Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-24-976/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02654-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.11.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – E. G. gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. G. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – dvylikos mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant E. G. tęsti mokslą, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. E. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. liepos 27 d., apie 21.00 val., iš neužrakinto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, stovėjusio prie pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagrobė nukentėjusiajam T. Ch. A. priklausantį 1800 Lt (521,32 Eur) kompiuterį „Samsung Galaxy 2“, taip nukentėjusiajam padarydamas 1800 Lt (521,32 Eur) turtinės žalos.

Be to, E. G. kaltintas ir tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno fizinio asmens dokumentą: 2013 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, Vokiečių g., radęs neteisėtai įgijo svetimą A. I. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė prie savęs iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, kol ją pametė Londone.

Be to, E. G. kaltintas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą: 2013 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, Vokiečių g., neteisėtai įgijęs svetimą A. I. priklausančią asmens tapatybės kortelę, neteisėtai ją panaudojo – pateikė lombardo darbuotojui R. R. lombarde (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2013 m. liepos 27 d., apie 12.00 val., parduodamas kompiuterį „Samsung Galaxy 2“.

Be to, E. G. kaltintas tuo, kad 2014 m. liepos 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuvykęs į lombardą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur panaudodamas svetimą A. I. išduotą asmens tapatybės kortelę, kurią E. G. rado 2013 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu Vilniuje, Vokiečių gatvėje, prisistatydamas A. I. ir už jį pasirašydamas lombardo pardavimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą.

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Tukleris prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors E. G. inkriminuotos BK 178 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalis nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, tačiau, atsižvelgus į konkrečias nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes (veikos viena nuo kitos nutolusios laiko tarpu, tačiau susijusios tarpusavyje, padarytos turint vieningą tikslą – gauti pinigų; E. G. teisiamas pirmą kartą, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, toliau tęsia mokslus), BK 93 straipsnio nuostatos jam taikytinos, nes kitaip sprendimas nebūtų teisingas. Prokuroras, cituodamas kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009), teigia, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nors ir nustatė, kad E. G. veikos yra pakartotinės ir negali būti laikomos padarytomis idealiąja sutaptimi, tačiau teismų praktikoje suformuluotą trijų sąlygų privalomumą kaltininko veiksmuose dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju laikė formaliais kriterijais ir tokia įstatymo taikymo taisykle nesivadovavo. Prokuroras mano, kad teismas, remdamasis abstraktaus pobūdžio nuostatomis apie teisingumą, protingumą ir sąžiningumą, savo iniciatyva neturėjo teisės nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir pažeisti materialiosios teisės nuostatų.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 93 straipsnio

4. Pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad teismai, nenustatę vieno iš būtinų BK 93 straipsnio taikymui pagrindų, t. y. kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, atleido E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis argumentas yra pagrįstas.

4.1. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4.2. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-472/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-472/2009">2K-472/2009</a>, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, diferencijuodamas nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatingą paskirtį, numatė riboti bausmių taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą. Pabrėžtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę nusikalstamų veikų aplinkybes, E. G. asmenybę, kitas teisiškai svarbias aplinkybes, savo procesiniuose sprendimuose argumentuotai išdėstė veikų padarymo metu buvusio nepilnamečiu E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės poreikį šioje konkrečioje situacijoje. Tačiau sprendimą dėl E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant būtent BK 93 straipsnį teismai priėmė nukrypdami nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 93 straipsnio taikymo.

4.4. Kasacinės instancijos teismo plenarinės sesija, aiškindama BK 93 straipsnio nuostatas, nurodė, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad E. G. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, tad BK 93 straipsnio prasme negalima teigti, kad yra viena iš būtinų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, tačiau, nepaisydami to, pasisakė dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės alternatyvių sąlygų egzistavimo ir E. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, savo sprendimus grįsdami baudžiamosios teisės ir proceso principais. Taip pat teismai, nusprendę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą ne parinkdami švelnesnę bausmę nei byloje taikytinų BK normų sankcijoje numatyta bausmė, o pritaikydami atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nesant vieno iš būtinų BK 93 straipsnio taikymui pagrindų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant bent vieno iš privalomų BK 93 straipsnio taikymo pagrindų – šiuo atveju nustačius, kad asmuo negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo svarstyti alternatyvių sąlygų buvimo ir nustačius jas taikyti BK 93 straipsnį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismų sprendimai yra naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė