Dėl atnaujinimo

Administracinė byla Nr. 2AT-6-976/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07860-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija:

2.7.4.2.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – AVPK) Kelių policijos valdybos (toliau ir – KPV) Administracinės veikos skyriaus specialisto 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. U. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį 173 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) keturiems mėnesiams už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d. 17.43 val. vairavo transporto priemonę „Lexus“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai pagrindiniu keliu, privertė ją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, taip pat trukdė aplenkti lenkiančiai transporto priemonei didindamas važiavimo greitį, taip sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui.

2. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi A. U. skundą atmetė.

3. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi A. U. skundo netenkino, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas A. U., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo patikrinti nutarimą bei teismų nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

5.1. Pareiškėjo manymu, buvo netinkamai taikytos ATPK 35 straipsnio 1 dalies ir 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos. Nesutinkama su teismų motyvais, kuriais grindžiama išvada, kad terminai nebuvo praleisti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-2-2012, 2AT-2-2014). Kartu pažymima, kad naujesnėje praktikoje konstatuojama, jog kai ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nuobaudos paskyrimui yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimamas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant bylos sprendimą reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNDctNTExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-47-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-47-511/2015">2AT-7-47-511/2015</a>). Šioje byloje pažeidimas buvo padarytas 2013 m. gruodžio 15 d., nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas ne 2014 m. birželio 15 d., o 2014 m. birželio 16 d., tą įrodo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. Bubulio 2014 m. birželio 16 d. rezoliucija. Net jeigu terminas būtų buvęs pratęstas, kaip teigė apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. birželio 13 d., tai nekeičia situacijos, nes neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių administracinė nuobauda nebuvo paskirta.

5.2. Pareiškėjas tvirtina turintis gyvenamąją vietą, nėra išvykęs į užsienį, nuolat dirba Lietuvos policijoje, yra to paties Kauno AVPK kito padalinio pareigūnas. Bylos nagrinėjimo metu jo tarnybos vieta visiems buvo žinoma. Taigi visi motyvai dėl to, kad A. U. nebuvo įmanoma įteikti šaukimų, atmestini, nes administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys rodo, jog visais tais atvejais, kai jam buvo tinkamai įteiktas šaukimas į apklausas, jis iš karto atvykdavo.

5.3. Pareiškėjas tvirtina, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, kad jis dar 2014 m. birželio 12 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą Kauno AVPK specialistei Redai Antanavičiūtei ir visam Kelių policijos valdybos skyriui (kartu ir skyriaus viršininkui A. Bubuliui), prašė perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti kitam policijos padaliniui. Nušalinimas buvo reiškiamas ne tik tuo pagrindu, kad jis mokėsi toje pačioje aukštojoje mokykloje su minėta specialiste, bet ir tuo pagrindu, kad kartu su ja ir skyriaus viršininku ilgą laiką dirbo tame pačiame policijos padalinyje (Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2 būryje), tačiau šis pagrindas tarnybiniame pranešime buvo nutylėtas. Teismai palaikė vienodą neteisingą poziciją, kad A. Bubuliui iš viso negalima reikšti nušalinimų. A. Bubulis rezoliucija išsprendė nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimą tuo metu, kai jam jau buvo pareikštas nušalinimas, o vėliau jis nusišalino, nes tyrimas buvo perduotas kitiems Kauno AVPK Kelių policijos valdybos padaliniams. Tai patvirtina, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas neteisėtai.

5.4. Pareiškėjas teigia, kad buvo nepagrįstai pripažinti įrodymais duomenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismai netinkamai vertino tai, kad laikas, kai buvo padarytas pažeidimas, ir vaizdo registratoriuje nurodytas laikas nesutampa, kaip neesminį dalyką, nurodydami, kad tikslus pažeidimo laikas ir vieta gali būti nustatomi ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai prieštarauja principui, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2013, 2AT-7-3-2013).

5.5. Teismai netinkamai vertino padarytą procesinį pažeidimą pateikiant liudytojams E. B. ir G. J. nuotraukas atliekant atpažinimo iš nuotraukų veiksmą, tai turėjo būti laikoma esminiu pažeidimu. Pasak pareiškėjo, administracinio teisės pažeidimo byloje atliekant atpažinimą iš nuotraukos reikia vadovautis BPK nuostatomis (BPK 192 ir 194 straipsniai). Liudytojai teisme patvirtino, kad jiems abiem tuo pačiu metu buvo parodytas atpažinti vienintelis vyriškos lyties asmuo, t. y. pareiškėjas, jo nuotrauką paimant iš policijos duomenų bazės. Nors pradiniame anoniminiame pranešime asmens, vairavusio automobilį, lytis nebuvo nurodyta. Toks atpažinimas negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir negali būti remiamasi jo rezultatais.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D. Česnausko atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti pareiškimo dėl atnaujinimo.

6.1. Atsiliepime teigiama, kad byloje buvo tinkamai vadovautasi ATPK 35 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pagal bylos duomenis, 2014 m. kovo 21 d. pažeidėjui pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą buvo išsiųstas registruotas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, tačiau 2014 m. balandžio 29 d. dokumentas grįžo atgal kaip neįteiktas. Pakartotinis šaukimas buvo išsiųstas į A. U. darbovietę, tačiau tuo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl šaukiamas neatvyko. A. U. į instituciją atvyko 2014 m. birželio 11 d., tačiau pareiškė nepasitikėjimą visais skyriaus pareigūnais ir paprašė jo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti kitam padaliniui. Šios aplinkybės atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, todėl 2014 m. birželio 13 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, pratęsiant terminą vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 15 d. Taigi, terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio. A. U. nurodyta administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo data 2014 m. birželio 16 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes minėtą dieną nutarimas tik buvo patvirtintas Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. Bubulio rezoliucija, bet nutarimo priėmimo data yra 2014 m. birželio 13 d., kuri laikytina tikrąja administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo data.

6.2. Atsiliepime nesutinkama su keliamu pareigūnų šališkumo argumentu, nes vien tai, kad praeityje A. U. su A. Bubuliu ir R. Antanavičiūte siejo darbiniai santykiai, nelaikytina pakankamu pagrindu nušalinimui nuo proceso, nes nė vienas iš pareigūnų šioje byloje nepriėmė galutinio sprendimo.

6.3. Nesutinkama ir su argumentais dėl duomenų netinkamo pripažinimo įrodymais. Nurodoma, kad byloje buvo vertinti liudytojo E. B., mačiusio įvykį taip pat kartu su juo vykusios liudytojos G. J., parodymai, kurie sutapo. Abu liudytojai iš jiems pateiktų vyro ir moters nuotraukų atpažino vyriškį, vairavusį automobilį, pagal veido formą, plaukų ilgį. Jų parodymus patvirtino ir vaizdo įrašas, nufilmuotas įvykio metu.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia klausimą dėl neteisėtai ir nepagrįstai pratęsto termino nuobaudos paskyrimui.

8.1. Pareiškėjo teigimu, terminas buvo pratęstas pasibaigus nuobaudos skyrimo laikui, o būtent 2014 m. birželio 16 d., kai tuo tarpu pažeidimo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarymo data yra 2013 m. gruodžio 15 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės Redos Antanavičiūtės nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus vieneriems metams nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos buvo priimtas 2014 m. birželio 13 d. Ant šio nutarimo taip pat yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko A. Bubulio 2014 m. birželio 16 d. rezoliucija, kuria nurodoma nutarimą pridėti prie bylos. Rezoliucijos turinys yra susijęs ne su nutarimo vykdymu, įsigaliojimu ir pan., o su nuoroda pridėti tą dokumentą prie bylos. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad rezoliucijos, kuria nurodyta dokumentą pridėti prie bylos, data nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, vertinant sprendimo pratęsti nuobaudos paskyrimo terminus priėmimo datą. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad priešingai, negu teigia pareiškėjas, sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą yra priimtas 2014 m. birželio 13 d., taigi nepraėjus 6 mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į vieną iš skundo argumentų, teisingai patikslino, kad nutarimo pratęsti terminą priėmimo data yra 2014 m. birželio 13 d. Tai atitinka bylos duomenis, su tuo nėra pagrindo nesutikti. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju apylinkės teismo sprendime klaidingai nurodyta 2014 m. birželio 15 d. laikytina rašymo apsirikimu ir neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui.

8.2. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus praleistas nebuvo, sprendimas buvo priimtas dar nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.

8.3. Prašyme pareiškėjas A. U. kelia ir nutarimo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą pagrįstumo klausimą, nes, pasak jo, priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta pratęsti terminą, neatitinka įstatymo reikalavimų.

8.4. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Šis straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas. Svarbu, kad pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2014).

8.5. Iš byloje esančio nutarimo turinio matyti, kad įvardijamos tokios termino pratęsimo priežastys: 1) A. U. ilgai sirgo; 2) neatsiėmė jam siųsto šaukimo; 3) nepavyko tinkamai įteikti jam siųsto policijos pranešimo registruotu laišku; 4) A. U. pareiškė nepasitikėjimą (nušalinimą) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus darbuotojams ir prašė jo bylą perduoti kitam padaliniui. Visos šios aplinkybės apibūdinamos kaip priežastys, susijusios su pažeidimo tyrimu, dėl kurių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo. Pareigūno tiriančio bylą manymu, jos yra kliūtys spręsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimus.

8.6. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas A. U. skundą dėl termino pratęsimo pagrįstumo, sprendė, kad šios priežastys atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalį, ir konstatavo, kad terminas pratęstas laikantis įstatymo reikalavimų. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas skundą dėl tokio sprendimo, dar kartą analizavo priežastis, kurios susijusios su A. U. šaukimų neatsiėmimu ir vengimu vykti į kelių policiją bei su pareikštu nepasitikėjimu tyrimą atlikusiais pareigūnais, ir pagrįstai sutiko su apylinkės teismo išvada.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis turi gyvenamąją vietą, nėra išvykęs į užsienį, nuolat dirba Lietuvos policijoje, yra to paties Kauno AVPK kito padalinio pareigūnas, teismų nebuvo nagrinėjami ir paneigti, tačiau termino pratęsimo priežastimis nebuvo nurodytos aplinkybės, kad asmuo neturi gyvenamosios vietos ar yra išvykęs į užsienį. Termino pratęsimo priežastys buvo aplinkybės, kurios neleido veiksmingai vykdyti tyrimo, t. y. kad kelis kartus siuntus šaukimą A. U. jo neatsiėmė ir neatvyko, o besibaigiant nuobaudos paskyrimo terminui pareiškė nepasitikėjimą pareigūnais, tiriančiais jo bylą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku (ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teiginys, kad visais atvejais, kai jam buvo tinkamai įteiktas šaukimas į apklausas, jis iš karto atvykdavo, neatitinka bylos duomenų, iš kurių matyti, kad jis tiesiog neatsiimdavo jam siunčiamų šaukimų į namus, o išsiuntus šaukimą į darbovietę buvo gauta informacija, kad jis dėl ligos nedirba.

8.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pagal bylos aplinkybes, nutarimo pratęsti terminą bei teismų sprendimų motyvus daro išvadą, kad nutarime pratęsti nuobaudos skyrimo terminus įvardytos aplinkybės atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastį – kai dėl pažeidimo tyrimo negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo. Pratęsiant nuobaudos paskyrimo terminą ATPK nuostatos pažeistos nebuvo.

8.8. Nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo neteisėtumą, pasak pareiškėjo, rodo ir tai, kad sprendimą dėl termino pratęsimo priėmė R. Antanavičiūtė ir A. Bubulis, kuriems pareiškėjas buvo pareiškęs nepasitikėjimą.

8.9. Visų pirma paminėtina, kad šioje nutartyje pirmiau išdėstytais teiginiais yra paneigtas pareiškėjo argumentas, jog terminas buvo pratęstas A. Bubulio rezoliucija. Kaip matyti iš bylos dokumentų, terminas buvo pratęstas pareigūnės R. Antanavičiūtės nutarimu. Bylos duomenys rodo, kad tie asmenys, kuriems buvo pareikštas nepasitikėjimas, nuo tolesnių tyrimo veiksmų bei sprendimo byloje priėmimo nusišalino, perduodami bylos tyrimą kitiems pareigūnams. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinių teisės pažeidimų protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas kitų pareigūnų.

Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareigūnė, kuriai (besibaigiant nuobaudos paskyrimo laikui) pareiškėjas pareiškė nepasitikėjimą, išsprendė tik termino pratęsimo klausimą, ir tada siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą byla buvo perduota kitiems pareigūnams, daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Apygardos teismas, skirtingai nei teigiama pareiškime, motyvuotai nurodė, kodėl apylinkės teismo sprendimą netenkinti nušalinimo A. Bubuliui, kaip Institucijos atstovui, laiko pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti apygardos teismo motyvuotą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2009 metų iki 2012 metų dirbo su A. Bubuliu, t. y. praeityje juos siejo darbiniai santykiai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie galimą A. Bubulio šališkumą, nelaikytina pakankamu pagrindu tenkinti prašymą dėl nušalinimo.

8.10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos eiga, joje fiksuoti pareigūnų veiksmai ir priimti sprendimai neduoda pagrindo teigti, kad buvo pažeistas teisingo bylos nagrinėjimo principas.

Dėl ATPK 256, 257 straipsnių nuostatų pažeidimų

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE4LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-18-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-18-942/2015">2AT-18-942/2015</a>, 2AT-31-303/2015).

9.1. Pareiškėjas ginčija atpažinimo iš nuotraukų teisėtumą ir mano, kad šio veiksmo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymu, nes atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas, reglamentuojančias atpažinimo tvarką.

9.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai, atsakydami į procese pateiktus prašymus, nurodo, jog atliekant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atpažinimo veiksmus, remiamasi ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, bet Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256, 257 straipsnių nuostatomis. Toks argumentavimas prieštarauja teisiniam reglamentavimui.

9.3. ATPK 256, 257 straipsniuose nurodyta, kas laikoma įrodymais, kokiomis priemonėmis nustatomi duomenys byloje ir kaip vertinami bylos įrodymai. Tiesiogiai atpažinimo iš nuotraukų procesinis veiksmas ATPK nėra reglamentuotas, tačiau ATPK 249 straipsnyje įtvirtinta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, administracinėje teisenoje atpažinimo iš nuotraukų procesinis veiksmas yra galimas kaip priemonė įrodymams gauti, tačiau jo atlikimas, priešingai negu nurodo pareigūnai, turi būti atliekamas vadovaujantis BPK nuostatomis.

9.4. Nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai, siekiant nustatyti automobilį vairavusį asmenį ir pateikiant liudytojams automobilio savininko bei naudotojo nuotraukas, atitiko atpažinimo iš nuotraukų procesinio veiksmo esmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju įrodymas buvo ne pačios nuotraukos (kaip nurodoma ATPK 256 straipsnyje), bet duomenys, gauti pateikus nuotraukas liudytojams ir pasiūlius atpažinti asmenį, kuris vairavo automobilį. Taigi pripažinus, kad pareigūnų veiksmai atitiko atpažinimo iš nuotraukų procesinį veiksmą, jo teisėtumas turi būti vertinamas remiantis BPK taisyklėmis.

Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 191-195 straipsniai. Atliekant asmens parodymo atpažinimą įtvirtintas reikalavimas, kad atpažinimui turi būti pateikiami tos pačios lyties asmenys, atpažįstant iš nuotraukų turi būti pateikiamos ne mažiau kaip trys nuotraukos (BPK 192 straipsnio 1, 5 dalys). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje atliktas asmens parodymas atpažinti neatitinka BPK reikalavimų, nes liudytojams buvo pateiktos dvi skirtingų lyčių asmenų nuotraukos. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus ATPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE4LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-18-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-18-942/2015">2AT-18-942/2015</a>). Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, konstatuotina, kad asmens atpažinimas buvo padarytas ir užfiksuotas nesilaikant esminių reikalavimų, keliamų atitinkamo procesinio veiksmo atlikimui.

9.5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šio procesinio veiksmo metu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymu, nes duomenys gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir šis pažeidimas kelia abejonių gautų duomenų patikimumu.

9.6. Pažymėtina, kad apylinkės teismas teisingai pripažino, jog nuotraukų pateikimas liudytojams neatitinka BPK numatytos atpažinimo procedūros atlikimo reikalavimų, tačiau, įvertinęs kitus byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad jų pakanka išvadai dėl to, kad automobilį vairavo A. U.. Jo kaltė dėl padaryto pažeidimo pagrįsta įvertinus įrodymų visumą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, vaizdo įrašą, liudytojų E. B. ir G. J., tiesiogiai mačiusį pažeidimą, parodymus. Pažymėtina, kad liudytojai jau pirmuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilį vairavo vyras, o iš kitų bylos duomenų matyti, kad A. U. yra nurodytas kaip automobilio naudotojas.

Teismai, įvertinę bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad šių duomenų ir be atpažinimo iš nuotraukų metu gautų duomenų pakanka A. U. kaltei dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti tokią teismų išvadą.

9.7. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vaizdo įraše, padarytame vaizdo registratoriumi, fiksuotas įvykio laikas nesutapo su pažeidimo padarymo data, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl teismas šias abejones turėjo aiškinti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Pažymėtina, kad teismai vertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę ir ėmėsi priemonių netikslumams pašalinti. Teismai padarė motyvuotą išvadą, kad šioje byloje pažeidimo data nustatyta tiksliai: pažeidimo datą (2013 m. gruodžio 15 d.) nurodė tiesiogiai pažeidimą matę ir byloje parodymus apie tai davę E. B. ir G. J.; apie registratoriaus fiksuotą datą, nesutampančią su liudytojų nurodyta data (2012 m. sausio 15 d.), buvo apklaustas liudytojas E. B., pateikęs vaido įrašą, kuris paaiškino, kodėl vaizdo registratoriaus duomenys, susiję su datos fiksavimu, galėjo išsikraipyti, t. y. rodyti neteisingą datą; teismai taip pat tyrė ir vertino ROIK duomenis, iš kurių matyti, kad 2013 m. gruodžio 15 d. 20.19 val. buvo gautas anoniminis pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą, kuris įvyko 2013 m. gruodžio 15 d. 17.44 val. Kaune, Raudondvario pl., ties prekybos centru „Maxima“, kurį, kaip vėliau nustatyta pagal pranešėjo telefono numerį, pateikė E. B.. Jau pateikiant pranešimą apie pažeidimą, buvo paaiškinta, kad pateiktame vaizdo įraše yra neteisingai nurodyti metai ir mėnuo, o diena ir tikslus paros laikas yra nurodyti teisingai. Teismai, įvertinę surinktus ir patikrintus bylos duomenis, taip pat įvertinę ir jau minėtus prieštaravimus dėl įvykio datos, kurią nurodo liudytojai ir kuri buvo fiksuota vaizdo registratoriumi, pagrįstai nusprendė įvykio data laikyti protokole nurodytą administracinio teisės pažeidimo datą, t. y. 2013 m. gruodžio 15 d.. Skirtingai nei nurodoma pareiškime, abejonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos tik tada, kai jų negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje teismai pašalino abejones dėl įvykio datos nustatymo, todėl vien tai, kad vaizdo registratoriuje buvo fiksuota netiksli data, nėra pagrindas spręsti, kad tai sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą dėl pažeidimo laiko, taip pat nėra pagrindas nepripažinti paties vaizdo įrašo tinkamu įrodymu byloje.

9.8. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, laikydamiesi ATPK reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę (ATPK 257 straipsnis). Teismas, pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu.

9.9. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai yra teisėti, juos keisti ar naikinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai

Aurelijus Gutauskas

Armanas Abramavičius

Rima Ažubalytė