R. T. pagal BK 281 str., 369 str., 368 str., 376 str., 46 str., 382 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2327/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01616-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo R. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl galimai padarytu esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, konstatuojant, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 46 straipsnio 6 dalies pažeidimus, kadangi jo kaltę grindė prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Priešingai, nei konstatuota nuosprendyje, byloje nėra nei vaizdo medžiagos, nei DNR, nei pirštų antspaudų, nei liudytojų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad jis įvykio metu vairavo transporto priemonę. Liudytojo R. S. parodymai, kad iš automobilio išlipo ne R. T., nebuvo tinkamai įvertinti. Liudytojo V. D. prisipažinimas, kad jis vairavo automobilį, ir vėliau šių parodymų atsisakymas negali būti vertinamas kaip labiau patikimas nei pirminis jo prisipažinimas. Visa tai rodo, kad būtent V. D. vairavo automobilį, tuo labiau, kad jo (kasatoriaus) prie automobilio niekas nematė. Taigi jo kaltė, kaip nurodo, galimai vairavus automobilį, grindžiama ne faktais, o prielaidomis, prieštaringais neblaivaus asmens parodymais. Faktas, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei ir kad jis juo naudodavosi, nereiškia, kad jis vairavo jį įvykio metu. Kadangi iki šiol yra nepašalinti prieštaravimai tarp R. S. ir V. D. parodymų bei nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasatorius R. T. nors ir teigia, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, tačiau teisinių argumentų, patvirtinančių šių pažeidimų buvimą, nepateikia. Kaip matyti iš skundo turinio, kasatorius išimtinai nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodamas liudytojų V. D. ir R. S. parodymų prieštaringumą, savo kaltės nebuvimą. Taigi kasatorius iš esmės kelia faktinio pobūdžio klausimus, kurie, beje, buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo pateikiant motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, fakto klausimai klausimai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad kasatoriaus prašymas jį išteisinti neatitinka BPK 382 straipsnyje nustatytų kasacinio teismo įgaliojimų dėl priskirtų procesinių sprendimų priėmimo.

Kadangi teisinių argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka, nepateikta, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų(BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis