Administracinė byla Nr. 2AT-5-507-2016
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01544-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.4;
3.27.13 (S)
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5120 straipsnio 3 dalyje, padarymo surašytas už tai, kad 2014 m. gruodžio 11 d. atlikus UAB „P.“ patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (17)-LT1-129) nustatyta, jog R. D., eidamas UAB „P.“ komercijos direktoriaus pareigas, iš Europos Sąjungos įvežė ir į Lietuvos Respublikos rinką išleido dvi tinkamas eksploatuoti transporto priemones, tačiau per tris mėnesius nuo šių transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai pradžios, t. y. iki 2014 m. birželio 19 d., neįregistravo įmonės Gamintojų ir importuotojų sąvade. Šių transporto priemonių importą patvirtina įsigijimo dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, o išleidimą į vidaus rinką – PVM sąskaitos faktūros, buhalterinės apskaitos išrašas. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo (toliau – Atliekų tvarkymo) įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (toliau – Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės) 5 punkto reikalavimus.
2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 5120 straipsnio 3 dalį R. D. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas) direktoriaus A. Kairio apeliacinis skundas netenkintas.
4. Pareiškėjas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašymas patenkintas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti R. D. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 5120 straipsnio 3 dalį.
5.1. Pareiškėjo nuomone, abiejų instancijų teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas (ATPK 5120 straipsnio 3 dalis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą protokolui papildyti (ATPK 256, 257, 259, 260 straipsniai). Pareiškime teigiama, kad teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą (ATPK 5120 straipsnis), vienas pagrindinių siekių yra sumažinti gaminių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pareiškėjas, aptardamas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, 38 dalies 4 punktą, 36, 61–63 dalis, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių I skyriaus 2.3 punktą, pažymi, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra nustatytos tiek Atliekų tvarkymo įstatyme 344 straipsnio 1 dalyje, tiek Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse, Gaminių teikimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Strateginio atliekų tvarkymo plano 156 punkte. Gamintojas ir importuotojas yra atsakingi už transporto priemonės poveikį aplinkai nuo gamybos ir importo iki saugaus atliekų sutvarkymo. Anot pareiškėjo, ATPK 5120 straipsnis reglamentuoja tinkamų eksploatuoti transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnį jie priskiriami prie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių. Nagrinėjamu atveju UAB „P.“, būdama transporto priemonių importuotoja, importuodama tinkamas eksploatuoti transporto priemones, privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes šiam juridiniam asmeniui ateityje kyla atsakomybė užtikrinti, kad įvežta transporto priemonė, tapusi atlieka (eksploatuoti netinkama transporto priemonė), būtų sutvarkyta – už atliekų utilizavimo sistemos organizavimą ir finansavimą atsako gaminių gamintojas ir importuotojas t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra gaminių atliekos, o įmonės tvarkančios tokias atliekas yra laikomos atliekų tvarkytojomis, o ne transporto priemonių importuotojomis ar gamintojomis (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalis). Be to, pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kyla gamintojams ir importuotojams, nes yra svarbu kontroliuoti įvežamų automobilių srautus į vidaus rinką, vykdyti apskaitą ir kaupti lėšas būsimam įvežtų automobilių utilizavimui. Dėl to pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis dėl ATPK 5120 straipsnio taikymo, t. y. kad ši norma taikoma tik importuotojams ir gamintojams, kurie importuoja ir gaminta eksploatuoti netinkamas transporto priemones, ir teigia, kad priešingai – šis ATPK straipsnis taikomas tik gamintojams ir importuotojams, importuojantiems ir gaminantiems tinkamas eksploatuoti transporto priemones, o ne įmonėms, tvarkančioms atliekas.
5.2. Pareiškime nesutinkama ir su teismų išvada grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolui papildyti ir teigiama, kad tokia išvada prieštarauja tiek ATPK 260 straipsnio nuostatoms, tiek teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3(13), p. 329). Pareiškėjas pažymi, kad R. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už vieną administracinį teisės pažeidimą – transporto priemonių pagaminimą arba importą į Lietuvos Respubliką neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardytas esminis ATPK 5120 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektyvusis požymis ir nurodyti kiti svarbūs duomenys: pažeidimo padarymo laikas, konkretūs R. D. pažeisti teisės aktai, 2014 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. (17)-LT1-129 užfiksuotos aplinkybės dėl dviejų transporto priemonių pardavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo nurodyti, kokia konkrečiai pažeista teisės norma dėl kiekvieno pažeidimo, juos nurodant atskirai. Pareiškėjas mano, kad teismai be pagrindo grąžino šią bylą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, įpareigodami tinkamai įforminti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus.
5.3. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių, 256 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes bylos neišnagrinėjo išsamiai, objektyviai bei visapusiškai ir ją neteisingai išsprendė. Anot pareiškėjo, teismai nepagrįstai nevertino svarbaus bylos rašytinio įrodymo – patikrinimo akto Nr. (17)-LT1-129, šį dokumentą ignoravo ir neteisingai konstatavo, kad R. D. administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti faktą, jog įmonė UAB „ P.“ importavo ir gamino būtent eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Anot pareiškėjo, tokia išvada neatitinka ATPK 5120 straipsnio turinio ir prieštarauja aukščiau minėtam principui „teršėjas moka“. Maža to, teismai spręsdami, kad UAB „P.“ turėjo importuoti ir vidaus rinkai tiekti eksploatuoti netinkamas transporto priemones, nepagrįstai neišsiaiškino ATPK 5120 straipsnio taikymo ribų, t. y. ar ši norma taikoma tik importuotojams ir gamintojams, įvežantiems atliekas (eksploatuoti netinkamas transporto priemones) ar įvežantiems eksploatuoti tinkamas transporto priemones. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad teismai priėmė sprendimus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrę visų bylos aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tokie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėtų sprendimų byloje priėmimui, todėl skundžiami sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti.
6. Pareiškėjo prašymas atmestinas.
7. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5120 straipsnio 3 dalyje, galimo padarymo surašytas po 2014 m. gruodžio 11 d. atlikto UAB „P.“ patikrinimo. Pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas, nustatančias administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nuo patikrinimo dienos prasidėjo ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga. Administracinė nuobauda R. D. per šį terminą nebuvo paskirta – Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 5120 straipsnio 3 dalį R. D. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, atmetus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus A. Kairio apeliacinį skundą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
7.1. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė, esant svarbioms priežastims, pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje šia įstatymo nuostata nebuvo naudotasi. Šiuo metu vienerių metų terminas taip pat yra pasibaigęs. Byloje, kurią prašoma atnaujinti, nėra ir pagrindo administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimas iš naujo numatytas tik dviem atvejais: 1) kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka ir 2) kai pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinamas apeliacine tvarka. ATPK nenumatyta, kad, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų ATPK 30221 straipsnyje numatyta tvarka, administracinės nuobaudos skyrimo terminai turėtų būti skaičiuojami iš naujo. ATPK 35 straipsnio 5 dalyje numatyti sprendimai nagrinėjamoje byloje nebuvo priimti, taigi ir administracinės nuobaudos skyrimo terminai negali būti skaičiuojami iš naujo. Konstatavus, kad byloje, kurią prašoma atnaujinti, yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, prašymas atnaujinti bylą negali būti tenkinamas, nes dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
