V. Ž. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 62 str., 61 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2207/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21379-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jų apeliacinis skundas, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. Ž. paskirtos bausmės pakeisti: pripažinti V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat pripažinti, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas (suklysta – turėtų būti 3 punktas)) ir šiuo pagrindu už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir V. Ž. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. Ž. paskirta pernelyg griežta, teismų praktikos neatitinkanti bausmė. Be pagrindo nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nors šis buvo savalaikis. Nepagrįstai kaltininko pasinaudojimas procesine teise tylėti prilygintas kaltės neigimui. Motyvuodami skiriamas bausmes tuo, kad V. Ž. neprisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir šią aplinkybę aiškindami jo nenaudai, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įtariamojo (kaltinamojo) teisę tylėti ir pernelyg siaurai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą savalaikiškumo aspektu. Teismų reikalavimas V. Ž. prisipažinti iš karto po sulaikymo ar jam pranešus apie įtarimą, taip pat reikalavimas pripažinti absoliučiai visas veikos faktines aplinkybes bei nurodyti bendrininko veiksmus, prieštarauja teismų praktikai. V. Ž. teisinė padėtis buvo bloginta ir tuo aspektu, kad prisipažinimas ir jį atskleidžiančios fakto aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos raštu. Kasatorių vertinimu, rašytiniai parodymai buvo laisvanoriški, tokiu būdu buvo prisidėta prie objektyvios tiesos nustatymo.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą jau įsigaliojus naujai (2024 m. balandžio 25 d.) baudžiamojo įstatymo redakcijai. Tačiau, nors šiuo metu galiojančios BK 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio normos lengvina nuteistojo teisinę padėtį ir išplečia galimybes jų pagrindu skirti švelnesnes bausmes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jų netaikė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo V. Sirvydžio pateikti argumentai dėl nepagrįstai nepripažintos V. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįstai netaikytų naujos redakcijos (įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d.) BK 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio normų ir pernelyg griežtos bausmės paskyrimo iš esmės atitinka jų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentais. Apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir savo nutartyje dėl jų pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Kasaciniame skunde iš esmės tik kartojamos apeliacinės instancijos teismo jau išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės, siūlant kasacinės instancijos teismui jas vertinti kitaip, tačiau nepateikiama teisinių argumentų, kurie pagrįstų ginčijamų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasatorių teiginiai apie netinkamą BK bendrosios dalies normų taikymą, teismų praktikos nesilaikymą ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus yra deklaratyvūs, paremti subjektyviomis interpretacijomis. Toks skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenis.

Teisėjai Arūnas Budrys

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis