Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-696/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15423-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.15
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam A. Ž.,
gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiukui (Aleksandr Palamarčuk),
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutarties.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (už 2015 m. sausio 24 d. veiką) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 145 straipsnio 2 dalį (už 2015 m. kovo 11 d. veiką) laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams 5 dienoms.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas A. Ž. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, A. Ž. uždrausta prisiartinti prie R. Ž. ir jis įpareigotas gyventi skyriumi nuo jos 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. Ž. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. kovo 12 d. veikų) ir 245 straipsnį (dėl dviejų veikų) išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteista iš A. Ž. nukentėjusiesiems R. Ž. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų, D. Ž. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. Ž. buvo kaltinamas pagal 245 straipsnį dėl to, kad, žinodamas apie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi priimtą teismo sprendimą nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. Ž. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, t. y. 2015 m. kovo 11 d., apie 16.00 val., lankėsi R. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip nevykdė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo.
2. A. Ž. buvo kaltinamas pagal 245 straipsnį dėl to, kad, žinodamas apie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi priimtą teismo sprendimą nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. Ž. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, t. y. 2015 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., lankėsi R. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip nevykdė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo.
3. Be to, A. Ž. nuteistas pagal 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo nukentėjusiąją grasindamas ją padegti, t. y. 2015 m. sausio 24 d., laikotarpiu nuo 16.00 iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. Ž. sakydamas „padegsiu tave su namais, paliksiu tuščią lauką“, nuėjęs į garažą paėmė indą su skysčiu, turinčiu benzino kvapą, juo aplaistęs gyvenamojo namo kambariuose buvusius baldus ir kitus daiktus, bandė padegti, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
4. A. Ž. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 11 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli R. Ž. priklausančios sodybos kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo sutuoktinę R. Ž. ir sūnų D. Ž., grasindamas padegti namus, sakydamas: „dabar tikrai, kurva, sudeginsiu“, „dabar tikrai sudeginsiu ir nepaliksiu nieko“.
5. A. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo sutuoktinę R. Ž., sūnus D. Ž. ir M. Ž. grasindamas padegti R. Ž. ir namus, sakydamas: „tave vis tiek sudeginsiu, šitą vietą paleisiu pelenais“, viešai išvadindamas R. Ž. asmens garbę ir orumą žeminančiais bei necenzūriniais žodžiais, užgauliai pažemindamas įžeidė nukentėjusiąją R. Ž., dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Pastarosios trys nuosprendžio dalys neskundžiamos.
6. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Grušienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. išteisintas pagal BK 245 straipsnį už dviejų veikų padarymą, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
6.1. Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį, nepagrįstai išplėsdami jų taikymo apimtis, ir BK 245 straipsnį, nes, susiaurinę šio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas, nepagrįstai jo nepritaikė A. Ž. padarytoms veikoms.
6.2. Kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad kardomoji priemonė, numatyta BPK 132¹ straipsnyje, yra analogiška įpareigojimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, todėl jos nesilaikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį, o pažeidus šią kardomąją priemonę, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Prokurorės nuomone, nors BPK 132¹ straipsnyje ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti įpareigojimai lingvistine prasme yra panašūs, tačiau jų paskirtis skiriasi ir jų tapatinti negalima. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą skiriamų įpareigojimų paskirtis yra apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), t. y. didinti nukentėjusio asmens saugumą, realiai paveikti smurtautoją, užtikrinti socialinį teisingumą, sudarant sąlygas gyvenamojoje vietoje likti nukentėjusiajam asmeniui, o BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomąja priemone, kaip ir kitomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 119 straipsnis).
6.3. Kasatorės teigimu, teismai neteisingai nurodė, kad įtariamajam pažeidus nutartyje, priimtoje vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, nurodytus įpareigojimus, turėtų būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria BPK nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Tai rodo, kad įstatymo leidėjas netapatina šiame įstatyme kardomųjų priemonių ir įpareigojimų, bet priešingai – nustato, kad įpareigojimai pagal šį įstatymą skiriami tik tuo atveju, kai nėra skirtos kardomosios priemonės, numatytos BPK 1321 ar 122 straipsnyje. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 121 straipsnyje nenumatyta, jog skiriant kardomąją priemonę turi būti atsižvelgta į kitais įstatymais paskirtų įpareigojimų vykdymą, taip pat pažymi, jog pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 3 straipsnio nuostatas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės yra skiriamos kartu su bausme, jei nėra skiriama arešto ar laisvės atėmimo bausmė, o kardomosios priemonės su bausme negali būti paskiriamos. Taigi smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, paskirtos kartu su bausme, yra panašios į baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72¹ straipsnyje, už kurių nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.
6.4. Kasatorės įsitikinimu, BK 245 straipsnio norma apima visus galimus teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymo atvejus, išskyrus specialias normas, įtvirtintas BK 164, 231, 243 straipsniuose, todėl įpareigojimų, paskirtų teismo nutartimi pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nesilaikymas atitinka BK 245 straipsnio sudėtį. Tokios praktikos, kasatorės teigimu, laikosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.
7. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 245 straipsnio taikymo
A. Ž. greta kitų nusikalstamų veikų buvo kaltinamas pagal BK 245 straipsnį dėl to, kad 2015 m. kovo 11 ir 2015 m. kovo 12 d. nevykdė 2015 m. sausio 26 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priimto teismo sprendimo nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. Ž. ir nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini).
BK 245 straipsnyje (Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) nustatyta, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi. Todėl BK 245 straipsnis numato atsakomybę tam, kas nevykdo teismo sprendimo tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje. Tačiau baudžiamojoje teisenoje šio BK straipsnio taikymo sritis yra palyginti siaura. Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie nevykdo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes dėl vengimo vykdyti bausmę Baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas kitoks teisinis atsakomybės reguliavimas. Pagal šį straipsnį nekyla atsakomybė už vengimą vykdyti kardomąją priemonę ar už jos pažeidimą, nes dėl šių pažeidimų BPK numato kitokį teisinį reguliavimą. Tačiau BK numatyta galimybė taikyti nuteistajam ne vien bausmę, bet dar ir baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Taip pat baudžiamojoje byloje atskirais atvejais įtariamajam gali būti taikomos ir kitokios priemonės, numatytos ne tik BK ar BPK, bet ir kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra 2011 m. gegužės 26 d Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jo 5 straipsnyje numatyta, kad jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės gali būti skiriamos ir baudžiamojoje byloje. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės gali būti skiriamos ir ikiteisminiame tyrime iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas įtariamajam tokias priemones, turi įspėti, kas jam gresia už jų pažeidimą.
Pažymėtina, kad BPK XI skyriuje „Kardomosios priemonės“ kaip viena iš kardomųjų priemonių, skiriamų įtariamajam ar nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 1321straipsnis). Paskyrus tokią kardomąją priemonę įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo kaip kardomąją priemonę prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Skiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.
Nors šios pirmiau nurodytos priemonės išoriškai yra panašios, savo turiniu jos nėra visiškai tapačios. Abi jos gali būti skiriamos įtariamajam. Tačiau jei kardomoji priemonė teismo skiriama prokuroro prašymu, tai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje numatyta priemonė gali būti skiriama ir ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymu. Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia, dėl kokios priemonės skyrimo ir kokio įstatymo pagrindu kreiptis į teismą.
Šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. sausio 24 d. padarytos veikos pradėtas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. sausio 24 d. Tą pačią dieną A. Ž. buvo sulaikytas ir išbuvo suimtas iki sausio 26 d. Įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnyje, A. Ž. pareikštas 2015 m. sausio 25 d., o 2015 m. sausio 26 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis). Tuo pačiu metu, t. y. 2015 m. sausio 26 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės paieškos skyriaus viršininkas kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, paskirti įtariamajam įpareigojimą nesiartinti prie R. Ž., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Tą pačią dieną teismas priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsniu, įtariamajam A. Ž. paskyrė smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, t. y. 1) įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos; 2) įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens R. Ž.. Kartu teismas nutartyje įspėjo įtariamąjį, kad už šių priemonių nesilaikymą ar pažeidimą jam gali būti paskirtos kardomosios priemonės (tarp jų ir suėmimas, jei tam būtų pagrindas).
2015 m. kovo 16 d. policijoje įregistruotas naujas R. Ž. pareiškimas dėl 2015 m. kovo 12 d A. Ž. smurto prieš žmoną. 2015 m. kovo 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos, o kovo 17 d. surašytas pranešimas apie įtarimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. 2015 m. kovo 18 d. pareikštas įtarimas dar ir pagal BK 245 straipsnį dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.
2015 m. kovo 18 d. teismo nutartimi dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje, ir dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių nevykdymo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. 2015 m. kovo 25 d. surašytas kaltinamasis aktas dėl trijų nusikaltimų – pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį.
Taigi nors 2015 m. kovo 16 d. kaltinamajame akte 2015 m. sausio 26 d. A. Ž. paskirta priemonė įvardyta kaip kardomoji, teisėjų kolegija laiko, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje nurodytos priemonės A. Ž. buvo paskirtos ne vadovaujantis BPK 132¹ straipsniu, kaip kardomosios priemonės, o vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kaip smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės.
Tačiau apylinkės teismas, 2015 m. gegužės 11 d. priimdamas A. Ž. apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 145, 155 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo, dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį jį išteisino. Teismas savo sprendimą motyvavo taip: „Aiškinant BK 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui, galima būtų teigti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų kriminalinės bausmės, kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės, paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Pastebėtina, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias įgyvendinti teisingumą konkrečioje byloje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje paminėtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės lyg ir nėra BPK numatytos kardomosios priemonės, tačiau savo pobūdžiu ir tikslais yra būtent kardomosios priemonės, tik skiriamos ne pagal BPK, o pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Apsaugos nuo smurto užtikrinimo priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, gali būti skiriamos ir su bausme. Tačiau nagrinėjamu atveju apsaugos užtikrinimo priemonės buvo paskirtos iki sprendimo šioje byloje priėmimo, tai reiškia, kad iš esmės buvo paskirta pagal Įstatymą numatyta kardomoji priemonė. Kardomųjų priemonių rūšys išdėstytos BPK XI skyriuje nuo švelniausios iki griežčiausios, viena iš jų yra panaši į apsaugos nuo smurto užtikrinimo priemones – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹ straipsnis). Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo pagal BPK, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Praktiškai prie kiekvienos kardomosios priemonės nurodyta, kad už paskirtos priemonės nesilaikymą gali būti paskirta kita, griežtesnė, kardomoji priemonė. Teismo nuomone, kardomųjų priemonių nesilaikymas nepatenka į BK 245 straipsnyje numatytų teismo sprendimų, kurių nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, sampratą. Smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės, skiriamos pagal Įstatymą, savo pobūdžiu ir paskirtimi yra kardomosios priemonės, todėl už jų nesilaikymą neturi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o skiriama tokia kardomoji priemonė, kuri leistų nukentėjusiajam asmeniui saugiai jaustis ikiteisminio tyrimo metu“. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, sutiko su apylinkės teismo sprendimo motyvais, juos pakartojo ir atmetė prokuroro apeliacinį skundą.
Kasatorė kasaciniame skunde nesutinka su teismų sprendimais ir tvirtina, kad apylinkės teismo nutartis, priimta A. Ž. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu, yra teismo sprendimas, už kurio nevykdymą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį.
Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės kasacinio skundo motyvais. Teismai savo sprendimus dėl A. Ž. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį motyvavo tuo, kad jam paskirta priemonė iš esmės yra kardomoji priemonė, o už kardomosios priemonės pažeidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Paprasčiausiai viena kardomoji priemonė pakeičiama kita. Tačiau iš nutarties teksto aišku, kad teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi A. Ž. paskirta ne kardomoji priemonė, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje numatyta poveikio priemonė. Jos panašumas su BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomąja priemone nereiškia, kad ji prilyginama kardomajai priemonei. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė šioje byloje A. Ž. buvo paskirta tą pačią dieną kaip ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Be to, paskyręs smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, teismas toje pačioje nutartyje įspėjo įtariamąjį, kad už jų nesilaikymą ar pažeidimą jam gali būti paskirtos kardomosios priemonės. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo nutartimi A. Ž. paskirta antra kardomoji priemonė. Šiuo atveju teismai padarė neteisingą išvadą, plečiamai aiškindami įstatymą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytos priemonės yra BK 245 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas ir jų nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 straipsnį.
Teismai savo sprendimuose akcentavo, kad padaryta veika laikoma nusikalstama tik tada, kai ji ne tik formaliai atitinka BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teismų motyvu, bet kartu abejoja teismų išvada, kad A. Ž. paskirtos priemonės nesilaikymas nėra pavojinga veika. Pavojinga yra bet kokia veika, susijusi su teismo paskirtos priemonės nevykdymu. Pažymėtina, kad nei BK, nei teismų praktika neskirsto teismo paskirtų poveikio priemonių į rimtas ir nerimtas, o jų nevykdymo į pavojingas ir nepavojingas. Bet kokios teismo paskirtos poveikio priemonės nevykdymas yra vienodai pavojingas ir apie kažkokį formalų nevykdymo pavojingumą negali būti nė kalbos. Juo labiau kad pati nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimo pavojingumas nesiejamas su kilusiais padariniais, jį lemia veika. Visi teismo sprendimai turi vienodą galią ir yra vienodai privalomi visiems asmenims. Nors, kaip teisingai nurodo teismai, įpareigojimų, skirtų pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paskirtis yra tokia pati, kaip ir BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės, bet priemonių paskirtis šiuo atveju nieko nekeičia. A. Ž. pažeidė (nevykdė) teismo paskirtos priemonės, kuri nėra ir negali būti prilyginama kardomajai priemonei, sąlygas, taigi jis pažeidė BK 245 straipsnyje numatytą draudimą.
Kartu pažymėtina, kad 2015 m. kovo 18 d. teismo nutartimi A. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, po to, bylą nagrinėjant teisme, ji buvo pratęsta dar vienam mėnesiui. Iš prokuroro prašymo bei teismo nutarties teksto aišku, kad šia nutartimi kardomoji priemonė suėmimas A. Ž. paskirta ir dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo, ir dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo. Nors kardomosios priemonės tikslas yra ne nubaudimas, o kelio užkirtimas naujiems nusikaltimams, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimo byloje garantija, šiuo atveju kreipimasis dėl naujos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir jos paskyrimas buvo teismo reakcija tiek į ankstesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tiek ir į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomosios priemonės įskaitomos į bausmę. Taigi suėmimo paskyrimas gali būti prilyginamas nubaudimui už teismo sprendimo dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo. Turint galvoje, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 245 straipsnyje, sudaro idealiąją sutaptį su kitais A. Ž. padarytais nusikaltimais (BK 145 straipsnio 2 dalis – du nusikaltimai), dėl kurių A. Ž. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, ir už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą laivės atėmimo bausmė nenumatyta, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, taip pat į tai, kad, šioje situacijoje nuteisus kaltinamąjį, paskirta bausmė negalėtų būti vykdoma įskaičius kardomojo kalinimo laiką, teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Eligijus Gladutis
Vytautas Piesliakas
