą 498 000 Lt sumą, nesuteikia jiems nuosavybės teisę į Butą ar Žemės sklypą. Juolab, kad toks reikalavimas dėl atsakovo S. S. dėl nuosavybės pripažinimo į ginčo turtą byloje nebuvo pareikštas, nors bylos nagrinėjimo metu šis klausimas ir buvo nagrinėjamas. Pažymėtina, ir tai, kad CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2001 m. liepos 1 d. – 2013 m. vasario 28 d. redakcija) buvo numatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Šiuo atveju nebuvo sudarytas notaro patvirtintas sandoris, kuriuo atsakovams (ar vienam iš atsakovų) būtų perleistas Butas ir Žemės sklypas. Dėl to atsakovų teiginys, kad atsakovas S. S. minėta suma (498 000 Lt) galėjo būti sumokėta kaip kaina už Butą ir Žemės sklypą, yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad ne tik nebuvo sudarytas notarinis, bet ir jokios formos susitarimas dėl ginčo turto atsakovams (ar atsakovui S. S.) perleidimo.

28. Pažymėtina ir tai, kad ginčo turtą ieškovė kartu su buvusiu sutuoktiniu, pardavę ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įsigijo iš ieškovės asmeninių lėšų. Atsakovai, nors ir nurodė, kad su ieškove ir jos buvusiu sutuoktiniu buvo susitarta, jog ginčo turtas priklausys atsakovui S. S., tačiau nei savo paaiškinimais nei žodinio susitarimo, nei kitų šios sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė, o tik teigė, kad jiems buvo leista gyventi ginčo turte. Teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovams buvo leista gyventi ginčo turte yra nepakankama išvadai, kad buvo ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio susitarimas dėl nuosavybės perleidimo. Naudojimasis Butu tiek prieš jo galutinį įrengimą, tiek po įrengimo kartu su atsakovų lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) nėra pakankamas tiek nuosavybės teisės perleidimui, tiek prievoliniams santykiams, kuriais atsakovams išliktų teisė neribotą laiką prieš savininkės valią naudotis ginču turtu, pagrįsti.

29. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2010">3K-3-285/2010</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2012">3K-3-344/2012</a>, kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2008">3K-3-407/2008</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2010">3K-3-285/2010</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2012">3K-3-344/2012</a>, kt.).

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>).

31. Nagrinėjamu atveju, remiantis rašytiniais įrodymais (VĮ Registrų centro išrašu), šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė yra ginčo turto, iš kurio ji siekia iškeldinti atsakovus, savininkė. Taigi pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga egzistuoja.

32. Vertinant antrąją negatorinio ieškinio sąlygą – ieškovės, kaip ginčo turto savininko teisių pažeidimą, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai gyvena Bute ir naudojasi Žemės sklypu be teisinio pagrindo. Kaip nurodė ieškovė, jis ketina pati su dukterimi apsigyventi ginčo turte ir nepageidauja ten gyventi kartu su atsakovais.

33. Pažymėtina, kad atsakovų dėstomi argumentai, kad jie neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus dėl iškeldinimo.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.). Taigi teisė į būstą nepaneigia pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims arba varžyti nekilnojamojo daikto savininko teises.

35. Taigi teisė į būstą nėra absoliuti, juolab, nėra absoliučios teisės į svetimą fizinio asmens būstą. Dėl to atsakovai nepagrįstai teigia, jog jų teisės, juos iškeldinus iš ieškovės būsto, bus pažeistos. Teismo vertinimu, atsakovai negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad ilgą laiko tarpą naudodamiesi svetimu turtu, įgis teisę joje gyventi nuolatos ar įgis teisę reikalauti iš ieškovės aprūpinti juos gyvenamuoju būstu.

36. Nors atsakovai nurodė, kad ieškovės buvęs sutuoktinis jiems žadėjo leisti atsakovams gyventi iki gyvenimo pabaigos (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės buvęs sutuoktinis liudytojas S. S. bei kiti liudytojai), o ieškovė tam neprieštaravo, tačiau, pažymėtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių būtent ieškovės pažadą leisti atsakovams ginčo patalpose gyventi iki gyvos galvos. Be to, ieškovei pareikalavus išsikelti iš jos nuosavybės teise valdomo ginčo turto, konstatuotina, kad ji realizavo savo kaip savininkės ir panaudos davėjos teises, todėl atsakovai turėjo pareigą per įstatymo nustatytą terminą išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto.

37. Nors byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad atsakovai ilgą laiką (daugiau kaip 15 metų) gyvena ginčo turte, juo naudojasi, kad atsakovas S. S. pervedė į ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio sąskaitą beveik pusę milijono litų (apie 144 231 Eur), kad atsakovai remontavo Butą, mokėjo už ginčo turtą mokesčius ir tvarkė dokumentus, kad ieškovė kartu su buvusiu sutuoktiniu buvo išdavusi atsakovei S. S. įgaliojimą, kad atsakovai neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pažeisti ieškovės, kaip savininkės teises – ginčo turtu naudotis, jį valdyti, juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37, 4.93 straipsniai).

38. CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Šiuo atveju atsižvelgus, jog atsakovams apie ieškinį ir ieškovės reikalavimą išsikelti iš ginčo turto tapo žinoma iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. laikytina, kad nuo 2024 m. lapkričio 30 d. atsakovai ieškovės nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvena be teisinio pagrindo, t. y. yra savavališkai užėmę patalpas.

39. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės, kaip ginčo turto savininko, teisės yra pažeistos. Ieškovė negali tinkamai turto valdyti, jį naudoti. Atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad jų elgesys prieš ieškovės valią gyvenant jos Bute ir naudojant jos Žemės sklypą atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Ieškinį tenkinus, spręstinas klausimas dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikė advokatų kontoros išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 3 517,23 Eur sumą. Taip pat ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio.

44. Teismo vertinimu, 317,35 Eur išlaidos už pretenzijos surašymą nėra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nes jos buvo patirtos dar iki ieškinio parengimo, bylos iškėlimo. Prašymo dėl nuostolių atlyginimo ieškovė nereiškė. Be to, byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovams ieškovės advokatės parengta pretenzija iki bylos iškėlimo buvo įteikta. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl ieškovės turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui (110 Eur) apmokėti ir 3 199,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

45. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad ieškovės 3199,88 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ir ieškovės patirtos 110 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti.

46. Byloje teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 78,02 Eur. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 275 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus S. S. (S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S. (I. S., gim. (duomenys neskelbtini)) iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais.

Priteisti ieškovės I. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. S. (S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 103,29 Eur (tūkstantį šimtą tris eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės I. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo I. S. (I. S., gim. (duomenys neskelbtini)) 1 103,29 Eur (tūkstantį šimtą tris eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės I. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 103,29 Eur (tūkstantį šimtą tris eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. S. (S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 (dvidešimt šešis) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo I. S. (I. S., gim. (duomenys neskelbtini)) 26,01 Eur (dvidešimt šešis eurus 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,01 Eur (dvidešimt šešis eurus 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Atsakovams išaiškinti, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Įsiteisėjus sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Indrė Savkinienė