Baudžiamoji byla Nr. 2K-11-895/2016
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01081-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.5;
2.1.7.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Artūro Pažarskio, ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M., M. P. ir L. S. kasacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda,
M. P. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda,
L. S. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 16 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. M., M. P. ir L. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. M., M. P. ir L. S. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. lapkričio 14 d., apie 14.01 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami tikslą realizuoti, degalinėje „Lukoil“, esančioje Kauno r., Kumpių k., įgijo 0,5 l talpos 1200 butelių su etiketėmis „Uno Estonian Vodka 40 proc. 0,5 l“ techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,4–39,8 proc., o butelių bendra talpa – 600 litrų. Po to neteisėtai įgytas ir laikomas techninio etilo alkoholio skiedinys buvo pakrautas į automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabenamas Tauragės miesto kryptimi, tačiau kelio Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 123 kilometre nurodytą techninio etilo alkoholio skiedinio kiekį sulaikė ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.1. BPK 176 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl apysunkių nusikaltimų turi būti atliktas per šešis mėnesius, šie terminai gali būti pratęsiami prokuroro. Šioje byloje šešių mėnesių terminas pasibaigė 2011 m. gegužės 14 d. ir nebuvo pratęstas, dauguma veiksmų buvo atliekami pasibaigus terminui. Nors 2011 m. liepos 5 d. prokuroras pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą, tačiau jis jau buvo pasibaigęs, nebuvo pratęstas tinkamu laiku. Šį pažeidimą kasatorius teigia nurodęs teismuose, tačiau teismai tai ignoravo ir dėl to nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad terminai gali būti pratęsiami, kai jie nėra pasibaigę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-895/2015">2K-158-895/2015</a>), jam pasibaigus jis pratęsiamas būti negali. Taigi 2011 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimas yra neteisėtas, todėl neteisėtais laikytini ir tolesni tyrimo veiksmai.
2.2. Teismai rėmėsi duomenimis, gautais neteisėtais būdais, 2011 m. vasario 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės tarnybos vyriausiojo tyrėjo E. J. surašytas Protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo šio pareigūno nepasirašytas, vadinasi, jis neturi teisinės reikšmės, šis tyrėjas nebuvo įtrauktas į tyrimo grupę, neaišku, kaip jo dokumentai atsirado byloje.
2.3. Nė vienas teismas nepasisakė, kuriuos bylos duomenis laiko įrodymais ir kodėl. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiesioginių įrodymų nėra, jis remiasi netiesioginiais, tačiau nemotyvavo vienų ar kitų duomenų pripažinimo įrodymais pagrindų. Teismai daug dėmesio skyrė telefoninių pokalbių analizei, tačiau iš šios analizės matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo neginčijamai ir objektyviai nustatyti, kad bent viename pokalbyje buvo kalbama apie techninį etilo alkoholį, jo įgijimą ir realizavimą. Kasatorius teigia su L. S. visiškai nebendravęs, nesikalbėjęs, nors teismas nurodo, kad pokalbiai buvo užmaskuoti, tačiau neatskleidžia tą pagrindžiančių įrodymų. Tai tik teismo prielaida, jeigu teismas teigia, kad kalbama užmaskuotai, jis turi nurodyti, kurie žodžiai ką maskuoja. Nė viename pokalbyje nuteistasis nekalbėjo apie techninio etilo alkoholio įgijimą, jis nurodė, jog kalbėjo apie padangas, skaičius rašomus ant padangų, kitas aplinkybes, susijusias su padangų pirkimu.
2.4. Kasatorius tvirtina, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes įrodymai vertinti šališkai, atmetant gynybos teiginius. Nors iš jo buvo reikalaujama nuoseklumo, tačiau pirmą kartą jis buvo apklaustas po mėnesio nuo vykimo į Kauną, kai ši kelionė kasatoriui nebuvo reikšminga, taigi neteisinga reikalauti, kad jis viską atsimintų paeiliui, kas vyko tą dieną. Teisme jis buvo apklausiamas praėjus keliems metams. Dėl pagrindinių aplinkybių jo parodymai nesikeitė, išskyrus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nutylėjo, jog automobilį, su kuriuo buvo atvažiavęs V. Š., paskolino policijos pareigūnui A. B.. Nuteistasis tvirtina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi tik tuo, kad teisme jis nurodė teisingas aplinkybes dėl to, kad buvo paskolinęs automobilį ir būtent A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakyti tiesą bijojo, nenorėjo pakenkti savo santykiams su policijos pareigūnu A. B.. Žuvus A. B., pasikeitė aplinkybės ir todėl jis galėjo apie tai papasakoti teisme.
2.5. Teismai nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo V. Š. parodymus (kad raktelius nuo automobilio prie Kauno esančioje degalinėje jis perdavė policijos pareigūnui A. B.), nors jų nepaneigė kitais objektyviais duomenimis. Kasatorius tvirtina prašęs pakartotinai iškvieti liudytoją V. Š. apklausti, tačiau teismai prašymą atmetė, tai rodo neišsamų bylos nagrinėjimą. Savo nuožiūra teismas įtraukė laikraščių straipsnius, nuotraukas į bylą ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad V. Š. parodymai neinformatyvūs, nes tariamai V. Š. nuotraukose nematė žuvusiojo A. B.. Kasatorius pažymi, kad apie A. B. žūtį rašė ne tik vietiniai laikraščiai, bet ir respublikinė spauda, naujienų portalai, tačiau teismas tokių duomenų neieškojo. Taigi teismo iniciatyva surinkti duomenys nepatvirtino fakto, kad V. Š. nematė A. B. nuotraukos. Liudytojas V. Š. neabejojo, kad automobilio raktelius degalinėje padavė būtent buvusiam policijos pareigūnui A. B.. Dėl šių aplinkybių teismai nepasisakė.
2.6. Kasatorius pažymi, kad pirmą kartą pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjo šališkas teismas, tą konstatavo Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, nebuvo perskaitytas kaltinamasis aktas, apklausti liudytojai, bylos nagrinėjimas apsiribojo specialistės V. B. apklausa ir savarankišku teismo įrodymų rinkimu, nors tą turėjo daryti prokuroras. Kaltinamojo akto neperskaitymas, pasak kasatoriaus, laikytinas esminiu BPK 271 straipsnio pažeidimu. Be to, kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaltinimo aplinkybės visiškai skiriasi, teismas nenurodė priežasčių, kodėl pakeitė suformuluotą kaltinimą, kokie duomenys įrodo, kad tariamai įgytas etilo alkoholis galėjo būti realizuotas, kam realizuotas, kokį jis turėjo tikslą, kokie duomenys tą patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde.
2.7. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad iki 2012 m. birželio 21 d. įstatymo pakeitimo BK 201 straipsnio 2 dalies dispozicija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Nuo 2012 m. birželio 21 d. pasikeitus įstatymo redakcijai, buvo pašalintas techninio etilo alkoholio požymis. Specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad skysčiai buvo nedenatūruotas etilo alkoholio skiedinys, taigi byloje buvo dvi skirtingos specialistų išvados dėl skysčio turinio, tokiu atveju reikėjo paskirti ekspertizę, kad būtų gautas teisingas atsakymas dėl skysčio turinio, prašymai dėl to teismų buvo atmesti. Kita vertus, specialisto išvada nustatyta, kad iš V. Š. vairuoto automobilio paimti skysčiai yra techninis etilo alkoholis, taigi pirmosios instancijos teismas nuteisė už veiką, kuri nuosprendžio priėmimo metu buvo dekriminalizuota, t. y. neatsižvelgė, jog turėjo būti taikoma BK 3 straipsnio 2 dalis.
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendį bei nutartį ir jį išteisinti.
3.1. Skunde teigiama, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes nebuvo perskaitytas kaltinamasis aktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalauja BPK 271 straipsnis, taip pažeidžiant teisę į gynybą, o apeliacinės instancijos teismas ėmėsi netinkamų priemonių šiam pažeidimui panaikinti, suteikdamas prokurorui galimybę perskaityti kaltinamąjį aktą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tai prieštarauja to paties teismo praktikai, nes Klaipėdos apygardos teismas kitoje byloje, nustatęs analogišką pažeidimą, sprendė, kad tai buvo esminis pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą nuosprendį (Nr. 1A-93-380-2013). Kartu pažymima, kad prokuroras perskaitė pirminį kaltinamąjį aktą, kuris neatitiko Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, rėmėsi kaltinamuoju aktu, kuriame suformuluoti kaltinimai jau buvo pakeisti.
3.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išvardyti bylos duomenys, kurie laikomi įrodymais, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kokiais įrodymais teismas remiasi, tačiau matyti, kad teismas pripažįsta, jog byloje tiesioginių įrodymų nėra ir nuosprendį grindžia netiesioginiais įrodymais, tačiau nenurodo, kas sudaro šiuos įrodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Iš nuosprendžio galima suprasti, kad kasatoriaus kaltė grindžiama pokalbių, vykusių tarp jo ir kitų kaltinamųjų, stenograma. Pokalbių stenograma yra nepasirašyta tyrėjo E. J., taigi negali būti laikoma oficialiu dokumentu ir įrodymu. Šis tyrėjas nebuvo gavęs pavedimo iš ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, todėl jo veiksmai nesankcionuoti ir neteisėti. Be to, pokalbių stenograma buvo surašyta 2011 m. vasario 7 d., t. y. kai tyrėjui jau buvo žinoma apie sulaikytą alkoholio skiedinių faktą, alkoholio kiekį, pavadinimą bei kitas įvykio aplinkybes. Šis įrodymas gautas ne įstatymų nustatyta tvarka, neteisėtai, nepatvirtina jo ir kitų kaltės, taigi neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
3.3. Nesant jokių objektyvių, neginčijamai kaltę patvirtinančių įrodymų išvados buvo priimtos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. Teismai remiasi nuo 2010 m. spalio 28 d. iki lapkričio 14 d. užfiksuotais pokalbiais, kuriuose nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio tarimosi pirkti ir gabenti alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie užmaskuotus pokalbius nepagrįsta jokiais duomenimis, ji padaryta remiantis tik teismo šališku vidiniu įsitikinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos ir vertinant liudytojo V. Š. ir nuteistųjų parodymus. Nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad nuteistųjų parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes parodymų nevienodumas nereiškia jų nenuoseklumo, prieštaringumo. Pasak nuteistojo, parodymai tyrimo metu tiesiog buvo detalizuojami. Teismai nepagrįstai atmetė kaltinamųjų aiškinimą apie buvusio policijos pareigūno A. B. dalyvavimą nusikaltime.
3.4. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad 2011 m. gegužės 14 d. pasibaigęs ikiteisminio tyrimo terminas prokuroro buvo pratęstas tik 2011 m. liepos 5 d., t. y. po to, kai jis jau du mėnesius buvo pasibaigęs. Tai esminis proceso pažeidimas, nes pasibaigęs ikiteisminio tyrimo terminas negali būti pratęstas, visi tolesni proceso veiksmai turi būti laikomi neteisėtais.
3.5. Kasatorius nurodo, kad jis nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį veikos padarymo metu galiojusią redakciją. Dabartinėje redakcijoje nebeliko požymio techninis etilo alkoholis, taigi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi teismai turėjo vadovautis nauja įstatymo redakcija. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sulaikytas etilo alkoholis yra žmonėms vartoti tinkamas gėrimas, todėl jo gabenimas užtraukia atsakomybę pagal dabar galiojančią BK 201 straipsnio 2 dalies redakciją. Teismai nepagrįstai remdamasis abejonių keliančia specialistės išvada ir jos paaiškinimais, sutapatino techninį ir nedenatūruotą etilo alkoholį. Po to, kai buvo gauta specialisto išvada, kad buvo gabenamas techninis etilo alkoholis, Klaipėdos teritorinė muitinė tą patį alkoholį įvertino beveik 17 kartų mažesne suma, negu prieš tai, ši aplinkybė rodo, kad gabenamas alkoholis nenaudojamas žmonėms vartoti, taigi ir jo gabenimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.
4. Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.1. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, nes apeliacinės instancijos teismas turėjo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nustatęs šio teismo padarytus pažeidimus, o ne pats imtis atlikti įrodymų tyrimą, perskaityti kaltinamąjį aktą ir pan. Pirmosios instancijos teisme nebuvo perskaitytas kaltinamasis aktas, įrodymų tyrimas nepaskelbus kaltinamojo akto neturi būti pradėtas, juo labiau negali būti paskelbiamas kaltinamasis aktas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
4.2. Kasatorius teigia, kad jo vaidmuo nuosprendyje neatskleistas. Kaltinamajame akte L. S. buvo pateiktas kaltinimas dėl kurstytojo vaidmens, nuosprendyje veika perkvalifikuota, nurodant, kad jis veikė ne kaip kurstytojas, o kaip vykdytojas. Pašalinta kaltinimo dalis, susijusi su nusikaltimo dalyko realizavimu. Pašalinant kaltinimo dalį ir perkvalifikuojant veiką, buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalis ir 44 straipsnio 7 dalis, kaltinimas pakeistas prieš tai neįspėjus bei apskirtai nepaskelbus kaltinamojo akto. Taigi kasatorius nuteistas kaip vykdytojas, nors jokie veiksmai, kuriuos jis atliko kaltinime nurodytu laiku, jo kaip vykdytojo, nuosprendyje nenurodyti. Kaltinamajame akte nurodyti kurstytojo veiksmai atlikti 2010 m. spalio 28 d. – lapkričio 13 d., t. y. iki vykdytojų veiksmų, o kiti veiksmai, susiję su tiesioginiu nusikaltimo vykdymu, kaltinamajame akte neinkriminuoti. L. S. nuteistas už bendravykdytojo veiksmus, kurie buvo pradėti bei įgyvendinti vėliau nuo 2010 m. lapkričio 14 d. apie 14 val.
4.3. Teismas liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą ir sulaikytą krovinį analizavo ir vertino kaip M. P. bei G. M. dalyvavimo įvykdant nusikaltimą bei jų kaltės įrodymus. Nuosprendyje nepasisakyta, kaip šie duomenys patvirtina L. S. vaidmenį įvykdant nusikaltimą. Teismas, perkvalifikuodamas jo veiksmus iš kurstytojo į bendravykdytoją, privalėjo nurodyti konkrečius veiksmus, įgyjant, pakraunant bei gabenant etilo alkoholį, tačiau to nepadarė ir, nenurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybių, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nenurodyti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir įrodymai). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl to neišdėstė motyvuotų išvadų ir tik formaliai perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
5. Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. P. prašo nuteistųjų G. M., M. P. ir L. S. kasacinius skundus atmesti.
5.1. Prokuroras atsiliepime teigia, kad kasacinių skundų turinys iš esmės analogiškas apeliaciniams skundams, į kuriuos atsakė apeliacinės instancijos teismas. Prokuroro manymu, nepagrįstas skundo argumentas dėl esminio pažeidimo perskaitant kaltinamąjį aktą apeliacinės instancijos teisme. Būtina atsižvelgti, kad bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamiesiems buvo įteikti kaltinamojo akto nuorašai, kad, šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, buvo paskelbtas kaltinamasis aktas, kad apeliacinės instancijos teisme kaltinamasis aktas ne tik buvo perskaitytas, bet ir nuteistiesiems buvo išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotas kaltinimas skiriasi nuo kaltinimo, esančio kaltinamajame akte. Po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamieji buvo apklausti, tačiau jie nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, nepateikė jokių pastabų, nereiškė prašymų dėl pateikto kaltinimo. Taigi pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas galėjo būti taisomas apeliacinės instancijos teisme.
5.2. Taip pat prokuroras mano, kad nebuvo padaryti pažeidimai dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011 m. liepos 5 d. nutarimu, konstatavęs, jog 2011 m. gegužės 14 d. baigėsi ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje terminas ir jis nebuvo pratęstas, atnaujino ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsė. Nuo 2010 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu buvo patvirtintas „Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašas“, kurio 15 punkte nustatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo terminas yra praleistas, aukštesnysis prokuroras, tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu ar savo iniciatyva nusprendęs atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą, kaip numatyta BPK 102 straipsnyje, priima nutarimą atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti. 16 punkte nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami nepratęsus ikiteisminio tyrimo termino, jų rezultatai gali būti naudojami tolesniame baudžiamajame procese tik atnaujinus ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsus 15 punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju BPK nuostatos ir Generalinio prokuroro patvirtintos tvarkos nuostatai nebuvo pažeisti, todėl teismai pagrįstai vertino ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
5.3. Prokuroras pažymi, kad M. P. pokalbiai buvo kontroliuojami Operatyvinės veikos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, šiuos veiksmus sankcionavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas. Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-313/2010). Iš išslaptintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties matyti, kad buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, kuriais buvo siekiama gauti informaciją apie M. P. galimą kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei dalyvavimą kituose nusikaltimuose. Gauta informacija buvo perduota ir naudojama ikiteisminiame tyrime, pradėtame ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. M. P. ir kiti buvo nuteisti už apysunkio nusikaltimo padarymą.
5.4. Prokuroro įsitikinimu, operatyvinio tyrimo medžiagos panaudojimas iš operatyvinės bylos, pradėtos dėl kitų galimai nusikalstamų veiksmų ir pradėtos anksčiau, nei prasidėjo baudžiamojoje byloje tiriami įvykiai, nėra pagrindas to nevertinti kaip teisėtu būdu gautų įrodymų. Kasatoriai nekelia abejonių dėl pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti ar dėl atliktų tyrimo veiksmų atitikties įstatyme nustatytai tvarkai, tačiau ginčija protokolo dėl operatyvinių veiksmų atitikimo teisėtumą ir teisingumą.
Prokuroras pripažįsta, kad protokolas surašytas nesilaikant BPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau, pasak jo, svarbu yra tai, kad skundžiamuose sprendimuose išdėstyti reikšmingi teismų sprendimų priėmimui telefoniniai pokalbiai ir jų turinys patvirtina, jog teismai įrodymais laikė ne patį netinkamai surašytą protokolą, bet būtent atliekant operatyvinius veiksmus surinktus duomenis, t. y. telefoninių pokalbių įrašus, kuriuos teismai ištyrė, jie buvo perklausyti, dėl jų užduoti klausimai kaltinamiesiems. Buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, apklaustas protokolą surašęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas E. J..
5.5. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus, atliko įrodymų tyrimą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus. Vien tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismų išvados, nereiškia, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus. Kasatoriai skunduose nenurodo jokių šališkumą patvirtinančių aplinkybių, išskyrus, jų manymu, buvusios išankstinės nuomonės turėjimą. Teismas nuteistųjų prašymų dėl įrodymų netenkino tai motyvuodamas, o kitą dalį tenkino; apeliacinės instancijos teismo protokolai patvirtina, kad buvo tenkinti visi nuteistųjų bei jų gynėjų prašymai, liudytojas V. Š. nepaklaustas tik nepavykus nustatyti jo buvimo vietos ir iškviesti į teismo posėdį. Taip pat teismai pasisakė ir dėl įstatymo taikymo bei „techninio etilo alkoholio“ požymio.
6. Nuteistųjų G. M., M. P. ir L. S. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi
7. Kasatoriai L. S., M. P., G. M. nuteisti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas policijos pareigūnams sustabdžius V. Š., kuriam ikiteisminio tyrimo metu byla nutraukta, vairuojamą automobilį, kuriame buvo rastas buteliuose gabenamas neteisėtai įgytas techninio etilo alkoholio skiedinys, kurių talpa viršijo 50 l. (t. y. 600 l.). Nuteistieji L. S., M. P., G. M. įvykio vietoje sulaikyti nebuvo, jiems pareikštas kaltinimas dėl techninio etilo alkoholio skiedinio neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo, po to, kai liudytojas V. Š. parodė, jog mikroautobusą jo vairuoti paprašė pažįstamas M. P..
7.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatorių kaltės, nurodė tokius bylos įrodymus: liudytojų parodymai, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, vaizdo įrašo duomenys, tarnybiniame pranešime pateikti išklotinių analizės duomenys, protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, ekspertizės aktas, kiti duomenys.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažinti L. S., G. M., bei M. P. kaltais dėl BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, daugiausia pagrįstas operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis. Teismas, nuosprendyje vertindamas įrodymus ir pasisakydamas dėl kaltės, itin plačiai analizavo slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, iš jų nustatė visų nuteistųjų ryšius, vaidmenis padarant nusikaltimą, subjektyviuosius veikos požymius. Pats teismas tiesiogiai nurodė, kad pagrindiniais įrodymais, pagrindžiančiais L. S., M. P. ir G. M. kaltę, mano esant jų telefoninių pokalbių išklotines. Tokios pat pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas. Duomenų gavimo teisėtumą teismai motyvavo tuo faktu, kad byloje yra išslaptinta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo sankcionuota M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė.
Duomenys, kuriuos teismai vertino kaip pagrindinį kaltės įrodymą, gauti atliekant operatyvinį tyrimą pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veikos įstatymą. Iš išslaptintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties Nr. SD-3602 matyti, kad buvo sankcionuota M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. siekiant gauti informaciją apie šio asmens galimą kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei dalyvavimą kituose nusikaltimuose. Kiti bylos duomenys atskleidžia, jog operatyvinis tyrimas dėl M. P. buvo atliekamas tikslingai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tiriant aplinkybes, susijusias su baudų mažinimu už įvairius KET pažeidimus asmenims, susijusiems su kontrabanda bei organizuotu nusikalstamumu (Lietuvos kriminalinės policijos biuro įslaptintų dokumentų 2011 m. vasario 4 d. išslaptinimo aktas). Taigi procesinės prievartos priemonės buvo taikytos siekiant gauti informaciją apie M. P. kaip pareigūno galbūt daromas nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas pagal kitus BK straipsnius ar jų dalis, negu pritaikytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
7.2. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinę praktiką bei šios bylos aplinkybes, svarstytinas klausimas dėl atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gautų telefoninių pokalbių įrašų vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio taisyklėms.
7.3. Nagrinėdamas bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto redakciją, galiojusią nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., operatyvinis tyrimas atliekamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (2010 m. birželio 30 d. redakcija). Taigi, kaip matyti iš įstatyme įtvirtinto veikų sąrašo, BK 201 straipsnio 2 dalis neįeina į sąrašą apysunkių nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų galimas operatyvinis tyrimas. Nusikalstama veika, dėl kurios nuteisti kasatoriai, nagrinėjamoje byloje nesudarė faktinio operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindo.
7.4. Teismų praktikoje konstatuota, kad duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal Operatyvinės veiklos (Kriminalinės žvalgybos) įstatymą galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-421-139/2015).
7.5. Nagrinėjamos bylos duomenys, kurie buvo gauti atliekant slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo išskirti iš kitos bylos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir būdu šie kitos bylos duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu, buvo panaudoti nagrinėjamoje byloje (kartu abejonių kelia ir kiti skunduose minimi trūkumai, kaip, pvz., pareigūno nepasirašyti 2011 m. vasario 7 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei 2011 m. vasario 7 d. pokalbių stenograma). Kaip minėta, byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su M. P., G. M. ir L. S. nusikalstama veika, už kurią jie buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu ir kuri nepateko į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galimas operatyvinis tyrimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų buvę sankcionuoti operatyviniai veiksmai dėl L. S. ir G. M. galbūt daromų nusikalstamų veikų, vadinasi, informacija apie jų nusikalstamas veikas buvo gauta slaptai klausantis kito asmens.
7.6. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes formuojamos kasacinės praktikos kontekste dėl duomenų panaudojimo pripažįstant juos įrodymais teisėtumo, darytina išvada, kad teismai, pripažindami įrodymais duomenis, gautus vykdant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeidė proporcingumo principą ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kartu neproporcingai suvaržė L. S., G. M. ir M. P. teisę į privataus gyvenimo apsaugą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
7.7. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje nustatytą esminį BPK pažeidimą ir iš naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Tai atliekant turi būti įvertinta, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad L. S., M. P. ir G. M. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką; esant būtinumui, vadovaujantis BPK 20, 324 straipsnių reikalavimais, turi būti atliekamas papildomas įrodymų tyrimas.
7.8. BPK 386 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Šioje nutartyje konstatavus, kad duomenys, gauti vykdant slaptą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neteisėtai pripažinti įrodymais ir panaudoti nuosprendžiui pagrįsti, kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įstatymo taikymu, BPK 20 straipsnio bei kitais pažeidimais, paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 16 d. nutartį nuteistųjų L. S., M. P. ir G. M. baudžiamojoje byloje panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Armanas Abramavičius
